perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai kalbu apie mikroautobusų transporto paslaugos iš Anglijos visada prieinamos, turiu omenyje ne gražią reklamą, o kasdienę logistiką: žmogus parašo vakare, ryte reikia siuntos, o kažkas dar bando susigaudyti, ar dokumentai tvarkingi. Aš šitoj srity esu daugiau kaip 20 metų, tad mačiau visko – nuo labai tvarkingų siuntų iki tokių, kur adresatas nurodytas „prie garažo, raudona mašina“. Šios paslaugos svarbios tiems, kas siunčia daiktus į Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Daniją ar kitas šalis. Jos veikia ne visada idealiai, bet, kai viskas sudėliota, tai vienas patogiausių būdų gabenti mažesnius krovinius.
Ne visai taip, nors reklamoje dažnai skamba labai paprastai. Mikroautobusų transportas iš Anglijos dažniausiai turi grafiką: vieni vežėjai važiuoja 2–3 kartus per savaitę, kiti – pagal užklausimą. Jeigu krovinys nedidelis, pavyzdžiui, 40–80 kg, rasti vietą paprasčiau. Bet prieš šventes, atostogas ar ilguosius savaitgalius vietos gali nelikti net už dvigubą kainą. Geriausia rašyti bent prieš kelias dienas, o ne penktadienį 22 val., kai visi jau planuoja rytojaus maršrutą.
Tinka baldai, buitinė technika, motociklai, dviračiai, statybinės medžiagos, drabužiai, įrankiai, automobilių dalys ir panašūs daiktai. Svarbu, kad krovinys tilptų per dureles ir nebūtų per sunkus vienam ar dviem žmonėms pakelti. Jeigu siunčiate spintą, kurią reikia nešti trims vyrams, tai jau ne visada „mikro“ logistika. Kartais telpa, kartais ne. Realybėje viskas prasideda nuo matmenų, svorio ir to, ar vairuotojui nereikės valandą ieškoti lifto.
Paprastai todėl, kad nereikia nuomotis viso sunkvežimio ar pirkti brangios tarptautinės siuntos. Galite vežti daiktus nuo durų iki durų arba iki terminalo, kaip kas patogiau. Daug žmonių siunčia baldus vaikams į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar Šiaulius, kai jie persikelia gyventi. Kaina dažniausiai skaičiuojama pagal vietą, svorį, maršrutą ir pristatymo sudėtingumą. Be to, nereikia pačiam stovėti eilėje pašte su dėžėmis, kurios atrodo sunkesnės nei planuota.
Dažniausiai taip, bet čia reikia būti atsargiam su sąlygomis. Kai kurie mikroautobusai atvažiuoja prie namo, kiti – tik iki patogios vietos, kur galima sustoti be baudos. Londone, Birmingame, Mančesteryje ar Liverpulyje parkavimas kartais yra košmaras, todėl vairuotojas gali paprašyti palikti krovinį prie įėjimo. Jeigu gyvenate giliai kvartale, kur sunku pasukti, geriau tai pasakyti iš anksto. Ne dėl įnoringumo, o dėl to, kad bauda už sustojimą gali būti brangesnė už visą siuntą.
Kaina svyruoja. Mažai dėžei ar krepšiui ji gali būti apie 60–120 eurų, didesniam kroviniui – 200–600 eurų ar daugiau. Jeigu vežate sofą, skalbimo mašiną ir keletą dėžių, kaina jau bus skaičiuojama pagal užimamą vietą ir svorį. Jeigu reikia atvykti į atokią vietą Anglijoje arba pristatyti į mažą kaimą Lietuvoje, kaina gali augti. Esu matęs, kad klientai pyksta, nes internete pamatė „nuo 50 eurų“, o realybė visai kita. Nuostabiai pigių pasiūlymų kartais geriau vengti.
Nes logistikoje viskas keičiasi. Dyzelino kaina šoka, vairuotojas gauna kitą maršrutą, klientas nepridėjo dar vienos dėžės, o kelyje atsiranda spūstis. Kartais keičiasi ir muitinės ar dokumentų tvarka, ypač kai krovinys nėra paprastas asmeninis daiktas. Aš nenoriu skambėti kaip tas, kuris viską teisina, bet tiesa tokia – transportas nėra šaldytuvas, kurį įjungai ir jis dirba vienodai. Jeigu sąlygos pasikeičia, normalu jas aptarti aiškiai, be pasakų.
Paprastai nuo 3 iki 10 darbo dienų, jeigu kalbame apie tiesioginį maršrutą iš Anglijos į Lietuvą. Bet tai nėra garantija, ypač kai krovinys dalinis, tai yra dalinis krovinys mikriuke su kitais siuntiniais. Jeigu reikia pristatyti į Kauną, Vilnių ar Klaipėdą greitai, galima tartis dėl prioriteto, tik kainuos daugiau. Kartais siunta atvyksta anksčiau, kartais vėliau dėl kelto, muitinės, vairuotojo grafiko ar tiesiog eismo. Esu matęs, kaip „rytoj bus“ virsta „ketvirtadienį ryte“, ir niekas dėl to nesidžiaugia.
Kartais taip, bet ne visada. Jeigu tai individualus reisas, tada lengviau suderinti laiką. Jeigu krovinys važiuoja bendru maršrutu su kitais klientais, eilė keičiasi pagal adresus, kelią, vairuotojo darbo laiką ir situaciją kelyje. Gali būti nurodytas rytas, pietūs ar popietė, bet tiksliai iki valandos sunkiau. Jeigu jums reikia, kad vairuotojas atvyktų 10:15, nes tada išeinate iš darbo, pasakykite tai iškart. Bet palikite ir šiek tiek oro, nes E40 ar A1 ne visada bendradarbiauja.
Dažniausiai reikia siuntėjo duomenų, gavėjo duomenų, krovinio aprašymo, kiekio, svorio, vertės ir paskirties. Jeigu siunčiate asmeninius daiktus, paprastai viskas paprasčiau. Jeigu siunčiate komercines prekes, atsargiai – čia jau gali tekti sąskaita faktūra, eksporto deklaracija ar kiti dokumentai. Po „Brexit“ Anglija nėra ES narė, todėl formalumų yra daugiau nei prieš tai. Jeigu kas nors sako „nieko nereikia“, aš visada prašau patikslinti, ką tiksliai jis turi omenyje.
Ne kiekvienam, bet šiaip ne taip reikia būti pasiruošus. Asmeninės siuntos dažnai važiuoja paprasčiau, o komercinės prekės – griežčiau. Jeigu vežate naujus telefonus, batus pardavimui ar partiją elektronikos, muitinė gali klausti daugiau. Jeigu sena spinta ir dvi dėžės drabužių, klausimų mažiau. Bet net tada verta turėti sąrašą, nes kartais paprašo parodyti, kas tiksliai važiuoja. Aš ne esu muitinės pareigūnas, bet per tuos metus mačiau, kad popieriai taupo daug nervų.
Galima, bet reikia elgtis protingai. Dokumentai, brangūs papuošalai, dideli grynųjų pinigų kiekiai, labai brangi elektronika – tokių dalykų geriau nevežti paprastu daliniu krovininiu transportu be papildomo draudimo. Ne todėl, kad visi vagys, tiesiog rizika visada yra. Jeigu siunčiate vertingą daiktą, nufotografuokite, aprašykite, įdėkite į tvirtą dėžę ir pasitarkite dėl draudimo sąlygų. Ir neslėpkite vertės, nes paskui, kai kažkas atsitinka, prasideda „aš sakiau, kad verta daugiau“.
Pirmiausia reikia jį priimti atsargiai ir, jeigu matote žalos, fiksuoti. Nuotraukos, pastaba priėmimo dokumente, greitas pranešimas vežėjui – tai nėra biurokratija, tai jūsų apsauga. Jeigu pasirašote, kad viskas tvarkingai gauta, o po trijų dienų sakote, jog kampas įlūžęs, bus sunkiau ką nors įrodyti. Draudimas taip pat ne visada dengia viską, ypač jeigu daiktas buvo blogai supakuotas. Žinau, kad tai nemalonu skaityti, bet geriau žinoti iš anksto nei pykti po fakto.
Žinoma. Daugelis maršrutų eina per Europą, todėl kroviniai važiuoja į Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Daniją, Švediją, Čekiją ar kitas šalis. Iš Anglijos krovinius dažnai veža per Doverį, Zebriugę, Roterdamą ar Hamburgą, o tada toliau sausuma. Jeigu galutinis adresas Lietuvoje, maršrutas dažniausiai eina per Lenkiją. Bet jeigu pristatymas į mažą miestelį, kartais reikia papildomo lanko. Tai normalu, tik kainoje gali atsirasti papildomas kilometražas.
Dažniausiai taip, bet ne visada ta pačia kaina. Pristatymas į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą paprastesnis negu į mažą kaimą už 25 kilometrų nuo rajono centro. Vairuotojas turi planuoti laiką, kurą, darbo valandas ir grįžimą. Jeigu adresas sunkiai randamas, geriau nurodyti GPS koordinates, telefono numerį ir pastabą, pavyzdžiui, „sukti pro buvusią parduotuvę“. Kartais žmonės rašo „ten visi žino“, bet vairuotojas iš Anglijos tikrai nežino.
Dėl atstumo iki uosto, eismo, parkavimo ir pakrovimo sąlygų. Krovinys iš pietų Anglijos, pavyzdžiui, Southampton ar Londono, gali būti logistiškai patogesnis keltui. Krovinys iš šiaurės, pavyzdžiui, Aberdeen ar Inverness, reikalauja daugiau laiko ir kuro. Be to, kai kuriuose miestuose sunku privažiuoti prie namo, o tai reiškia papildomą darbą. Jeigu jūsų adresas patogus, su aikštele ir be laiptų, puiku. Jeigu trečias aukštas be lifto, jau reikės tartis kitaip.
Galima, bet tai turi būti suderinta prieš reisą. Mikroautobusas nėra taksi, kur kiekvienas sustojimas trunka penkias minutes. Kiekvienas papildomas adresas keičia grafiką, vietų paskirstymą ir kartais net dokumentus. Jeigu reikia paimti krovinį iš vieno adreso, o pristatyti į kitą, tai įmanoma. Tik nereikia po to pridėti dar penkių dėžių iš kaimyno, nes tada viskas virsta chaosu. Tvarkingas planas taupo pinigus ir nervus, net jeigu skamba nuobodžiai.
Baldus reikia saugoti nuo drėgmės, įbrėžimų ir smūgių. Kampai – silpniausia vieta, todėl juos verta sustiprinti kartonu, kampuočiais ar medinėmis juostelėmis. Stiklą, veidrodžius ir lengvai dūžtančias dalis geriau vežti atskirai, ne „kaip nors prakišus“. Jeigu stalas išardomas, surašykite varžtus į maišelį ir priklijuokite prie baldų. Esu matęs gražių stalų, kurie atvažiavo be kojų, nes „kažkas jas padėjo šalia“. Tai nėra gerai.
Kartais taip, bet tai reikia aiškiai suderinti. Kai kurie vairuotojai padeda užsidėti, kiti tik atveža ir laukia, kad krovinys būtų paruoštas prie durų. Jeigu reikia nešimo paslaugos, užsakymo metu apie tai kalbėkite atvirai. Ypač jeigu tai sunki technika, pianinas, sofa ar didelė spinta. Kitaip atvykęs vairuotojas gali neturėti nei žmonių, nei įrangos. Ir dar vienas nepatogus dalykas: ne visos įmonės sąžiningai rašo, ką tikrai gali atlikti.
Dažniausiai atsakomybė dalijasi, bet blogas pakavimas labai apsunkina pretenzijas. Jeigu daiktas buvo trapus, o įdėtas į ploną dėžę be apsaugos, sunku tikėtis, kad po kelio jis išliks kaip naujas. Vežėjas gali tvirtinti, kad žala atsirado dėl netinkamo paruošimo. Todėl prieš užklijuojant dėžę padarykite nuotraukas, ypač jeigu daiktas vertingas. Tai atrodo kaip papildomas darbas, bet paskui labai gelbsti.
Ne visada. Dažai, tirpikliai, kvepalai, baterijos, aerozoliai ir kai kurios cheminės medžiagos gali būti ribojamos arba visiškai netinkamos paprastam mikroautobusų transportui. Keltas, terminalas ar muitinė gali tokio krovinio nepriimti. Jeigu siunčiate statybinę chemiją ar autoservisui skirtas medžiagas, būtinai pasakykite, kas tai yra. Ne „tik keli skystimai“, o konkretūs pavadinimai ir kiekiai. Čia geriau būti nuobodu, nei paskui stovėti prie kelto su problema.
Taip, ypač kai reikia vežti nedidelius krovinius reguliariai, bet per brangu naudoti pilną sunkvežimį. Pavyzdžiui, internetinė parduotuvė, autoservisas, baldų dirbtuvė ar smulkus gamintojas gali siųsti prekes į Lietuvą ar kitas šalis mikroautobusu. Svarbu turėti tvarkingus dokumentus, sąskaitas faktūras, prekių aprašymus ir numatyti grąžinimus. Verslui ypač nepatinka, kai „kažkaip važiuos“, nes klientai tada klausia, kur jų užsakymas. Todėl reguliarus grafikas yra geriau nei improvizacija.
Individualus krovinys reiškia, kad mikroautobusas važiuoja tik su jūsų daiktais arba didžioji dalis vietos skirta jums. Dalinis krovinys – kai viename reise važiuoja kelių klientų siuntos. Dalinis pigesnis, bet lėtesnis ir mažiau lankstus. Individualus brangesnis, bet greitesnis ir patogesnis. Jeigu siunčiate vieną dėžę, dalinis variantas logiškas. Jeigu pervežate buto turinį ar brangią įrangą, individualus gali būti ramesnis. Tikrai ne visada reikia mokėti daugiausiai, bet kartais verta.
Galima, ir tai dažnai išeina geriau. Jeigu žinote, kad kas mėnesį siunčiate 10–20 siuntų, verta tartis dėl fiksuotos vietos, kainos rėmo ar prioritetinio pakrovimo. Vežėjai mėgsta pastovumą, nes gali planuoti vairuotojus ir maršrutus. Bet nuolaida nenukris iš dangaus, jeigu kiekvieną kartą krovinio matmenys skiriasi. Geriausia pateikti realius duomenis: svorį, tūrį, adresus, sezoniškumą. Tada kalba tampa normali, be spėliojimų.
Pirmiausia reikia žinėti, kas atsakingas ir kur krovinys yra. Normalus vežėjas gali pasakyti, ar siunta dar Anglijoje, kelyje, muitinėje ar jau laukia išvežimo. Jeigu niekas neatsako į skambučius, tai blogas ženklas. Verslui vėlavimas reiškia ne tik nervus, bet ir klientų pretenzijas. Todėl sutartyje ar susirašinėjime turėtų būti terminai, atsakomybės ir kontaktai. Ne „paskambinsiu rytoj“, o konkretus žmogus ir konkretus laikas.
Normalus vežėjas neklausia tik „kiek moki“, o aiškinasi krovinį, adresus, dokumentus ir pristatymo sąlygas. Jis turi kontaktus, aiškią komunikaciją, realius terminus ir ne žada stebuklų. Rizikingas dažniausiai sako „viskas bus gerai“, bet nepateikia detalių. Dar vienas raudonas signalas – kaina per maža, ypač kai visi kiti siūlo dvigubai brangiau. Transporto rinkoje pasakos apie „labai pigų reisiuką“ kartais baigiasi dingusiu telefonu. Aš tokių mačiau.
Taip, bent rašytinio patvirtinimo. Tai gali būti el. laiškas, užsakymo forma ar susirašinėjimas, kuriame matyti krovinys, kaina, adresai, terminai ir atsakomybės. Be popierinio pėdsako sunku gintis, kai kyla ginčas. Kai kurie žmonės sako, kad viskas „po žodžiu“, ir tai veikia tol, kol viskas gerai. Bet kai sugenda baldas, dingsta dėžė ar pasikeičia kaina, žodžiai tampa silpni. Rašykite paprastai, bet aiškiai.
Draudimas nėra tas pats, kas „vairuotojas atsakingas už viską“. Reikia žiūrėti sąlygas: kokia maksimali suma, kas nėra dengiama, kaip fiksuojama žala ir per kiek laiko reikia pranešti. Kai kurie kroviniai draudžiami tik iki tam tikros sumos už kilogramą. Jeigu siunčiate vertingą įrangą, paprašykite konkrečios draudimo informacijos. Jeigu vežėjas vengia atsakyti, klauskite dar kartą. Ir nesigėdykite – tai jūsų daiktai, ne loterijos bilietas.
Ne visada. Pigiausias pasiūlymas kartais būna geras, bet kartais jis tiesiog slepia riziką. Gal nėra draudimo, nėra aiškaus maršruto, nėra normalios komunikacijos ar nėra žmogaus, kuris paims telefoną. Aš nenoriu sakyti, kad visi pigūs vežėjai blogi, nes taip nėra. Bet jeigu kaina tris kartus mažesnė už rinkos, verta klausti, kur čia triukas. Transportas nėra oro burbulas – kuras, kelto bilietas, darbo laikas ir draudimas kainuoja.
Taip, dažnai galima, tik reikia pasakyti matmenis, svorį ir ar transporto priemonė važiuoja. Motociklas gali būti sunkus, o dviratis kartais užima daugiau vietos nei atrodo dėl vairo, pedalų ir dėžių. Jeigu siunčiate elektrinį dviratį, būtinai nurodykite bateriją, nes ji gali būti ribojama. Motociklą dažniausiai reikia pritvirtinti diržais, kartais nuimti veidrodėlius ar apsaugoti išsikišusias dalis. Esu matęs, kaip „tik dviratis“ tampa didžiausia problema mikriuke, nes neužtenka vietos durims uždaryti.
Tinka, jeigu kraustotės protingai ir neperkraunate. Vienam kambariui ar nedideliam butui tai gali būti labai geras variantas. Bet jeigu kraustote visą namą su lova, spinta, virtuve ir garažu, reikia vertinti realiai. Kartais pigiau ir ramiau imti didesnį transportą. Daliniai kroviniai kraustymuisi tinka, kai galite palaukti ir suderinti grafiką. Jeigu reikia viską išvežti iki penktadienio, nes baigiasi nuoma, tada jau reikia planuoti ankščiau.
Gavėjas turi būti pasiekiamas telefonu ir pasiruošęs priimti krovinį. Jeigu jo nėra, vairuotojas gali negalėti palikti siuntos lauke, ypač jeigu tai baldai ar vertingi daiktai. Kartais galima tartis dėl terminalo arba kaimyno, bet tai reikia derinti iš anksto. Jeigu gavėjas dingsta, prasideda papildomi kaštai: laukimas, pakartotinis pristatymas, saugojimas. Ir čia jau nebevežėjo kaprizas, o realus darbo sutrikimas. Geriau vieną kartą sutarti normaliai.
Ne, ne visada, nors pavadinimas skamba taip, lyg viskas būtų be problemų. Prieš Kalėdas, Velykas, vasaros atostogas ir ilguosius savaitgalius vietos greitai užsipildo. Keltai, vairuotojų darbo laikas, muitinės eilės ir didelis siuntų kiekis viską sulėtina. Jeigu reikia siųsti šventiniu laikotarpiu, rezervuokite anksčiau ir neplanuokite paskutinės minutės. Galima rasti vietą, bet ne visada tada, kai norite. Aš pats ne visada žinau 100%, ar konkretus vairuotojas spės, nes kelias ir muitinė turi savo nuotaiką.
Reikia krovinio aprašymo, matmenų, svorio, paėmimo adreso, pristatymo adreso, kontakto, pageidaujamo termino ir ar reikia papildomų paslaugų. Kuo tiksliau duodate informaciją, tuo tikslesnė kaina. Jeigu rašote „keletas dėžių“, niekas negalės pasakyti realiai. Dėžė dėžei nelygu. Vienoje gali būti pagalvės, kitoje – plytelės. Todėl matmenys ir svoris nėra formalumas, o pagrindas visam planui.
Labai verta. Nuotraukos parodo, kas realiai važiuos, kaip daiktai supakuoti ir ar jie telpa į mikroautobusą. Kartais klientas sako „mažas daiktas“, o nuotraukoje matai didžiulę sofą. Kartais atvirkščiai – atrodo baisiai, bet telpa. Nuotraukos padeda išvengti nesusipratimų. Aš visada prašau bent kelių kadrų, ypač jeigu krovinys didelis ar trapus. Tai ne nepasitikėjimas, o normalus darbas.
„Iki durų“ dažniausiai reiškia paėmimą nuo adreso ir pristatymą iki adreso, bet ne visada iki namo viduje. Tai reikia patikslinti. Vieni vežėjai atneša iki buto durų, kiti – tik iki pastato arba vietos, kur galima sustoti. Jeigu reikia nešti į trečią aukštą be lifto, tai jau kita paslauga. Todėl neklausykite gražaus pavadinimo vieno, klauskite, kas vyksta realybėje. Transporto kalboje tie patys žodžiai kartais reiškia skirtingus dalykus.
Kartais taip, bet ne visada kaip siuntų tarnybose su mygtuku „track“. Mikroautobusų transportas dažniau dirba per vairuotojo skambučius, žinutes ar dispečerio atnaujinimus. Jeigu maršrutas sudėtingas ir krovinys dalinis, tiksli vieta gali keistis. Normalus vežėjas bent pasakys, ar krovinys pakrautas, ar išvažiavo, ar atvyko į šalį. Jeigu norite GPS sekimo kiekvieną minutę, reikia tartis dėl individualaus reiso arba specialios sistemos.
Mikroautobusų transporto paslaugos iš Anglijos visada prieinamos yra patogus, lankstus ir dažnai pigesnis būdas gabenti krovinius, ypač kai nereikia pilno sunkvežimio. Bet „visada prieinamos“ nereiškia, kad viskas vyksta be planavimo, dokumentų ir realaus bendravimo. Geriausia – aiškiai pasakyti, ką vežate, kada reikia, kur pristatyti ir kiek esate pasiruošę mokėti už greitį ar papildomą pagalbą. Tuomet šios paslaugos iš Anglijos į Lietuvą ir kitas Europos šalis tikrai veikia gerai.