Greitas automobilių dalių gabenimas į Angliją mikroautobusais

Žinai, per tuos metus, kol vežiojau visokius krovinius iš Lietuvos į Angliją ir atgal, mačiau visko. Automobilių dalys – tai vienas dažniausių prašymų. Žmonės skambina išsiutę, nes kliento Range Roveris stovi Londone be stabdžių vamzdelių, arba lietuvis Braitone suremontuoja seną BMW ir reikia čia ir dabar originalaus generatoriaus. Greitas automobilių dalių gabenimas į Angliją mikroautobusais dažnai būna pats protingiausias būdas, kai nesiuntinėji konteinerio, o reikia tiesiog nugabenti konkrečią detalę greitai ir be kvailysčių. Mikroautobusas lankstus – prisistato prie durų, pasiima, nuvežia. Ne visada idealu, bet realiai veikia. Paaiškinsiu kaip yra, be puošnumo.

Kainos – kaip čia viskas suskaičiuojama ir kodėl taip smarkiai šokinėja

Kiek maždaug kainuoja nugabenti automobilio priekinį žibintą į Birmingemą mikroautobusu?

Na, žibintas nėra didelis, bet jį reikia saugiai supakuoti ir jis negali važiuoti vienintelis – vairuotojas vis tiek degalų sąskaitą sumokės už visą kelią. Realiai, jei tai vienetinė siunta, gali kainuoti nuo šešiasdešimt iki šimto dvidešimt eurų. Jei turi draugą, kuriam irgi reikia ko nors nugabenti, galima sumesti ir tada kaina krenta per pus. Bet atsimink, kad kaina priklauso nuo to, ar vairuotojas tas savaites rieda tuo maršrutu, ar jam reikia specialiai sukti. Jei specialiai – brangiau. Važiuoja tuščias atgal, turi kompensuoti ir tai.

Kodėl vieni pervežėjai prašo šimto dvidešimt, kiti tris šimtus aštuoniasdešimt už tą patį siuntinį?

Čia klasika. Yra vaikinas su pasibaigusia technine apžiūra ir sugedusia padangom, kuris „kartais važiuoja“, ir yra normali įmonė su draudimu, sekimo sistemom ir normaliu vairuotoju. Aišku, kainos skiriasi. Kartais brangus ne todėl, kad geresnis, o todėl, kad laiko save VIP. O kartais pigus yra melas – paėmė užstatą ir dingsta. Geriausiai žiūrėk ne į kainą, o į tai, ar žmogus atsakinėja į klausimus konkrečiai, ar turi svetainę, ar gali parodyti ankstesnius reisus. Aš asmeniškai vengiu tų, kurie rašo tik „pm“ komentaruose po skelbimu.

Ar yra kokia nors minimali kaina, nuo kurios vežėjas išvis sutiks kišti mano dalis į mašiną?

Yra, bet ji ne visada pasakyta aiškiai. Kartais vairuotojas sako – žiūrėk, man neapsimoka už dvidešimt eurų sustoti ir krautis, nes aš degalams tiek ir sudeginsiu. Realiai minimali suma dažniausiai sukasi apie penkiasdešimt–šešiasdešimt eurų, jei kalbame apie mažas detales. Bet jei tu esi užsirekomendavęs klientas arba vairuotojas važiuoja būtent tą dieną, tai net ir trisdešimt gali praslysti. (Nors čia jau toks ekonominis minimumas, kai vairuotojui langas lygiai prie namų.)

Laikas ir greitis – nes visi skuba, bet ne visada gauna

Kiek realiai važiuoja mikroautobusas iš Kauno į Londoną su mano dalimis?

Techniškai, jei sėdi už vairo pats ir vary be sustojimų, maždaug dvidešimt dvi–dvidešimt keturios valandos. Bet realybėje vairuotojas perka kavą, miega bent minimaliai, laukia krovinio kitame gale ir dar stringa muitinėje. Taigi realus terminas klientui – dažniausiai dvi dienos nuo paėmimo. Kartais tris, jei važiuoja per Prancūziją ir ten eilės arba streikai. Aš sakau visada – planuok tris dienas, o jei ateina per dvi, švenk kaip stebuklą.

Ar galiu gauti dalis rytoj? Rimtai, klausiu.

Gali, bet už tai reikia mokėti kaip už stebuklą. Toks express gabenimas reiškia, kad vairuotojas arba jau yra pakeliui ir laisvas, arba tu moki dvigubai, kad jis atšauktų kitus planus. Aš esu matęs situacijų, kai žmogus skambina vakarop, o rytoj prieš pietus dalis jau yra privažiavusi Braitoną. Bet tai kainavo tris kartus daugiau nei standartinis pervežimas. Ir ne visada pavyksta – priklauso nuo maršruto ir vairuotojo valios. Geriau skambinti bent prieš dvi dienas.

Kas yra tas „express“ pervežimas – ar čia tik gražus žodis skelbime?

Kartais taip, kartais ne. Yra vežėjų, kurie ant skelbimo prirašo „express“ bet iš tikrųjų surenka krovinį savaitę ir tik tada pajuda. O yra normalių, kurie tą pačią naktį kraunasi ir rytą jau Doveryje. Express mikroautobusu realiai veikia tada, kai vairuotojas eina tiesiai pas tave, ima krovinį ir važiuoja be tarpinių sustojimų. Jei jis dar turi paimti siuntinį iš Druskininkų, o tu esi Vilniuje, tai jau nebe express, o pašto balių pradžia. Klausk konkrečiai – ar važiuojate tiesiai?

Pakavimas – čia klientai dažnai susimovę ir paskui kaltina vežėją

Ar tikrai reikia to burbulinio plastiko, ar tiesiog dėžė pakankamai gera?

Reikia. Ypač jei tai elektros dalis. Mašinos mikroautobuse driftuoja per posūkius, stabdo, spaudžia sankabą – viskas juda. Kartą vežėm ABS bloką, klientas įmetė į dėžę be putų. Nuvežėm į Mančesterį, jis atidarė – trys mikroschemų kojelės sulaužytos. Jis piktinasi ant mūsų, nors mes sakėme – pakuok gerai. Burbulinė plėvelė kainuoja kelis eurus, o problema gali kainuoti du šimtus. Kartais nukrypstu, bet tiesiog supakuok taip, lyg mėtytum iš trečio aukšto – tada bus saugu.

Kaip supakuoti variklio daviklį ar elektroniką, kad nesugriūtų kelyje?

Pirmiausia – antistatinis maišas, jei tai jautrus jutiklis. Tada – standus kartonas, putos iš visų pusių mažiausiai penkių centimetrų sluoksnis. Mikroautobuso bagažinė nėra konteineris – ten šyla, dreba, ir jei kas nors kitas veža metalinį bamperį, gali tavo dėžę prispausti. Aš asmeniškai dar apklijuoju „Neslėgti“ lipnia juosta, nors ne visi vairuotojai tai skaito. Kartą mačiau, kaip vairuotojas užkėlė dėžę su žibintu po ketvirtadaliu tonos svoriu – žibintas tapo mozaika. Pakuok taip, kad atlaikytų kvailystes.

Ką daryti jei mano dalys jau pakuotėje, bet aš pats žinau, kad ji silpna?

Būna taip. Klientas sako – na čia gamyklinė pakuotė, turėtų laikyti. Bet gamyklinė pakuotė skirta sandėliavimui, o ne dvidešimt valandų važinėjimui tarp daiktų. Pasiūlyk vairuotojui, kad jis dar kartą apjuostų juosta, arba paprašyk, kad padėtų atskirai, o ne po kažkuo sunkiu. (Nors ką aš čia vėjau, geriau tiesiog pats pergurk tą dėžę dar kartą su putplasčiu, prieš nei vaidensi eruditu pas vairuotoją.) Dauguma normalių vairuotojų sutiks, jei mandagiai paklausei. Jei vairuotojui px, tai jau signalas, kad gal ne su juo reikia vežti.

Dokumentai ir muitinė – post-Brexit gyvenimas yra sudėtingesnis

Ko reikia dabar muitinei siunčiant automobilių dalis į Angliją?

Reikia sąskaitos-faktūros arba prekės aprašymo su verte. Jei siunti naudotą detalę, reikia aiškiai nurodyti – „naudota automobilio priekinė važiuoklės šakė“. Nebegalima tiesiog sakyti „mašinos dalys“ ir manyti, kad praslys. Muitiniai dabar tikrina dažniau nei anksčiau. Jei vertė didesnė nei keturiasdešimt eurų, gali tekti mokėti įvairius muito mokesčius – čia jau priklauso nuo prekės kodo. Kai kurie vairuotojai padeda užpildyti CMR, bet atsakomybė vis tiek tenka siuntėjui. Nepatingėk pasitikrinti HS kodą.

Ar man, paprastam žmogui, reikia EORI numerio, ar tik įmonėms?

Jei siunti kaip fizinis asmuo retkarčiais, tai EORI nėra privalomas – galima ir be jo. Bet jei tu esi tas lietuvis Londone, kuris nuolat siunčiasi dalis iš Lietuvos savo garažui, tada verta jį pasidaryti. Nes muitinėje be EORI kai kuriuos krovinius gali užlaikyti ilgiau, kol patikrins kas esi. Aš šimtu procentų nežinau ar tau asmeniškai reikia šiandien, bet jei veži dažnai – pasidaryk, ramiau bus. Užima kelias dienas, bet ne kainuoja. Na, kiek pamenu, nemokamai tai daroma.

Kiek laiko dabar užtrunka muitinėje – ar dar tas chaosas kaip 2021-aisiais?

Chaosas aprimo, bet vis dar stringa. Būna dienų, kai viskas pralekia per dvidešimt minučių. O būna, kad dėl kažkokio popierėlio trūkumo sėdi penkias valandas Calais arba Doverio pusėje. Mikroautobusas turi pranašumą prieš didelius vilkikus – eilės jam kartais trumpesnės arba jis manevringesnis. Bet tai nereiškia, kad magiškai pralekia. Aš esu matęs, kai vairuotojas prabuvo pasienyje aštuonias valandas, nes pamiršo vieno kliento deklaraciją. Planuok valandų valandas į bendrą laiką.

Kas gali pakrypti blogai – ir kaip to išvengti

Ar teko matyti, kad dalys tiesiog dingsta pakeliui?

Taip. Ne dažnai, bet pasitaiko. Ypač jei vežėjas vienu metu krauna keturis klientus ir maišosi. Kartais vairuotojai per greitai krauna, nedėlioja sąrašų, ir štai – tavo generatorius atsidūrė pas kažkokį vyrą Liverpulyje. Ne, čia aš perdedu. Realybėje dažniau būna pavogta ne pati dalis, o kurjerio su kitu daiktu. Bet buvę ir taip, kad vežėjas paprasčiausiai numetė dėžę kažkur sandėlyje Olandijoje ir pamiršo. Vengiama taip – rinkis ne pagal kainą, o pagal tai, ar vairuotojas rašo sąskaitas, ar turi fizinį adresą, ar telefono numeris nepersijungia kas savaitę.

Ką daryti jei dalys atvažiavo pažeistos – įbrėžtas bamperis ar įskilęs žibintas?

Fotografuok iš karto. Prieš pasirašydamas CMR arba bet kokį priėmimo dokumentą, patikrink krovinį. Kartą klientas pasirašė nepasižiūrėjęs, o paskui atsiuntė nuotrauką – dėžė permesta, žibintas trupenyse. Mes jau nieko negalėjome padaryti, nes jis pasirašė be priekaištų. Jei matai pažeidimą – rašyk aktą, fiksuok. Jei vairuotojas piktinasi, kad tu vėluoji – nekreipk dėmesio. Geriau šiukštu nepasirašinėk, kol nepatikrinai. Normalus pervežėjas nenervuosis, nes pats supranta taisykles.

Kodėl kai kurie vežėjai pasiima užstatą ir dingsta – kaip to nepatirti?

Oho, čia jautri tema. Būna tokių – pasiima dvidešimt ar trisdešimt eurų avanso per banką, paskui WhatsAppas nebeatsako, telefonas išjungtas. Paprastai tai tie, kurie kainą meta žemiau rinkos, neturi svetainės, veiklos istorijos, instagramo – nieko. Aš patarčiau – jei skelbimui daugiau nei keli mėnesiai ir nėra komentarų, verčiau ne. Dar vienas signalas – prašo visos sumos prieš tai, kol nemate dalies. Normalus vairuotojas mikroautobusu dažniausiau ima pinigus gavus krovinį arba pristačius. Bent jau aš taip darau, nes pasitikėjimas turi būti abipusis.

Kas jei vairuotojas sugeda kelyje – ar mano dalys tuomet kažkur įstringa?

Būna. Neseniai kolega riedėjo ant plento Vokietijoje – generatorius nulūžo, mašina sustojo. Dalys sėdėjo pas jį dar dvi dienas, kol kitas vairuotojas atvažiavo perimti. Jei turi normalų vežėją, jis turi planą B – antrą mašiną, partnerį maršrute, taksi lagaminą iki artimiausio miesto. Jei vežėjas vienišas vilkas, gali tekti laukti. Tai reali rizika, kurios niekas nepanaikins, net ir su geriausia technine. Verta klausti iš anksto – o jei suges mašina, ką darysite? Jei atsako „nužiūrėsim“ – pagalvok dar kartą.

Ar mikroautobusas visada geresnis pasirinkimas negu didelis vilkikas mažam kiekiui?

Ne visada, bet dažnai taip. Vilkikas lėtas, jo muitinė atskira, jis važiuoja tik į didžiulius terminalus, iš ten tavo dalis perkelia į mašiną ir dar lauki pristatymo savaitę. Mikroautobusas atvažiuoja tiesiai pas tave, pasiima ir per kelias dienas yra ten. Bet jei tu gabeni du variklius ir keturias greičių dėžes, mikroautobusas jau nebetilpsta ir svoris per didelis. Tada geriau rinktis vilkiką. Studentiškai tariant – mikroautobusas yra taxi, o vilkikas yra autobusas. Vyksta pagal keleivių kiekį. Neapsigauk gabendamas dviejų tonų konteinerį su C klase.

Praktiniai dalykai – visada sulaukiu tokių klausimų

Ar vairuotojas padeda pakrauti jei dalys sunkios – pvz., variklis iš trijų litro dyzelio?

Padeda, jei sąžiningai. Mikriuko vairuotojas paprastai vienas, neturi paletinių vežimų ar kranų. Jei variklis sveria šimtą penkiasdešimt kilogramų, jis gali padėti įsistumti, bet pakrauti pats jis neprivalo. Arba jei pakrauna, tai už rankinį darbą pasiprašys papildomai. (Nors ką aš čia vėjau, kai kurie net neprašo, bet padėk arbatpinigių jei padėjo.) Geriau susitark iš anksto – ar pristatymas su privažiavimu, ar tik kieme iškrauti. Atsimink, kad vairuotojus neprivalo kelti į tavo garažą. Kartais klientai pikstasi, kad vairuotojas tik atidaro duris, bet jie patys sumanė kieme palikti agregatą be vežimėlio. Sutark, tada nesikeiks.

Kokios automobilių dalys dažniausiai keliauja į Angliją mikroautobusais?

Generatoriai, starteriai, žibintai, kompiuteriai, kėbulo dalys – viskas, kas nėra per didelė ar per sunki. Anglijoje daug lietuvių turi savo servisus, skubiai reikia lietuviškai išardytų dalių iš Audi ar BMW. Kartais vežame ir Nissano dalis, bet retokai. Populiariausios – VAG grupės ir BMW, nes ten rinka didžiausia. Būna ir keistybių – sykį vežiau senovinį Morisą Mini vairo stiprintuvo siurbliu. Bet tai jau kolekcionieriai. Eiliniai klientai dažniausiai skambina dėl to, kas sugenda dažniausiai – stabdžių diskai, kaladėlės, amortizatoriai.

Ar galima gabenti naudotas dalis, ar muitinė neprikibs dėl „šlamšto“?

Galima, bet turi būti aišku, kad tai naudota, bet darbininga detalė. Muitinei neįdomu, ar ji graži – jiems įdomu, ar tai legali prekė, ar deklaruota vertė. Jei siunti visą subaru variklį supuvusiu bloku kaip „metal laužą“, tada gali kilti klausimų. Bet naudotas oranžinis žibintas su nediduke įbrėžimu – normalu. Tik nepamiršk parašyti „used car part“ dokumente ir nurodyti kuklią vertę. Kai kurie klientai bando įrašyti nulį, nes galvoja – dovanoju. Muitiniai tokio nemėgsta, gali atidaryti ir tikrinti detaliau.

Ar reikia drausti atskirai dalis vežant, ar pakanka vairuotojo CMR draudimo?

CMR dengia tik dalį atsakomybės pagal tarptautines sąlygas, ir tai ne visada pilna vertė. Jei tavo priekinis žibintas kainuoja tūkstantį eurų, o CMR atlygina pagal kilogramą – gausi keliasdešimt eurų, jei kas nutiks. Geriau papildomai apdrausti brangias dalis arba sutartinai nurodyti vežime visą vertę. Dauguma vairuotojų mikroautobusais turi krovinio draudimą, bet sumos ribotos. Klausiausi reto kliento, kuris pats drausdavo kiekvieną siuntą atskirai. Gali ir taip – brangoka, bet ramu. Paprastoms detalėms CMR užtenka. Brangiai elektronikai – rizukuok sąmoningai arba drausk.

Ar galiu sekti, kur dabar yra mano krovinys realiu laiku?

Jei vežėjas turi GPS sekiklį ir sutinka pasidalinti nuoroda – taip. Bet realybėje daugelis vairuotojų mikroautobusais asmeniškai skambina ir sako – esu prie Lilio, valanda iki pristatymo. Arba atsiunčia WhatsApp lokaciją. Yra tokių, kurie apskritai ignoruoja tris valandas, o paskui paskambina iš slenksčio. Neturėk iliuzijų, kad tai bus kaip DHL su svetaine ir žemėlapiu. Tai lokalus verslas, žmogus vairuoja, o ne robotas. Bet jei tau labai reikia kontrolės – rinkis didesnę įmonę su platforma. Kaina bus kita.

Ar galima suburti kelis žmones ir pasiųsti dalis kartu – tipo bendras vagonas?

Žinoma, ir taip daroma nuolat. Vienas siunčia žibintą, kitas – sparną, trečias – navigaciją. Mikroautobusas susideda iš mažų siuntų kaip dėlionė. Tu sutaupai, vairuotojas sutaupo, visi laimingi. Tik reikia, kad kažkas būtų atsakingas už priėmimą Anglijoje – vienas žmogus, kuris išsidalins. Nes jei ten penki klientai laukia skirtingose Londono vietose, tada jau nebe ekonomija, o maršrutų planavimo košmėras. Geriausia – vienas gavėjas kur nors Barking'e, o ten jau pasiuntinėja kitur. Būna labai sklandžiai, kai žmonės susikalba. (Nors būna ir barnių, jei kas nors pasiima svoriu didesnę siuntą negu pats sumokėjo.)

Koks blogiausias atvejis, kurį teko matyti per tuos penkiolika metų gabenant dalis?

Buvo toks atvejis, kai klientas Anglijoje labai skubiai reikėjo važiuoklės dalių senam Mercedesui – vyras restauravo tėvo mašiną. Mes sutvarkėm viską, supakavom, išsiuntėm. Vairuotojas dėl muitinės dokumentų painiavos užstrigo Olandijoje penkioms dienoms. Klientas prarado pirkėją, sandoris žlugo, jis paskui rašė ilgą laišką apie tai, kaip sužlugdėm jo projektą. Nors techniškai tai ne mūsų kaltė buvo, bet žinok – emocinė kaina čia irgi didelė. Dėl to aš dabar visada sakau: jei turi fiksuotą terminą, geriau oro uostas, o ne mikroautobusas per Europą. Keliai nuspėjami ne visada.

Išvada

Tai va, jei galvojai apie automobilių dalių gabenimą į Angliją mikroautobusu – žinok, kad tai veikia, bet ne magija. Rinkis vežėją ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal tai, ar jis atsako į klausimus konkrečiai. Supakuok taip, lyg dėžę mestų laiptais, ir visada turi dokumentus tvarkingus. Greitas automobilių dalių gabenimas į Angliją mikroautobusais yra puikus būdas, kai reikia lankstumo ir greičio. Tik nepatingėk pasidomėti detalėmis – tada viskas bus gerai.