Mikroautobusų transportas į UK – mažesnis anglies pėdsakas

Įvadas

Per daugiau nei 20 metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau visko: nuo skalbimo mašinos be tvirtinimo varžtų iki tvarkingai supakuotų baldų ir prekių. Mikroautobusų transportas į UK – mažesnis anglies pėdsakas nėra magija ir ne pažadas, kad taršos nebus. Tai veikiau apie protingesnį krovinio sujungimą, mažiau tuščių kilometrų, tinkamą maršrutą ir sąžiningą pasakymą klientui, kas įmanoma. Kai viskas suplanuota gerai, baldai, prekės ar asmeniniai daiktai pasiekia Londoną, Birmingamą ar Mančesterį be didelio chaoso. O kai blogai – prasideda Doverio eilės, dokumentų taisymai ir skambučiai naktį. Štai apie tą realybę čia ir kalbu.

DUK: Mikroautobusų transportas į UK – mažesnis anglies pėdsakas: kaip tai atrodo kasdien

Kas yra mikroautobusų transportas į UK – mažesnis anglies pėdsakas praktiškai?

Tai nėra magiškas terminas. Paprastai tai reiškia mažesnio formato krovininį transportą – 3,5 t ar panašaus mikroautobuso reisus iš Lietuvos, Lenkijos ar kitų ES šalių į Jungtinę Karalystę, kai kroviniai sujungiami protingai. Vietoj to, kad kiekvienas siųstų atskirą mašiną, keli klientai dalinasi vienu reisu. Mažiau tuščių vietų, mažiau chaotiškų važiavimų, dažniau Euro 6 technika. Bet svarbu: „mažesnis“ nereiškia „nulinis“. Aš tai aiškinu klientams nuo pirmo skambučio, kitaip paskui kyla nusivylimas. Ir tai normalu.

Ar tikrai mikroautobusas teršia mažiau negu fūra?

Ne visada, ir čia reikia sąžiningumo. Pilna fūra vienam kilogramui kartais būna efektyvesnė negu pusiau tuščias mikroautobusas. Tačiau realiame gyvenime ne visi siunčia po 20 tonų. Dauguma žmonių turi sofą, kelias dėžes, įrankius, prekių partiją ar atsargines dalis. Tokiu atveju mikroautobusas leidžia išvengti didelio transporto, sandėliavimo ir papildomų perkrovimų. Anglies pėdsakas mažėja tada, kai užpildymas geras, maršrutas logiškas, o technika nevažinėja be reikalo. Kitaip tai tik graži frazė. Tai faktas.

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate: Vilnius–Londonas, Kaunas–Birmingamas, Klaipėda–Doveris?

Dažniausiai maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus ar Belgiją, tada keltas į Doverį arba tunelis į Folkstoną. Iš Vilniaus iki Doverio galima matyti apie 2200–2400 km, nuo Kauno šiek tiek mažiau, nuo Klaipėdos priklauso, ar einama per Lenkiją, ar laukiama keltų variantų. Į Londoną dažnai važiuojama pirmiausia, nes ten didelis paklausos centras. Po to eina Birmingamas, Mančesteris, Liverpulis, Notingamas, Bristolis. Kartais maršrutas atrodo keistas, bet taip surenkami keli adresai, kad nereikėtų grįžti tuščiu.

Kiek trunka kelionė iki UK?

Jei viskas gerai, nuo pakrovimo iki iškrovimo UK gali būti 3–6 dienos. Greičiausiai būna, kai krovinys pakraunamas pirmas ir važiuoja tiesiai į vieną adresą. Grupuojant kelis klientus, reikia sustoti sandėliuose, palaukti dokumentų, suderinti iškrovimo langus. Kartais Doveris sugadina visą matematiką: vėjas, eilės, muitinės patikros. Realios datos kartais būna netikslūs, kai Doveris pradeda gyventi savo gyvenimą. Turėjau atvejį, kai mikroautobusas stovėjo ilgiau negu važiavo, ir klientas buvo teisus pykti. Todėl terminą visada sakau su rezervu, ne kaip pažadą iš marmuro.

Kokie miestai UK dažniausiai aptarnaujami?

Londonas, Birmingamas, Mančesteris, Liverpulis, Bristolis, Notingamas, Lidsas, Šefildas, Oksfordas, Kembridžas – dažniausiai tokie miestai. Kaimo adresai nėra problema iš principo, bet jie keičia kainą ir laiką. Siauros gatvės, žemi tiltai, mokamos zonos, sunku pasukti sunkesniam mikroautobusui. Yra buvę, kad adresas „šalia Mančesterio“ reiškia dar valandą lauko ir atgal per pramoninius kiemus. Todėl pašto kodas UK yra labai svarbus, ne tik miesto pavadinimas. Jei klientas jo neturi, pradedame nuo to. Be jo sunkiau.

Mikroautobusų transportas į UK – mažesnis anglies pėdsakas ir kaina: kodėl ne viskas taip paprasta

Kiek kainuoja siųsti baldus, daiktus ar prekes mikroautobusu į Angliją?

Nedidelei prekei į Londoną ar Birmingamą kaina gali būti 40–90 €, jei telpa tarp kitų krovinių. Sofa ar komoda dažniausiai 70–160 €, nes reikia vietos, apsaugos ir iškrovimo laiko. Visa dalis mikroautobuse, tarkim, 3–6 m³, gali kainuoti 350–800 €. Bet jei reikia atskiro mikroautobuso Vilnius–Londonas, jau kalbame apie 1000–1800 € ir daugiau. Kaina priklauso nuo tūrio, svorio, adreso, muitinės ir to, ar grįžtantis vežėjas turi vietos. (Kartais žmonės sako „tik dėžės“, o paskui atsiranda dviratis, čiužinys ir indaplovė.)

Ar mikroautobusų transportas į UK – mažesnis anglies pėdsakas tinka vienam sofai?

Vienai sofai – taip, jei ji tinkamai supakuota ir nėra per sunki. Mikroautobusas puikiai tinka baldams, kurių nenorite ardyti į dėžes, bet reikia apsaugoti kampų. Kaina dažniausiai skaičiuojama pagal vietą, ne tik pagal svorį. Sofa gali užimti 1–2 m³, o jei ji guli šalia komodos ir dėžių, kaina dalijasi tarp kelių klientų. Bet jeigu sofa yra labai brangi ar antikvarinė, verta aptarti papildomą draudimą. Paprastas „užmesim plėvele“ ne visada yra pakankamai.

Kodėl kaina kartais pakyla paskutinę dieną?

Keltas brangoja, vairuotojui reikia poilsio laiko, Londone atsirado Congestion Charge, jeigu važiuojama į zoną, o UK pusėje iškrovimas užtrunka. Kartais mes patys suklystame įvertinę tūrį per telefoną. Žmogus sako „standartinė sofa“, o ji iš tikrųjų yra kampinė, su pakojais ir neatidaro durelių. Tada reikia kitos vietos arba kito reiso. Tokiais atvejais kaina kyla ne dėl kaprizo, o dėl realios vietos matematikos. Nors, aišku, būna ir tokių, kurie kelia kainą, nes gali.

Ar verta laukti, kol mikroautobusas prisipildys?

Jei skubos nėra, verta. Konsoliduoti krovinį reiškia, kad vienas mikroautobusas veža kelis klientus, mažiau tuščių kilometrų, mažiau chaotiškų reisų. Praktiškai tai gali sutaupyti 15–30 % palyginti su atskiru užsakymu. Bet laukimas turi ir blogą pusę: jeigu tavo daiktai stovi sandėlyje, o mikroautobusas neužsipildo, data slenka. Yra buvę, kad klientas laukė savaitę, nes trūko dviejų palečių į Mančesterį. Todėl sakau tiesiai: jei reikia konkrečią dieną, rezervuokite vietą, o ne „kaip kada nors išeis“.

Kodėl mikroautobusų transportas į UK – mažesnis anglies pėdsakas kartais kainuoja daugiau nei senas fūros reisas?

Kai kalbame apie pilną fūrą, vienas kilogramas gali atrodyti pigesnis. Tačiau mažam kroviniui fūra dažnai nėra variantas: reikia terminalo, krovos, sandėliavimo, papildomų dokumentų. Mikroautobusas pasiima iš durų, atveža į duris, kartais dar tą pačią savaitę. Todėl lyginti fūros tarifą už toną su mikroautobuso durų–durų paslauga nėra visai sąžininga. Be to, naujesni, tvarkingesni Euro 6 mikroautobusai nėra pigūs. Sena fūra gali būti pigesnė, bet ne visada švaresnė ar saugesnė. Ir ne visada greitesnė mažam adresui.

Anglies pėdsakas ir aplinkosauga: be gražių žodžių

Ar mikroautobusų transportas į UK – mažesnis anglies pėdsakas reiškia elektrinį mikroautobusą?

Ne. Dauguma realių reisų į UK vis dar vyksta dyzeliniais Euro 6 mikroautobusais, nes elektros infrastruktūra su priekaba ir 1000 kg kroviniu nėra tokia paprasta, kaip atrodo. Mažesnis anglies pėdsakas dažniausiai gaunamas ne iš elektros, o iš geresnio užpildymo, trumpesnių tuščių atkarpų ir tinkamo maršruto. Nesu 100% tikras, kaip kiekviena keltų linija skaičiuoja savo emisijas, tai skiriasi. Bet jeigu mikroautobusas važiuoja beveik pilnas, o fūra pusiau tuščia, logika gana aiški. Elektrinis variantas ateityje bus svarbus, ypač miestuose.

Kaip skaičiuojamas CO2, jei važiuojate per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus ir keltu?

Skaičiavimas paprastai daromas pagal nuvažiuotus kilometrus, kuro sąnaudas, krovinio svorį ir kartais kelto dalį. Pvz., 2300 km kelias Vilnius–Doveris per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Nyderlandus su 9 l/100 km sunaudoja apie 207 l dyzelino. Vienas litras dyzelino išmeta maždaug 2,68 kg CO2, tai jau apie 555 kg iš išmetimo vamzdžio. Jei vežate 800 kg krovinių, dalis tenka jūsų siuntai. Keltas prideda savo dalį, todėl sąžiningi skaičiavimai tai nurodo. Blogi skaičiavimai tiesiog parašo „eco“ ir eina toliau.

Keltas ar tunelis – kas aplinkai geriau?

Čia nėra vieno atsakymo, nes įtakos turi eilės, kuras, laukimas ir apkrova. Tunelyje traukinys gali būti efektyvus, bet bilietas ir laikas ne visada tinka. Keltas leidžia lanksčiau planuoti, tačiau Doverio–Kalė pusė kartais virsta kančia: stovėjimas, vėjas, muitinės patikros. Aplinkosaugine prasme didelis skirtumas dažnai nėra toks didelis, kaip žmonės įsivaizduoja. Svarbiau, ar transportas nevažiuoja tuščias ir ar krovinys supakuotas taip, kad nereikėtų kartoti kelionės. Kartais greičiausias variantas yra ir švaresnis, nes mažiau degalų deginama kamštyje.

Ką reiškia Euro 6, AdBlue ir kodėl kai kurie klientai tuo per daug nesuka galvos?

Euro 6 reiškia griežtesnius teršalų reikalavimus, ypač NOx ir kietosioms dalelėms. AdBlue padeda sumažinti azoto oksidus, bet tik tada, kai sistema tvarkinga. Yra vairuotojų ir įmonių, kurie „taupo“ išjungdami ar apgaudinėdami sistemas. Tokių aš nepaisčiau, nes tai ne tik aplinkosauga, bet ir techninė rizika kelyje. Klientui užtenka paprasto klausimo: ar automobilis Euro 6, ar turite techninius dokumentus? Jei atsakymas miglotas, geriau paieškoti kito vežėjo. Tai nėra smulkmena, ypač kelyje.

Ar galima kompensuoti taršą, sodinant medžius ar mokant papildomai?

Galima, bet nepamaišykime dalykų. Medžių sodinimas ar kompensacijos programos gali būti geras papildomas gestas, tik ne pakeičia realaus kuro mažinimo. Pirmiausia reikia mažinti tuščius kilometrus, geriau krauti, naudoti tinkamą transportą ir vengti bereikalingų grįžimų. Jei pervežėjas siūlo „žalią sertifikatą“ už vos 5 eurus, būčiau atsargus. Paprašykite, kaip skaičiuojamas anglies pėdsakas, koks transportas važiuoja, koks maršrutas. Be skaičių tai dažniausiai yra tik lipdukas ant durelių. O lipdukai nedegina degalų, tiek to.

DUK: Mikroautobusų transportas į UK – mažesnis anglies pėdsakas, pakrovimas, muitinė ir realybė

Kokie dokumentai reikalingi siuntai į Jungtinę Karalystę po Brexit?

Po Brexit Jungtinė Karalystė nėra ES muitų teritorijoje, todėl reikalinga muitinė. Asmeniniams daiktams dažnai reikia inventoriaus sąrašo, vertės, gavėjo duomenų ir paaiškinimo, kad tai naudoti daiktai. Prekėms reikia komercinės sąskaitos, HS kodų, kilmės, vertės, Incoterms ir kartais leidimų. CMR važtaraštis rodo krovinio judėjimą, bet pats savaime neatlieka muitinės procedūros. Jei dokumentai netvarkingi, krovinys gali stovėti Calais, Doverio ar sandėlyje. Ir tada visi klausia, kodėl vėluoja, nors problema buvo popieriuje. Popierius važiuoja pirmas.

Ar reikia EORI numerio, jei siunčiu asmeninius daiktus?

Jei siunčiate asmeninius daiktus, EORI ne visada reikia jums pačiam, nes deklaraciją gali tvarkyti pervežėjas arba brokeris. Bet prekėms, ypač parduodamoms į UK, EORI dažnai tampa būtinas eksportui iš ES. Be jo negalima normaliai pateikti eksporto deklaracijos. Kai kurie smulkūs pardavėjai tai supranta per vėlai, kai krovinys jau pakrautas. Tada prasideda skambučiai, taisymai ir nervai. Geriau prieš pakrovimą pasitikrinti, kas yra eksportuotojas, importuotojas ir kas moka muitus. Tai svarbu.

Kaip pakuoti baldus, kad jie išgyventų kelią iki Mančesterio ar Liverpulio?

Statramsčiai, kampai, plėvelė, kartonas ir oro tarpai – skamba paprastai, bet čia dažnai slypi problema. Sofa be dėžės gali būti apvyniota, tačiau jei ji liečiasi su skalbimo mašina, bus braižymų. Skalbimo mašiną reikia fiksuoti transportinius varžtus, kitaip būgnas keliauja laisvai. Dviračiui reikia nuimti arba pritvirtinti pedalus, kitaip kas nors nulauš. Jei daiktai keliauja į Mančesterį ar Liverpulį, vibracijos ir perkrovimai vis tiek palieka pėdsaką. Dėl didesnių baldų geriau daryti nuotrauką prieš pakrovimą ir pažymėti viršų. Tai ne biurokratija, tai apsauga, kai iškrovimo aikštelėje visi skuba.

Ką daryti, jei prekės neturi teisingų HS kodų?

HS kodai yra prekių kalba muitinėje. Jei jie neteisingi, gali pasikeisti muitai, PVM, leidimai ar draudimai. Pavyzdžiui, mediniai baldai, elektronikos dalys ir maisto papildai nėra tas pats laukas dokumentuose. Kai klientas sako „tiesiog prekės“, man tai jau raudona vėliava. Turi būti aprašymas, medžiaga, paskirtis, kiekis, vertė. Jei kodų nežinote, pasitarkite su brokeriu prieš išsiųsdami, ne po to, kai krovinys stovi pasienyje. Pridėkite nuotrauką ir katalogo aprašymą, tai labai padeda brokeriui. Tikrai.

Ar mikroautobusas gali vežti maistą, vaistus ar alkoholį?

Maistas, vaistai ir alkoholis nėra paprastos dėžės. Maistui gyvūninės kilmės produktams po Brexit taikomi apribojimai, o kai kurių dalykų geriau nebandyti vežti be leidimų. Vaistai gali reikalauti recepto, dokumentų ir aiškaus gavėjo. Alkoholis ir cigaretės turi limitus bei mokesčius, ypač jei vežama komerciniais kiekiais. Aš visada sakau: prieš kraunant parašykite, kas tiksliai viduje. Ne „maisto“, o kiek, kokio, kam ir ar parduodama. Nes muitinėje gražūs pasakojimai nepadeda. Tai nepatogu, bet realu.

Klientų klausimai apie UK pervežimus

Kada toks mikroautobusų pervežimas į UK tikrai turi prasmę?

Ji turi prasmę, kai krovinys per mažas fūrai, bet per didelis ar per trapus siųsti paštu. Baldai, įrankiai, mažos prekybos partijos, autoserviso detalės, parodų stendai, viena skalbimo mašina su dar keliomis dėžėmis – čia mikriukas dažnai geriausias kompromisas. Jis leidžia vežti durų–durų, mažiau sandėliuoti, greičiau surinkti krovinius. Aplinkosauginė nauda atsiranda tada, kai maršrutas suplanuotas protingai, o ne kai kiekvienas važiuoja atskirai. Jei turite pilną fūrą, klausimas kitas. Bet 1–5 Europinėm palletėm ar keliems baldams – labai dažnai taip.

Ar telpa dviratis, skalbimo mašina ir dvi dėžės?

Įprastame 3,5 t mikroautobuse vietos būna apie 10–15 m³, naudingoji apkrova dažniausiai 800–1200 kg, priklausomai nuo automobilio. Dviratis, skalbimo mašina ir dvi dėžės telpa lengvai, jei skalbimo mašina supakuota ir pritvirtinta. Bet jei dvi dėžės yra sunkios plytelės, jau turime problemą. Svoris ir tūris važiuoja kartu, nors klientai dažnai žiūri tik į tūrį. Kartais viena sunki spintelė „suvalgo“ leistiną apkrovą greičiau negu trys didelės, bet lengvos dėžės. Todėl visada klausiame ne tik „ar telpa“, bet ir „kiek sveria“.

Ką reiškia „iki durų“ ir kodėl tai ne visada reiškia iki durų?

„Iki durų“ paprastai reiškia, kad krovinys atvežamas iki adreso, bet ne visada iki kambario (tiksliau, ne visada iki kambario). Jei gatvė siaura, Londono zona mokama, tiltas žemas ar sunku privažiuoti, gali tekti iškrauti šalia. Dideliems baldams reikia sutarti, ar tai kerbside delivery, ar lift-up service. Anglijoje daug kur nėra lifto, o penktas aukštas be lifto nėra tas pats kaip pirmas. Būna, kad klientas tikisi montavimo, o mes tik pristatome. Todėl prieš užsakymą reikia aiškiai pasakyti: laiptai, liftas, parkavimas, sunkūs daiktai. Kitaip iškrovimo dieną visi būna nelaimingi.

Ar galiu stebėti krovinį kelyje?

Taip, bet ne visada kaip siuntų programėlėje, kur matai kiekvieną minutę. Dažniausiai klientui duodamas vairuotojo numeris, preliminari data, kartais GPS nuoroda arba atnaujinimas sandėlyje. Kelyje į UK signalas gali dingti, vairuotojas negali nuolat rašyti, o keltas taip pat gadina planus. Jei kas žada tikslų langą „10:00–10:15“ iš Lietuvos iki Birmingamo, šiek tiek šypsausiuosi. Normalu gauti atnaujinimą prieš pakrovimą, kertant sieną, atvykstant į keltą ir prieš iškrovimą. Skambinti vairuotojui kas pusvalandį nėra geras planas.

Kuo blogas pervežėjas skiriasi nuo normalaus?

Blogas pervežėjas dažniausiai pradeda gražiai: maža kaina, greitas atsakymas, „viską sutvarkysime“. O paskui paaiškėja, kad dokumentų niekas neskaitė, krovinys maišomas su chemija, o vairuotojas nežino adreso. Normalus vežėjas klauso nepatogių klausimų, prašo nuotraukų, matmenų ir sąžiningai sako, kai kažko nežino. Jis neturi stebuklingo atsakymo į viską. Gera įmonė rodo transporto tipą, draudimą, pakrovimo sąlygas ir realų terminą, ne tik „rytoj bus UK“. Per 20 metų mačiau, kad pigiausias variantas kartais kainuoja brangiausiai, kai daiktai stovi, dūžta arba dingsta popieriai.

Išvada

Mikroautobusų transportas į UK – mažesnis anglies pėdsakas veikia tada, kai žiūrime ne tik į kainą, bet ir į užpildymą, maršrutą, dokumentus ir pakrovimą. Mažiems bei vidutiniams kroviniams jis dažnai yra praktiškesnis už fūrą, pigesnis už atskirą automobilį ir švaresnis už chaotiškus pavienius reisus. Bet viskas griūva, jei kas nors meluoja apie svorį, pamiršta muitinę ar stato „eco“ etiketę ant seno, netvarkingo transporto. Geriausias sprendimas paprastas: sąžiningi duomenys, normalus planas, realūs terminai.