Paprastas siuntų užsakymas iš Anglijos internetu: vadovas, kuris jums sutaupys pinigų ir nervų

Sakyčiau, laikai pasikeitė, kai kalbame apie prekes iš Didžiosios Britanijos. Buvau laikais, kai siuntą iš Londono ar Mančesterio gaudavai greičiau negu iš Kauno į Klaipėdą, be jokių galvos skausmų su dokumentais, o „knygiukas“ už pervežimą buvo juokingas. Dabar, po „Brexit“, viskas vyksta kiek kitaip – toks jau mūsų gyvenimas. Dažnai klientai klausia, kaip atrodo šiandieninis paprastas siuntų užsakymas iš Anglijos internetu, kad nebūtų nemalonios dovanos iš muitinės ar dingusių dėžių drama. Tiesą sakant, viskas dar įmanoma, tiesiog reikia žinoti kelis niuansus, kuriuos aš išmokiau per šiuos dvidešimt ką metų kelių. Jums nereikia teisinės žinios, tiesiog šiek tiek budrumo, o aš stengsiuosi paaiškinti paprastai.

Kaip pradėti ir kas pasikeitė po „Brexit“

Kaip dabar vyksta paprastas siuntų užsakymas iš Anglijos internetu, kai nebėra tos pačios erdvės?

Viskas prasideda nuo to, kad pasirenkate prekę „Amazon.co.uk“, „eBay“ arba tiesiog mažo butiko Londone svetainėje. Anksčiau tai buvo tiesiog: perkate, adresas Lietuvoje, viskas. Dabar jūsų krepšelis gali „papilti“ papildomų mokesčių, kuriuos parduotuvės susistemino per IOSS (Import One Stop Shop) schemą. Tai reiškia, kad jei prekė nesiekia 150 eurų vertės, PVM galite sumokėti tiesiai parduotuvei, o muitinėje nešluostyti galvos. Tačiau jei brangiau – ruošiatės deklaracijai. Viskas vyksta automatiškai, kol kas darbai, bet reikia tikrinti, ar parduotuvė tai išvis siūlo, nes kai kas dar veikia pagal senąsias taisykles, ir tada gausite pranešimą iš pašto atėjus siuntai.

Ar verta naudoti adresų teikėjus arba tarpininkus Anglijoje?

Mano patirtis sako, kad kartais verta, kartais ne. Jei užsakinėtate iš parduotuvių, kurios nemokamai pristato tik Anglijos viduje (pvz., „Next“ ar kai kurie elektronikos gigantai), turite gauti jų sandėlyje adresą Londono ar Birmingemo priemiestyje. Tada jūsų paprastas siuntų užsakymas iš Anglijos internetu tampa dviejų etapų: parduotuvė veža iki sandėlio, o tarpininkas – iki jūsų namų Kaune. Taip galima sutaupyti, jei parduotuvės siuntimo mokesčiai į LT būtų milžiniški. Bet žiūrėkite – tarpininkas ims savo mokestį už perkrautą (konsolidaciją), tad kartais susideda taip, kad pigiau tiesiog mokėti brangesnį siuntimą iš karto.

Ką daryti, jei parduotuvė neperveža į Lietuvą?

Tai klasika. Yra daug „UK-only“ parduotuvių, kurios vos girdėjus apie Lietuvą, sako „ne“. Ten reikia įsikišti tarpininko adresų arba draugo, jei tokių turite Oksfordę. Aš asmeniškai dažnai padedu klientams susirasti tokius adresus (be ašarų, kas yra legalu), tada parduotuvė nieko neįtaria, kad siunta keliauja toliau į Rytus. Svarbiausia tuo metu nesumaišyti pavardės, nes vėliau muitinėje bus painu, jei dokumentuose bus ne tas, kas gauna. Tai tas momentas, kur reikia tikslumo, kitaip dėžė gali užstringti Anglijos pašte.

Ar kažkas pasikeitė su pašto kodais ar adresų formatu?

Niekas ypatingo, tik Anglijos paštai dabar labai griežti dėl telefono numerių (jūsų, ne gavėjo). Kai užsakovate iš mažesnių parduotuvių, jų sistemos kartais „meta“ klaidas, matydamos LT +370 kodą. Reikia turėti omenyje, kad paprastas siuntų užsakymas iš Anglijos internetu gali nutrūkti pačioje pradžioje, nes jūsų numeris atrodo kaip netinkamas. Geriau įrašyti tarptautinį formatą be pliuso arba tiesiog palikti vietinio sandėlio numerį, jei naudojate perkrovą. Negražu, kai dėl tokių smulkmenų vairuotojas grąžina siuntą atgal, kaip buvo viename atvejje su Šiaurės Anglijos geležinkelio dalimi.

Kodėl kainos svyruoja netgi tą pačią dieną?

Valiutos kursas? O ne, čia daugiau logistika. Degalus užpilo brangiau, kurjeriams padidino mokesčius už „netiesioginių mokesčių“ apimtį (tai tokia jų kalba, reiškianti „mes norime daugiau pinigų“). Ir taip, krentant svarui sterlingų, mums galvojasi, kad prekės atpigsta, bet tada pristatymas padidėja 5 svarais, ir viskas sugrįžta. Tiesa, dabar jaučiasi, kad kainos nusistovėjo po „Brexit“ šoko, tad nebėra tiek staigių šuolių, kaip buvo 2021-aisiais, kai mes visi bijojome užsisakyti net marškinių.

Muitinė, mokesčiai ir biurokratiniai svaigulys

Kodėl man gali tekti mokėti mokesčius už dalykus, kuriuos nusipirkau išpardavime?

Nors jūs matsite kainą „50% nuolaida“, muitinę tai domina tik pirminė prekės vertė, be nuolaidų (arba bent jau realioji rinkos vertė). Jei pirksite naują paltą už 20 svarų, o jis kainuoja 100, muitinė gali įsižeisti ir įvertinti pagal 120 svarų (be PVM). Ypač jei tai ryškus prekės ženklas. Nemanau, kad reikia baimintis kiekvieno išpardavimo, bet jei užsisakote dešimt tokių paltų, tai jau atrodo kaip prekybos veikla, ir ten jau skaičiuojama kitaip.

Ar teisinga, kad iki 150 eurų nereikia mokėti muito ir PVM?

Čia yra geras klausimas. PVM iki 150 eurų apmokestinamas IOSS sistemos keliu (jei parduotuvė ja naudojasi), o už prekes brangiau nei 150 eurų – jums teks susidurti su Lietuvos muitinę. Importo muitą (0–8 % priklausomai nuo prekės) dažniausiai mokate tik tada, jei vertė viršija 150 eurų. Bet vėlgi, yra išimčių, pavyzdžiui, tabakas, alkohololis ar kvepalai, ten ribos kur kas žemesnės. Geriausia visada manyti, kad mokėsite, tuomet nustebsite teigiamai, kai neprireiks.

Kaip vyksta tas mokėjimas, kai siunta jau Lietuvoje?

Gausite pranešimą – SMS arba pašto programėlėje – su nuoroda „E.muitinė“ sistemoje. Ten matysite savo siuntos numerį ir reikės sumokėti PVM (21 proc.), o jei taikomas – ir importo muitą. Sumokėjote – siunta pajuda toliau. Vienas klientas negerai nusprendė ignoruoti tą pranešimą, sakydamas „kad jie man nusiųs, tai sumokėsiu“, tačiau taip neveikia. Siunta tiesiog stovi sandėlyje ir po mėnesio (ar daugiau) grąžinama siuntėjui jūsų sąskaita. Vienas toks atvejis buvo su brangiais dviračiais, tai buvo šiurkštų nuostolių istorija.

Ar galiu nurodyti mažesnę vertę dokumentuose, kad būtų pigiau?

Negerai taip... Techniškai galima, bet legaliai ir etiškai – ne. Muitinės sistemos dabar labai išmanios, jos susieja prekės kodus (HS kodus) su rinkos kainomis. Jei įrašysite, kad iPhoneas kainuoja 20 svarų, sistemai tai nepasirodo įtinkamu ir jums gali atėti didžiulė bauda už neteisingą deklaravimą. Negera kelti save į riziką dėl 10 ar 20 eurų taupyklės. Geresnis variantas – ieškoti parduotuvių, kurios susitvarko su mokesčiais už jus.

Ką daryti, jei pasirinkau blogą prekės kodą (HS kodą) deklaracijoje?

Jei užpildote deklaraciją patys (pavyzdžiui, per vairuotoją), turite būti tikslūs. Pasirinkote blogą kodą – gali būti, apskaičiuos per daug PVM. Tada reikės rašyti prašymą muitinei dėl peržiūrėjimo, o tai užtrunka dienas ar savaites. Jei abejojate, geriau paklausti vairuotojo arba ieškoti kodo Lietuvos muitinės svetainėje, ten yra paieška. Aš pats kartais užstrigu ties tais kodais, kai atveža kažką nestandartinio, todėl geriau pasiduoti specialistams (arba daug skaityti).

Kodėl kai kurioms prekėms reikia specialių leidimų (pvz., elektronikai ar maistui)?

Jungtinė Karalystė dabar yra trečioji šalis, todėl jų sertifikatai mums ne visada keliasi. Pavyzdžiui, kai kurios elektronikos prekės turi turėti CE ženklą, jei norite saugiai jas importuoti be papildomų patikrinimų. O maisto produktai? Čia siaubas – reikia veterinarinių sertifikatų, originalių etikečių lietuvių kalba. Nemanau, kad verta rizikuoti su kiaušiniais ar mėsos gėrybėmis iš UK be tarpininko, kuris tai išmano, nes muitinė tiesiog sunaikins tokį krovinį (ir tai reali istorija, ne baisusis pasakojimas).

Ar galiu grąžinti prekę atgal į Angliją, jei ji netiko?

Taip, galite, bet tai jau nebe „paprastas siuntų užsakymas iš Anglijos internetu“, o visai kita istorija. Jei prekė netiko, reikia susisiekti su parduotuve. Daugelis didelių (pavyzdžiui, „ASOS“ ar „Boohoo“) turi nemokamus grąžinimus, bet turi naudoti jų nurodytus etiketes. Jei jūsų siunta buvo apmokestinta Lietuvoje, turite teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl PVM ir muito grąžinimo, tačiau procesas yra lėtas. Reikės užpildyti FR0579 formą laukiama, kol galiausiai gausite pinigus atgal į sąskaitą. Tai ne vieną dieną užtrunka, žinau iš patirties.

Pristatymas: terminai, kurjeriai ir paslaptys

kurjeriai (pvz., DPD, UPS, Royal Mail) dirba skirtingai, ar taip?

Žinoma, kiekvienas turi savo niuansų. „Royal Mail“ (ar „Evri“) dažnai perduoda siuntas „Lietuvos paštui“, ir tai gali būti lėčiau, bet dažniausiai atneša iki pašto skyriaus. „DPD“ arba „UPS“ vežia tiesiai iki durų, jų sekimas tiksliau, bet ir kaina aukštesnė. Aš asmeniškai pasitikiu „DPD“ tarpininkais Anglijoje, nes jie turi gerą integraciją ir dažniausiai pristato per 3-5 darbo dienas (jei nėra oro uosto streikų, kurie Anglijoje vyksta dažniau nei mums patiktų).

Kiek laiko trunka paprastas siuntų užsakymas iš Anglijos internetu atkeliauti?

Standartiškai, jei nėra muitinės patikrinimų, tai 4–7 darbo dienos. Kai kurios ekspresinės siuntos (pavyzdžiui, kurių verčia labai daug) gali atvykti per 2 dienas, bet tada ten kainos kur kas didesnės. Jei užstrigote muitinėje, pridėkite dar 2–3 dienas (ar net savaitę, jei tai yra šventės laikotarpis). Geriau neplanuoti dovanų į gimtadienį paskutinę minute, užsakydami iš UK, visada palikite laiko rezervą.

Kas nutinka, jei nėra namuose, kai kurjeris atvyksta?

Visiems kurjeriams galima nurodyti „palikti kaimynui“ arba „palikti prie durų“, bet aš čia būčiau atsargus. Brangesnes siuntas geriau imti asmeniškai, nes jei dingusi – draustis gali neveikti, jei negavote pareiškimo. „Royal Mail“ palieks pranešimą, kad reikia nuvažiuoti į paštą, kur ji laikoma 14 ar 21 dieną. Po to siunta grįžta atgal. Esu matęs, kaip žmonės pamiršta paėti siuntų, paskui klausia, kodėl jos dingusios.

Ar saugu siųsti į darbovietę?

Šiuolaikinėje praktikoje – dažniau nei į namus. Vienas dalykas – tik įsitikinkite, kad jūsų kompanija nelaiko jūsų asmeninių siuntų pažeidimu. Be to, jei įmonės adresas nėra registruotas jūsų vardu, muitinė gali užstrigti dėl pavardės neatitikimo. Aš siūlau į darbą siųsti tik tada, kai ten yra atsakingas žmogus (pvz., administratorius), kuris priims dėžę, o ne paliks ją Koridoriuje su šlamštu.

Kaip sekti siuntą, kai ji jau paliko Angliją, bet dar neįvyko Lietuvon?

Geriausia naudoti originalų sekimo numerį (tracking number) kurjerio svetainėje arba pasinaudoti „17track“ sistema. Jei matote, kad siunta „Customs clearance pending“ (laukia muitinės), tiesiokite. Jei taip būna ilgiau nei 5 dienos, gali reikti skambinti muitinei arba kurjeriui. Kartais sistemos neatsinaujina laiku – buvo atvejis, kai siunta jau važiavo į Vilnių, bet sistemoje vis dar buvo rašoma „Cleared customs London“. Tai technologijos, paslaptis, jos ne tobulos.

Ar yra tikimybė, kad siunta pasimes kelyje ir kaip tai išsprendžiama?

Statistiškai labai maža (apie 1 %), bet tai įvyksta. Dažniausiai dingsta etiketės dėl. Jei dėžė neįsitvirtino pašto dėžėje, ji gali nukristi transporto priemonėje. Tuomet prasideda ieškoma procesas (trunka apie 30 dienų). Jei randa – gerai, jei ne – gaunate kompensaciją pagal draudimo sąlygas (paprastai 40 GBP arba daugiau, priklausomai nuo paslaugos). Todėl, siųsdami labai brangius daiktus, visada įsigykite papildomą draudimą.

Specifinės situacijos ir patarimai iš vidaus

Ar galima užsakyti pūkus, cheminius skysčius ar kosmetiką?

Štai čia yra pavojinga zona. Kosmetiką, jei mažą kiekyvį (pvz., vienas šampūnas), dažniausiai praleidžia. Bet jei užsakovite kibirą dažų ar 5 litrus aerozolio – jų sistema tiesiog to neduos į lėktuvą (pavojingos kategorijos). Tokius dalykus vežti tik jūrų keliu, o tai trunka mėnesį ar daugiau. Aš vieną kartą bandžiau atvežti specifinius automobilių skysčius, ir mums teko įrodyti, kad jie yra „ne degūs“, nors pats nežinojau iki galo, kas ten parašyta ant buteliuko.

Kodėl kartais kurjeris prašo parašyti prekės vertę ant dėžės?

Tai būna tada, kai originali etiketė pakartotinio užklijavimo nepakanka arba dingo. Būna, dėžė sužalojama, paverčiama į kitą, ir vairuotojas reikalauja, kad pažymėtume vertę „deklaracijos tikslais“. Nerašykite nerealios, rašykite realią. Buvau matęs, kaip žmogus parašė „Gift“ (dovana) ant dėžės su 10 mobiliųjų telefonų viduje – tai nesukelia pasitikėjimo. Būkite sąžiningi, tai apsaugos jus nuo baudų.

Kaip elgtis, jei gavote sugadintą dėžę?

Nepasirašykite gavimo patvirtinimo be pastabų! Jei matote, kad dėžė įdūta, drėgna ar atvirą, rašykite pranešime „Sugadinta“. Tada turite 7 dienas (paprastai) pareikšti pretenziją (claim). Darykite nuotraukas iš visų pusių. Be to, nedelskite atidaryti dėžės, kartais reikia parodyti kaip ji atkeliavo vieningai. Vienas klientas atidarė dėžę, išmeta viską į šiukšles (dėžės neliko), paskui negalėjo įrodyti, kad buvo sugadinta pristatymo metu.

Ar verta naudoti draudimą, kurį siūlo parduotuvės?

Jei prekė brangi (virš 200 eurų), tai būtina. Parduotuvių draudimas dažnai dengia ir sugadinimą kelyje. Jei tik maža smulkmena – galite praleisti, nors aš visada patariu pasidaryti bent minimalų, nes gyvenimas. Anglų parduotuvės dažnai labai tolerantiškai žiūri į sugadintas prekes, netgi siunčia naujas be klausimų, bet tai daro tik jei jiems nusiuntote nuotraukas iš karto.

Ką daryti, jei adress įrašiau klaidą (pvz., gatvės pavadinimas)?

Skubėkite skambinti į kurjerių tarnybą! Jei siunta dar nepaliko sandėlio Anglijoje, ją galima pakeisti. Jei jau važiuoja – bus sudėtingiau. Kartais vairuotojas, išsisukęs prodomas (lengva, kai kaimynai pažįsta), gali padėti, bet tai nėra garantija. Ačiu, Anglijos adresai struktūra labai aiškūs (Postcode), todėl jei pašto kodas teisingas, jie dažnai suranda pagal tai, net jei gatvės pavadinimas su klaida (bet nereikia to bandyti su dideliais miestais).

Ar „Brexit“ paveikė mažesnių siuntų (iki 2 kg) pristatymą?

Techniškai ne, tačiau pasidarė daugiau dokumentų. Anksčiau maža voką tiesiog metė į kuprinę ir lygindavo. Dabar ir 10 svarų siunta privalo turėti prekybinę sąskaitą (Commercial Invoice), net jei ji yra asmeniniam naudojimui. Be to, jei toje dėžutėje yra kelios skirtingos prekės, kiekvienai gali tekti nurodyti vertę atskirai. Tai priverčia parduotuves (ir mus) daugiau laiko praleisti su popieriais, nei pačiu siuntimu.

Kokia dėžė geriausia tinka siuntimui?

Naudokite kietas, dėžes, ne vokus. Aš patariu įsigyti specialių siuntimo dėžių (pvz., „double wall“), jei siunčiate brangų daiktą. Viduje naudokite putplasčio arba burbuliukų plėvelę (bubble wrap), nereikia gailėtis. Geriau užeikite į statybines prekes (kur turi daugiau variantų), nei pirkti brangias „specializuotas“ dėžes iš pašto. Anglijoje vokai su oro pripūtimu yra populiarūs, bet jie lengvai plyšta, tad nerekomenduoju jų ilgiems kelionėms.

Kodėl kartais pristatymas brangesnis nei pati prekė?

Tai pasitaiko pigioms prekėms, kai svoris didesnis. Pavyzdžiui, knygų rinkinys ar batų dėžė. Siuntimo kainą formuoja tūris (volumetrinis svoris), o ne tik fizinis svoris. Jei dėžė užima daug vietos sunkvežimyje, ją bus sunku užpildyti efektyviai. Taigi, nustebkite, jei 5 svarų kainuoja 20 svarų pristatymas – tokia tiekimo grandinės realybė. Vienas kartą siuntėjau sėdynę (dėl kurios buvo paprašytas), tai pristatymas kainavo du kartus daugiau nei pati sėdynė, bet klientas norėjo būtent tos modelio.

Ar galima užsakyti dovaną draugui tiesiogiai į jo adresą Lietuvoje?

Taip, ir tai yra labai paprasčiau. Tada jūs esate siuntėjas (Sender), o jis – gavėjas. Mokesčius sumoka gavėjas. Jei norite padaryti staigmeną be MVM (Mokesčių), turite pasidomiuti, ar įmanoma viską apmokėti parduotuvėje (IOSS). Jei ne – gavėjas gaus netikėtą pranešimą iš muitinės vietoj gražaus padėkos. Geriau tai iš anksto sužinoti. Aš pats pirmą kartą nustebiau, kai mano močiutei gavo siuntą, kuriai teko mokėti 15 eurų, nors ji maniau, kad tai dovana be priemokių.

Ar kažkas pasikeitė su „Amazon UK“ parduotuve?

„Amazon“ dabar daugiausiai naudoja savo „Logistics“, todėl jie daugeliu atvejų susitvarko su PVM jungtinėje sistemoje (Amazon Global). Tai yra labai patogu klientams – matau galutinę kainą su mokesčiais iš karto. Bet atidžiai žiūrėkite, ar nėra nurodyta „Shipped from UK“, bet su mokesčiais. Jei matote „Import Fees Deposit“ – tai taip pat paprastas siuntų užsakymas iš Anglijos internetu, tik su jų apsauga. Jei perkauda, „Amazon“ grąžina pinigus (nėra garantuota, kad greitai, bet grąžina).

Kas daro tą, kad siunta užstruktų muitinėje ilgiau nei įprasta?

Dauguma dalykų aišku – dokumentai ar mokesčiai, bet kartais tai tiesiog pasibaigę leidimai (pvz., kvanto ribos, nors tai reta). Taip pat gali būti, kad siunta pateko į kontrolės ruožą, tikrinamas (random check). Tai įvyksta maždaug 5 % atvejų. Tuo metu siunta lieka pažeidimo srityje (quarantine area), kol pareigūnai ją peržiūri. Čia nieko nebeiškęs – reikia tik laukti. Aš mačiau, kaip vienas kvapas (kvepalai) buvo laikomas 2 savaites, nes tikrinado, ar tai nėra pavojinga medžiaga (buvo viskas gerai).

Ar verta naudoti pašto dėžutes (post boxes) Lietuvoje gavimui?

Jei jūsų paštas neveikia gerai arba dažnai nėra namuose, taip. Tačiau turite nurodyti to dėžutės numerį adresu (pvz., Gatvės Nr. 10, Dėžutė Nr. 123). Dėl to, kad Anglijos sistemos gali nesuprasti to formato, geriau vartoti tarpininkų adresus su pašto dėžutėmis Anglijoje. Lietuvoje kurjeriai (ypač DPD) puikiai pristato į dėžutes, tik įsigykite tokias, kurios tinka mažoms dėžėms arba vokams. Žinoma, brangiems daiktams to nerekomenduoju, dėl saugumo.

Išvada

Na, kas be ko, paprastas siuntų užsakymas iš Anglijos internetu nebe toks paprastas, kaip buvo anksčiau, bet tikrai neįmanomas. Svarbiausia yra suprasti naujas taisykles, nebijoti mokėti PVM ir pasirūpinti dokumentais. Esu dirbęs srityje beveik šimtą metų (jauciu, kad taip), ir matau, kad žmonės įpranta. Po „Brexit“ visiems teko nulūžti, bet dabar sistema veikia gan sklandžiai. Rūpinkitės savo adresais, sekite savo siuntas, o svarbiausia – kantrybės. Jei pagausite kokį nors niuansą, kuriuo aš nepasidalinau, rašykite, bet kol kas šis informacijos paketas turėtų pakakti, kad jūsų pirkinių krepšelis lietuvių kalba pasiektų duris. Sėkmės kelyje ir stenkitės neapsisukti su tais pašto kodais.