Ką žinoti apie bagažą keliaujant iš Angljos? Visiškas vadovas

Keliaujant iš Jungtinės Karalystės – ar tai būtų grįžtant namo į Lietuvą, skrendant į atostogas ar vykstant verslo reikalais – vienas iš svarbiausių ir dažniausiai keliamų klausimų susijęs su bagažu. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų ir logistikos srityje, ir galiu pasakyti viena: bagažo tvarkymas yra daugiau nei tik susidėti daiktus į lagaminą. Tai strategija. Ypač šiuo metu, kai pasaulis ir taisyklės pasikeitė, o Brexitas įvedė naujus reikalavimus, kuriuos privalu žinoti kiekvienam atsakingam keleiviui.

Anglija (ar tiksliau, Jungtinė Karalystė) istoriškai visuomet buvo viena iš ryškiausių transporto mazgų Europoje. Čia susikerta milžiniški keleivių srautai, o oro uostai, tokie kaip „Heathrow“, „Gatwick“ ar „Stansted“, bei uostai, pvz., Doveris, yra vieni judriausių pasaulyje. Tačiau didelis srautas reiškia ir griežtesnę kontrolę. Ilgą laiką stebėjau, kaip keleiviai patiria stresą dėl nesusipratimų svorio, matmenų ar draudžiamų daiktų klausimais. Šiame straipsnyje, remdamasis savo ilgamečia patirtimi, aš išdėliosiu viską, ką privalote žinoti, kad jūsų kelionė būtų sklandi, o bagažas nepakenktų jums nei prieš išvykstant, nei atvykus.

Šiuo metu svarbiausia yra ne tik tai, ką galite vežti lėktuve ar keltu, bet ir tai, ką leidžiama vežti per Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos (ES) sieną po „Brexit“. Taisyklės pasikeitė, ir tai tiesiogiai įtakoja jūsų lagaminą. Nesvarbu, ar renkatės pigų skrydį „Ryanair“ ar „Wizz Air“ linijomis, ar planuojate patogų kelionę keltu iš Doverio į Kalė, taisyklės turi būti žinomos iš anksto. Ignoravimas gali baigtis ne tik papildomų mokesčių mokėjimu oro uoste, bet ir daiktų konfiskavimu ar net baudomis už muitinės pažeidimus.

Toliau pateikiame išsamią informaciją, padėsiančią išvengti nemalonumų. Mes aptarsime svorio limitus, skysčių nešiojimo taisykles, draudžiamus daiktus, alkohololio ir tabako gaminių limitus bei daugelį kitų niuansų, kuriuos dažnai pamirštame. Sėkminga kelionė prasideda ne tuomet, kai įlipate į lėktuvą, o tada, kai namuose uždėgte pirmą daiktą į lagaminą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp rankinio ir registruoto bagažo skrendant iš Anglijos?

Dirbant logistikos srityje, dažniausiai tenka aiškinti būtent šį skirtumą. Rankinis bagažas tai yra tas, kurį galite nešiotis su savimi į lėktuvo saloną ir laikyti po sėdynės arba virš galvos bagažo skyriuje. Registruotas bagažas – tai lagaminas, kurį išduodate registracijos stoteleje (check-in) ir kurį įkrauna į lėktuvo holdą (tūrį).

Pagrindinis skirtumas dabar yra ne tik patogumas, bet ir saugumo taisyklės. Rankiniame bagaže draudžiama vežti aštrius daiktus (peilius, žirklės), skysčius virš 100 ml (išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus) ar kitus pavojingus daiktus. Jei oro uosto saugumo darbuotojas randa tokių daiktų rankiniame bagaže, juos konfiskuos. Tuo tarpu registruotame bagaže šie daiktai, jei tinkamai supakuoti, yra leidžiami.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į svorį. Paprastai registruoto bagažo limitas yra didesnis (20–23 kg, priklausomai nuo avialinijų), tuo tarpu rankinis bagažas dažniausiai ribojamas ne svoriu, o matmenimis (pvz., 55 x 40 x 20 cm), nors pigiųjų skrydžių bendrovės vis dažniau pradeda taikyti ir 10 kg ribą rankiniam bagažui. Mano patarimas: visada patikrinkite savo bilieto sąlygas, nes „standartinio“ bagažo sąvoka kiekvienoje bendrovėje gali skirtis.

2. Ar taisyklės keitėsi po „Brexit“ dėl maisto produktų ir daiktų vežimo iš Anglijos į ES?

Tai vienas aktualiausių klausimų šiuo metu. Po to, kai Jungtinė Karalystė paliko Europos Sąjungos vieną rinką, taisyklės dėl maisto produktų ir gyvūnų kilmės produktų pasikeitė drastiškai. Dabar, keliaujant iš Anglijos (kaip trečiosios šalies) į ES šalis, pvz., į Lietuvą, galioja griežtesni apribojimai.

Dauguma keleivių nori parsivežti kiaulienos šoninę, sūrių ar mėsos gaminių. Tačiau pagal ES taisykles, asmeninis maisto importas iš JK į ES šalis yra griežtai ribojamas. Yra uždrausta vežti mėsą ir pieno produktus (pvz., sūrį, jogurtą, sviestą) asmeniniam vartojimui, jei jie nebuvo apdoroti tam tikru būdu (pvz., sterilizuoti ar konservuoti). Yra išimčių mažiems kiekiams kūdikių maistui ar specialioms medicininėms mitybos priemonėms.

Taip pat svarbu paminėti gyvūnus. Jei keliaujate su augintiniu (šunimi, kate), dabar reikalingas gyvūno sveikatos pažymėjimas, kuris turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Senasis „pasas“ nebėra galiojantis. Mano patirtis rodo, kad dauguma žmonių apie tai sužino tik patikrinimo metu, kas sukuria didžiulį stresą ir gali baigtis gyvūno atidavimu į karantiną. Visada tikrinkite aktualią informaciją oficialiose muitinės svetainėse prieš išvykdami.

3. Kokie skysčių nešiojimo apribojimai galioja Anglijos oro uostuose?

Skysčių taisyklės yra vienos griežčiausių ir dažniausiai pažeidžiamų. Nors Jungtinė Karalystė nėra ES šalis, jos saugumo standartai atitinka, o vietomis ir pranoksta tarptautinius reikalavimus. Pagrindinė taisyklė: skystys, aerozoliai ir geliai turi būti laikomi indeliuose, kurių talpa neviršija 100 mililitrų (ml). Visi šie indeliai turi tilpti į vieną permatomą, užsegamą plastikinį maišelį, kurio matmenys negali viršyti 20 cm x 20 cm.

Čia dažnai kyla painiavos. Žmonės dažnai bando paslėpti didesnį vandenį ar šampūną, manydami, kad „niekas nepastebės“. Pasitikėkite, šiuolaikiniai skeneriai tai matys. Jei radote didelę butelį vandens prieš saugumo kontrolę, jį turėsite išgerti arba mesti. Taip pat į šią kategoriją patenka sriubos, uogienės, džemai, netgi šaltos dešros ar padažai.

Svarbus niuansas: Anglijoje, ypač didžiuosiuose oro uostuose (kaip „Heathrow“ ar „Manchester“), pradeda diegti naujus 3D skenerius, kurie leidžia nešioti skysčius virš 100 ml be jų išėmimo. Tačiau ši technologija dar nėra visur, ir daugumoje skrydžių (ypač persėdimus atliekant kitose šalyse) senosios taisyklės galioja. Todėl, kaip ekspertas, patariu: elkitės pagal griežčiausią variantą ir visada laikykitės 100 ml taisyklės, kad išvengtumėte nemalonumų vėliau.

4. Kiek alkoholio ir tabako gaminių galima parsivežti iš Anglijos į Lietuvą?

Tai klausimas, apie kurį daugiausia diskutuojama tarp toliųjų reisų vairuotojų ir keleivių. Nuo „Brexit“ Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl čia galioja ne ES, o bendrosios muitinės taisyklės. Keleiviai, grįžtantys iš JK į Lietuvą, gali parsivežti nustatytą alkoholio ir tabako gaminių kiekį be mokesčių (t. y. įleidimo į ES laisvąją apyvartą).

Standartinės kvotos suaugusiam asmeniui yra: * Alkoholis: 4 litrai nefortifikuoto vyno (ne daugiau kaip 18 % alkoholio) IR 16 litrų alaus; ARBA * 1 litras stipraus alkoholio (virš 22 %) arba 2 litrai fortifikuoto vyno (pvz., porto, šerio, 18–22 % alkoholio).

Dėl tabako: * 200 cigaretėms; ARBA * 100 cigarilių; ARBA * 50 cigarų; ARBA * 250 g rūkymo tabako.

Svarbu suprasti, kad šios kvotos yra asmeniniam naudojimui. Jei parsivežsite daugiau, muitinės pareigūnas gali įtarti, kad tai prekybinis siuntinis, ir privalėsite sumokėti mokesčius bei PVM. Taip pat būkite atsargūs su pigiu tabaku ar alkolioliu – jei kaina atrodo per daug gera, tai gali būti kontrabanda, ir už tai gresia baudos.

5. Ar galiu vežti elektronines cigaretės (vapes) ir Power Bank'us rankiniame bagaže?

Šiuo metu tai yra labai aktuali tema, ypač tarp jaunesnių keleivių. Taisyklės čia yra griežtos ir vieningos visame pasaulyje, įskaitant Angliją. Elektroninės cigaretės, vapsai ir kiti elektroninių cigarečių įrenginiai privalo būti vežami tik rankiniame bagaže. Jų draudžiama talpinti į registruotą bagažą, kuris patenka į lėktuvo holdą.

Kodėl? Ličio jonų baterijos, naudojamos šiuose įrenginiuose, yra potencialiai pavojingos. Jei lėktuvo sandėlyje atsirastų trumpojo jungimo arba baterija uždegtų, ugesinti gaisrą ten būtų beveik neįmanoma, o tai keltų mirtiną pavojų skrydžiui. Todėl visus įrenginius su baterijomis reikia turėti pas save.

Tas pats taikoma ir nešiojamoms akumuliatorinėms baterijoms (Power Bank). Jų negalima vežti registruotame bagaže. Be to, Power Banko talpa negali viršyti 100 Wh (vatais valandų). Dauguma standartinių bankų yra mažesnės galios (pvz., 20 000 mAh yra maždaug 74 Wh), taigi jie yra saugūs. Tačiau jei turite labai galingą banką, gali reikėti gauti aviakompanijos leidimą. Visada patariu žiūrėti į banko korpusą – ten turi būti parašyta galia (Wh).

6. Kokios yra dažniausiai pasitaikančios problemos su per dideliu ar per sunkiu bagažu Anglijos oro uostuose?

Per savo karjerą mačiau begalę scenų, kai keleiviai stovi prie registracijos stoteles ir pripildo lagaminus drabužiais iš jo, tikėdamiesi išvengti papildomo mokesčio. Tai yra blogiausia strategija. Anglijos oro uostuose, ypač kai kalbame apie pigias aviakompanijas (low-cost), svorio ir matmenų kontrolė yra automatinė ir griežta.

Jei jūsų registruotas bagažas viršija leistiną svorį (paprastai 20–23 kg), avialinijės taiko nemažus papildomus mokesčius už kiekvieną viršytą kilogramą. Šie mokesčiai gali būti didesni nei drabužių, kuriuos bandote parsivežti, kaina. Dar dažniau problemų kyla su rankiniu bagažu. Pigiosios kompanijos, pvz., „Ryanair“, taiko griežtas matmenų taisykles. Jei lagaminas netilps į matavimo rėmą stoteleje, jums gali būti paskirta bauda arba priversti bagažą registruoti už didelį mokestį (pvz., 50–70 svarų vietoje).

Mano patarimas: išmatuokite savo lagaminą namuose. Ne tik ilgį ir plotį, bet ir storį su kišenėmis. Žmonės dažnai pamiršta, kad išsišovusios kišenės padidina lagamino plotį. O jei keliaujate su keltu (pvz., iš Doverio), ten taisyklės daug liberalesnės – dažnai ribojamas tik svoris (pvz., 20 kg vienam asmeniui pėsčiam keleiviui), o ne matmenys, tačiau vis geriau patikrinti konkretaus keltų operatoriaus (P&O, DFDS, Irish Ferries) reikalavimus.

7. Kaip elgtis, jei bagažas pasimetė ar buvo pažeistas atvykus į Lietuvą?

Nors tai nėra tiesiogiai susiję su paruošimu išvykai, tai esminė žinojimo dalis. Bagažo praradimas yra retas incidentas, tačiau jis įvyksta. Jei atvykę į Lietuvą (ar kitą ES šalį) nerandate savo lagamino, nedelsdami kreipkitės į „Lost & Found“ (Rasti daiktai) tarnybą dar oro uoste ar uoste.

Būtina užpildyti PIR (Property Irregularity Report) formą. Šis dokumentas yra pagrindas jūsų ieškinio. Be jo avialinijė ar keltas neatsakys už prarastą daiktą. Svarbiausia: nepamirškite pasiimti lagamino etiketės (kurią davėte registracijos metu) ir bilieto kopijos.

Jei bagažas rastas pažeistas, jį reikia apžiūrėti dar tarnyboje ir užfiksuuoti pažeidimus dokumentuose. Jei tai padarysite namie, gali būti per vėlu. Kaip ekspertas galiu pasakyti, kad dauguma problemų išsprendžiamos, tačiau tai trunka laiko. Drąsiai rašykite pareiškimus, nurodykite prarastų ar pažeistų daiktų vertę (geriausia turiti čekių, jei tai brangūs daiktai). Pagal Montrealio konvenciją, avialinijės yra atsakingos už žalą, tačiau yra ribojimų, todėl labai brangius daiktus (juvelyrinius dirbinius, didelius pinigų sumas) visada rekomenduoju vežti su savimi rankiniame bagaže.

8. Ar galiu vežti vaistus rankiniame bagaže, jei jie skysti arba reikia švirkštų?

Tai labai svarbus klausimas vyresniems žmonėms ir tiems, kurie turi sveikatos problemų. Taisyklės yra aiškios: vaistus galima vežti virš 100 ml ribos, tačiau tam reikalingas papildomas patvirtinimas.

Jeigu keliaujate su skystiais vaistais (pvz., sirupais) arba reikalingi švirkštai injekcijoms (pvz., diabetikams), juos privalote turėti rankiniame bagaže. Taip pat privalote turėti originalų gydytojo išduotą receptą arba liudijimą, kuriame būtų nurodytas jūsų vardas, pavardė, vaisto pavadinimas ir dozė. Dokumentas turi būti anglų kalba (arba su patikimu vertimu).

Be to, skysti vaistai turi būti atskirti nuo kitų skysčių ir parodyti saugumo kontrolės pareigūnams atskirai. Patariu niekada nesukrauti visų vaistų į registruotą bagažą – jei jis pasimes, liksite be gyvybiškai būtinų preparatų. Visada pasikiskykite mažiau vaistų, kiek būtina kelionės trukmei, plius nedidelę atsargą atvejui, jei skrydis užtruktų ilgiau nei planuota.

9. Kokios yra taisyklės vežant brangius daiktus (elekttroniką, juvelyrus) iš Anglijos?

Anglijoje nusipirkta elektronika ar juvelyriniai dirbiniai gali būti puiki investicija, dėl palankių kursų ar asortimento. Tačiau juos vežant reikia būti labai atsargiems, kad nesukeltumėte įtarimų muitinėje.

Pirmiausia, jei daiktas yra naujas ir jo vertė viršija 430 eurų (asmeninio atleidimo nuo muito limitas grįžtant iš trečiosios šalies), jūs privalote sumokėti PVM ir verybą (importo mokestį). Muitinės pareigūnas gali klausti apie daiktą, jo kainą ir paskirtį. Jei atrodote, kad grįžtate iš „prekybinės“ kelionės, tikrinimas bus griežtesnis.

Jei vežate brangius daiktus, kuriuos jau turėjote anksčiau (pvz., seną nešiojamąjį kompiuterį ar laikrodį), verta turėti jų pirkimo dokumentus (kvitus) arba užtikrinkite, kad jie atrodo naudoti. Muitinėje jūsų gali paprašyti įrodymų, kad šis daiktas nebuvo nupirktas šioje kelionėje. Mano patirtis rodo, kad sąžiningumas ir dokumentų turėjimas greičiausiai išgelbėja nuo nereikalingų uždelstimų.

10. Kokius niuansus reikia žinoti keliaujant keltu iš Anglijos (pvz., iš Doverio ar Newhaven) lyginant su skrydžiu?

Nors šis straipsnis daugiausia dėmesio skiria oro uostams, daugelis keleivių iš Anglijos renkasi keltus. Bagažo taisyklės keltuose yra visiškai skirtingos ir, mano nuomone, daug lanksčiaučios.

Keliaujant keltu pėsčias arba su automobiliu, dažniausiai nėra griežtų rankinio bagažo matmenų apribojimų, kaip tai būna lėktuvuose.