Paprastas užsakymas perkraustymui iš UK be vargo: kaip išvengti nervingų situacijų ir perbraižymų

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius, o gal net daugiau, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės gąsdina save prieš pat išvykimą. Perkraustymas iš Jungtinės Karalystės iš tiesų gali būti rami procesa, jei žinai, į ką įsileisti. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, pasidarė daugiau popierizmo su muitinės deklaracijomis, bet tai nereiškia, kad turi nervingai laužyti rankas. Svarbiausia – suprasti, kad paprastas užsakymas perkraustymui iš UK be vargo priklauso ne nuo dieviškos providencijos, o nuo tavo, kaip kliento, pasiruošimo ir sąžiningos pokalbio su vežėju.

Stengsiuosi papasakoti taip, kaip sakčiau gatvėje su puodeliu kavos rankose – be jokių rūbų, be džiaugsmo. Yra būdų kaip viską sudarkyti, yra būdų kaip sutaupyti, bet taip pat yra ir tas auksinis vidurkis, kai turtas atvyksta sausai ir laiku. Tiesiog reikia žinoti keletą niansų, kuriuos dažnai paslėpia tarp eilučių. Na, važiuojame toliau, pažiūrėkime, kas čia vyksta.

Ką reikia žinoti apie pačią pradžią ir dokumentus

Ar tikrai reikia tokios gausios dokumentų, visokie pasai, T1 dokumentai?

Žinai, anksčiau buvo paprasčiau, pakakdavo vairuotojo pažymėjimo, dabar – tai siaubas. Taip, tikrai reikia. Muitinės reikalavimai po „Brexit“ tapus griežtesni, ir jeigu turi asmeninius daiktus, privalai užpildyti T1 deklaraciją (arba Transfer of Residence formą, jei persikelianti gyventi). Be to, reikės paso arba ID kortelės kopijų. Viską reikia padaryti iš anksto, nes jei atvyksi į uostą be to, sėsi ir lauksi, kol tai susitvarkys. Geriau tai padaryti ramiai namie per dieną nei verkti prie vairuotojo kabinos.

Kiek laiko užtrunka visas tas dokumentų tvarkymas prieš pat išvykimą?

Tai priklauso nuo to, kiek greitai tu moki, o šiaip įprastai tai trunka vieną-dvi darbo dienas. Jeigu visus duomenis pateiki teisingai ir greitai, tarpininkai (brokeriai) suveda viską į sistemas per valandą. Bet yra ir tų atvejų, kai klientai neįvardija kai kurių dalykų, pavyzdžiui, pamiršta pasakyti apie seną dviratį ar didelę kolekciją vyno, tuomet系统 pradeda „pykti“ (tai tokia kalba, suprasi). Tada gali užtrukti ir ilgiau. Geriau nedelsiant rašyti viską, kaip yra.

Ar galiu pasitraukti be tarpininkų, ar tai tikrai būtina?

Techniškai – gali, bet ar verta? Manau, kad ne. Muitinės sistemos yra sudėtingos, ir jei nesi profesionalas, gali padaryti klaidą, kuri kainuos brangiai. Tarpininkas užima tą stresą į save. Žinoma, tai kainuoja, bet tai yra tas dalykas, kuris užtikrina, kad tavo paprastas užsakymas perkraustymui iš UK be vargo nevirštų į košmarą. Aš asmeniškai niekada nepatartinau sau čia kištis be žinių, nebent turi norą praleisti savaitelę prie kompiuterio mokydamasis muitinės kodekso.

Kas daro tas Transfer of Residence formas?

Jos dažniausiai daro brokeriai arba patys ekspeditoriai. Jei tu persikeliai gyventi į Lietuvą (arba kitą ES šalį) ilgiau nei kaip 12 mėnesių, tu gali atsikratyti PVM mokesčio ir veryti daiktus be mokesčių. Tai didelė nauda. Tiesiog turi įrodyti, kad gyvenai Anglijoje mažiausiai 12 mėnesių. Dažnai žmonės klauso, ar galima apgauti sistemą, nepersikėlus, bet galiu pasakyti – muitininkai ne iš kūlo sukepti, jie tikrina.

O jeigu aš turiu dvieju šalių pilietybę, tai padeda ar trukdo?

Tai gali net padėti, nes daugiau dokumentų, bet esmė ta pati. Priklausomai nuo to, kur deklaruoji gyvenamąją vietą. Jeigu turi lietuvišką pasą ir lietuvišką adresą, tai gali būti lengviau su Europos Sąjungos formalumais. Bet Anglijoje pragyventi laiką vis tiek teks įrodyti. Tai vienas iš tų dalykų, kuris nėra kritinis, bet gali šiek tiek pagreitinti procesą, jei viskas tvarkingai surinkta.

Ar reikia inventorinio sąrašo, ar galiu tiesiog parašyti „baldai“?

Negali. Būtinas detalus inventorinis sąrašas (packing list). Turi būti įrašyta, kas yra kiekviename dėžėje, bent apytiksliai. Jeigu parašysi tik „drabužia“ ar „buitinė technika“, muitinė gali sustabdyti reidą ir prašyti detaliau. Vieną kartą buvo toks atvejis, klientas parašė „personal items“, ir mus sulaikė trijų dienų Doveriuje. Tai tikrai ne toks paprastas užsakymas perkraustymui iš UK be vargo, kai tai nutinka.

Kiek toks inventorius turi būti tikslus?

Nebūtina iki šešiolikos po kablelio. Pakanka, jei parašysi „3 poros batų, 5 megztinių, 1 indų komplektas“. Esmė – kad muitinė matytų, kad tai nėra prekybinis krovinius. Jei turi 50 vienodų televizorių, tai bus įtariana. O jei tai tavo asmeniniai daiktai, kurie naudoti, nėra jokių abejonių. Tiesiog būk sąžiningas, tai greičiau.

Ar turi būti vertinama visa tai, ką vežiu?

Taip, dažnai reikia nurodyti apytikslę vertę. Nerašyk milijono, jeigu tai seni daiktai, bet ir nerašyk vieno euro. Nurodyk realią rinkos vertę, kokią galėtum parduoti naudotą. Tai reikalinga draudimui ir muitinei. Kai kas bando nurodyti mažiau, kad sumokėtų mažiau draudimo, bet kai įvyksta įvykis (pvz., gaisras), ir draudimo kompanija mata, kad vertė neadekvati, gali būti problemų.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kiek dabar kainuoja toks reidas iš UK į Lietuvą?

Kainos svyruoja labai stipriai. Jeigu kalbame apie pilną furgoną (apie 20-30 kubinių metrų), tai gali kainuoti nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo kur būtent Anglijoje esi (Londonas arba šiaurė) ir kuro kainos (o jos dabar... phew). Jei tai tik kelios dėžės (dalys krovinio), tai gali būti ir 300-400 eurų. Geriausia prašyti konkretios Quotes, o ne spėlioti forume.

Ar kaina įskaito viską, ar bus dar kokių „priedų“?

Dėmesio, čia dažniausiai pagauta vieta. Kaina paprastai įskaitia važiavimą ir krovimą į furgoną. Bet jeigu turi labai sunkių daiktų (pijaninas, seifas), arba reikia naudotis keltuvu (kuris neprasilenkia pro namų vartus), tai papildomai. Taip pat, jei gyveni 4 aukšte be lifto, laiptais kėlimas kainuos. Visada klausk „ar įskaita iškrovimą abiejuose galuose?“. Kartais įmonės rašo „nuo durų iki durų“, bet turi omenyje tik furgono duris.

Kada reikia mokėti, užstatą ar viską iš karto?

Dauguma įmonių imama mažą užstatą (10-20%) užsakymui užtikrinti, o likutį – atlikus darbą arba prieš išvykstant iš Anglijos. Nepatartina mokėti 100% iš karto, nebent tai labai patikima žinoma firma. Yra atvejų, kai „firmos“ išnyksta paimusios visus pinigus. Aš asmeniškai visada sakyčiau – laikyk pinigus kol pamatysi, kad furgonas stovi prie tavo namų. (tikrai taip geriau).

Ar kainuoja daugiau, jei reikia laiptinėmis kelti daiktus?

Taip, kainuoja. Tai vadinama „manual handling“ mokestis. Kiekviename aukšte be lifto darbuotojai pritaria daugiau jėgų ir laiko. Paprastai tai skaičiuojama už valandą arba už kiekvieną aukštą. Jei turi daug daiktų ir butas 5 aukšte, pasiruošk, kad tai gali atsieiti apie 100-150 eurų papildomai. Geriau iš anksto pasakyti, kad nereiktų vairuotojui keisti savo planų ir jaudintis.

O kuo tas „Brexit“ pakeitė kainas?

Pridėjo biurokratijos, kas reiškia – brokerio mokesčius. Anksčiau tai buvo įskaičiuota į kainą, dabar dažnai tai atskiras punktas. Taip pat, jeigu daiktai nėra Transfer of Residence (t.y. tu nebegyveni ar keli trumpam), gali tekti mokėti PVM ir veryti mokesčius importui. Tai gali padidinti sąskaitą net 20-25%. Taigi, jei ruošiesi paprastam užsakymui perkraustymui iš UK be vargo, įsitikink, kad tuo Transfer of Residence dokumentu rūpiniesi.

Ar verta imti draudimą?

Tai ne klausimas „ar verta“, o kiek draudimo imti. Privalai turėti draudimą. Kelyje viskas gali nutikti – avarija, gaisras arba tiesiog vagystės (nors Lietuvoje saugiau, bet Anglijoje...). Draudimo kaina paprastai yra apie 2-3% nuo krovinio vertės. Tai nedidelė suma už ramybės. Niekada nežinai, kas nutiks tų 2000 km kelio.

Kas daro, jei aš turiu labai brangų daiktą, pvz., paveikslą ar juvelyrinius dirbinius?

Juos reikia deklaruoti atskirai ir įtraukti į draudimo polisą. Paprastas draudimas gali neapimti labai brangių daiktų (pvz., virš 500 eurų vienetui), jei jie nėra specialiai pažymėti. Nešk tokių dalykų su savimi mašina jei galima, o jei ne – pasakyk apie tai iš anksto. Vienas klientas taip pasidarė, paveikslas buvo neapdraustas, ir... na, buvo liūdna.

Logistika, laikai ir realus gyvenimas kelyje

Kelias dienų užtrunka nuo išsiėmimo iki pristatymo?

Standartiškai, jei viskas gerai su muitine tai trunka 3-5 darbo dienų. Kartais greičiau, jei vairuotojas važiuoja be ilgos pernakvotės. Anglijoje reikia gauti išvykimo leidimą, tai užtrunka. Tada uostas (Doveris-Calais arba Hull-Roterdamas). Tada vairavimas per Europą. Geriau neplanuoti, kad turtas atvyks rytoj, jei šiandien jį įkėlė. Planuok savaitę.

Ar galiu būti tiksliai žinoti, kiek vairuotojas bus Lietuvoje?

Galiu tik nuspėti. Vairuotojai turi poilsio laiko (tachografas), juos sustabdo policija. Be to, gali būti eilės uoste, ypač jei yra kalbėjama apie „Brexit“ procedūras. Aš sakau klientams – sakykime, antradienį ar trečiadienį. Jeigu sakau „penktadienį 14:00“, tai tikrai meluju. Tie, kas skambina kas valą ir klausia „kur jis?“, tikrai padaro sau paprastą užsakymą perkraustymui iš UK be vargo į košmarą (tiek sau, tiek man).

Ar galima sutvarkyti, kad jie atvyktą būtent savaitgalį?

Tai galima, bet papildomai kainuos. Vairuotojai turi savo grafikus, o savaitgaliai yra poilsio laikas. Jei reikia dirbti savaitgalį, turi mokėti viršvalandžius. Dauguma firmų stengiasi planuoti važiavimus taip, kad pabaigtų darbo savaitę, bet jeigu labai reikia, susitariame. Tik žinok, kad kaina bus didesnė.

Kas nutinka, jei furgonas sužlūžta kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet įvyksta. Tada turiu išsiųsti kitą furgoną perkrauti. Tai gali atidėti viską keletą dienų. Tokiu atveju draudimas padengia tų operacijų išlaidas, bet laiko sugrąžinti negali. Esu matęs, kaip variklis užsidega Prancūzijoje... Čia tiesiog reikia kantrybės. Niekas nedaro to specialiai.

Ar galiu siųsti dalį daiktų, o dalį vežti pats?

Žinoma, tai vadinama „dalinis krovinys“. Jeigu turi tik 5-10 dėžių, mes jas suvedame su kitų klientų daiktais į vieną furgoną. Tai pigiau, bet gali šiek tiek ilgiau užtrukti, nes reikia surinkti visus kitus. Bet tai labai populiari paslauga tiems, kas grįžta tik su lagaminais. O baldus vežk patys, jeigu turi ką.

Ar būna taip, kad atvyksta ne tie daiktai, ką įkėliau?

Tai dalykas, kurio bijo visi. Su geromis firmomis tai nutinka retai, bet su „kietagūdžiais“ – gali. Todėl svarbu daryti inventorinį sąrašą su skaičiumi (pvz., „15 dėžių“) ir uždaryti dėžes lipduku arba juosta su savo parašu. Jei atvyksta 14 dėžių – tuojau žinai, kažkas negerai. Pas mane buvo atvejis, kai vairuotojas pamaišė dviemies klientų dėžėmis... buvo nepatogu.

Kaip elgiasi su dėžėmis, kurios yra pažeistos?

Jei pastebi, kad dėžė sutrypta ar drėgna, tuojau nufotografuok ir pranešk vairuotojui. Tada tuomet draudimo bylos atidarymas bus paprastesnis. Negalima laukti, kol vairuotojas išvažiuos, o paskui skambinti ir sakyti „o čia kažkas buvo sužlugdyta“. Be įrodymų, draudimo kompanijos nieko nedarys. Tai taviškia interesų apsauga.

Pakavimas, baldai ir smulkmenos

Ar geriau pakauti patys ar pirkti paslaugą?

Jei turi laiko ir nori sutaupyti – pakok pats. Jeigu nori, kad būtų paprastas užsakymas perkraustymui iš UK be vargo – leisk mums pakauti. Mūsų įmonės turi gerą kniedę, kaip suplėšyti popierių, kad jis neprarastų formos. Nekartok naudoti senų prekybos centrų dėžių, jos gali neatlaikyti sunkių knygų. Vieną kartą matęm, kaip dėžė su indais išslydo per grindis... ne gražu.

Ką daryti su baldais, kurie nebeitelpa į duris?

Tai klasika. Turime įrankių, tad išardome lovas, spintas, stalus. Tai įeina į kainą. Tiesiog nepamiršk pasakyti iš anksto, kad reikia išardyti. Jeigu vairuotojas atvyksta ir pamato, kad spinta neįeina, o jis neturi atsuktuvo, tai laiko praradimas. O laikas – pinigai. Ir nervai.

Ar galiu krauti maistą ar vaistus į tą patį furgoną?

Vaistus – taip, drabužių maiše atskirai. Maistą – ne, jei tai ilgas kelias. Muitinė gaišta su mėsa ir sūriais, ypač dabar po „Brexit“. Angliška dešra į Lietuvą be sertifikatų nepraeis. Geriau suvalgyk visa, ką turi šaldytuve, prieš išvykstant arba atiduok kaimynams. Nekelk problemų ant savęs dėl kiekvieno miltelio.

Kaip su elektros prietaisais, ar tinka jie mums į rozetes?

Anglijoje ir Lietuvoje skirtingos rozetės. Daiktus veži gerai, bet čia ne mūsų problema, kad jie neveiks. Žinoma, jeigu prašysi, galiame padėti išardyti, bet adaptatoriai turi būti tavi. Nesu tikras, ar verta vežti tą seną bulvių viryklę, kurią nupirkai Londone už 5 svarus, ji čia gali tiesiog sudegti arba nepradėti veikti dėl įtampos skirtumo (nors dažnai būna universalu).

Ar saugu krauti kompiuterius ir techniką?

Geriau juos pakuti į originalią dėžutę, jei dar turi. Jei ne, tada daug putplasčio. Stipriai sukrėtimai kelyje gali sugadinti standųjį diską. Aš visada patariu – svarbiausius duomenis nukopijuok į debesį (cloud). Fizinis kompiuteris gali nukristi, bet nuotraukos iš vaiko krikštynų turi likti. Tai tokia pat svarbu kaip ir draudimas.

Ką daryti su augalais ar gyvūnais?

Gyvūnus galima vežti, bet tai atskira paslauga, reikalinga veterinarijos pažyma. Augalai – labai sunku. Muitinė labai griežtai tikrina šaknis, ar nėra kenkėjų. Dažniausiai augalus paliekate Anglijoje arba vežate tik sau rizikuojant (jei sulaikys, jie bus sudeginti). Geriau nenukelti tos bėdos su kaktusu.

Ar galima vežti alkoholį?

Galima, bet ribotą kiekį kaip asmeniniam naudojimui. Jei bandysi vežti 100 butelių viskio, tai bus laikoma prekyba ir teks mokėti didelius mokesčius (akcizas). Kelios buteliai vyno ar degtinės – ne problema. Muitininkai mato, ką žmonės daro, jie ne visiškai aklieji. tiesiog būk protingas.

Problemos ir nesklandumai (kai kažkas ne pagal planą)

Kas daro, jei klientas praleidžia laiką ir neatvyksta į susitikimą Anglijoje?

Tai labai erzina. Vairuotojas laukia, jo laikas eina. Paprastai po 1 valandos pradedama skaičiuoti baudą (waiting time). Jei tu nemoki, gali būti, kad reikės atidėti išvykimą iki kitos dienos, o tai papildomai kainuoja. Geriau būk 15 minučių anksčiau. Žmonių, kurie atvyksta pavėluoti ir sako „o, aš pamiršau“, aš nebebekalbuju.

Ar būna, kad klientas atsisako paskutinę minutę?

Taip, kartais nutinka. Gyvenimas. Jei atsisakai mažiau kaip 48 valandos iki pradžios, gali prarasti užstatą arba turėti mokėti išlaidas, kurias jau įdėjome (pvz., jei jau išsiuntėm tuščią furgoną į Londoną). Tai sąžininga – mes nieko nedarom nemokamai. Furgono degalai nėra nemokami.

Kaip elgtis, jei dėžė paslydo ir viskas subyrėjo?

Pirmiausia – nerekšti. Nufotografuok. Parašyk sąrašą sugadintų daiktų. Jeigu buvo pakauta ne mūsų (tavo pačių kišenėmis), ir dėžė buvo prasta, tai gali būti komplikuota. Jeigu pakavome mes – atsakome. Bet svarbiausia – nebandyk viską sutvarkyti pats, kol neatvykė draudimo įvertintojas ( nors dažniausia tiesiog nuotraukos užtenka).

Ar susiduriate su sukčiais, kurie pasiūlo per pigiai?

Kasdien. Pasirodo „firmos“, kurios turi tik svetainę ir telefono numerį. Jie imasi mažų užstatų, parduoda užsakymus didelėms firmoms (kaip mums), o tarpiniai mokestis pasilieka. Jei kažkas nutinka, tu nežinai, kam skambinti. Rinkis firmas, kurios turi fizinį adresą, transporto licenciją ir atsiliepimus (ne tik tuos, kurie užrašyti pačių puslapyje).

O jeigu aš susirandu vežėją patys „Facebook“ grupėje?

Gali rasti ir gerą vairuotoją, kuris važiuoja tuščiai atgal. Tai gali būti pigu. Bet ar turi draudimą? Ar sugebės suformuoti T1 dokumentą? Ar jo furgonas nebus per daug senas ir nesuges kelyje? Tai loterija. Jeigu tau svarbi kaina ir nieko daugiau – rizikuok. Jeigu tau svarbu saugumas – geriau pasirašyti su įmone.

Kas būna, jei adresą nurodai neteisingai?

Vairuotojai turi GPS, bet jeigu nurodai „Lietuva, Vilnius“ be gatvės, jie nieko nenrast. O jei nurodai neteisingą gatvę, praras laiko. Jeigu jau jis iškrauna ir tada supratau, kad ne tas namas (buvo tokiškai su viena kliente), tai vėl – waiting time. Būk tikslus su duomenimis.

Ar įmanoma sutaupyti nekalbant su brokeriu?

Ne tikrai, nes brokeris turi prisijungimą prie sistemos. Be jo, tavo daiktai gali likti uoste kaip „nepriskirti“. Tada jie gali būti nukreipti į sandėlį (sandėliavimo mokesčiai kas diena!). O tai brangu. Tas „Paprastas užsakymas perkraustymui iš UK be vargo“ tuomet tampa labai brangiu mokymu.

Viskas apie išvadą ir patarimus pabaigai

Kokį pagrindinį patarimą duotum tiems, kurie ketina kraustytis?

Būk kantrus. Neskubėk su sprendimais, pasirink patikimą žmogų, o ne pigiausią. Persikraustymas – tai stresas, o ne picos užsakymas. Duok sau laiko pakauti ir susirinkti dokumentus. Ir geriausia – nekelk problemų ant save dėl smulkmenų.

Ar verta viską daryti paskutinę minutę?

Absoliučiai ne. Paskutinę minutę visada ką nors pamiršti – pasą, raktus, ar uždaryti langus. Planuok bent savaitę iš anksto, o geriau – mėnesį. Tada tas procesas bus tikrai toks paprastas užsakymas perkraustymui iš UK be vargo, kaip ir svajojai.

Kaip suprasti, kad viskas praėjo sėkmingai?

Kai vairuotojas iškrauna paskutinę dėžę, pasako „Viso gero“, o tu pasirašai dokumentus, kurie rodo, kad viskas atvyko. Tuomet gali nukvėpti ir pasidžiaugti nauju namu Lietuvoje. Ir pamiršti tą visą Anglijos lietų (bent kuriam laikui).

Ar kas nors keičiasi artimiausiu metu srityje?

Reguliarinimai vis dar keičiasi, ypač aplinkosauginiai (Euro 6 standartai sunkvežimiams). Kainos tikrai nekils, tik gali svyruoti. Bet technologiškai procesas lieka tas pats – pakavimas, dokumentai, kelias. Nieko ypatingo naujo nematau.

Galų gale, kodėl dar dirbi šitame srityje?

Nes patinka žmonėms padėti. Nors kartais jie budelioja (tikiuosi, ne tu), bet kai matai, kaip žmogus atsikrausto ir pradeda gyventi naują gyvenimą, tai duoda malonumo. O ir pinigai nėra blogai, tiesa sakant.

Ar turi ką nors pridėti pabaigai?

Tiesiog nepamiršk užsirašyti mano numerio, jei dar reikės ką nors vežti ar atvežti. O šiaip – sėkmės kelyje. Lietuva laukia.

Išvada

Na, va ir viskas. Tiesiog nepamiršk, kad šis procesas turi būti suplanuotas, o ne paliktas atsitiktinai. Jei viską padarysi tvarkingai, tavo paprastas užsakymas perkraustymui iš UK be vargo bus tiesiog darba vienai dienai. Naudokis protu, nežaidk su muitine ir rinkis patikimus vairuotojus. Tada viskas bus gerai, o tavo baldai pasieks Lietuvą sausai. Sėkmės naujuose namuosiuose, o jei kils klausimų – žinot, kur mane rasti.