Mikroautobusų transportas: logistikos procesas į UK

Įvadas

Dirbu su tarptautiniais pervežimais daugiau kaip 20 metų, todėl žinau, kad logistika į UK atrodo paprasta tik tada, kai viskas vyksta gerai. Tema „mikroautobusų transportas: logistikos procesas į UK“ dažniausiai prasideda nuo klausimo: „kiek kainuos ir kada bus?“ Bet po to ateina svoris, matmenys, muitinė, keltas, vairuotojo poilsis, gavėjo langas, CMR, CDS, HS kodai ir dar kelios smulkmenos, kurios nėra tokios smulkios. Čia paaiškinsiu, kaip tai vyksta gyvai – be gražių pasakų. Nes kartais viena neteisinga eilutė sąskaitoje brangiau kainuoja nei pats krovinys. O eilė prie Doverio gali sugadinti net gerą planą.

DUK

1. Mikroautobusų transportas: logistikos procesas į UK nuo užklausos iki krovinio

Čia viskas prasideda labai paprastai: klientas parašo, o tada mes bandome išsiaiškinti, kas iš tikrųjų važiuos.

Kas iš tikrųjų yra mikroautobusų transportas į Jungtinę Karalystę?

Jei kalbame apie krovinius, tai nėra keleivinis mikroautobusas su turistais. Tai greičiau krovininis furgonas/vanas, kartais iki 3,5 t, kartais didesnis, kuriam reikia greitai surinkti prekes Kaune, nuvežti į Doverį ar Tilbury ir perduoti adresatui. Procesas prasideda nuo užklausos: svoris, matmenys, krovimo adresas, iškrovimo paštas, ar reikia muitinės deklaracijos. Dažnai klientas sako „tik maža siunta“, o po to paaiškėja 12 dėžių, 420 kg ir paletės be dokumentų. Tad viskas atrodo paprasta, kol pradedi tikrinti detales.

Kiek kainuoja mikroautobusų transportas: logistikos procesas į UK?

Kaina labai greitai pasikeičia, kai keičiasi krovinio pobūdis. Paprastam 3,5 t furgonui Lietuva–Londonas galite matyti orientacinius 900–1 500 €, jei krovinys standartinis ir nereikia skubios kelionės. Didesnis 7,5 t automobilis arba tiesioginis reisas į Škotiją gali būti 1 600–2 800 €. Daliniai kroviniai kartais išeina 150–600 € už vietą ar paletę, bet tada laukiate, kol susidės grupė. Jei pridėsite muitinės brokerį, keltą, saugyklą ar laukimą, sąskaita jau nebe tokia graži.

Koks dokumentų paketas reikalingas siuntai į Angliją, Škotiją ar Velsą?

Minimaliai reikia komercinės sąskaitos, pakuočių lapo, CMR važtaraščio ir kontaktų gavėjui. Jei krovinys komercinis, beveik visada reikės prekių HS kodų, vertės, kilmės, Incoterms sąlygų ir EORI duomenų. Anglijoje, Škotijoje, Velse muitinės procedūros vyksta per CDS, o tranzitui ar kontroliuojamiems kroviniams gali prireikti T1 bei GMR/GVMS nuorodų (tiksliau – GMR per GVMS). Nesu visada 100% tikras dėl konkretaus GMR poreikio kiekvienam kroviniui, todėl čia geriau pasitikrinti su brokeriu. Net smulkmena, kaip neteisingas pašto kodas, gali sustabdyti iškrovimą.

Kuo skiriasi 3,5 t furgonas, 7,5 t sunkvežimis ir grupinis krovinys?

3,5 t furgonas tinka mažoms partijoms, pavyzdžiui, elektronikai, drabužiams, atsarginėms dalims. 7,5 t automobilis jau leidžia krauti daugiau, bet vis tiek ne visur patogiai manevruoja, ypač Londone ar Mančesteryje. Pilnas sunkvežimis geriausias dideliam kiekiui, bet jam reikia daugiau vietos pakrovimui ir dažniausiai griežtesnio grafiko. Grupinis krovinys pigesnis, tik jis važiuoja pagal bendrą maršrutą, ne pagal jūsų nuotaiką. Aš visada klausiu: ar jums svarbiau kaina, ar kad krovinys būtų rytoj vietoje.

Ar mikroautobusų transportas: logistikos procesas į UK tinka mažoms siuntoms?

Taip, tinka, bet tik jei nesate pernelyg įsitempę dėl datos. Maža siunta į UK gali keliauti daliniu krovininiu mikroautobusu, pavyzdžiui, nuo Vilniaus iki sandėlio prie Birmingham. Kaina bus protingesnė, nes dalinatės transportu su kitais klientais. Minusas tas, kad jūsų dėžės nevažiuos tiesiai kaip taksi; jos sustos, bus perkraunamos, lauks kitų krovinių. Jei reikia rytojaus rytą Londone, tada jau žiūrime atskirą furgoną arba brangesnį sprendimą.

2. Mikroautobusų transportas: logistikos procesas į UK, kai planas griūva

Čia prasideda ta dalis, kurios klientai nemėgsta: planas buvo gražus, bet realybė įsikiša.

Kiek trunka kelionė Vilnius–Londonas, jei viskas eina normaliai?

Jei viskas sutvarkyta iš anksto, Vilnius–Doveris/Kalė–Londonas gali užtrukti apie 24–36 valandas nuo išvykimo. Realistiškai dažniau skaičiuokite 2–4 dienas, nes reikia pakrovimo, kelto, muitinės, vairuotojo poilsio laiko. Į Škotiją ar Velsą pridėkite dar pusę dienos ar daugiau. Kartais geras vairuotojas pasiekia greitai, kartais eilė prie Doverio sugadina visą grafiką. Todėl aš klientui sakau ne „bus tikrai rytoj“, o „planuojame rytoj, bet paliekame oro“.

Kas dažniausiai lėtina mikroautobusų transportas: logistikos procesas į UK?

Dažniausiai lėtina ne pats kelias, o popieriai. Viena neteisinga prekės vertė, trūkstamas HS kodas arba gavėjas neatliko importo pareiškimo, ir krovinys stovi. Dar būna, kad klientas nori „pakeisti adresą pakeliui“, nors vairuotojas jau suplanavo poilsį ir keltą. Keliai, audra, eilės prie keltų ir muitinės sistemos taip pat daro savo. Jei planuojate per Kalė/Doverį, turėkite bent rezervinį langą.

Ar Brexit vis dar gadina planus?

Brexit vis dar daro įtaką, tik žmonės prie jo priprato ir nebepanikuoja kiekvieną kartą. Anksčiau daug kas manydavo, kad po kelių mėnesių viskas „susitvarkys savaime“. Nesutvarkė. Dabar geras pervežėjas tiesiog iš anksto tikrina deklaracijas, EORI, prekių kodus, gavėjo pasirengimą ir pre-lodgement duomenis. Jei dokumentai tvarkingi, krovinys juda. Jei ne, Brexit tampa labai brangiu žodžiu sąskaitoje už laukimą.

Ką daryti, kai krovinys paruoštas „rytoj“, bet dokumentai ne?

Tai viena tų situacijų, kai klientas sako: „važiuokit, dokumentus pabaigsim kelyje.“ Ne, taip geriau nedaryti. Vairuotojas gali išvažiuoti, bet prie sienos arba prieš keltą dokumentai vis tiek turi būti paruošti. Būna, kad prekes sukrauna, užklijuoja, užrakina, o tada paaiškėja, jog sąskaitoje nėra svorio. Tuomet pradedamas žaidimas „atsidaryk sandėlį, surask dėžę, perrašyk CMR“, ir visi nervinasi.

Kodėl kai kurios įmonės vis dar painioja siuntą į Belfastą su siunta į Angliją?

Šiaurės Airija nėra tas pats kas Anglija ar Škotija, nors žemėlapyje atrodo arti. Belfastas dažnai reiškia keltą per Airiją arba tiesioginį keltą iš Didžiosios Britanijos, o tai keičia laiką ir kainą. Kartais klientas sako „UK“, galvodamas tik Angliją, o gavėjas yra Belfasto pramoniniame rajone. Tuomet maršrutas, dokumentai ir terminalai gali skirtis. Todėl visada prašau pilno pašto kodo ir šalies, ne tik „UK, kaip visur“.

3. Muitinė, CDS, CMR ir tie popieriai, kurie atrodo kvailai, kol sustabdo krovinį

Muitinė nėra bloga, tik ji nemėgsta improvizacijos. Jei popieriai netvarkingi, ji sustabdo viską labai ramiai.

Ar CMR pakanka važiuojant į UK?

CMR yra važtaraštis, jis rodo, kas, ką, iš kur ir kam veža. Į UK jo nepakanka vien kaip vieno dokumento, nes po Brexit reikia ir komercinių bei muitinių duomenų. Bet be CMR taip pat blogai: gavėjas gali ginčytis, ar gavo 8 dėžes ar 10. Aš reikalauju, kad vairuotojas pažymėtų pažeidimus, vėlavimą ir pastabas apie krovinį. Tada bent yra kur atsiremti, kai kas nors pradeda pasakoti savo versiją.

Kam reikalingas EORI numeris ir ar jį turi turėti kiekvienas?

EORI numeris reikalingas, kai dalyvaujate muitinės procese. Europoje turite ES EORI, o importui į Jungtinę Karalystę dažnai reikia GB EORI arba partnerio, kuris gali deklaruoti. Kartais eksportuotojas mano, kad „man nereikia, aš tik siunčiu prekes“, bet be duomenų deklaracija stringa. Smulkiems asmeniniams siuntiniams situacija kitokia, komerciniam kroviniui – ne. Geriausia prieš planuojant pervežimą pasitikrinti, kas deklaruos importą ir kas mokės muitą.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis gali kainuoti pinigus?

HS kodas yra prekių klasifikacijos kodas, pagal kurį muitinė supranta, kas per daiktas važiuoja. Skamba nuobodžiai, kol nepasirenkate neteisingo kodo ir negaunate didesnio muito ar papildomų licencijų. Pavyzdžiui, atsarginė dalis, tekstilė ir maisto papildas turi visiškai skirtingus reikalavimus. Jei abejojate, nenaudokite „kažkas panašaus į...“ – brokeriui tai nieko neduoda. Tikslesnis aprašymas kartais sutaupo daugiau nei pats transportas.

Kas nutinka, jei komercinė sąskaita parašyta „įvairūs daiktai“?

„Įvairūs daiktai“ muitinei yra beveik raudona vėliava. Sąskaitoje turi būti aišku: kiek vienetų, kokios prekės, kokia vertė, kodėl siunčiama, koks HS kodas. Jei siunčiate pavyzdžius, taip ir rašykite, bet pridėkite vertę, net jeigu komercinė vertė maža. Esu matęs, kaip sąskaita su dviem eilutėmis sustabdo visą mikroautobusą, nes viena dėžė neatitinka aprašymo. Tai nemalonu, bet logika paprasta: muitinė negali tikrinti miglos.

Ar galima vežti asmeninius daiktus mikroautobusu į UK?

Asmeninius daiktus vežti galima, bet „asmeniniai“ neturi virsti paslėptu komerciniu kroviniu. Jei žmogus persikrausto į Londoną ir veža baldus, drabužius, virtuvės reikmenis, reikia inventorinio sąrašo ir aiškios vertės. Jei tame pačiame furgone atsiranda 50 dėžių naujų batų pardavimui, jau kalbame apie prekybą. Kai kuriais atvejais gali tekti mokėti muitą, PVM ar pateikti papildomus paaiškinimus. Geriau pasakyti tiesą iš pradžių nei aiškintis terminalo aikštelėje.

4. Pakrovimas, maršrutas, vairuotojas ir realybė kelyje

Čia apie tai, kas vyksta už ekrano: pakrovimas, vairuotojas, aikštelės, lietus ir žmogaus faktoriai.

Kur dažniausiai kraunama Lietuvoje?

Dažniausiai kraunama ten, kur klientui patogu: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Bet patogu klientui ne visada patogu vairuotojui. Jei sandėlis centre, be rampos, o krovinys sunkus, reikės hidroburto arba papildomo laiko. Aš visada klausiu, ar yra krautuvė, kiek aukšta rampa ir ar galima prieiti iš galo ar šono. Šitos detalės atrodo buitinės, kol krovinys stovi kieme dvi valandas.

Ar galima derinti kelis išvežimus į Birmingham ar Manchester?

Taip, galima, ir tai dažnai geriausias būdas mažinti kainą. Pavyzdžiui, vienas klientas veža detales į Birmingham, kitas – pakuočių medžiagas į Manchester, trečias – mažą partiją į Coventry. Vairuotojas surenka, sutvarko CMR, važiuoja per Kalė/Doverį ir paskirsto pagal maršrutą. Tik reikia suprasti, kad jūsų krovinys nėra vienintelis pasaulyje. Jei pirmas klientas vėluoja, vėluojate ir jūs, nors jūsų dėžės seniai paruoštos.

Kaip elgtis, kai krovinys netelpa į vieną mikroautobusą?

Pirmas sprendimas nėra visada „imk didesnį sunkvežimį“. Kartais reikia kitaip sudėlioti paletes, nuimti dalį pakuočių arba padalinti siuntą į du reisus. Esu matęs, kaip 6 nestandartinės paletės „netelpa“, nors telpa, tik niekas prieš tai nepasižiūrėjo matmenų. Kita vertus, jei krovinys sunkus arba aukštas, mikriukas tikrai gali būti per mažas. Tuomet geriau pripažinti klaidą anksti, nei spausti vairuotoją prie sandėlio durų.

Kodėl vairuotojas atsisako krauti per vakarą?

Vairuotojas turi darbo ir poilsio laiko taisykles, tachografą, saugumo reikalavimus. Jei pakrovimas užtruko iki vėlaus vakaro, jis gali neturėti teisės važiuoti tiek, kiek klientas nori. Taip, tai erzina, ypač kai visi tikisi „na, dar pora valandų“. Bet rizika reali: baudos, avarijos, prastas miegas, sugadintas grafikas. Gera įmonė tai paaiškina iš anksto, bloga pasirašo ir tikisi stebuklo.

Koks maršrutas į UK atrodo paprastas, bet ne visada toks yra?

Atrodo paprasta: Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai/Belgija, Kalė, Doveris. Bet Doveris ir Kalė nėra tik gražus kelio ženklas; ten eilės, patikros, oro sąlygos ir sistemos gali viską sulėtinti. Kai kuriais atvejais alternatyva per Zeebrugge, Rotterdamą ar Hull atrodo ilgiau, bet realiai ramiau. Ypač kai krovinys didesnis arba dokumentai jautresni, pavyzdžiui, į Hull ar Southampton. Aš retai žiūriu tik į žemėlapio liniją; man svarbu, kur krovinys gali įstrigti.

5. Kainos, rizikos ir geri sprendimai

Kainos ir rizikos dažniausiai susijusios su tuo, kiek žmogus nori kontroliuoti procesą prieš išvykstant.

Kodėl kaina skiriasi nuo pirmo skambučio iki faktūros?

Pirmas skambutis dažnai duoda apytikslę kainą, ne galutinę. Tada ateina svoris, matmenys, krovimo laikas, muitinės brokeris, keltas, laukimas, galbūt sandėliavimas. Jei klientas sako „dar reikės iškrauti dviem adresais“, kaina keičiasi. Jei krovinys laukia savaitę, nes gavėjas neatidarė importo procedūrų, irgi. Todėl sąmata turi būti aiški: kas įeina, kas neįeina ir kas gali atsirasti kaip papildomas mokestis.

Kada verta rinktis dalinį krovinį, o ne atskirą furgoną?

Dalinis krovinys tinka, kai nereikia skubos ir norite taupyti. Atskiras furgonas tinka, kai turite vertingą, trapią ar laiku labai svarbią siuntą. Pavyzdžiui, prekybai į UK dažnai tinka grupė, o parodų stendui, kuris turi būti ryte Mančesteryje, geriau atskiras transportas. Kaina už dalinį atrodo maloni, kol pradedate skaičiuoti praleistą pardavimą dėl vėlavimo. Todėl klausimas ne „kas pigiau“, o „kas pigiau bendrai“.

Ar draudimas tikrai dengia viską?

Draudimas dengia ne viską, nors kai kurie klientai nori girdėti priešingai. Standartinė CMR atsakomybė turi limitą pagal svorį, ne pagal prekių vertę, todėl brangi elektronika gali būti nevisiškai padengta. Jei krovinys vertingas, reikia papildomo krovinio draudimo ir teisingai deklaruotos vertės. Taip pat svarbu, ar buvo tinkamai pakrauta, apsaugota nuo drėgmės ir pritvirtinta. Jei dėžės tiesiog stovėjo furgone kaip bulvės maišas, ginčas bus nemalonus.

Ką klientas gali padaryti, kad transportas į UK būtų pigesnis?

Pigiausiai būna tada, kai klientas paruošia viską prieš kviesdamas transportą. Pilnas adresas, kontaktas, svoris, matmenys, ar yra krautuvė, ar reikia hidroburto, koks krovinys ir kada galima krauti. Jei leidžiate rinktis savaitės dieną, o ne penktadienio vakarą, kaina dažnai geresnė. Jei krovinys dalinis, galite derinti su kitais reisiais į Leeds, Nottingham ar Bristol. Bet jei norite skubiai, mažai ir „kaip tik dabar“, stebuklų nebūna.

Kaip suprasti, kad pervežimo įmonė nėra rimta?

Rimta įmonė klausia daug nepatogių klausimų, o ne tik sako „viską sutvarkysim“. Jei jums iškart žada neįmanomai greitą terminą be dokumentų patikros, aš jau įtariu. Blogai, kai nėra aiškios sąskaitos struktūros, vairuotojo ryšio, draudimo informacijos ar atsakingo žmogaus. Dar blogiau, kai visi pokalbiai vyksta tik telefonu, o po to „kažkas kažkur žino“. Pervežime pasitikėjimas svarbu, bet pasitikėjimas be popierių greitai virsta problema.

Išvada

Jei ieškote patikimo mikroautobusų transporto į UK, pradėkite ne nuo kainos, o nuo tikslaus krovinio aprašymo. Mikroautobusų transportas: logistikos procesas į UK veikia gerai, kai dokumentai, matmenys, muitinė ir maršrutas sutvarkyti prieš išvykstant. Kai kurie dalykai vis tiek pasisuks ne taip – eilės, oras, žmogaus klaida. Bet su gerais duomenimis ir realiu planu rizika sumažėja labai smarkiai.