Pasirinkite patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos: vadovas tiems, kurie nori išvengti nerimo

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo taikios, kaip budėjimas, kelionės iki tokių chaoso scenarijų, kad net pagalvoti baisu. Žmonės visada klauso: kaip gi čia dabar viskas vyksta? Tiesa tokia, kad po „Brexit“ pasikeitė ne tik taisyklės, bet ir mentalitetas uostuose. Kai nuspręstate pasirinkite patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos, svarbiausia nesidomi tik kaina, o ir tuo, kiek nervų jums teks įdėti. Dažnai atrodo, kad viskas suplanuota idealiai, bet staiga užeina rūkas Dovere arba sustoja sistema, ir jūsų daiktai užstrigsta kur kas ilgiau nei planavote. Štai kodėl reikia žinoti detalias niuansus, kad nebūtumėte nepasiruošę realioms problemoms, kurios iškyla kelyje.

Kaip išvis pradėti planavimą ir klausimas apie patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos

Kada geriausia pradėti planuoti kelionę į Lietuvą?

Geriausia tai padaryti mažiausiai mėnesį prieš, o jei kalbame apie vasarą – tai dar anksčiau. Žmonės dažnai užsibrėžia datą paskutinę sekundę ir tada stūmėsi su grafiku. Geriausias laikas yra pavasaris arba ruduo, kai uostuose mažiau krūvio. Jei galite, venkite švenčių ir atostogų laikotarpio, nes tuomet kainos šoka į viršų kaip po trinkelio. Taip pat, kai planuojate pasirinkite patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos, atsižvelkite ir į savo personalinius grafikus, kad nereikėtų versti vairuotojo laukti prie namų valandas.

Ar tikrai brangu keliauti su daliniu krovininiu?

Nebūtinai, tačiau yra savų niuansų. Dalinis krovinys (angliškai „part load“) yra pigesnis, jei turite nedaikti, pvz., kelių dėžių ir vieną sofą. Bet problema ta, kad jūsų daiktai gali važiuoti lankyti kitų klientų visoje Anglijoje prieš išvykstant. Vieną kartą važiavome tokiu marsrutu, kad apsivažiavome visą šalį prieš patekant į keltą. Taigi, jei laikas – tai pinigai, galite pasirinkti pilną krovinį, jei norite pasirinkite patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos, kai tiesiog atvažiuoja sunkvežimis prie jūsų namų ir važiuoja tiesiai į Lietuvą.

Kiek apytiksliai kainuoja pervežimas iš Londono į Vilnių?

Tai klausimas, į kurį negaliu atsakyti vienu sakiniu. Priklausys nuo to, kiek kubinių metrų turite. Jei tai tik kelios dėžės, galbūt susitarsite už 300–400 svarų, o jei turite pilną namų ūkį, skaičiai gali siekti keletą tūkstančių. Taip pat įtakos turi kuras (ir jo kaina šokinėja) ir muitinės mokesčiai, jei jums taikomi. Nustatyti aiškią kainą be matavimų neįmanoma – tai kaip klausti, kiek kainuoja pietus, nepranešant, ką valgysite.

Ar verta rinktis mažesnes įmones ar didelius logistikos gigantus?

Čia yra dvilypis klausimas. Didelės įmonės turi stabilų grafiką, bet dažnai esate tik numeris jų sistemoje. Mažos įmonės gali pasiūlyti labai individualų požiūrį, bet kartais joms truksta patirties su sudėtingais dokumentais (ypač dabar, kai svarbiausia pasirinkite patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos). Aš asmeniškai dažniau rekomenduooju vidutinio dydžio lietuviškų vairuotojų komandas, kurios žino kelią ir su kuriais galima susitarti dėl smulkmenų tiesiogiai be tarpininkų.

Kaip suskaičiuoti, kiek kubinių metrų turiu daiktų?

Geriausia padaryti taip: imkite matmenų juostą ir išmatuokite didžiausius daiktus (sofas, šaldytuvas, lova). Likusius daiktus (drabužiai, indai) skaičiuokite pagal dėžių kiekį. Vidutinė dėžė dažnai užima apie 0,1 kubo. Nenusimęskite, jei padarysite klaidą – mes visada galime pakoreguoti apskaičiavimą, kai atvažiuojame į vietą. Svarbiausia – nenukelti daugiau, nei sutarta, nes vairuotojas gali tiesiog neįvežti.

Ar galiu keliauti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, tai įmanoma, tačiau ne visos įmonės tai leidžia dėl draudimo ar taisyklių. Be to, kelionė sunkvežimiu nėra labai komfortiška – jūs būsite keleivis vietoje sėdint ant spragos (tarkim, giliame krove). Jei norite keliauti, tai geriau pasirinkite patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos, kur numatoma vieta keleiviui, arba tiesiog susitikite Lietuvoje. Vieną kartą važiavo moteris su vaikais ir buvo labai pavargusi, tad geriau to venkite.

Muitinė, dokumentai ir „Brexit“ nusivylimas

Ar tikrai reikia deklaracijos, kai pervežu asmeninius daiktus?

Taip, dabar tai būtina. Nors daiktai yra naudoti ir jūs juos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, muitinės pareigūnai turi žinoti, kas keliauja per sieną. Jums reikės pateikti sąrašą daiktų (angliškai „packing list“) su apytikslia verte. Jei nepadarysite, gali būti bauda arba ilgas laukimas pasienio punkte. Nemanau, kad norite praleisti savaitgalį tarp sunkvežimių kažkur prie Kauno, laukiant patikros.

Kas yra „Transfer of Residence“ (ToR) kodas ir ar jis man reikalingas?

Tai labai svarbu. Jei persikeliate gyventi į Lietuvą ir parduodate namus Anglijoje, galite gauti ToR numerį, kuris leidžia atsiskaityti su muitinės mokesčiais (PVM ir importu) be mokesčių. Tai tikrai padeda sutaupyti, jei pervežate brangius daiktus, pvz., automobilį. Be to, kai bandysite pasirinkite patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos, šis kodas greitina procesą uoste. Užpildyti paraišką internete yra lengva, tiesiog reikia kantrybės, kol ją patvirtins.

Kas vyksta, jei pamiršiu įrašyti kažką į deklaraciją?

Tada prasideda „smagu“. Muitininkas gali nuspręsti, kad tai naujas prekės katalogas ir nusiskambinti mokesčius. Vieną kartą buvo situacija, klientas užmiršo parašyti seną dviratį, kuris stovėjo garaže. Teko paaiškinti ir rašyti papildomus paaiškinimus. Geriausia būti sąžiningas ir užrašyti viską, netgi seniausius šiukšles, kad nesidarytų įtarimų apie kontrabandą (nors žinoma, kas čia kontrabanda su sena lova).

Ar turiu mokėti PVM už savo naudotus daiktus?

Jei turite ToR numerį ir galite įrodyti, kad gyvenote Anglijoje ne mažiau nei 12 mėnesių, tuomet PVM mokėti nereikia. Tai viena geriausių taisyklių, kuri padėjo nemažai žmonių. Tačiau, jei pervežate daiktus, kurių nesaikote (pvz., dovanoms arba parduoti), tada jau taikomi standartiniai mokesčiai. Būkite atsargūs su elektronika – jei esate nešiojamas kompiuteris, gali būti įtarinėjamas, kad jis „pernaujas“.

Kokia yra tikimybė, kad mano daiktus inspektuos muitinėje?

Statistiškai maža, bet visada egzistuoja. Pasieniečiai turi rizikos vertinimo sistemas. Jei jūsų deklaracija atrodo įtartai (pvz., per daug brangių daiktų be ToR), gali būti patikra. Dažniausiai tikrinami konteineriai su mašinomis arba dideliais kiekiais alkoholio (nors jį pervežti beleidžiama be licencijos). Geriausia nieko neslėpti, kadangi pasieniečiai turi gerai išlavintus šunis.

Kodėl kaina uoste gali padidėti be manęs žinios?

Tai labai nepatogu, bet nutinka. Jei jūsų krovinys yra sunkesnis ar didesnis nei nurodyta, uosto administracija gali pridėti mokesčius. Taip pat, jei dokumentai netvarkingi, gali būti laikomojo mokesčis (storage charge). Vieną kartą teko mokėti už papildomą kėlimą, nes vairuotojas pamišo ir pateikė neteisingus duomenis. Todėl visada tikrinkite, kas įrašyta sutartyje.

Daiktų paruošimas, pakavimas ir problemos kelyje

Ar galiu padėti daiktus į maišus arba turiu būti dėžėse?

Geriau naudoti dėžes. Maišai gali plyšti, juos sunku krauti ant vienas kito, o drabužiai gaišta susiraukšlėti. Taip pat, jei pasirinksite patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos su daliniu kroviniu, jūsų maišai gali būti uždėti po kitu sunkiu kroviniu ir susmulkinti. Stiprios dėžės – tai jūsų draugas. Naudokite „banana boxes“ – jos nemokamos ir labai stiprios (tik pridėkite daugiaip lipdukų).

Kaip supakuoti jautrius daiktus, pvz., tėvynės pavedimus arba servizą?

Tėvynės pavedimus geriausia suvynioti į burbuliukų plėvelę ir įdėti į dėžę tarp drabužių. Servizas turi būti įpakuotas į specialius dėklus arba susuktas į popieriaus lapus. Nenaudokite laikraščių – spaudos dažai gali palikti dėmes. Būtinai pažymėkite dėžę „Kruopščiai“ (Fragile). Nors vairuotojai žino savo darbą, judesiai kelyje yra neišvengiami.

Ar galiu pervežti maistą ir gėrimus?

Maistą reikėtų vengti, ypač jei tai mėsos arba pieno produktai – muitinė gali uždrausti dėl sanitarijos taisyklių. Dėžutės su sausu maistu (makaronai, konservai) dažniausiai praeina, bet geriau to nedaryti. Gėrimai... čia yra pilna raudona vėliava. Alkoholio kiekis yra griežtai reglamentuojamas, o jei pervežite daugiau nei leidžiama, tai bus laikoma prekyba. Geriau išgerti gerąjai anglišką alų ten ir važiuoti ramiai.

Ką daryti su baldais, jei jie netelpa į duris?

Tai reali problema, ypač su sofos arba didelėmis spintomis. Geriausia iš anksto išmatuoti laisvą plotą laiptinėje ir durų angas. Jei netelpa, reiks išmontuoti. Dauguma vairuotojų turi su savimi įrankius (veržliarakčius, atsuktuvus), todėl gali padėti išardyti baldus. Tik nepamirškite sužinoti, ar jie sugebės juos vėl surinkti Lietuvoje – ne visi yra meistro lygio.

Ar verta įsigyti draudimą?

Mano nuomone, absoliučiai taip. Nors daiktai yra tvarkingai užsegantys ir užkloti, visada egzistuoja rizika, kad atsitiks avarija (nors ir mažai tikėtina) arba gausite įbrėžimą nuo kitos dėžės. Draudimas kainuoja nedidelę sumą palyginti su daiktų verte. Kai pasirinkite patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos, užtikrintas ramumas vertas daugiau nei penkių dešimčių svarų.

Kas nutinka, jei man trūksta vietos namuose iškrovant?

Tai gali būti problema. Vairuotojas turi grafiką ir negali laukti, kol jūs išvalysite garažą. Jei žinote, kad vietos trūksta, geriau iš anksto susiplanuoti laikiną sandėliavimą pas draugus arba nuomoti dėžę (angliškai „self storage“). Vieną kartą teko iškrauti dėžes tiesiog kieme, nes klientas negalėjo atidaryti sandėlio raktų. Buvo baisi liūtis, bet ką darysi...

Rizikos, blogos patirtys ir kaip jų išvengti

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę?

Jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tai pirmasis signalas. Taip pat, jei jie nekalba apie muitines ir dokumentus arba sako, kad „mes viską padarysime patys be jūsų“ – būkite atsargūs. Geriausia pažiūrėti atsiliepimus „Google Maps“ arba „Trustpilot“, ypač ieškokite lietuviškų komentarų. Jei įmonė neturi normalaus tinklalapio ar adreso – venkite.

Ar buvo atvejų, kai dings daiktai?

Taip, deja, tokios istorijos yra. Dažniausiai tai nutinka su tarpininkais, kurie paima užsakymą ir perduoda jį neaiškioms subrangovams. Vieną kartą girdėjau, kad klientas laukė savo dėžių tris mėnesius, o jos stovėjo kažkur sandėlyje Mančesteryje, nes vairuotojas susirado kitą pelningesnį darbą. Todėl visada tikrinkite sutartį ir reikalaukite vairuotojo telefono numerio.

Kas jei vairuotojas sugadina kažką namuose?

Tarkime, jų braižomas stalas į duris arba palieka purvą laiptinėje. Gerai, jei įmonė turi civilinę atsakomybę draudimą (Public Liability Insurance). Jei ne – teks spręsti tarpusavio. Rekomenduoju visada nufotografuoti būklę prieš išvykstant ir po atvykstant, kad būtų įrodymų. Žinoma, dauguma vairuotojų sąžiningi ir atsiprašo, jei nutiko netyčia.

Ar galiu pasitikėti tuo, kad daiktai neišdžius po keliu?

Dabar dauguma sunkvežimių važiuoja su „curtains“ (uždaromis užuolaidomis), bet vis tiek yra rizika, jei lyja stipriai į šoną. Prieš kraunant įsitikinkite, kad krovinys uždengtas stogu (tarpas). Kartais vyrai skuba ir užmiršta užsegti lipdukus šonuose. Jei matote, kad lyja – pasakykite vairuotojui, kad užsidarytų geriau.

Ką daryti, jei atkeliaujantis vairuotojas yra nepageidaujamas asmuo?

Tai reta, tačiau galima situacija. Jei jūs jaučiatės nepatogiai arba vairuotojas elgiasi agresyviai, nedelsiant skambinkite įmonės vadovui. Jūsų saugumas svarbiausias. Aš asmeniškai niekada nedėčiau savo šeimos į tokią situaciją, todėl rinkitės patikimas įmones, kurios tirina savo vairuotojus. Geriau pasirinkite patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos su žinomu šaltiniu, nei rizikuoti.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet labai pagerbianti. Jei vairuotojas padėjo nešti dėžes trečiajame aukšte be lifto arba sumontavo lovas – keletas dešimčių svarų arba lietuviškų eurų bus labai vertinama. Jie dirba sunkiai ir uždirba ne tiek daug, kiek atrodo. Geras santykis su vairuotoju gali padėti išvengti smulkių nesklandumų.

Finalinės rekomendacijos ir patarimai

Kokia geriausia savaitės diena išvykti?

Pirktadienis yra blogiausia – visi skubia užbaigti darbus ir uostai užsikimšę. Geriausia išvykti antradienį arba trečiadienį, kai eismas mažesnis. Taip pat stengkitės, kad išvykimas būtų anksti ryte, kad išvengtumėt spūsčių prie M25 arba aplink Londoną. Naktiniai važiavimai gali būti efektyvesni, bet reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimą.

Ar turiu būti Lietuvoje, kai atvyksta daiktai?

Ne būtinai, jei turite ką nors, kas gali priimti krovinį (tėvai, draugai, ar net artimiausias kaimynas). Vairuotojui svarbiausia atiduoti daiktus ir gauti pasirašymą. Tačiau geriau būti ten, kad galėtumėt pasakyti, kur dėti kiekvieną dėžę, kitaip viskas gali atsidurti vienoje krūvoje garaže.

Kas daryti, jei radau trūkstamą daiktą po iškrovimo?

Pirmiausia patikrinkite visą dėžių kiekį – galbūt ji liko sunkvežimio gale arba atkrito. Jei tikrai nerandate, skambinkite dispečeriui. Kartais daiktai užsimeta tarp kitų dėžių arba iškrenta kelyje (kas yra labai reta). Gerai, kai turite nuotraukų iš pakavimo etapo.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti, ypač jei turite didelį kiekį arba lankstumas datomis. Tačiau nepadaraukite to per juokingą – žmonės turi degalus ir mokesčius sumokėti. Pagarba geriau nei kabančios kainos. Jei pasirodo, kad kaina per aukšta, paprašykite paaiškinti, iš ko ji susideda.

Kod�l verta rinktis lietuviškas pervežimo komandas?

Nes jios žina kelią ir žino, ką „krovinys“ reiškia lietuviškai. Angliškos komandos dažnai perbrangina ir nežino specifinių Lietuvos kelių ypatumų (pvz., sunkvežimio įvažiavimas į miestelio centrą). Lietuviškas vairuotojas susikalbės su jūsų mama, kuri laukia Lietuvoje, ir kas nors paaiškins, kur pastatyti tą soją (nors gali ir pasikeikti, jei ji trukdo).

Ar įmanoma viską padaryti pigiai ir greitai?

Tai kaip pasakyti „noriu mažai riebalų ir daug mėsos“ – kažkas turi nukentėti. Greitai reiškia brangiau (pilnas krovinys), o pigiai reiškia lėčiau (dalinis krovinys). Svarbiausia suprasti, kas jums svarbiau šiuo momentu. Kai bandysite pasirinkite patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos, vertinkite ne tik piniginę, bet ir savo nervų sistemą.

Išvados

Viskas susiformuoja į vieną paprastą tiesą: geriausia pasirinkti patogų būdą kraustymuisi iš Anglijos, kuris nekelia per daug rūpesčių ir nėra per brangus. Nors aš ir dirbu šioje srityje ilgai, visada stengiuosi patarti klientams ieškoti pusiausvyros – nebūtina ieškoti pigiausio varianto, jei jis gali baigtis praradimu. Pasitikėkite savo intuicija, tikrinkite dokumentus ir nebijokite klausti „kvailų“ klausimų. Sėkmės kelyje ir greito įsikūrimo namuose (tik be to maišo su drabužiais).