Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Mikroautobusų maršrutai į Angliją – optimizavimas ir greitis: kas tai reiškia praktiškai?
Sveiki, taigi, jūs norite išsiųsti daiktus arba vykti patys ir domitės, kaip visa tai veikia dabar. Po visų tų „Brexit“ dalykų ir pandemijos, situacija pasikeitė, ir ne visada į gerąją pusę. Anksčiau buvo paprasčiau – pakrovai ir važiuoji, o dabar reikia galvoti apie muitines, dokumentus ir kelių spūstis. Čia nebe tas pats, kas buvo prieš dešimt metų. Kai kalbame apie mikroautobusų maršrutai į Angliją – optimizavimas ir greitis, tai nėra tikslus mokslas, o labiau patirtis ir geras sugebėjimas pritaikyti prie situacijos. Toliau bandysiu paaiškinti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.
Kaip viskas prasideda ir kiek laiko užtrunka
Kiek laiko užtrunka nuvežti siuntą į Angliją?
Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai važiuojame – į Londoną, Mančesterį ar kažkur į gilumą. Įprastai, jei nieko neįvyksta, tai tai trunka apie 24–30 valandų nuo pakrovimo iki iškrovimo. Bet, žinoma, realybėje pasitaiko visko. Paskutiniu metu dažnai užstringame ties pasienio kontrolės punktais, ypač Kalėje, kur eilės gali būti kelias valandas. Taigi, jei skubate, geriau viską suplanuoti su atsarga. Mikroautobusų maršrutai į Angliją – optimizavimas ir greitis čia lemia tai, kad vairuotojas žino, kuria kelią geriau važiuoti, kad išvengtume spūsčių, nors visada neišvengsite jų visiškai.
Kuria kryptimi geriausia važiuoti – per Ostendą ar Kalę?
Dažniausiai važiuojame per Kalę arba Dunkerką, nes ten yra didžiausias pasirinkimas keltų ir Eurotunelio. Ostendas ar Zeebrugė tinka, jei reikia važiuoti į šiaurinę Angliją, ten keliai gali būti truputį trumpesni. Tačiau ten ir reisų mažiau. Jei vėluojame, o Kalėje jau buvo praleistas laikas, gali tekti laukti kelias valandas kito kelties. Tai yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį stengiamės optimizuoti – pasirinkti tą perkėlą, kuri leidžia neprarasti laiko. Bet kartais, tiesą sakant, tiesiog tenka tenkti ten, kur yra vieta.
Ar tikrai vairuotojai važiuoja be sustojimų?
Oficialiai jie turi poilsio režimus, kurie griežtai kontroliuojami tachografais. Negali būti taip, kad vairuotojas sėdi 20 valandų prie vairo, tai nelegalu ir pavojinga. Jie turi sustoti pailsėti, paprastai tai daroma specialiose stovėjimo aikštelėse. Kartais klientai klausia: „negalit jie nustoti tik valandai?“. Ne, negalima, jei tachografas parodys pažeidimą, baudos milžiniškos. Taigi, kai mes kalbame apie greitį, turime omenyje ne sausumos lenktynes, o efektyvų laiko planavimą. Optimizuojame mikroautobusų maršrutai į Angliją – optimizavimas ir greitis taip, kad poilsiai sutaptų su keltų laukimu arba muitinės eilėmis.
Kas daryti, jei kelyje įvyksta avarija ar gedimas?
Tai blogiausias scenarijus, bet, deja, realus. Mes turime pagalbos linijas ir draudimus. Jei mikroautobusas sugenda Anglijoje, ten vietinės pagalbos atvyksta greičiau nei mūsų mechanikai iš Lietuvos. Prieš metus turėjome atvejį, kur klijentai nupirko seną mikroautobusą, jis sugedo ant M25 žiedinio kelio, ir stovėjome 4 valandas kol pakeitė ratą. Tai visiškai sugriauso grafiką. Tokiu atveju pranešame klientui ir stengiamės kažkaip išspręsti situaciją, bet nereikia tikėtis stebuklų – technika yra technika.
Ar galima sekti kur yra mano siunta?
Taip, dauguma šiuolaikinių mikroautobusų turi GPS stebėjimo sistemas. Galite matyti, kur mašina apsistojo. Kartais signalas pradingsta, kai mašina užvažiuoja į keltį (tunelyje signalo visai nėra) arba jei yra blogas ryšys kalnuose. Bet 90% atvejų matote realų laiką. Tai padeda suprasti, kodėl vėluojame – ar tai sustojimas dėl miego, ar tai spūstis. Tai yra dalis to, kaip mes prižiūrime procesą ir stengiamės išlaikyti mikroautobusų maršrutai į Angliją – optimizavimas ir greitis kontrolę.
Dokumentai, pasienis ir tas gėdingas Brexit
Kokius dokumentus reikia turėti keliui į Angliją dabar?
Nebėra taip, kad tik vairuotojo teises pasiimai ir važiuoji. Dabar reikia TIR korteles (jei krovinys didelis), CMR konosamentą, o vairuotojams – pasus. Taip pat reikia tikrinti, ar nėra draudžiamų daiktų. Jei vežate maisto produktus, reikia veterinarijos pažymų. Viskas tapo daug sudėtingiau. Vieną kartą mums tiesiog neleido išvažiuoti iš Lietuvos, nes trūko vienos mažos varnelės deklaracijoje. Teko skambinti brokeriui vidurnaktį. Taigi, dokumentai – tai puse sėkmės sėkmės.
Ar reikalingos vizos lietuviams?
Lietuvai nėra vizų reikalingos, jeigu važiuojate iki 90 dienų per 180 dienų periodą. Tačiau pasienio pareigūnai labai griežtai tikrina, kiek jau buvote ten praleidę laiko. Vienas mūsų vairuotojas beveik nebuvo įleistas, nes pasienio sistema „užstrigo“ ir nerodė jo išvykimo prieš metus. Buvo ganėtinai stresu. Dabar visi vairuotojai turi su savimi spaudinius su išvykimo datomis, kad nebūtų nesusipratimų. Tai taip pat įeina į maršruto optimizavimą – nereikia laukti pasienyje valandų dėl biurokratijos.
Kaip vyksta muitinės patikra Prancūzijoje ir Anglijoje?
Anglijoje dabar savo muitinę turi (nors jos nėra tiesiogiai pasienyje, o viduje), tačiau kontrolė daroma dar prieš išvykstant iš kontinento. Jei krovinys deklaruotas teisingai, viskas vyksta sklandžiai. Jei ne – pradeda virsti košmaru. Kartais pasitaiko „atsitiktinių“ patikrų. Tiesą sakant, sunku pasakyti, kaip jie renka, ką tikrinti. Gali būti, kad tą dieną tikrina visus mikroautobusus su lietuviškais numeriais. Tada mikroautobusų maršrutai į Angliją – optimizavimas ir greitis tiesiog dingsta, nes laukimas gali trukti naktį.
Ar galima vežti maisto produktus ar vaistus?
Galima, bet su sąlygomis. Mėsą, pieno produktus, kiaušinius – tai visą reglamentuoja griežtos taisyklės. Negalima atsigabenti dešros kaimynui už simtą eurų, bus konfiskuota. Vaistai taip pat turi būti originalioje pakuotėje su receptu, jei tai receptiniai vaistai. Buvau atvejų, kai žmonės bandydami vežti „sau ir draugui“ medikamentus, gaudavo didelias baudas arba net areštinama. Geriau to nebandyti, nėra verta nervų.
Kas yra „Safety and Security“ deklaracija?
Tai dar vienas naujumas po „Brexit“. Reikia pateikti duomenis apie tai, kas vežama ir kur, dar prieš atvykstant į uostą. Jei nepaduoti laiku, neįleis į keltą. Sistema kartais užstringa arba atmeta klaidas, ir tenka ten stovėti ir spręsti IT problemas. Kai kurios didelės firmos turi specialius logistikos skyrius, kurie tuo užsiima, o mažesnėms tenka kankintis pačioms. Tai valandų praradimas garantuotas, jei kažką padarysi blogai.
Ar pasienio kontrolė tikrina krovinius kiekvieną kartą?
Ne, ne kiekvieną kartą. Kartais tiesiog žiūri į pasus ir leidžia važiuoti. Bet kai tik turi abejonių, arba kai sistema kažką „pajuodina“, tada tikrina labai smulkiai. Gali net iškrauti visą mikroautobusą. Esu matęs, kaip iškrauto visas keleivines bagažines, nes buvo įtaraus, kad gali būti nelegalių cigaretės. Viskas buvo tvarkoje, bet laiko prarado daug. Tai kaip loterija.
Kainos, pinigai ir kur jie dingsta
Nuo ko priklauso kaina?
Kaina susideda iš kuro (kuris dabar brangsta), keltų bilietų (jie taip pat padidėjo), vairuotojo atlyginimo ir mokesčių. Taip pat įeina ir mokesčiai už kelių naudojimą Prancūzijoje ir Anglijoje (tokie „vignette“ arba mokami tuneliai). Jei reikia skubinti, reikia pirkti brangesnį bilietą. Mikroautobusų maršrutai į Angliją – optimizavimas ir greitis kainuoja, kai norime, kad viskas vyktų šiandien ir ne rytoj. Nerašau čia konkrečių skaičių, nes jie keičiasi kas savaitę, bet tikrai nebe taip pigu, kaip buvo.
Ar pigiau važiuoti savo mašina ar pasikviesti pervežėją?
Jei skaičiuojate tik kuro sąnaudas, tai savo mašina gali atsekti pigiau. Bet jei pridėsite nuovargį, nakvynes, keltų bilietus (be nuolaidų), galimybę sugesti ir laiką – tai pervežėjas dažnai būna efektyvesnis. Mes turome nuolaidas keltuose, mes žinom kelią. O jei jums reikia vežti daiktą, o ne keliauti patys, tai klausimas išvis nekyla. Tikrai geriau sumokėti už paslaugą ir gauti ramybę.
Kodėl keltų bilietai tokie brangūs?
Tai paprasčiausiai jų monopolinė padėtis. Yra tik kelios kompanijos, kurios perkelia per kanalą. Žino, kad neturi kur važiuoti, todėl kainas laiko aukštas. Yra galimybį gauti nuolaidas, jei važiuojate dažnai arba esate didelė firma, o mažam pervežėjui ar privačiam asmeniui tenka mokėti pilną kainą. Tai didžiausia išlaida visas maršrute.
Ar atsieina brangiau, jei reikia važiuoti į Škotiją?
Taip, papildomai 300–400 km viena kryptimi. Be to, keliai Škotijoje gali būti siauresni ir lėtesni, o oras ten dar blogesnis. Taigi pridedami kuro, vairuotojo darbo ir pavojaus mokesčiai. Kartais tenka važiuoti per Angliją, kur didelių miestų apvažiavimai (kaip M25 aplink Londoną) yra vienos didžiausių spūsčių visoje Europoje. Tai viską įkaiciuoja į galutinę sumą.
Kas nutinka, jei klientas nori atšaukti kelionę?
Jei atšaukiate prieš kelionę, mes stengiamės grąžinti pinigus, išskyrus bilietų rezervacijos išlaidas. Jei atšaukiate tada, kai vairuotojas jau važiuoja arba jau yra kelyje, tai turi sumokėti bent jau nuvažiuotą atstumą. Tai logiška, ne? Negi galima tikėtis, kad vairuotojas sukis ratuose be sumokėjimo. Mes stengiamės būti sąžiningi, bet ir mūsų laikas turi vertę.
Ar galima mokėti atvykus?
Naujiems klientais paprastai reikalaujame išankstinio mokėjimo arba bent 50% avanso. Per daug kartų buvo apgauti – atgabenome daiktus, o klientas „dingsta“ arba sako, kad pinigų dabar nėra. Po 20 metų darbo šioje srityje susidraugau su skeptiškumu. Esamiems partneriams galime ir atidėti mokėjimą, pasitikėjimas kuriamas metų eigoje.
Problemos kelyje – kas tikrai gali nutikti
Ar dažnai sugenda mikroautobusai?
Nauji „Mercedes“ ar „Ford Transit“ yra patikimi, bet jie irgi sensta. Jei mikroautobusas nuvažiavo 200 000 km, tai kažkas pradeda griūti. Padangos, stabdžiai, turbina – tai standartiniai dalykai. Stengiamės keisti techniką laiku, bet gedimai pasitaiko. Tada mikroautobusų maršrutai į Angliją – optimizavimas ir greitis žlunga, nes laukimas mechaniko gali trukti ilgiau nei pati kelionė. Tai realybė, su kurią tenka susidoroti.
Kas daryti, jei užstrigame eilėse prieš keltą?
Nieko. Tiesiog laukti. Kartais eilės gali būti 5 kilometrų ilgio. Jei vairuotojas jau pavargęs, jis gali užmigti vairuojant (kas pavojinga), todėl jie turi laikytis taisyklių – sustoti ir pailsėti. Taip pat, jei eilėj stojote ilgiau nei numatyta, gali praleisti keltą. Tada tenka keisti bilietą. Tai visos šios smulkmenos sukuria tą galutinę kainą ir laiką.
Ar yra pavojus, kad krovinys bus pavogtas?
Anglijoje vagystės nėra taip dažnos kaip pietų Europoje (Italijoje ar Ispanijoje), bet įvyksta. Dažniausiai pavogiami kroviniai stovėjimo aikštelėse, jei vairuotojas palieka mašiną be priežiūros. Mes nurodome vairuotojams stovėti tik saugiose aikštelėse, kur yra apsauga ir video kameromis. Tačiau tai kainuoja – saugios aikštelės brangios. Bet geriau sumokėti 10 eurų už stovėjimą nei prarasti 10 000 eurų krovinių.
Kaip orai veikia maršrutą?
Anglijoje oras yra neprognozuojamas. Rūkas, lietus, vėjas – viskas gali sulėtinti eismą. Ypač rūkas ant pakrantės gali sustabdyti keltus. Paskutiniu metu dėl klimato kaitos tokios situacijos pasitaiko dažniau. Negalime valdyti orų, todėl visada sakome klientams – planuokite atvykimą su dienos atsarga. Niekas negarantuoja, kad jūros būsia ramios.
Ar vairuotojai kalba angliškai?
Dauguma kalba bent jau baziniu lygmeniu. Užtenka, kad suprastų kelio ženklus ir galėtų pasikalbėti su policininku ar muitininku. Nereikia, kad jie skaitytų Šekspyro. Bet kartais pasitaikę situacijų, kai reikia paaiškinti sudėtingą gedimą mechanikui, ir tada būna sunku, jei vairuotojas kalba tik rusiškai ar lietuviškai. Stengiamės siųsti tuos, kurie bent jau susikalbės.
Kas daryti, jei klientas nenurodo tikslaus adreso?
Tai dažna problema. Žmonės rašo „Londonas“ arba „prie stoties“. Londonas didelis, „prie stoties“ gali būti kelios vietos. Tada vairuotojas važinėja ir ieško, skambina klientui, o klientas neatsiliepia. Gaišamas laikas, užstringa kiti reikalai. Prašome visada rašyti pilną adresą ir indeksą (Postcode), be to Anglijoje navigacija tiksliai pagal indeksą veikia.
Maršrutų gudrybės ir optimizavimas
Kas yra maršruto optimizavimas iš tikrųjų?
Tai ne tik trumpiausio kelio suradimas žemėlapyje. Tai planavimas, kada kelti, kur užsukti, kad netyčia nevažiuotume pro didžiausias spūstis. Pavyzdžiui, žinome, kad pro Londoną M25 žiedu geriau važiuoti naktį, o ne dieną. Arba žinome, kurioje Prancūzijos kavinėje mažiau užtikti sunkvežimių. Mikroautobusų maršrutai į Angliją – optimizavimas ir greitis – tai tūkstančiai mažų sprendimų, kurie padaro procesą efektyviu.
Ar galima sujungti kelias siuntas į vieną maršrutą?
Taip, tai yra būdas taupyti. Jei turime 3 siuntas į Londoną, 2 į Birmingamą, galima sudėti viską į vieną mikroautobusą. Tačiau čia yra rizika – jei vienas klientas vėluoja su iškrovimu, tai visi kiti laukia. Esu matęs, kaip vienas klientas negalėjo atidaryti sandėlio 2 valandas, ir mes sėdėjome lauke. Dabar tokias siuntas stengiamės nejungti, jei nėra tikslaus laiko grafiko.
Ar naudojate kelių mokesčius (vignettes), kad važiuotum greičiau?
Prancūzijoje ir Belgijoje yra kelių, kuriuos reikia mokėti. Dažniausiai važiuojame nemokamais keliais, kad sutaupytume pinigų, bet jei skubame, tai sumokame už greitkelius. Tai tas kompromisas tarp greičio ir kainos. Anglijoje kai kurie tiltai ir tuneliai taip pat mokami (pvz., Dartford Crossing). Ten eilės mokėjimo vietose gali būti didelės, taigi kartais greičiau važiuoti aplinkkeliu (jei toks yra).
Kaip pasirinkti tarp Eurotunelio ir keltų?
Eurotunelis („Le Shuttle“) yra greitesnis – 35 minutės po kanalu. Keltas trunka apie 1,5–2 valandas. Tačiau tunelio bilietai dažniau būna brangesni. Be to, tunelyje negalima išeiti iš mašinos, kas kai kuriems vairuotojams nepatinka. Keltas suteikia galimybę pailsėti, pavalgyti. Jei vairuotojas jau pavargęs, keltas gali būti geresnis variantas, nors ir ilgesnis. Čia sprendimas priklauso nuo konkretaus atvejo.
Ar galima užtikrinti pristatymą iki konkrečios valandos?
Galime pažadėti, bet tai visada bus su sąlyga „jei nėra jokių nenumatytų aplinkybių“. Per 20 metų darbo esu išmokęs niekada nesakyti „100%“. Gal užstringa pasienis, gali užgęsti variklis. Jei jums reikia būti tam tikroje vietoi lygiai 9:00 ryto, geriau važiuoti diena anksčiau arba skraidinti lėktuvu. Kelių transportas yra per daug nepastovus tokiems tikslams.
Kaip technologijos padeda optimizuoti maršrutus?
Naudojame GPS programas, kurios rosto spūstis realiu laiku. Taip pat turime sistemas, kurios automatiškai užpildo „Safety and Security“ deklaracijas. Tai visai sutaupo laiko. Anksčiau viską tekdavo rašyti ranka, dabar viskas elektroniniu būdu. Tačiau technologijos neapsaugo nuo blogų kelių ar padangų plyšimo. Jos tik padeda greičiau reaguoti, kai kažkas nutinka.
Ar verta rinktis pigesnį pervežėjo pasiūlymą?
Kartais taip, bet dažniausiai pigu reiškia, kad kažką taupo. Jie gali naudoti senesnes mašinas, mokėti mažiau vairuotojams (kas reiškia jie bus pavargę), arba važiuoti be draudimo. Pas mus, mikroautobusų maršrutai į Angliją – optimizavimas ir greitis kainuoja tiek, kiek kainuoja kokybė ir saugumas. Nesiūlyčiau pasitikėti tais, kurių kaina kelis kartus žemesnė nei rinkos vidurkis. Ten gali būti kažkokia „katė maiše“.
Ar galima keisti maršrutą jau važiuojant?
Galima, bet tai kainuoja. Jei jau važiuojame į Londoną, o jūs staiga nusprendžiate, kad reikia į Bristolį, turimsime pasukti. Tai reiškia papildomus kilometrus, papildomą kurą ir laiką. Jei tai nedidelis nukrypimas, galime padaryti nemokamai (arba už mažą mokestį), jei didelis – tada susitariame atskirai. Viskas turi būti logiška.
Kaip elgiamės su ypatingais kroviniais (pavojingi, brangūs)?
Tokie kroviniai reikalauja specialios licencijos ir įrangos. Negali tiesiog užmesti indų su degalais į mikroautobusą. Tam reikia ADR sertifikatų ir specialios pakuotės. Tai viską uždėmia labai brangiai. Jei turite ką nors tokio, privalote tai pasakyti iš karto. Paslėpti informacija gali baigtis ne tik baudomis, bet ir areštu.
Ar planuojate maršrutus atgal į Lietuvą?
Taip, tuščias važiavimas atgal tai pinigių švaistymas. Stengiamės rasti krovinius ir grįžtant. Todėl kainos į vieną pusę gali būti mažesnės, jei mes jau žinome, kad turim kas vežti atgal. Tai taip pat yra maršruto optimizavimo dalis – maksimaliai išnaudoti mašinos potencialą abiem kryptimis. Bet Anglijoje dabar sunkiau rasti krovinių į Rytus, tad kartais tenka važiuoti tuščia.
Išvada
Apibendrinant, viskas sužavia ne taip paprasta, kaip atrodo žemėlapyje. Mikroautobusų maršrutai į Angliją – optimizavimas ir greitis yra sudėtingas virsmas tarp kainos, laiko ir saugumo. Reikia ne tik gerai vairuoti, bet ir mokėti planuoti, spręsti problemas ir bendrauti su įvairiais žmonėms. Jei jums svarbi kokybė ir norite, kad daiktai atvyktų saugiai, geriau pasikliauti patyrusiais specialistais, nei bandyti sutaupyti ant visko. Nors kartais ir pasitaiko nesklandumų, bet paprastai viskas pasiseka. Sėkmės jūsų siuntoms!