Kur užsakyti baldų pervežimą iš Londono? Patirtis be įžambių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – maršrutas Londonas-Lietuva niekada nebus tobulas. Dažnai žmonės klauso, kur užsakyti baldų pervežimą iš Londono, tikėdamiesi, kad atsakysiu kažką magiško, bet tiesos nelabai yra. Kartais vairuotojai užstringa, o muitinėje (ypač Kalėdom laikotarpiu) pasitaiko keletą valandų eilės. Visgi, jei žinai, kur ieškoti ir ko vengti, tavo sofos ar spintos gali pasiekti namus saugiai. Štai kaip tai atrodo iš mano, jau šiek tiek pavargusio, logistikos darbuotojo pusės.

Kur geriausia ieškoti pervežėjų ir kur užsakyti baldų pervežimą iš Londono

Ar tikrai geriausia rinktis tas pačias firmas, kurios reklamuoja „nuo durų iki durų“?

Neraščiau, kad tikrai būtina rinktis didžiausias. Kartais tas „nuo durų“ reiškia, kad jie atveš tik į miesto centrą, o ne į tavo kiemą. Geriausia ieškoti žmonių, kurie specializuojasi būtent Lietuvos maršrutuose. Jei klausiate, kur užsakyti baldų pervežimą iš Londono, pirmiausia patikrinkite, ar jie turi realų atsiliepimų bazę, o ne tik penkias žvaigžduutes iš giminaičių. Svarbu, kad jie žinotų kelią ir nesusimestų su satelitu pietų Anglijoje.

O „Facebook“ grupėse? Gal ten pigiau ir geriau?

Ten tikrai galima rasti pigiau, bet rizika didesnė. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas paėmė avansą ir dingo dviem savaitėms. Jei ten rašote „kur užsakyti baldų pervežimą iš Londono“, gausite dešimtis pasiūlymų, bet kiek iš jų realios? Naudokitės sveiku protu – paprašykite vairuotojo pažymėjimo nuotraukos ar įmonės kodo. Jei jie nesitaria suteikti bazinės informacijos, niekada jokiu būdu neduokite pinigų iš anksto.

Kaip patikrinti, ar tai ne suktytė?

Paprasčiausias būdas – paieškoti įmonės pavadinimo su žodžiu „apgavikas“ arba „suktytė“. Jei radai bent vieną įrašą, kur žmogus verkia dėl prarastų daiktų, bėk toli. Taip pat stebėk, kokius jie duoda sąskaitas. Jei sakyk, jie siūlo mokėti į privatų sąskaitą britų banke (pavyzdžiui, „Barclays“), o ne į verslo sąskaitą – tai didelis raudonas vėliavėlė.

Ar didelės firmos tikrai geresnės už mažus?

Ne visada. Didelės firmos turi puikų marketingą, bet dažnai pasamdo subrangovus, kuriems niekas nepritaria. Tas vairuotojas, kuris atvažiuos su „Transit“ sunkvežimiu, gali būti atsakingesnis nei didelės kompanijos „volvo“ vairuotojas, kuriam visiškai rūpi tik laikas. Mažos įmonės kovoja dėl vardų, tad jos dažnai stengiasi labiau.

Kodėl kai kurie atsiliepimai atrodo pagalvi?

Žiūrėk, jei visi atsiliepimai parašyti viena diena ir vienu stiliumi – tai aišku, kad nupirkti. Turi būti ir negatyvių, tai normalu. Dar geriau, jei atsiliepime parašytas konkretus vairuotojo vardas, pavyzdžiukas, „Tomas iš Kauno atvežė viską saugiai“. Tokios detalės duoda pasitikėjimo.

Ar galima rasti vairuotoją tiesiai iš aikštelės?

Kartais, jei turi nemažai krovinių, gali užeiti į „Lidl“ ar kokią sunkvežimių stovėjimo aikštelę ir paklausti. Bet ten daug dirbančiųjų nelegaliai arba su nedidelėmis leidimų problemomis. Geriau visgi naudotis platformomis, kur yra bent kokia nors kontrolė, nors ir ten visiško saugumo nėra.

Kas gali padėti išsirinkti tinkamą variantą?

Gerbiamas, viskas priklauso nuo tavo skubo. Jei spėjai, palygink kelis pasiūlymus. Užduok klausimą, kur dažniausiai važiuoja – per Tilbą ar per Harvidžą. Tas, kas atsakys be uždelimo, žino kelią. O tas, kas pradeda vartyti žemėlapį, turbūt važiuos pirmą kartą, o tai nelabai gera žinia, kai klausiesi, kur užsakyti baldų pervežimą iš Londono.

Kainos, mokesčiai ir kaip suprasti, kiek kainuoja baldų pervežimas iš Londono

Kodėl kainos tokios skirtingos pas skirtingus vežėjus?

Kaina priklauso nuo to, kiek jų turi jau užeidama. Jei vairuotojas važiuoja tuščias atgal, jis pasiūlys pigiau, nors gaila ir taip sakyti. Jei jis turi pilną krovinią, teks laukti kito. Taip pat įtakos turi kuras – Didžiojoje Britanijoje jis brangesnis nei Lietuvoje, tad tai įeina į kainą. Nereikia stebėtis, kai vienas kainuoja 200, o kitas 400 svarų.

Kas yra tas kubinis metras ir kaip tai skaičiuojama?

Kart žmonės suskaičiuoja, kad jų spinta užima beveik visą sunkvežimį. Kubinis metras – tai 1x1x1 metras. Paprastai sofa užima apie 2-3 kubus. Būna, žmonės sako: „aš turiu tik dvi dėžes“, o dėžės pasirodo didelės kaip šaldytuvas. Tikslų matmenų sąrašą reikia siųst iš anksto, kad nereiktų diskutuoti vietoje.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Ypač jei turi daugiau daiktų ar tavi draugai taip pat nori siųsti. Vairuotojai mėgsta, kai uždirba iš vienos kelionės daugiau, tad gali nuolaidą daryti. Bet nepykite, jei jis sako „ne“, kuro kainos dabar tokios, kad mažiau už darbą nebeuždirbi.

Kada reikia mokėti tą avansą?

Daugelis klauso apie tai. Paprastai imama apie 10-20 proc. avanso, kad užtikrintum, kad tikrai lauki. Jei kas prašo mokėti 100 proc. iš anksto – tai pavojinga. Žinoma, yra ir išimčių, kai reikia iš karto sumokėti, jei, sakykime, reikia išsinuomoti specialią techniką, bet tai retas atvejias su baldais.

Ar gali kainą pakelti prieš pat pristatymą?

Neturėtų, jei sutarta iš anksto. Esu girdėjęs istorijų, kai atvykęs sako: „oi, atrodo per sunku, reikia daugiau pinigų“. Tai yra pavojingas signalas. Geriausia sutartyje (net jei tai žinutė) užfiksuoti galutinę sumą. Pinigus už pinigais (vertybiniais popieriais) nesinaudojame, tiesiog grynaisiais arba pavedimu.

Kokios yra papildomos paslaugos?

Pavyzdžiui, jei gyveni penktame aukšte be lifto, tai kainuos brangiau. Arba jei reikia išnešti daiktus iš sandėlio, kur nėra rampos. Tų dalykų dažnai nepagalvoja, kol vairuotojas nepristato krašto. Už kiekvieną aukštą gali tekti papildomai sumokėti po 10-20 svarų.

Ar įeina draudimas į kainą?

Ne visada. Dažnai į kainą įeina tik transportavimas, o draudimas – tai papildomas dalykas. Visada klauskite, ką darys, jei sofa nukris (Nebūčia tikras, kad tobus, tačiau nutinka). Draudimas Lietuvoje vežant daiktus iš JK yra gana sudėtingas dalykas dėl „Brexit“.

Kas nutinka, jei aš atsisakysiu?

Jei atsisaki prieš pat važiavimą, gali prarasti avansą. Vairuotojai jau galėjo atsisakyti kitų užsakymų dėl tavęs. Kiekvienas atsisakymas juos kažką kainuoja, tad būkite sąžiningi. Jei atsisakai savaitę iki – dažniausiai grąžina, jei dvi valandas – tikrai ne.

Ar brangu, jei reikia išnešti iš penkto aukšto?

Jau minėjau, bet kartoju – liftas čia svarbiausias dalykas. Be lifto keliai vairuotojui yra pragaras. Jis neš ne tik baldą, bet ir savo nugarą. Už tokį darbą kas nors nori gauti atlyginimą. Tikėkis, kad pridės nors šimtą litų (arba 20 svarų) prie galutinės sumos.

Muitinės, dokumentai ir realios problemos kelioneje

Ką daryti su muitinės deklaracija?

Jei perkai naujus daiktus, reikės mokėti PVM ir muito. Jei seni, asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai daugiau nei 6 mėnesius Anglijoje – tai mokesčių nėra. Būtinai užpildyk „T“ formą (jungtinės karalystės išvykimo deklaracija), kitaip gali įstrigti sienoje valandoms.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei tu esi fizinis asmuo ir veži savo daiktus (grįžti į Lietuvą gyventi), PVM mokėti nereikia. Bet jei perkai naują skalbyklę Londone ir veži į ją į Lietuvą pardavinėti arba dovanoti – tai jau verslas, ir muitinės pareigūnai labai greitai tai pastebės. Nekalbu jau apie tą kartą, kai draugas bandė pergudrauti su dviem automobiliais...

Kas daryti, jei vairuotojas praranda daiktą?

Tai blogiausias scenarijus. Turi turėti draudimą. Be draudimo liks tik su žodžiais prieš teismą, o tai ilgas procesas. Visada daryk nuotraukas prieš pakrovimą. Jei vairuotojas profesionalus, jis pats siūlos sudaryti krovinių sąrašą ir pasirašyti, kad viską gavo.

Kiek laiko tikrai užtrunka kelionė?

Optimalus variantas – 3-4 dienos. Bet kas yra optimalus? (Tarkim, vežėjas gali užstrigti eilėje prie Tilbės arba pakyros poilsio). Taip pat orai gali sugadinti planus. Geriau planuok savo atvykimą savaite vėliau, nei stovėti ant gatvės ir laukti.

O jei laiku nepristato?

Ar galiu reikalauti pinigų atgal? Gali, jei tai nurodyta sutartyje. Bet vairuotojas sakys: „ne mano kaltė, eilės“. Be to, pinigų grąžinimas iš užsienio įmonės gali trukti. Geriau tiesiog kantriai laukti ir ryšį palaikyti. Būtent todėl svarbu rasti patikimą žmogų.

Ar galima pervežti maistą ar vaistus?

Maistą (mėsą, pieno produktus) ne visada leidžiama dėl sanitarinių taisyklių, ypač po „Brexit“. Vaistus reikia turėti receptą, jei tai receptiniai vaistai. O dėl alkoholio – kiekis ribojamas, nereikia vežti šimto butelių, bus painu su muitine.

Kas daryti, jei vairuotojas nekalba lietuviškai?

Tai dažna problema. Vairuotojai dažnai būna iš Ukrainos, Baltarusijos ar net lenkai. Sakyk, „kur užsakyti baldų pervežimą iš Londono“, jei kalbos barjeras gaišta laiką. Naudojite „Google Translate“ arba rankų kalbą svarbiausiems dalykams parodyti. Bet vien ar kitą būdą daiktus turi pristatyti.

Kaip sekti kurjerio vietą?

Daugelis dabar naudoja „GPS“ sekimo programas. Pasakyk, kad nusiųstų nuorodą. Jei jis sako, kad „GPS neveikia“ arba „ telefone baigėsi baterija“ tai keista. Šiais laikais be telefono niekas nevažiuoja. Tai gali reikšti, kad jis nukrypo į kitur po kelią.

Ar veža tais pačiais metais baldus ir kitus daiktus?

Taip, dažniausiai tai mišrias kroviniai. Viena pusė sunkvežimio gali būti padėti baldai, kita – dėžės su drabužėmis. Tai normalu, nebent užsakai visą sunkvežimį („FCL“). Tuo atveju turi garantiją, kad niekas nebus įkišta tarp tavo spintos.

Kur geriausia palikti daiktus, jei namuose nėra kas?

Geriausia, kad kažkas lauktų. Jei ne, palik raktus žinomam pašto dėžėje arba kaimynui. Vairuotojai nenori laukti pusvalandį, kol tu važiuoji iš darbo. Jų laikas – tai pinigai. Suderink iš anksto, kad jį nereikėtų laukti.

Kodėl telefonas neatsiliepia?

Gali būti, kad vairuotojas tuo metu vairuoja (kas jau gerai) arba jo ryšys prastas, pvz., per „Eurotunelį arba Vokietijos kalnuose“. Negalima skambinti kas dešimt minučių. Parašyk žinutę ir lauk. Jei neatsiliepia parą – tada pradinkite nerimti.

Ar verta rinktis brangiausią variantą?

Ne visada. Brangiausias variantas gali reikšti tik geresnį marketingą. Ieškok vidutinės kainos su geromis nuorodomis. Žinoma, jei turi prabangų antikvarinį sekretorą, geriau pasirinkti firmą, kuri specializuojasi tokio tipo kroviniuose, o ne paprastus „vežėjus“.

Kas daryti jei pamečiau raktus nuo sandėlio Londone?

O tai jau tavo bėda, ne vairuotojo. Jis negali laukti, kol tu ieškosi raktų. Turi viską paruošti iki jo atvykimo. Patikrink dar kartą, ar turi prieigą prie daiktų.

Ar galima susiderėti dėl mokėjimo grynaisiais prieš pat pristatymą?

Kai kurie vairuotojai mėgsta gryniesius, nes taip greičiau gauna pinigus ir mokesčiams (neregistruota). Bet tau tai rizikinga – jokio dokumento, kad mokėjai. Geriau viena dalis avansu kortele, kita – grynaisiais prieš išleidimą (gavus pavedimą į telefoną).

Ar imasi mažų siuntų, pvz., vienos dėžės?

Įprastai ne, nebent jau turi krovinius tavo rajone. Vienos dėžės vežimas iš Londono Lietuvon jiems nuostolingas. Geriau ieškoti kurjerių paslaugų (pvz., „DPD“, „UPS“), jei tai tik viena dėžė. Vairuotojai ieško užpildyti sunkvežimį, ne gabentis po šluotą.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyko naktį?

Būtinai pasirūpink, kad butą ar namus būtų galima įrengti šviesą. Niekas nenori krauti baldų tamsibobe. Be to, kaimynai gali per daug sušukti. Sutarkite laiką, kuris tinka abiems pusėms.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet jei vairuotojas padėjo nešti daiktus į trečią aukštą be lifto ir buvo mandagus, 10-20 svarų arba eurų arbatpinigių labai pagerins jo dieną. Jie taip pat žmonės, o ne robotai.

Kaip sužinoti, kur dabar prekės, jei vairuotojas neatsiliepia?

Tai stresinė situacija. Atsimenu vieną kartą, kai klientas skambino man be stabdaus. Pabandyk susisiekti su dispečeriumi (jei tokią turi) arba rašyk į tą pačią „Facebook“ grupę, kur radai vairuotoją, gal kas jį matė. Kartais jie tiesiog užmiega poilsio vietoje.

Ar galima pasikeisti pristatymo vietą jau važiuojant?

Galima, bet tai kainuos. Jei sutei, kad į Vilnių, o staiga nori į Kauną, vairuotojas praras laiką ir degalus. Būk pasiruošęs papildomai sumokėti už pakeitimą arba sužinoti, kas yra „korekcija“ maršrute.

Ar reikia išsirinkti dėžes pats ar turi duoti vairuotojas?

Dauguma vairuotojų pataria pats susirinkti dėžes, nes jų tikrai nenaudos. Jie neneša dėžių, tik krovinius. „Ikea“ turi pigių dėžių, arba paklausk parduotuvėse, ar neturi dėžių po darbais. Geriau tai padaryti iš anksto.

Kas nutinka su baldais, jei prasideda karščio banga?

Krovininėse „furgonuose“ ypač vasarą gali būti labai karsta, kaip pečius. Mediena gali išsausėti ar pleiskėti. Jei turi labai jautrius baldus, klausk ar vairuotojas turi atidaryti ventiliaciją sustojus. Nėra malonu gauti išvirtusią spintelę.

Išvada

Na, trumpai tariant, rasti vietą, kur užsakyti baldų pervežimą iš Londono, nėra taip sunku kaip atrodo, jei tik neduokite apgauti. Pagrindinis dalykas – ne besąlygiškai tikrinti kainą, o žiūrėti į patikimumą ir dokumentus. Neteisingas pasirinkimas gali tave kostuoti nervų ir pinigų, o šitaip jau brangu gyvena. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti tų bėdų, kuriuos aš matęs per savo darbo metus. Sėkmės ir tegul baldai pasiekia Lietuvą sausai.