Lankstus gabenimas iš Anglijos – mūsų privalumas

Įvadas

Per 20+ metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kad klientui svarbiausia ne gražus pavadinimas, o ar žmogus kitame laido pakelia telefoną, kai siunta įstringa prie Doverio arba sandėlis Mančesteryje staiga keičia išdavimo langą. Lankstus gabenimas iš Anglijos – mūsų privalumas ne todėl, kad galime pažadėti stebuklų, o todėl, kad mokaime derinti maršrutus, terminus, dokumentus ir nervus. Kartais krovinys važiuoja tiesiai į Vilnių, kartais per Zeebrugge, kartais per Roterdamą. Svarbu, kad planas būtų gyvas. Ir, aišku, kartais tenka paaiškinti, kad pigiausias variantas nebūna pats ramiausias.

DUK

Kodėl lankstus gabenimas iš Anglijos – mūsų privalumas veikia kasdienėje logistikoje

Čia dažniausiai prasideda viskas: ne nuo sunkvežimio, o nuo pokalbio, kur visi bando suprasti, kas realiai vyksta.

Kas iš tikrųjų slepiasi po fraze lankstus gabenimas iš Anglijos mūsų privalumas?

Čia dažniausiai viskas prasideda ne nuo sunkvežimio, o nuo normalaus pokalbio. Jūs pasakote, kas yra krovinys, kur jis stovi, kada pardavėjas gali atiduoti, ar yra pakrovimo rampa, ar tik grindinis sandėlis. Mes pasižiūrime maršrutą, dokumentus, svorį, gabaritus ir rizikas. Jei reikia, deriname dalinį krovinį su kitu maršrutu arba ieškome atskiros mašinos. Tai nėra graži reklaminė frazė, tai tiesiog darbas su realybe. Kartais paprasta, kartais šiek tiek chaotiška, bet visada reikia žinoti, kas vyksta Anglijoje ir kas vyksta čia.

Ar reikia tiksliai žinoti svorį ir matmenis prieš užsakant?

Reikia, nes be svorio ir matmenų pasiūlymas dažnai būna tik spėjimas ant piršto. Ypač jeigu kalbame apie krovinių gabenimas iš Anglijos į Lietuvą, kur galiausiai įeina paletės, aukštis, ilgis, prieiga prie krovinio ir galimas perkrovimas. Jeigu parašote „mašina dalių“, tai man nieko nepasako. Gali būti 300 kg atsarginių detalių, o gali būti 800 kg sunkių metalinių komponentų. Todėl prašome bent preliminarių duomenų, nuotraukų ar pakuočių aprašo. Geriau prieš užsakymą paklausti papildomai, negu aikčioti, kai mašina neatvažiuoja.

Kiek laiko užtrunka pasiūlymas dėl krovinių gabenimo iš Anglijos į Lietuvą?

Jeigu duomenys normalūs, pasiūlymą galima paruošti per kelias valandas. Jei krovinys stovi Londono sandėlyje, yra ant standartinių palečių ir turi dokumentus, viskas juda greitai. Bet jei krovinys yra Birmingame, pardavėjas dirba tik iki pietų, o sąskaitoje painiojami prekių kodai, tada reikia daugiau laiko. Kartais tenka laukti atsakymo iš siuntėjo, kartais tikrinti, ar įmanoma pakrauti tą pačią dieną. Turime krovinių gabenimas iš Anglijos į Lietuvą kaip pagrindinį procesą, bet kiekvienas atvejis vis tiek turi savo kampų.

Ką reiškia EXW, FCA, DAP ir kodėl kasdien jas painioja?

EXW reiškia, kad pirkėjas atsako nuo pat sandėlio durų Anglijoje. FCA dažnai patogesnis, nes pardavėjas perduoda krovinį vežėjui nurodytoje vietoje. DAP reiškia, kad krovinys atvežamas iki adreso, bet muitas ir importas lieka pirkėjo pusėje. DDP jau viskas iki pristatymo su mokesčiais, nors ne visi pardavėjai tai moka tvarkingai sutvarkyti. Praktikoje žmonės painioja šitas sąlygas, nes pardavėjas sako „mes viską sutvarkysime“, o dokumentuose parašyta visai kitaip. Todėl visada žiūrime ne į gražų pažadą, o į Incoterms eilutę.

Ar galite pasiimti krovinį, jei pardavėjas Anglijoje neturi pakrovimo technikos?

Galime, tik reikia tai žinoti iš anksto. Jei sandėlis neturi rampos, krautuvo ar palečių krovėjų, mašina turi atvykti su hidrobortu arba reikia organizuoti papildomą pagalbą. Tai nėra smulkmena, nes 700 kg ant grindų nepakrausi rankomis, nors kai kas labai nori tikėti stebuklais. Dažnai pakanka paprasto klausimo siuntėjui: ar turite forklift? Atsakymas „yes, maybe“ nėra atsakymas. Jei krovinys iš Bristolio ar Liverpulio, o prieiga sunki, maršrutas ir kaina keičiasi dar prieš pradedant.

Kodėl kartais prašote nuotraukų, net jei viskas atrodo aišku?

Nuotraukos sutaupo daug nervų. Kartais klientas sako, kad krovinys paruoštas, o nuotraukoje matai dėžes be pakavimo, kampuotus baldus be apsaugos ar paletes, kurios atrodo kaip senos medžio drožlės. Vienas atvejis buvo iš Mančesterio: klientas siuntė baldus, o sandėlis juos tiesiog pastatė kampe be plėvelės. Teko aiškinti, kad tokio krovinio negalima krauti kartu su kitais be papildomos apsaugos. Nuotrauka parodo daugiau negu ilgas laiškas. Be to, ji padeda įvertinti, ar telpa dalinis krovinys, ar reikės atskiros transporto priemonės.

Kainos, terminai ir realūs maršrutai iš Londono, Mančesterio, Bristolio

Čia visada reikia kalbėti apie pinigus atsargiai, nes kaina nėra tik kilometrai.

Kiek maždaug kainuoja dalinis krovinys iš Anglijos į Lietuvą?

Daliniam kroviniui iš pietų Anglijos dažniausiai matote apie 180–450 € už paletę, jei kalbame apie 1–4 paletes ir 100–700 kg. Pilnai mašinai kainos gali svyruoti nuo 1 800 iki 3 600 €, priklausomai nuo vietos, termino ir krovinio tipo. Express variantas dažnai būna 25–60% brangesnis. Jei krovinys važiuoja iš Londono ar Southamptono, maršrutas paprastai lengvesnis. Iš Škotijos ar šiaurės Anglijos kaina auga, nes reikia daugiau laiko ir derinimo. Orientyras yra gerai, bet galutinė kaina atsiranda tik nuo realių duomenų.

Ar lankstus gabenimas iš Anglijos – mūsų privalumas reiškia, kad galima viską pakeisti paskutinę dieną?

Ne visada, nors norėtųsi sakyti „taip, viską sutvarkysime“. Galima keisti pristatymo dieną, adresą ar dokumentų papildymą, jei mašina dar nepakrovė krovinio arba jis dar neperduotas muitinei. Bet jei sunkvežimis jau stovi Doverio eilėje, o dokumentai išsiųsti, pokyčiai pradeda kainuoti. Kartais vienas adreso pakeitimas iš Vilniaus į Kauną nieko baisaus. O kartais klientas nori pakeisti gavėją Estijoje, kai krovinys jau kerta Vokietiją, ir tada prasideda popierizmas. Lankstumas turi ribas, kitaip tai būtų ne logistika, o burtai.

Kodėl kaina skiriasi nuo Londono, Birmingamo ir Aberdeeno?

Atstumas aiškus, bet ne vien jis lemia kainą. Iš Londono dažniau randame konsolidaciją, nes ten daugiau sandėlių, daugiau krovinių ir daugiau reisų. Birmingamas patogus geografiškai, bet jei pardavėjas dirba tik tam tikromis valandomis, atsiranda laukimo kaštai. Aberdeen arba šiaurės Škotija jau visai kita daina: ilgesnis kelias iki keltų, mažiau galimybių sujungti krovinį, daugiau rizikos dėl oro. Todėl tas pats svoris gali kainuoti skirtingai. Logistikoje žemėlapis yra svarbus, bet sandėlio grafikas kartais svarbesnis.

Per kiek dienų krovinys atvažiuoja į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą?

Standartiškai nuo pakrovimo iki Lietuvos didžiųjų miestų skaičiuojame apie 3–5 darbo dienas, jei dokumentai tvarkingi. (pataisau: ne visada 3–5 dienos, kartais 5–7, ypač kai krovinys važiuoja per Roterdamą arba laukia muitinės patikrinimo.) Į Vilnių dažniausiai greičiau, į Kauną beveik taip pat, į Klaipėdą dar pridėkite laiko dėl galutinio maršruto. Daliniai kroviniai dar priklauso nuo to, kada susirenka pilnas planas. Todėl aš visada sakau: terminas yra planas, ne garantija iš dangaus.

Ar verta rinktis express gabenimą, kai labai reikia greitai?

Verta, jei vėlavimas realiai kainuoja pinigus arba sustabdo darbą. Pavyzdžiui, staklių dalis iš Coventry gali būti mažesnė už paletę, bet jei gamykla laukia, express turi prasmę. Tada ieškome tiesioginio varianto, greitesnio kelto arba atskiros mašinos. Bet jei siunčiate papildomų atsargų, kurios gali palaukti, kartais dalinis krovinys yra protingesnis. Express nėra magiškas mygtukas, ypač per šventes ar blogą orą. Kartais klientui tiesiog reikia pasakyti: greičiau galima, bet ar tikrai reikia mokėti dvigubai?

Dokumentai, muitinė ir Brexit: kur paprastai stringa

Po Brexit daug kas pasikeitė, o kai kas vis dar dirba taip, lyg nieko nebūtų buvę.

Kas dabar po Brexit būtina, jei siunčiama be EORI?

Be EORI numerio importas į ES gali pradėti strigti dar prieš krovinį paliekant Angliją. EORI reikia deklaracijoms, muitinės veiksmams ir normaliam prekių judėjimui. Jei klientas siunčia vieną kartą, jis dažnai nustemba, kad reikia registracijos ar tarpininko pagalbos. Jei siunčia reguliariai, tai turi būti sutvarkyta iš anksto. Be EORI galima bandyti sukti ratus, bet tada visi laukia, kas ką turi pasirašyti. Geriau sutvarkyti numerį prieš perkant, negu aiškintis prie sienos, kai krovinys jau stovi.

Kodėl sąskaita faktūrinė turi būti tvarkinga iki smulkmenų?

Sąskaita faktūrinė muitinei nėra tik popierius, nors daug kas taip galvoja. Joje turi būti pardavėjas, pirkėjas, prekės aprašymas, kiekis, vertė, valiuta, Incoterms ir, jei įmanoma, HS kodai. Jei parašyta „parts“ arba „goods“, muitinė gali grąžinti dokumentus tikslinimui. Tuomet krovinys laukia, vairuotojas nervinasi, klientas klausia, kas vyksta. Blogiausia, kai sąskaitoje vertė neatitinka realybės arba aprašymas nesutampa su CMR. Tada jau nebe logistika, o popierinė virtuvė.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbesnis už gražų pažadą?

CMR yra tarptautinis važtaraštis, kuris rodo, kas, ką, iš kur ir kam veža. Jame matyti siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, paletės, svoris ir pastabos apie pakrovimą. Jei vėliau atsiranda pretenzija, CMR tampa vienu svarbiausių dokumentų. Gražus pažadas telefonu nieko neįrodo, ypač kai krovinys atvažiavo su įbrėžimais arba trūksta vienos dėžės. Todėl prašome, kad krovinys būtų priimtas tikrinant kiekį ir pakuotę. Taip, tai kartais nepatogu, bet vėliau visi dėkoja.

Ar galite padėti su muito procedūromis ir prekių kodais?

Galime nukreipti, padėti surinkti dokumentus ir suderinti su muitinės tarpininku. Tiesą sakant, ne visada žinau 100%, koks HS kodas tiks, kol prekę tiksliai aprašo pats siuntėjas arba brokeris. Prekių kodai kartais būna labai slidūs: viena mašinos dalis gali būti klasifikuojama skirtingai, priklausomai nuo paskirties. Todėl nesiūlau spėlioti „iš akies“. Geriau užduoti kelis papildomus klausimus prieš išsiunčiant, negu paskui taisyti deklaraciją. Muitinė nemėgsta kūrybos, bent jau ne tos.

Kodėl kartais krovinys stringa ne dėl vežėjo, nors visi kaltina vežėją?

Nes realybėje stringa dokumentai, pardavėjai, sandėlių grafikai ir neteisingi adresai. Buvo atvejis, kai sąskaitoje buvo parašyta „used machine parts“, o realiai važiavo nauji komponentai gamybos linijai. Muitinės tarpininkas sustabdė procesą, nes aprašymas neatitiko prekių pobūdžio. Klientas buvo įsitikinęs, kad kalta transporto įmonė, nors mašina stovėjo ramiai. Tokios situacijos erzina visus. Todėl mes visada prašome dokumentų prieš pakrovimą, net jei atrodo, kad viskas aišku. Dažniausiai būna neaišku.

Lankstus gabenimas iš Anglijos mūsų privalumas: kas realiai keičiasi klientui

Čia svarbiausia ne „galime“, o kaip greitai randame sprendimą, kai planas griūva.

Ar gabenate baldus, automobilių dalis, įrangą ir maišytus krovinius?

Taip, gabename labai skirtingus krovinius: baldus, automobilių dalis, įrangą, statybines medžiagas, atsargines detales ir maišytus sandėlio krovinius. Svarbu, kad jie būtų saugiai supakuoti ir teisingai aprašyti dokumentuose. Baldams reikia apsaugos nuo drėgmės ir smūgių, detalėms reikia svorio ir kiekio tikslumo, įrangai dažnai reikia papildomų nuotraukų. Maišyti kroviniai yra įdomūs, bet kartais sunkūs, nes vienoje paletei būna visko nuo plastiko iki metalo. Todėl planuojame atsargiai. Chaotiškas pakrovimas vėliau tampa chaotišku pristatymu.

Ar telpa negabaritas arba ilgesnės detalės, pavyzdžiui, vamzdžiai?

Telpa, tik reikia žinoti ilgį, svorį ir ar detalės gali išlįsti už standartinės plokštumos. 3 metrų vamzdžiai nėra tas pats, kas 8 metrų konstrukcijos. Kartais reikia tentinės puspriekabės, kartais platformos, o kartais tiesiog teisingai išdėlioto dalinio krovinio. Jei krovinys iš Šiaurės Anglijos ir važiuoja į Šiaulius ar Panevėžį, deriname ne tik transportą, bet ir iškrovimo vietą. Ar ten galima privažioti? Ar yra vietos iškrauti? Logistika baigiasi ne tada, kai krovinys atvyksta į miestą, o tada, kai jis sėkmingai nukeliauja iki galutinio taško.

Kas jei pardavėjas nepakrovė ant palečių, nors sakė, kad paruošta?

Tada pirmiausia sustabdome situaciją ir aiškinamės, ką turime priešais save. Buvo atvejis, kai klientas sakė, kad krovinys „paruoštas“, o nuotraukose matėsi dėžės be palečių ir be tvirtinimo. Tokį krovinį vežti galima, bet reikia papildomo darbo: perkrauti, sutvirtinti, kartais pakeisti pakuotę. Tai kainuoja papildomai, ir apie tai reikia kalbėti prieš išvykstant. Jei niekas nieko nepasakė, vėliau prasideda ginčai. Todėl mūsų taisyklė paprasta: „paruošta“ reiškia paruošta transportui, ne tik gražiai pastatyta sandėlio kampe.

Ar galima drausti krovinį ir kada tikrai verta?

Drausti galima ir dažniausiai verta, jei krovinys brangus, trapus arba sunkiai pakeičiamas. Standartinė vežėjo atsakomybė nėra tas pats, kas pilnas krovinio draudimas. Daugelis to nesupranta, kol neatsitinka bėda. Jei vežate įrangą už 15 000 €, o ji atvyksta į Klaipėdą sugadinta, vien CMR neužtenka ramiam miegui. Draudimas kainuoja papildomai, bet kartais tai yra mažiausia sąskaitos dalis. Ypač jei krovinys keliauja per kelis perkrovimus. Čia geriau būti nuobodu ir saugiam.

Ar lankstus gabenimas iš Anglijos – mūsų privalumas tinka smulkiems klientams?

Tinka, tik smulkiam klientui reikia dar aiškiau paaiškinti procesą. Vienai paletei iš Liverpulio į Kauną reikia tų pačių dokumentų kaip ir didesniam kroviniui. Skiriasi tik mastas ir kaina už vienetą. Mes galime sujungti krovinį su kitu maršrutu, kad nereikėtų mokėti už visą mašiną. Bet jei terminas labai trumpas, dalinis variantas ne visada tinka. Smulkiam klientui svarbiausia nesivelti į painius pažadus. Geriau paprastas planas, tvarkingi dokumentai ir realus terminas.

Paslaugos, problemos ir patarimai iš 20+ metų praktikos

Čia jau be grožybių: kas dažniausiai nueina kreivai ir kaip to išvengti.

Kaip pasiruošti, kad viskas eitųsi sklandžiau?

Pirmiausia surinkite duomenis: kas yra krovinys, kiek sveria, kiek vietos užima, kur stovi, kada galima pakrauti. Tada patikrinkite dokumentus, ypač sąskaitą ir pirkimo sąlygas. Jei pardavėjas Anglijoje dirba tik iki 14 val., apie tai reikia žinoti iš anksto. Jei krovinys stovi privačiame name, garaže ar sunkiai pasiekiamoje vietoje, taip pat sakykite. Kuo daugiau smulkmenų pasakysite pradžioje, tuo mažiau staigmenų bus vėliau. Logistikoje smulkmenos dažniausiai ir sugadina visą planą.

Kaip sekti krovinį ir ar yra vidinė nuoroda?

Sekimas priklauso nuo transporto tipo. Pilnai mašinai dažniausiai galima duoti vairuotojo kontaktą arba orientacinę vietą pagal grafiką. Daliniam kroviniui sekimas gali būti šiek tiek kitoks, nes krovinys juda per terminalus ar sandėlius. Turime vidines nuorodas klientams, pavyzdžiui, krovinio būklės tikrinimas, bet ne visada tai atrodo kaip siuntų aplikacija su gražiu žaliu taškeliu. Kartais statusas tiesiog reiškia: krovinys pakrautas, laukia perkrovimo, iškeliavo į Lietuvą. Ir tiek. Svarbiausia, kad žinotumėte, kas atsakingas tuo metu.

Kodėl kai kurios įmonės žada pigiau, bet pabaigoje išeina brangiau?

Nes kartais žema kaina reiškia, kad kažkas neįskaityta: pakrovimas, dokumentai, papildomas laukimas, draudimas ar netinkamas maršrutas. Yra įmonių, kurios priima užsakymą, o paskui ieško, kam jį permesti. Tada klientas lieka viduryje, kai visi atsako: „mes tik tarpininkai“. Tai nepatogu sakyti, bet rinkoje to tikrai yra. Pigiau gali būti gerai, jei viskas skaidru. Bet jei pasiūlyme nėra detalių, kaina gali augti kiekviename žingsnyje. Todėl klauskite, kas tiksliai įeina į kainą.

Ką daryti, jei gavote kelis pasiūlymus ir nežinote, kurį rinktis?

Lyginkite ne tik eurais, bet ir tuo, kas įrašyta pasiūlyme. Vienas variantas gali būti pigesnis, bet be pakrovimo pagalbos. Kitas gali atrodyti brangesnis, bet į jį įeina dokumentų tikrinimas ir realus maršrutas per Zeebrugge. Trečias gali žadėti dvi dienas, nors niekas normaliai nepaaiškina, kaip tai įmanoma. Šiaip, prieš pamirštant, visada pasitikrinkite, ar komunikacija normali. Jei jau prieš užsakymą sunku gauti atsakymą, po krovinio problemos bus dar sunkiau. Logistikoje bendravimas yra dalis paslaugos.

Kas nutinka, kai maršrutas pasikeičia dėl kelto, oro ar eismo?

Tada planas persirašo, o ne viskas griūva. Buvo situacija, kai kelto reisas Dover–Calais vėlavo, o krovinys turėjo spėti į sandėlio langą Vilniuje. Teko keisti maršrutą per kitą keltą ir perskaičiuoti laiką iki Lietuvos. Tokios situacijos erzina, bet jos nėra katastrofa, jei žinote, kas vyksta. Kartais krovinys važiuoja per Zeebrugge, kartais per Roterdamą, kartais per Vokietiją. Svarbiausia ne panikuoti ir neatrašti klientui „viskas gerai“, kai viskas negerai. Geriau trumpai pasakyti tiesą ir naują planą.

Išvada

Lankstus gabenimas iš Anglijos – mūsų privalumas tada, kai jis reiškia ne tuščią pažadą, o gebėjimą greitai reaguoti į realias situacijas. Kartais reikia keisti maršrutą, kartais taisyti dokumentus, kartais tiesiog ramiai paaiškinti klientui, kodėl pigiausias variantas gali kainuoti daugiau. Per daugelį metų supratau vieną dalyką: geras gabenimas prasideda nuo aiškių duomenų ir normalaus bendravimo. Jei krovinys turi svorį, matmenis, dokumentus ir realų terminą, jį galima planuoti. O jei ne, tada pradedame nuo klausimų.