Greičiausi mikroautobusų maršrutai kroviniams į Angliją

Jau dvidešimt ketvirti metai, kai vežame krovinius mikroautobusais į Angliją, ir galiu pasakyti – greičiausias maršrutas ne visai tas, kurį rodys Google Maps. Kartais žemėlapis rodo du tūkstančius keturis šimtus kilometrų, o realybėje gauni du su puse tūkstančio ir dvi nepamigtas naktis. Klientai skambina ir klausia, ar galima rytoj, bet svarbiau ne „ar galima“, o „kaip tai padaryti be kvailysčių“. Tiesiog kalbamės kaip du žmonės. Atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu biuruose, baruose ir naktį telefonu, kai kas nors panikuoja, kad siunta neperplaukia kanalo.

Kelias ir laikas – Vilnius, Londonas ir kas vyksta kabinoj

Koks realus laikas mikroautobusu su kroviniu iš Vilniaus į Londoną?

Paprastai nuo durų iki durų – maždaug trisdešimt šešios–keturiasdešimt aštuonios valandos. Vienas vairuotojas negali varyti be sustojimo, teisiškai daugiausia devynios valandos vairavimo, paskui privaloma pertrauka. Keltas arba tunelis prideda pusdienį, jei netikėtai užstringa eilė. Būna dienų, kai viskas klojasi kaip sviestu sutepta: išvažiuoji šešta ryto iš Vilniaus, vakare jau Dunkirkas, rytą – Doveris, po pietų Londonas. Bet tai idealas. Realybėje barsi per kelius, kol kas nors apsižiūri. Du vairuotojai gali sutrumpinti kelionę, bet irgi stebuklų nedaro.

Ar tikrai galima pasiekti Londoną per vieną parą?

Techniškai, jei važiuotum tiesiai be sustojimų, gal per dvidešimt keturias–šešias valandas. Bet tai nelegalu ir pavojinga. Praeityje, na, gal prieš dešimtmetį, matydavau tokių „herojų“, kurie varydavo be miego. Nerekomenduoju. Vieną kartą klientas primygtinai reikalavo „greičiau nei per parą“ – išleidom du vairuotojus, pavyko per dvidešimt šešias valandas duris-duris. Bet vairuotojas grįžo pametęs akis iš veido. Kaina tokiai skubiai dviguba. Jei kas nors žada per dvidešimt keturias valandas reguliariai, meluoja arba pažeidžia taisykles rimtai.

Kokią trasą dažniausiai renkatės jūs?

Standartiškai: Lietuva, Lenkija, Vokietija, Belgija, Prancūzija, Calais arba Dunkirkas, Doveris, tada jau UK. Kartais pro Nyderlandus, jei Briuselyje spūstys – o ten spūstys dažnos, ypač penktadieniais po pietų, kai visi kaip pašėlę traukia link uostų. Trasa nėra paslaptis. Greičiausias maršrutas kroviniams į Angliją dažnai reiškia paprasčiausiai mažiausiai problematišką kelią. Aplinkeliai per Prancūzijos kaimelius nėra greitesni, nors GPS kartais taip galvoja. Vieną kartą bandėme „greitą“ apylanką per vidinius kelius – praradom dvi valandas dėl remonto. Nuo tada laikomės pagrindinių arterijų kietai.

Keltai, tunelis ir ta kanalo pusė

Ką greičiau – keltas ar Eurotunelis?

Tunelis – trisdešimt penkios minutės krovininiam mikroautobusui. Keltas – pusantros iki dviejų valandų. Bet tai nereiškia, kad tunelis visada laimi. Reikia užsisakyti laiką, o vasarą jie pradingsta kaip karštos bandelės. Praradai slotą? Tada keltas gali būti greitesnis, nes laisvų vietų pas keltus dažniau būna. Žiemą tunelis man patinka labiau. Kalėdų metu eilės pas keltus... ne, ačiū. Vairuotojai sėdi kabinoj ir pyksta. O pykstantis vairuotojas yra blogai visiems, nes bloga nuotaika ir greitis už vairo nedraugauja.

Kiek kainuoja keltas su mikroautobusu?

Smarkiai priklauso nuo sezono. Doveris–Calais standartiškai apie du šimtus–tris šimtus penkiasdešimt eurų vieną pusę. Jeigu važiuoji naktį arba iš anksto užsisakai – pigiau. Prieš šventes kainos šokteli iki keturių šimtų ir daugiau. Kartais naudojame Dunkirką, jei skirtumas didelis. Bet iš Dunkirkos toliau iki Londono. Reikia skaičiuoti ne tik keltą, bet ir papildomą degalą. Aš asmeniškai mieliau moku brangiau už Calais, jei tai sutaupo pusvalandį. Laikas – pinigai, ypač kai klientas moka už express pervežimą mikroautobusu į Angliją.

Ar muitinėje Calais ilgai laiko?

Paprastai pusvalandis, jei dokumentai švarūs. Po Brexit visa šita zona pasikeitė. Anksčiau tiesiog pravažiuodavai, dabar – sustoji, patikrinimai. Kartan klientas įdėjo dešrų į dėžę. Muitinė atidarė, rado, trijų valandų teatras prasidėjo. (dabar einam per sąrašus atidžiai, kad taip nebepasikartotų) Maisto produktai ir augalai – tabu. Dokumentai turi sutapti su realybe. Jeigu parašei „biuro reikmenys“, o viduje – dviratis, gali kabėti ilgai. Pasieniečiai nuovokūs, dirba kasdien, mato viską ir uosto nosimi kiekvieną neatitiktį.

Kainos, skuba ir kodėl pigiau nebus greičiau

Kiek kainuoja greičiausias pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Tiesioginis, be kitų sustojimų, su dviem vairuotojais – nuo maždaug tūkstančio aštuonių šimtų eurų iš Vilniaus. Standartinis su vienu vairuotoju, bet express – gal tūkstantis du šimtai–tūkstantis penki šimtai. Bet jei kas nors siūlo penkis šimtus eurų ir sako „padarysim per dvi dienas“, neskambink antrą kartą. Rimtai. Greitasis maršrutas į Angliją su mikroautobusu kainuoja, nes nekaupi krovinio. Vienas krovinys, vienas adresas, tiesiai. Tai prabanga. Kaip taksi versus autobusas. Užtjename, bet realybė tokia: nori greitai – moki už greitį ir už tuščius grįžtamuosius kilometrus, kuriuos vairuotojas pravažiuoja atgal.

Ar pigesnis pervežimas gali būti ir greitas?

Teoriškai taip, jei randi backhaul – vairuotojas grįžta tuščias iš Londono ir paima tave. Tada gali ir už aštuonis šimtus–devynis šimtus eurų. Bet tai laimės reikalas, o ne standartas. Šiais metais turėjau gal tris tokius užsakymus per visus mėnesius. Negali planuoti verslo ar persikraustymo ant backhaul. Dar blogiau – kai kurios įmonės žada greitai ir pigiai, bet paskui tavo krovinys savaitę guli sandėlyje, kol surinks pakankamai daiktų. Visada klausk: ar tai tiesioginis pervežimas mikroautobusu? Jei atsako nenoriai – bėk iš ten.

Kodėl vieni vežėjai žada per 2 dienas, o kiti – per 5?

Nes vieni važiuoja tiesiai, kiti surenka krovinį iš penkių klientų. Suprantu, verslas. Bet jei tu moki už express, o tavo sofa dar aplankys Klaipėdą ir Rygą – esi apgautas. Greičiausi mikroautobusų maršrutai į Angliją veikia tik kai nėra papildomų pakrovimų. Kartais net pats gerai suplanavęs važiavimą sugriauna vienas netikėtas papildomas krovinys. Vairuotojas paskambina: „boss, galiu dar vieną dėžę paimti pakeliui?“ Atsakinėju: „ne, negali, nes sugesinsim kitą sutartį“. Ribos yra tam, kad jas laikytum.

Kas realiai stringa, kai labai skubu

Kas labiausiai vėluoja pasienyje?

Dokumentai. Eurotunelio rezervacija be patvirtinimo. Arba blogai parašytas EORI kodas. Prieš dvi savaites klientas padavė neteisingą importuotojo numerį. Vairuotojas Doverio pusėje prarado keturias valandas, kol sukontaktavo. Kol kas nors atsiliepia telefonu. Visada duokite veikiantį telefoną. Ne seną numerį iš penkerių metų atgal. Pasieniečiai dirba savo ritmu. Jei jų kompiuteris lūžta – stovi visi. Negali paskambinti pasieniečio viršininkui ir pasakyti „skubu“. Neveikia taip. Aš irgi kartais norėčiau, kad veiktų.

Ar oras gali pakeisti greičiausią maršrutą?

Gali ir pakeičia. Keltai sustoja audrose. Tada arba lauki Calais, arbi leki du šimtus kilometrų iki kito uosto. Mūsų versle žiema kartais būna švelnesnė nei vasara, keista, ar ne? Vieną gruodį stovėjom keturiolika valandų eilėj dėl audros. Klientas skambindavo kas pusvalandį. Aš ir suprantu, ir nervuoja. Bet aš ne Poseidonas. Jei gamta nusprendė – stovi. Blogiausia, kai vairuotojas jau Doveryje, o keltas atšauktas. Tada gali pamiršti planą apie greičiausią trasą ir pradėti ieškoti viešbučio.

Ar vairuotojas vienas gali važiuoti be sustojimo?

Negali. Teisiškai devynios valandos vairavimo, paskui privaloma pertrauka. Kietuoliai, kurie bando spaust – rizikuoja gyvybėmis ir baudomis. Du vairuotojai? Vienas vairuoja, kitas snūduriuoja. Kelionė tampa apie trečdaliu greitesnė, nes mažiau stoja. Bet netgi su dvejetais reikia degalų, tualeto, kavos. Žmogus ne robotas. Vieną kartą klientas stebėjosi: „kodėl jis stoja? gi skubam!“ Nes priešingai jis užmigtų prie vairo ant vokiškų autobahnų. Nori, kad greitai atvažiuotų – tai leisk pamiegoti. Kitaip greitis virs tragedija.

Skubantiems žmonėms – praktiniai dalykai

Ką turiu žinoti, jei mano krovinys – skubus?

Užsisakyk bent penkias–septynias dienas į priekį. Ne rytoj vakarui. Turėk visus sąskaitų faktūras paruoštas. Muitinei nepatinka „įvairūs daiktai“ ar „elektronika, nežinau kokia“. Būk konkretus. Ir teisingai išmatuok daiktus. Buvęs atvejis: spinta buvo dešimt centimetrų aukštesnė nei rašė klientas. Tilpo tik pasukus, prikrovėm valandą. Jei turi vertingą krovinį – apdrausk. Standartinė CMR draudimas turi limitus. Kartais verta papildomo draudimo. Geriau permokėti dešimt eurų nei verkti paskui, kai atsidaro dėžė o ten kas nors sudužę.

Ar pakuotė turi reikšmės greičiui?

Didžiulė. Blogai supakuoti daiktai lygus ilgesniam pakrovimui, didesnei rizikai ir kartais atsisakymui vežti, jei matome, kad byra ant grindinio. Mačiau IKEA dėžių, kurios ištirpo lietuje kaip cukrus. Arba sofą apwiniotą tik celofanu – per metus subraižyta. Nekenksmingai atrodanti dėžė gali sugriauti visą tvarkaraštį, jei viduje kažkas bėga ar kyla. Investuok į temptinę plėvelę. Dešimt eurų gali sutaupyti du šimtus. Mes irgi laukiame lyjant, kai kraunam. Nėra malonu. Sausas krovinys ir tvirta pakuotė lygus greitesniam pervežimui.

Kokią informaciją privalau pateikti užsakydamas?

Tikslūs adresai su pašto indeksais. Anglijoje be postkodo – lyg be rankų. „Kur nors netoli Birmingamo“ – ne, taip neveikia. Kontaktinis telefonas, kurį kas nors atsiliepiate. Vairuotojas atvažiuoja – niekas neatsidaro. Tada kaupiasi papildomos saugojimo išlaidos. Ne mūsų kaltė, bet jūs mokate. Taip pat informacija apie aukštį, svorį, ar reikia liftų. Londone daug laiptinių. Kartais reikia su keltuvu arba liftu. Užrašykite: jei penki aukštai be lifto, krovikai dirka lėčiau. Tai kainuoja daugiau laiko ir rankų.

Sąžiningumas, apgavystės ir bloga patirtis

Ar visi vežėjai, siūlantys „greitą“ pervežimą, yra sąžiningi?

Ne. Deja. Būna pasiima užstatą – ir dingsta. Arba perduoda nepažįstamam vyrui su aptrupėjusiu transporteriu. Prašykite CMR draudimo, licencijos, patikrinkite, ar tikrai važinėja į UK, o ne tik Vilnius–Kaunas. Internete pilna gražių svetainių su netikromis apžvalgomis. Jei kaina juokinga – tai juokas. Rimtas vežėjas pasakys: taip, galiu per tris dienas, bet kainuos tiek. Blogi vežėjai žada viską. Aš po dvidešimt keturių metų vis dar stebiuosi, kiek žmonių apgauna dėl „greičiausio mikroautobusų maršruto“ šūkio garsiai.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Skambinkit. Bet supraskite: jei vėlai dėl oro ar muitinės – mes nepadarysim stebuklo. Jei vairuotojas pasuko ne ten arba praleido keltą dėl mūsų klaidos – kompensuosim. Vėlavimai būna. Kartą dokumentai vėlavo dėl keltų perpildymo. Klientas išgyveno. Dažniausiai problemą išsprendžia kantrybė ir komunikacija. Nešaukite į telefoną pirmas penkias minutes. Mes irgi norim, kad krovinys būtų vietoje. Paskambinkite, paklauskite kurioj vietoj. Jei GPS rodo – jau daug geriau nei nieko nežinoti.

Ar galiu sekti savo krovinį kelyje?

Daugelis normalių įmonių turi GPS. Mes irgi dalinamės nuoroda, jei prašo. Bet nesitikėkit žinutės kas dešimt minučių. Vairuotojas vairuoja, nerašo žinučių. Tikriname kai stovi. Jei įmonė visai neturi sekimo – paklauskite kodėl. Kai kurie senukai mano, kad „paskambink man kai reikės“ yra pakankamai. Šiais laikais nebe. Ypač jei skubus krovinys į Angliją – nori matyti, kur tas mikroautobusas. Kartais signalas dingsta kanale. Normalu, todėl kantrybės šioje vietoje irgi reikia.

Mikroautobusas vs kitos priemonės

Kodėl mikroautobusas, o ne sunkvežimis?

Londone siauri gatvių išdraipymai, daugiabučių kiemai, HGV draudimai. Krovininis mikroautobusas prislysta iki pat durų, ten kur Scania nėra kur apsisukti. Greitesnis paskutiniame kilometre. Bet našumas ribotas – paprastai viena coma dvi–viena coma penki tonos. Neįkrausi penkių tonų. Galima sutalpinti kokius penkiolika–aštuoniolika EUR padėklų, priklauso nuo svorio. Ir aukštis. Jeigu krauni normalius baldus, nebūna problemų. Sunkvežimis reikalauja leidimų, kur kas lėčiau įvažiuoja į miesto centrus. Mikriukas – elegantiškas sprendimas, jei tik telpa tavo daiktai.

Koks tūris telpa į standartinį krovininį mikroautobusą?

Maždaug penkiolika–septyniolika kubinių metrų. Tai maždaug dviejų kambarių butas, jei išardai baldus. Jei neišardi – mažiau. Kartais klientai sako „man tik trys dėžės“, bet tos dėžės šimtas dvidešimt centimetrų. Matuokite. Aš visada sakau: atsukite sofos kojas. (kartais patys padedame, bet tada ilgiau trunka pakrovimas ir kainuoja papildomai) Jei stovi laiptinėje ir bandai įkišti spintą pro duris – prarandi laiką. Mikroautobusų pervežimai į Angliją efektyvūs, kai klientas žino, ką veža. Nežinojimas – brangūs siurprizai kelyje.

Ar mikroautobusu galima vežti ir asmeninius daiktus, ir verslo krovinį?

Taip, maišyti kroviniai. Butas arba komercija. Bet deklaruok teisingai. UK muitinė prieš personalias siuntas gali būti griežta. Verslo prekės be sąskaitų – problemos. Asmeniniai daiktai, jei perkeliesi gyventi, reikalauja TOR (Transfer of Residence) formos. Nežinau visų šio mėnesio TOR atnaujinimų – geriau pasitikrinkite gov.uk ar pas brokerį. (esu matęs, kad taisyklės šioje vietoje šokinėja) Blogiausia, kai žmogus sako „dovanos“, o viduje – trisdešimt vienodų daiktų. Muitininkai ne kvaili ir mato melą.

Brexit ir popieriai, kurie stabdo

Kaip Brexit pakeitė greituosius maršrutus į Angliją?

Daugiau tikrinimų. Buvęs tiesioginis pravažiavimas baigėsi. Dabar prekės turi komodity kodus. Greičiausias pervežimas krovininiais mikroautobusais dabar dažnai reiškia turėti muitinį brokerį, kuris išankstinai viską išriša. Kaina papildoma nuo aštuoniasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų, bet sutaupo valandų pasienyje. Be to, degalų kvitai, CMR, sąskaitos – viskas turi būti tvarkinga. Muitinės agentai Doverio pusėje kartais tiesiog laiko, jei kažkas neaišku. Anksčiau būdavo „važiuok, praeisi“. Dabar – ne, dabar žaidimas kitas ir popieriai valdo greitį.

Ar reikia specialių dokumentų pervežant į UK?

Taip. Komercinė sąskaita, pakavimo sąrašas, kartais EORI abiejose pusėse. Jei nėra EORI – gali praeiti, bet lėčiau. Asmeniniams daiktams TOR. Visada turėkite kopijas mašinoje ir skaitmenines. Vairuotojas kartą apipylė kava popierius. Dabar laminuojame svarbiausius. Atrodo kvaila, bet gelbėja. Dokumentai – greičio pamatas. Jeigu pamatas supuvęs – visas „greičiausias mikroautobusų maršrutas“ griūva kaip kortų namelis. Ir tada niekas nepadės nei vairuotojo meistriškumas, nei galingas variklis.

Istorijos iš kabinos – greičiausi ir lėčiausi kartai

Kokia buvo greičiausia kelionė, kurią prisimeni?

Kaunas–Londonas per dvidešimt aštuonias valandas duris-duris. Du vairuotojai, idealus oras, tuščias tunelis, ketvirtą ryto Doveris, po pietų jau Islington. Kaip sapnas. Bet tai buvo du tūkstančiai aštuoniolikti metai, prieš visą Brexit chaosą. Tokių rezultatų negalima užsakyti reguliariai. Paprastai pridėkite šešias–aštuonias valandas realybės antkainio. Neplanuokite biudžeto pagal stebuklus. Aš per tiek metų išmokau: geriau numatyti vidurkį ir nudžiugti, jei pasisekė, nei laukti stebuklo ir keiktis be reikalo tyliai kabinoje.

O kokia – blogiausia vėlavimą patyrusi kelionė?

Du tūkstančiai devynioliktųjų gruodis, prieš pat Kalėdas. Keltų streikas Calais. Aštuoniolika valandų stovėjimo. Klientas vežė ką nors, kas turėjo būti jautru temperatūrai. Dalinai sugedo. Draudimas padengė dalį, bet ne viską. Šaldytuvinių krovinių nebeimame žiemą be temperatūros kontrolės. Per daug rizika. Blogiausia, kai tu nieko negali padaryti – stovi eilėj su šimtais kitų vairuotojų. Angliją pasiekėme per tris dienas vietoje dviejų. Klientas suprato, bet aš tą naktį tikrai nemiegojau ramiai.

Ar galima susiplanuoti maršrutą taip, kad neišlaidauti per daug?

Užsisakykite vidurio savaite – antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis. Penktadieniai iš UK – košmaras, visi traukia namo, uostai kimšte prigrūsti. Planuokite dvi–tris savaites į priekį. Lankstūs datos padeda mums optimizuoti. Sutaupome – sutaupote. Venkite rugpjūčio, jei įmanoma: visi kuriasi, kainos šoka, greičiausi maršrutai užkimšti. Ir dar viena gudrybė – kuo mažiau daiktų, tuo mažiau galvos skausmo. Nevežk to, ko nenaudosi Londone. Transportavimas mikroautobusu į Angliją turi prasmę, kai nešvaistai pinigų šlamštui, kuris gulės rūsyje metų metus.

Išvada

Tie, kas ieško greičiausių mikroautobusų maršrutų į Angliją, dažnai galvoja apie greitį kaip apie pedalą. Bet greitis šitam versle – tai planavimas, teisingi popieriai, geras vairuotojas ir šiek tiek laimės. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko. Jei skubate – skambinkite anksti, klauskite tiesiai, reikalaukite aiškumo. O mes padarysim viską, kad krovinys keliautų ne per ilgiausią, o per protingiausią kelią. Kartais tas protingas kelias ir yra greičiausias.