Kaip vyksta asmeninių daiktų siuntimas mikroautobusais Anglijoje?

Galvojau, ką čia papasakot iš pradžių, nes per tuos tryliką metų pervežimų industrijoje mačiau visko – ir sklandžių persikraustymų į Londoną, ir tokių, kai klientas skambina po dviejų dienų ir klausia, kur jo sofa. Apskritai, asmeninių daiktų siuntimas mikroautobusais Anglijoje nėra mistika, bet smulkmenų daug. Vienas žmogus manęs klausė prieš savaitę – pasakoju kaip žmogui, ne kaip receptoriui. Sutrauksiu viską, kas svarbu, o jūs jau patys nuspręskit, ar jums to reikia.

Pradžiai – ką būtina suprasti

Kaip iš viso prasideda asmeninių daiktų siuntimas mikroautobusais Anglijoje?

Paprastai žmonės paskambina arba parašo. Pasako – turiu dviejų kambarių buto daiktus, reikia iš Kauno į Birmingamą. Mes tada vertinam, kokio dydžio transportas reikalingas. Kartais žmonės galvoja, kad daiktai užims pusę furgono, o realiai ten sofa ir kelios dėžės. Būna ir atvirkščiai. Geriausia nufotografuot daiktus arba surašyt sąrašą. Tada derinam datas. Jei laikas spaudžia, ieškom artimiausio laisvo mikroautobuso. Viskas prasideda nuo sąžiningo aprašymo. Nes jei prisidės daiktų pakeliui – gali netilpti kiti kroviniai.

Ar mikroautobusai važiuoja tiesiai iš durų į duris?

Teoriškai taip, praktiškai beveik. Londone ar Birmingame ne visada privažiuosi prie pat namų dėl eismo apribojimų. Vairuotojas stoja kiek įmanoma arčiau, kartais tenka neštis keliasdešimt metrų. Buvo atvejis, kai moteris gyveno gatvėje, kur tilptų tik dviratis – teko kviest kaimyną su vežimėliu. Tokių situacijų būna. Jei turite liftą – puiku. Jei ne – pasiruoškit laiptams. Vairuotojas padės, bet vienas nepaneš šaldytuvo į penktą aukštą. Čia faktas.

Kaip vyksta transportavimas realybėje

Ar vairuotojas padės man krauti daiktus?

Paprastai taip, bet nepamirškit – jis vienas. Jei turite pianiną ar šaldytuvą, pasirūpinkit draugu arba mokėkit už krovėją. Dėžės iki dvidešimt kilogramų – be problemų. Buvo atvejis, kai vairuotojas dėl nugaros negalėjo kilnot nieko sunkaus. Klientas supyko, nors sutartyje nebuvo krovimo paslaugos. Geriausia viską derėtis iš anksto. Dabar kai kurie vežėjai aiškiai rašo – pakrovimas be krovėjų. Taip išvengsit nesusipratimų ir nereikalingos įtampos rytą.

Kiek laiko daiktai važiuoja iš Lietuvos į Londoną?

Priklauso nuo maršruto. Tiesioginis reisas – dvi trys dienos. Bet dažniausiai važiuoja kombinuoti. Tada gali užtrukti keturias dienas ar net savaitę. Būna vėlavimų dėl oro, eilių prie Kole. Vieną kartą kolega pametė raktus nuo mašinos Lenkijoje, reisas pavėlavo parą. Planuokite vidutiniškai savaitę. Jeigu greičiau – šventė. Vasarą keliai užkimšti, žiemą greičiau, bet snigs. Visada klauskite blogiausio scenarijaus laiko, tada neturėsite nemalonių staigmenų.

Kas bus, jei sugedo mikroautobusas kelyje?

Atsakomybė tenka vežėjui. Rimta įmonė turi techninę pagalbą ir pakaitinę mašiną. Bet mažos įmonės kartais taupo draudimui. Buvo atvejų, kai mikroautobusas stringa Vokietijoje, o klientas sėdi Londone be daiktų. Rinkitės ne pagal kainą, o pagal reputaciją. Verslas, kuris dirba dešimt metų, jau matė gedimų ir žino, ką daryti. O naujokai kartais paskambina ir sako: „sorry, stabdome". Ir jūs tupit be sofos. Nemaloni realybė, kurią privalote žinoti.

Kainos ir mokėjimo niuansai

Kiek kainuoja persikraustymas mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Čia nėra fiksuotos kainos. Penki kubiniai metrai iš Vilniaus į Londoną – nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Brangiau, jei skubu arba renkama iš kelių adresų. Pigiau, jei derinatės prie vežėjo laiko. Asmeninių daiktų siuntimas mikroautobusais Anglijoje brangesnis nei konteineriu, bet greitesnis. Kai kurie vežėjai duoda nuolaidą už grynuosius, nes nemėgsta banko mokesčių. Rašykite sąrašus ir datas – tada įkainis bus tikslesnis nei iš lempos.

Ar reikia mokėti visą sumą iš anksto?

Dažniausiai imame avansą – trisdešimt keturiasdešimt procentų. Likutis pristatymo metu. Bet yra tokių, kurie prašo visos sumos prieš išvažiavimą, o paskui dingsta. Buvau sutikęs žmogų, kuriam atvežė tik dėžę su drabužiais. Todėl nerekomenduočiau mokėt visko iš anksto niekam, kurio nepasitikite ilgiau nei metus. Rimtas verslas supranta, kad avansas pakankamai įpareigoja. Jei spaudžia dėl pilnos sumos – atsargiai. Tai labai nesunku atskirti rimtą žmogų nuo sukčiaus.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima pabandyt, bet ne visada pavyks. Jei sezonas žemas – žiema, ankstyvas pavasaris – šansai didesni. Vasarą visi persikrausto, kainos standartinės. Aš pats sulaukiu skambučių: „radau už tris šimtus, gal padarysit už du šimtus penkiasdešimt?" Kartais sutinku, jei tuo metu būna tuščias reisas atgal. O kai kurie vežėjai išvis nesiūlo nuolaidų. Tai čia kaip turguj – klausti galima. Tik žemiau rinkos vidurkio kaina dažnai reiškia paslėptus mokesčius arba šešėlinę veiklą.

Daiktai, kuriuos galima ir nepatartina vežti

Ar galiu vežtis viską – nuo dviračio iki šaldytuvo?

Techniškai taip. Dviratis – nuimkit priekinį ratą. Šaldytuvas – išvalyti, išdžiovinti, duris palikti atviras. Būna, kad žmonės to nepadaro, atvažiuoja, o viduje pelėsiai. Tada smarvė visame mikroautobuse ir kiti daiktai kencia. Skysčiai – nieko neišpilstyto. Kartais klientai veža fejerverkus. Atsakymas – ne. Muitinei tai nepatiks. Seną sofą – galit, tik apvyniokit plėvele. Bet atminkit, kad mikroautobusas ne visada stovi saulėje, temperatūra viduje kinta.

Ar leidžiama vežtis maisto produktus?

Po Brexit šito nebežinau šimtu procentų. Anksčiau buvo paprasčiau. Man atrodo, kad konservai dar gal ir praeina, bet šviežia mėsa, pieno produktai – tikrai ne. Buvo atvejis, kai kolega vežė lietuviškų dešrų, muitinė pervarė lagaminus, dalį konfiskavo. Patarčiau maisto nevežti, nebent sausainių draugui. Jei reikia – pasiskaitykit GOV.UK, ten tiksliau. Aplinkybių pasikeitė, galiu klysti dėl smulkmenų. Aš čia ne muitininkas, o vežėjas. Mano žinios ribotos.

Ar galima vežtis augalus namų?

Ooo, čia nemėgstamiausia tema. Žmonės myli fikusus. Bet augalai – biologinis materialas. Anglijos muitinė vertina juos rimtai. Buvo atvejis, kai moteris vežėsi didelę palmę iš Palangos į Oksfordą. Ne, nepraėjo. Reikia fitosanitarinių pažymų, dažnai karantinuojami. Klauskite savęs – ar verta rizikuot dėl dešimties eurų augalo? Nupirkit naują IKEA. Taip, sentimentai. Bet mikroautobusas nėra šiltnamis, augalai gali užšalti kelyje. Rimtai. Nevežkit, jei jums jų gaila.

Ar galima vežtis alkoholio?

Vieną kitą butelį savo reikmėms turbūt galima. Bet jei turite dvylika dėžių alaus – tai jau prekyba. Muitinė gali primetinti akcizus arba konfiscuoti. Logika paprasta: jei kiekis asmeniniam vartojimui – nekreips dėmesio. Jei kiekis vestuvėms – problemų. Buvau matęs, kaip vairuotojas parsivežė dėžę midaus. Praėjo. O keturios dėžės alaus – sustabdė papildomam patikrinimui. Kvaila situacija, bet taip jau yra su skysčiais. Kiekvienas atvejis skirtingas, todėl nesiimčiau garantuoti.

Pakavimas ir paruošimas

Kaip teisingai supakuoti daiktus vilkimui?

Laikykite taisykle: jei dėžė kris nuo metro aukščio – kas nutiks viduje? Naudokite dvigubas dėžes, daug burbuliuko. Indus ženklinkite „trapi". Klaidų pasitaiko – aš pats kartais nenuimu stalo kojų, paskui stebiuosi, kad netelpa. Šaldytuvą jau aiškinau – tik be skysčių. Dviračius apvyniokite, kad nepabraižytumėte kitų daiktų. Kompiuterį – į originalią dėžę. Jei neturit – improvizuokit su antklodėmis. Svarbiausia – nepalikit tuščių ertmių. Jei daiktas laksto – sulūš. Tai fizikos dėsniai.

Ar vairuotojas atvežs pakavimo medžiagas?

Kartais taip, bet tai papildoma paslauga. Jei žinom iš anksto – atvežam. Jei skambinat paskutinę minutę – spėkit patys. Daug kas naudoja parduotuvių dėžes – silpnos, subyrėja. Rekomenduoju specialias dėžes arba pasiskolinti. Net bokso klubai turi tvirtų dėžių po turnyrų – keistas patarimas, bet jos tvirtos. IKEA dėžės irgi neblogos. Svarbiausia – lipni juosta. Be stiprios juostos nieko nepakrausit tvarkingai. Nepagailėkit poros eurų medžiagoms. Vėliau sutaupysit nervų.

Ar man reikės padėti iškrauti Anglijoje?

Turite būti vietoje arba atstovas. Galim palikti kaimynui raštu sutikus. Buvom palikę raktą po kilimėliu (dabar taip nebedarome, reikia aiškaus sutikimo). Geriausia priimti pats. Jei nieko nėra, daiktai nukeliauja į saugyklą, o tai kainuoja. Beje, Anglijos daugiabučiuose laiptinės dažnai siauros, tenka nešti per kiemą. Praneškit apie vartus, koduotas duris. Vairuotojai skambina prieš dvidešimt minučių, bet jei jūsų gatvėje neįmanoma sustot – reikia turėt planą B.

Grupiniai kroviniai ir lankstumas

Ką reiškia „grupinis siuntimas" mikroautobusu?

Tai kai jūsų daiktai važiuoja su svetimais viename reise. Pigiau, bet ilgiau, nes reikia lankstytis po kelis adresus. Jūsų lagaminai gali būti tarp kažkieno sofos ir šuns narvuko. Būna chaosas, bet kontroliuojamas. Buvo atvejis, kai dvi klientės turėjo identiškas raudonas dėžes. Viena atsidūrė Mančesteryje, kita – Lutone. Paskui keitėmės savaitę. Taip, klaida, bet žmogiška. Lipdukai – būtinybė. Ir rašykit savo vardą didžiosiomis, kad pritūpus nepriimt svetimo.

Ar mikroautobusai važiuoja kas savaitę?

Sezono metu – taip, kartais tris kartus. Žiemą retesni, gal kartą ar kas dvi savaites. Skubant – geriau rinktis individualų reisą. Per Kalėdas viskas stringa, vairuotojai irgi nori namo. Planuokitės į priekį. Kartais gruodžio pradžioje skambina žmonės dėl dvidešimt ketvirtos. Atsakau – galima bandyti, bet nežadu. Nes tada vairuotojas pats grįžta su dovanomis šeimai. Suprantu, visi skubam, bet logistika turi ribas. Oras Doverio sąsiauryje žiemą irgi nemalonus. Būna dienų, kai tiesiog neįmanoma.

Kas jei mano daiktai netelpa į mikroautobusą?

Tada problema. Dažniausiai paliekama tai, kas mažiau svarbu, arba užsakomas antras reisas. Kartais atsiranda laisvos vietos, jei kito krovinys mažesnis, bet nepasikliaukit. Geriau atiduot daiktus labdarai, nei mokėt dvigubai. Buvau matęs, kaip jaunuolis bandė įkišti devintą lagaminą į pilną busiuką. Nesigavo. Televizorius liko gatvėje Vilniuje. Liūdna, bet taip jau būna, kai galvoja, kad daiktai susispaudžia kaip šaldytuve. Mikroautobusai nėra Tardis iš Doctor Who, deja.

Formalumai ir draudimas

Ar reikia kažkokių dokumentų muitinei?

Taip, packing list – sąrašas daiktų. Po Brexit formalumai pasunkėjo. Anksčiau pravažiuodavome laisviau, dabar reikia popierių. Rimtos įmonės pila už jus. Jei rašote vertes – nerašykit sentimentinių sumų. Sofa verta du šimtus, ne tūkstantį. Muitininkai kartais tikrina. Jiems neįdomu, kad iš močiutės – rūpi mokesčiai. Būna keistumų su elektronika: jei trys kompiuteriai, turėkit paaiškinimą, kam jie. Vienas – asmeniniam naudojimui, penki – prekyba. Čia jūsų atsakomybė.

Kaip yra su asmeninių daiktų draudimu?

Paklauskite apie tai prieš perkraustymą. Ne visos įmonės automatiškai draudžia. Mes draudžiame nuo eismo įvykių, bet ne nuo blogo pakavimo. Jei supakavot nekaip – jūsų bėda. Kai kurie vežėjai draudimo neturi. Jie atveš, bet sudaužę televizorių pasakys: „ne mūsų bėda." Buvau matęs tokių. Paklauskite raštiškai: „Ar mano krovinys apdraustas?" Telefonu visi šneka gražiai, o parašyti – kitas reikalas. Saugokit save. Tai kainuoja kelis eurus, bet ramybė neįkainojama.

Ar man reikia deklaruoti seną kompiuterį ar vežimėlį?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, naudoti daugiau nei pusę metų – deklaruokit kaip nauduotus. Naujas kompiuteris gali būti apmokestintas kaip prekė. Buvo, kad studentas vežėsi tris nešiojamus kompiuterius – aišku, pirkimui. Muitinė tai pamatė. Skolos negražios. Jei turite daug elektronikos, geriau turėt pirkimo kvitus. Bet su senais daiktais – ramu. Klausimas tik dėl kiekių. Vienas senas vežimėlis – niekam neįdomu. Penki nauji noutbukai – jau įtartina. Būkit sąžiningi čia.

Kas gali nepasisekti

Kas jei transporto metu sulūžo televizorius?

Pirmiausia – nuotraukos prieš pakrovimą. Jeigu nenufotografavot, o po pakrovimo problemos – viskas sunkiai įrodoma. Mes siūlome fiksuoti būklę. Jei draudimas yra – pildomas aktas. Bet jei daiktas buvo ir taip suplyšęs, sunku įrodyti. Kartais žmonės patys sudeda daiktus be apsaugos ir stebisi. Mes ne stebukladariai. Tikri perkraustytojai pripažins – dalis atsakomybės tenka siuntėjui. Kartais pykstamės su klientais dėl to. Negražu, bet taip yra. Nuotraukos gelbsti visada.

Kaip atpažinti nepatikimą vežėją Anglijos maršrutu?

Jei kaina perpus mažesnė – signalas. Nėra svetainės, tik Facebook – negerai. Prašo visos sumos iš anksto į asmeninę sąskaitą – bėkit. Tikri turi įmonės kodą, sąskaitas, sutartis. Jei bendrauja tik per WhatsApp ir vengia skambučių... na, būna ir normalių, bet rizika. Nesakau, kad visi maži vežėjai blogi. Yra puikių šeimyninių verslų. BET jei nemoka pasakyti, kas nutiks sugedus mašinai – pagalvokit kodėl. Aš matęs, kaip žmonės sumoka, o paskui telefonai išjungti. Ir viskas.

Kas atsitinka, jei stringa muitinėje?

Anglijos pusėje tikrina atsitiktinai arba pagal įtarimus. Jei dokumentai tvarkingi – kelių valandų reikalas. Jei sistema sugedusi arba trūksta info – galima užtrukti dieną. Jūs Londone niekuo nepadėsi. Vairuotojas laukia. Kartais skambina nervuotas. Buvo, kad Doveryje laukėm šešias valandas dėl eilės, nors mūsų krovinys švarus. Eilė yra eilė. Terminai visada su žodeliu „apytiksliai". Ir jei kas nors sako „tiksliai penktadienį" – na, tokie pažadai byra dažniausiai. Būkit pasiruošę lankstytis.

Ar verta vežtis viską iš Lietuvos, ar geriau pirkti naują Anglijoje?

Filosofinis klausimas. IKEA baldus? Parduokit, čia nusipirksit panašius. Kokybiška sofa senovinė komoda – vežkitės. Emocinė verta skaičiuojasi. Skaičiuokite: siuntimas kainuos šešis šimtus eurų. Ar jūsų daiktai verti tiek? Dvi dėžės drabužių ir dviratis – ne, geriau paštu. Visa studija – taip. Vienas klientas atsivežė lagaminus, paskui išleido du tūkstančius baldams. Juokėsi, kad geriau būtų atsivežęs sofą iš Kauno. Aš sakau – vežkit, jei tai vertinga arba miela širdžiai. Praktiškai irgi.

Asmeninių daiktų siuntimas mikroautobusais Anglijoje – tai paslauga, kurioje svarbiausia sąžiningumas abiejose pusėse. Jūs pasakot, ką vežat, mes pasakom, kaip bus. Arba bent jau stengiamės. Kelionė iš Lietuvos į Angliją nėra tik susikrauti ir važiuoti – tai daugybė smulkmenų, kurioms reikia dėmesio. Pasirinkite vežėją, kuris nebijo atsakyti į nepatogius klausimus. Ir nepamirškit nufotografuoti daiktų prieš pakrovimą. Kai viskas pasibaigia gerai, daugiau ir neprisimenat tą dieną. Bet kai blogai – prisimenat ilgai. Tad verčiau jau saugiau.