Paprastas perkraustymo procesas į Londoną su pagalba: vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir matydamas viską – nuo smulkių studentų siuntų iki pilnų vilkikų su namų ūkiu – galiu pasakyti viena: niekas nesąmoningai nekalba apie „paprastą perkraustymo procesą į Londoną su pagalba“, jeigu jis niekada nedirbo su muitinės deklaracijomis. Žinoma, teoriškai viskas atrodo gražu: pakavame, užkrauname, važiuojame, iškrauname. Bet praktikoje? Ten yra M25 žiedkelis, kuris stovi po tris valandas, ir anglai muitininkai, kurie mėgsta pasidairyti. Visgi, jeigu viską susplanuojate protingai, tai galima įveikti be nervų išsiskyrimo, tiesiog reikia žinoti keletą niuansų, kuriuos niekas nesako viešai.

Pradiniai žingsniai ir kaip viskas prasideda

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka tas visas procesas?

Tai labai priklauso nuo to, ką vadinate „greitai“. Jeigu tai tiesiog siunta keliomis dėžėmis, tai galėtume kalbėti apie savaitę, įskaitant ir dokumentų tvarkymą. Bet jeigu kalbame apie pilną namų ūkio perkraustymą į Londoną su pagalba, tai užtrunka mažiausiai tris, o kartais ir keturias dienas vienam keliui. Viskas prasideda nuo to, kad surandame laisvą vairuotoją, tai nebūtinai tas, kas dabar laisvas, gali reikėti laukti. O tada kelyje pasitaiko visokie nemaloniai dalykai – statybos autostradose, audros per La Manšą. Vieną kartą mes stovėjome priešais Doverį aštuonias valandas, todėl niekinau niekam nieko nepažadėti konkrečia data, tik dienų diapazonu.

Ar tikrai reikia profesonalios pagalbos ar galiu pavaižiuoti pats?

Galima ir pats, jeigu turite mikroautobusą, kurio bendroji masė neviršija 3,5 tonos, ir jūsų vardas įrašytas į vairuotojo pažymėjimą (tai yra, C kategorija, jeigu sunkesnis). Bet tada susidursite su tuo pačiu – muitinės dokumentais, kurie paprastam žmogui atrodo kaip kinų kalba. Be to, pavargęs vairuotojas po tūkstančio kilometrų yra pavojingas. Mūsų komanda žino, kur sustoti, kur praeiti muitinę greičiau, ir kas daryti, jei sugenda technika. Taigi, paprastas perkraustymo procesas į Londoną su pagalba tampa paprastas tik tada, kai už tą „pagalbą“ atsakingi žmonės, kurie tą kelionę dar po šimtą kartą per metus.

Ką daryti su dėžėmis – kur gauti ir kaip žymėti?

Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jos sugenda per pusę kelio. Geriau investuokite į naujas, stiprias judėjimo dėžės, jas galima nusipirkti arba išsinuomoti pas mus. Žymėkite kiekvieną dėžę ne tik „virtuvė“ ar „svetainė“, bet ir numeruokite. Tarkime, 1-10 – tai virtuvė, 11-20 – miegamasis. Pasirašykite sąrašą, nes kai atvykstate į Londoną, kur dažnai būna siauri laiptai ir nėra liftų, jums nebus laiko domėtis, kas viduje, tiesiog reikia žinoti, kur dėti dėžę numeris vienas. Viena klientė taip nieko ir nebuvo susirikiavusi, tai mes puse dienos praleidome ieškodami jos skrudintuvo.

Ar galima vežti visus namus vienu kartu?

Įmanoma, jeigu tinka sunkvežimis. Bet Londono centre sunkvežimis važiuoti gali būti uždrausta dėl aplinkosaugos zonų (ULEZ) arba tiesiog dėl važiavimo apribojimų. Tada tenka išsikrauti į mažesnę transporto priemonę pamiškėje ir vežti dalimis. Tai papildomai kainuoja ir laiko. Todėl, planuodami paprastą perkraustymo procesą į Londoną su pagalba, visada pasidomėkite galutiniu adresu – ar gali ten važiuoti septynių tonų sunkvežimis, ar reikės mažesnės „gazelytės“. Kartais pigiau išsinuomoti sandėlį Londono pakraštyje ir paskui pervežti, nei mokėti baudas už važiavimą miesto centre.

Kada geriausia pradėti planuoti?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealus variantas – mėnuo ar du iki išvykimo. Ypač jeigu perkraustymas į Londoną su pagalba numatomas vasaros mėnesiais arba prieš šventes. Tada kyla kainos ir keltai, ir degalai, ir paties darbo jėga. Jeigu skambinate man pirmadienį ir sakykite, kad trečiadienį reikia važiuoti, galiu pasakyti tik vieną – arba brangiai, arba nieko. Geriau susitarti iš anksto, kad mes galėtume jums rezervuoti vietą kelyje ir paruošti dokumentus.

Muitinė, dokumentai ir biurokratinis purvas

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Taip, anglai labai griežti dėl to. Jums reikės padaryti inventoriaus sąrašą su apytiksline verte (naujos kainos, ne naudotos). Nereikia rašyti „knygos“, reikia „10 vnt. knygų, vertė 50 GBP“. Jeigu tenka daiktų daug, tai užtrunka. Vienas klientas bandė nusirašyti „asmeniniai daiktai“ viena eilute, mus sustabdė muitinėje ir prašė išskleisti. Buvo nemalonu. Todėl, norint užtikrinti, kad jūsų perkraustymo procesas į Londoną su pagalba neuktųtų į krizę, sąrašą reikia daryti atsargiai.

Ką daryti su maistu, kurį noriu parsivežti?

Nenaudokite. Serbentų uogienės gali, bet bet koks mėsos ar pieno produktas – draudžiamas. Anglija turi griežtas taisykles dėl gyvūnų ligų. Jeigu jums randa dežę su dešrelėmis ar sūriu, jos tiesiog konfiskuojamos ir naikinamos vietoje, o gali būti ir bauda. Geriau viską suvalgykite čia, o ten nusipirkite naujo. Nėra verta rizikuoti dėl poros kilogramų kumpio.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei persikeliate gyventi ilgam (tai yra, turite leidimą gyventi JK, pavyzdžiui, „Settled Status“ ar darbo vizą), tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai yra atleidžiami nuo muito ir PVM. Tai vadinama „Transfer of Residence“. Bet tam reikia pateikti įrodymus, kad gyvenote ne JK mažiau 12 mėnesių ir kad daiktus naudojote ne mažiau 6 mėnesių. Jeigu vežate naujus daiktus, kurie dar nėra naudoti, tai teks mokėti PVM (20 proc.) ir galbūt muito. Tai brangu.

Ką daryti, jeigu neturiu visų dokumentų iš karto?

Tai problema. Muitinė neleis praeiti, kol nebus viskas tvarkingai. Vieną kartą turėjome klientą, kuris pamiršo pasą namuose (Lietuvoje), o mes jau buvome prie pat sienos. Teko laukti, kol jis nusiuntė kopiją, o tai užkandė laiką. Geriausia turėti viską vienoje aplankoje: pasą, vizą (jei reikia), sutartį su darbdaviu ar nuomos sutartį, inventoriaus sąrašą. Be šito joks paprastas perkraustymo procesas į Londoną su pagalba neįvyks.

Ar sunku gauti tą „Transfer of Residence“ statusą?

Pats procesas nėra labai sudėtingas, jeigu tikrai atitinkate sąlygas. Reikia užpildyti formą C1601 (arba panašią, jos kartais keičiasi, aš ne visada seku (iš tikrųjų, keičiasi retai, bet geriau patikrinti) numerius). Svarbiausia – įrodyti, kad išsikraustote iš buto čia ir įsikraustote ten. Jeigu parduodate namą čia ir parduodate mašiną, tai geriausi įrodymai. Jeigu tiesiog „nuvažiuojau pamėginti“, tai muitinė gali manyti, kad tai ne ilgalaikis persikėlimas, ir sumokėsite mokesčius.

Ką daryti su alkoholiu ir tabaku?

Galima vežti tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui be muito. Tai yra 42 litrai alaus, 18 litrų stipraus alkoholio ir 200 cigaretės. Jeigu daugiau – reikės mokėti mokesčius, o tai brangu. Nenaudokite perkraustymo siuntos kaip kontrabandos būdo – muitininkai mato viską. Vieną kartą bandėme vežti vyno kolekciją kaip asmeninius daiktus, teko labai daug paaiškinimų ir vis tiek teko mokėti.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir pinigai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks paslauga?

Vėlgi, nuo ko. Mažas mikroautobuso reisas gali kainuoti nuo 800 iki 1200 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo kuro kainos (kur dabar, tiesa sakant, siaubingai). Pilnas namų ūkis su 20 kubiniais metrais tai gali kainuoti ir 3-4 tūkstančius. Taip pat reikia prisiminti apie „ferries“ (keltus). Jie brangūs. Ir taip, kaina svyruoja priklausomai nuo sezono. Jeigu kas jums sako, kad gali atvežti pilną sunkvežimį į Londoną centre už 500 eurų, tai arba jis vagis, arba jis niekada neatvyks.

Ar į kainą įskaičiuota dėžės ir pakavimas?

Paprastai ne. Standartinė kaina yra už transportą, vairuotojo darbą ir kuro priemoką. Dėžės, burbuliukai, lipdukai – tai viskas papildomai. Pakavimo paslauga (kai mes užrašome jus į dėžę) irgi papildomai. Kai kurios firmos siūlo „viskas įskaičiuota“, bet tada tenka įsidėti į galvą, kad jūsų dėžės bus maišomos su kitų klientų, o tai ne visada patogu. Mums dažniau klientai patys susiruošia, taip pigiau.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

O, kiek jų yra... Pirmiausia, Londono užimtumo mokestis (Congestion Charge), jeigu važiuojate į centrą. Tai 15 svarų per dieną (gal jau padidino, reikia patikrinti). Tada ULEZ mokestis, jeigu jūsų sunkvežimis ne atitinka standartų – tai gali būti net 100 svarų dienai! Taip pat, jeigu reikia naudotis „Lorry ban“ laiku (dauguma vietų mieste negali važiuoti dieną), teks stovėti ir mokėti stovėjimo aikštelėse. Tai viskas sumuojama ir gali nustebinti galutiniame sąskaitos faktūroje.

Kaip mokėti – iš karto ar po atvykimo?

Dažniausiai imame avansą (30-50 proc.), kad užtikrintume, kad klientas nepadingtų. Likusią dalį mokate gavę daiktus. Geriau mokėti banku, kad būtų įrodymas. Pinigus rankomis vairuotojai dažniausiai neima, yra saugumo reikalavimai. Jeigu kas nors reikalauja visą sumą grynaisiais iš karto, tai šiūdinėkite.

Ar kainuoja daugiau, jeigu reikia iškrauti su liftu?

Jei liftas yra, tai visada pigiau ir greičiau. Jeigu nėra – reikia nešti per laiptus. O jeigu aukštas (penktas, šeštas) ir nėra lifto, tai kaina gali šokti į viršų, nes vairuotojai pavargsta, o kartais reikia kviesti papildomą žmogų. Londono senosiuose namuose laiptai siauri ir vingiuoti, tai tikras košmaras su sofos ar šaldytuvo. Vieną kartą teko įvežti pianiną į trečią aukštą be lifto – tai buvo brangiausias perkraustymas toje gatvėje.

Ar galima sutaupyti važiuodamas su keliais klientais?

Taip, tai vadinama „daliniu krovininiu pervežimu“. Tu sumokate tik už vietą korpuse. Bet trūkumas tas, kad turi laukti, kol užpildomas sunkvežimis, o tada kelyje gali sustoti ties kiekvieno kliento namais Anglijoje. Jeigu skubate, tai ne jums. Bet jeigu turite laiko ir norite, kad jūsų perkraustymo procesas į Londoną su pagalba kainuotų mažiau, tai geras variantas.

Kas tikrai vyksta kelyje ir realios situacijos

Ar saugu duoti savo daiktus pažangiai?

Manau, kad taip, jeigu pasirenkate patikimą firmą. Mes visada uždarydame korpusą ant antspaudų, todėl niekas negali nieko pavogti kelyje. Žinoma, yra istorijų, kai mažesnės firmos „dingdavo“ su kliento daiktais. Todėl visada patikrinkite ar firmą turi licenciją ir draudimą. Draudimas yra būtinas – jeigu sunkvežimis užsidegs arba sužals į duobę, jūs gausite atlyginimą. Be draudimo jūs liksite su tuščiomis rankomis.

Kas nutinka, jeigu vairuotojas užstringa kelyje?

Tai nutinka dažniau, norėtum nepasakyti. Gali užgęsti variklis, gali pradėti snigti (net Anglijoje), gali būti avarija. Tada mes skambinam techninei pagalbai. Jeigu dėl to vėluojame, mes informuojame klientą. Kartais reikia perkrauti daiktus į kitą mašiną – tai vadinamas „transhipment“. Tai nemalonu, bet mes tai darome. Vieną kartą vairuotojui nulūžo sankaba Vokietijoje, teko laukti dieną, bet atvežėme viską saugiai.

Ar vairuotojai gali padėti su iškrovimu Anglijoje?

Taip, tai jų darbas. Jie padės išnešti dėžes į butą. Bet jie ne statybininkai – neįsirengs jums baldų, nepamontuos spintų, jeigu tai nebuvo susitarta. Ir jie negali atlikti sunkių darbų, jeigu tai kelia pavojų sveikatai (pvz., nešti 200 kilogramų seifą be įrangos). Už tokias paslaugas reikia specialių komandų.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sąžiningai? Labai retai, jeigu viskas sudėta sąraše. Dažniau nutinka taip, kad klientas pamiršta, kur padėjo kažką, ir kaltina vairuotoją. „O, aš šią dėžę matėau prieš du metus“ – sako klientas, o tos dėžės niekada nebuvo. Todėl darome sąrašą kartą kraunant ir antrą kartą iškraunant. Jeigu trūksta – ieškome. Dažniausiai randame užgulus tarp kitų dėžių.

Kaip elgiamasi su dalinio krovinio atvejais?

Ten yra daugiau rizikos, nes daiktai gali būti perkraunami. Mes stengiamės užfiksuoti viską vaizdo įrašais. Jeigu vežate dalinį krovinį, būtinai uždėkite ant savo dėžių savo pavardę ar numerį lipduku, kad jie nepasimestų tarp svetimų daiktų. O ir nenaudokite popierinių maišelių, jie plyšta.

Ar sunku važiuoti Anglijoje lietuviškais numeriais?

Ne, vairuotojams įprasta. Bet jeigu jūs pats važiuojate, atsimink, kad Anglijoje važiuojama kairėje pusėje. Tai sukelia daug avarijų, ypač žiedeliuose. Mūsų vairuotojai turi daug patirties, todėl jiems tai ne problema, bet paprastam žmogui gali būti stresą kelianti. Geriau patikėti profesionalais.

Išvada ir paskutiniai patarimai

Taigi, norint, kad jūsų paprastas perkraustymo procesas į Londoną su pagalba tikrai būtų toks, koks jis aprašomas brošiūrose, reikia daug darbo ir pasiruošimo. Neskubėkite, pasidarykite sąrašų, pasidomėkite muitinės taisyklėmis (ypač Brexito pasėkmėmis) ir nepasitikėkite pigiausiais pasiūlymais. Aš per šiuos metus mačiau viską – nuo sudužusių vitrinų iki laimingų šeimų prieš nauju namais Londono priemiesčiuose. Jeigu pasiruošiate gerai, viskas nueis sklandžiai, o jeigu ne – pasiruošite papildomai nervams.