Kuo skiriasi perkraustymo įmonės į Angliją? Patirtis ir tiesa be gaubtų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – rinka pasikeitė neįtikusiai. Kai pradėjau važiuoti maršrutu Vilnius-Londonas, buvo kita: mažiau popieriaus, mažiau kvailysčių muitinėje ir, svarbiausia, mažiau tiek „ekspertų“, kurie anksčiau vežė bulvių maišus, o dabar jau yra „logistikos inžinieriai“. Dažnai klientai klausia, kuo skiriasi perkraustymo įmonės į Angliją ir ką tiksliai reikia žinoti, kad nenuviltų. Atsakymas nėra paprastas, nes čia ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kaip jie elgiasi, kai kažkas nueina ne taip, kaip planavote. Turiu omenyje realias situacijas, kai dalykai sugenda, o tada matome, ar įmonė verta savo vardo.

Kainos ir pasiūlymai – kodėl tiek didelių skirtumų?

Ar brangiausias pasiūlymas visada yra geriausias?

Nebūtinai. Esu matęs įmones, kurios imia po šimtus svarų valandai, o krovikai atvažiuodavo pusvelčiui. Kartais už didelę kainą mokate už oficų ir gražias svetaines, o ne už tai, kad jūsų sofa atkeliaus sveikas. Tačiau ir pigiausi variantiškai pavojingi – jei kas nieko neklausia apie tūrį ar adreso ypatumus, tai gali baigtis papildomais rūpesčiais. Reikia žiūrėti, kas įskaičiuota, o ne tik galutinę sumą svarais.

Kodėl kainos skiriasi dvigubai tuos pačius daiktus?

Tikrai glaudžiai susiję su tuo, kuo skiriasi perkraustymo įmonės į Angliją. Vienos vežia savais furgonais, kitos – tik kaip tarpininkės ir parduoda vietą kitoje mašinoje. Dar yra „Daliniai kroviniai“ (part loads), kai jūsų daiktai važiuoja su kelių kitų klientų siuntomis. Tai pigiau, bet ilgiau. Be to, kaina priklauso nuo to, ar įmonė turi savo custom’o (muitinės) agentą Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje – tai didžiulis skirtumas.

Ką daryti, jei atėjo per brangus pasiūlymas?

Neskubėkite sutikti. Paklauskite išskaidrinimo. Gal jie įskaičiavo kėblius, kuriais nė nenaudosite? Gal jie įsivaizduoja, kad jums reikia 40 kubų, o realiai tiktų 20? Aš asmeniškai visada patariu susitikti ar bent jau pašnekti su vadybininku telefone. Jei jis negali įvertinti tūrio be vaizdo įrašo, kažkur čia kyla nepasitikėjimas.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima, jei nerašote birželio rugsėjo mėnesį. Vasaros sezonu (ypač rugpjūtį) kainos šuoliauja aukštyn, nes visi važiuoja į mokyklas ar grįžta atostogų. Jei turite lankstumo datomis, pabandykite pažiūrėti savaitės vidurį arba ne šventėmis. Dauguma perkraustymo įmonių į Angliją nori užpildyti mašinas prieš išvykstant, tad likęs 2–3 kubų tūris gali kainuoti gerokai mažiau.

Kokios yra paslėptos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

O čia yra mėsainis. Dažniausiai tai mokestis už įvažiavimą į centrą (kai kurios miesto dalys reikalauja leidimų), arba lifto naudojimas jei jis yra. Didelė problemą sukelia pakeitimai – jei paskutinę minutę pridėsite dvi spintas daugiau, galite už tai labai nukentėti. Ir aišku, degalai – jei kaina smarkiai pakyla per savaitę, kai kurios įmonės bandys tai nukreipti į klientą.

Paslaptys ir mitai apie muitinę bei dokumentus

Ar tikrai reikia deklaruoti visus dalykus?

Žinoma. Nors Brexit jau senai pasidarė, dažnam klientai vis dar gyveno praeityje. Tarkime tiesiai – jei vairuotojas suabejos, o jūs neturite inventoriaus sąrašo (pakrauto sąrašo), jis gali tiesiog neišvažiuoti iš Lietuvos arba neįvažiuoti į Angliją. Muitininkai dirba sistemingai, o britai šiuo metu labai griežti. Geriau parašyti, kad turite seną dviratį, negu juos meluoti.

Kuo skiriasi perkraustymo įmonės į Angliją dokumentų tvarkyme?

Tai vienas svarbiausių dalykų. Geros įmonės turi savo „Customs Clearance“ skyrių arba patikimus partnerius. Blogos įmonės tiesiog duoda jums sąrašą ir sako „pasiimk pat“. Realybėje transfered residence (perkėlimo gyvenamąją vietą) dokumentuose galima gauti 0 % PVM ir mokesčių, jei viską padarote teisingai. Neteisingai – mokėsite 20 % PVM už visa turtą.

Kas nutinka, jei pamiršau kurį nors dokumentą įdėti?

Priklauso nuo to, kur jūs esate. Jei dar Klaipėdoje, dar galima kažką padaryti. Jei jau jūros ežere (arba jau britų pusėje), tada prasideda problemos. Vieną kartą matytau, kad klientas neįdėjo asmens dokumento kopijos, ir krovinys stovėjo Tilbury uoste tris dienas. Kasdien ten kaupiasi buvimo mokestis. Tai brangu patirtis.

Ar "Transfer of Residence" procesas sudėtingas?

Techniškai ne, jei dirbate su žmonėmis, kurie tai daro kasdien. Jums reikės įrodymų, kad gyvenate užsienyje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar ketinate gyventi JK. Gerai, kai perkraustymo įmonės į Angliją patys sukelia šiuos dokumentus – tai tikrai palengvina gyvenimą. Ne tikėkit, kad „Mikros su defektu“ įmonė supranta britų formalumus.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros?

Jeigu visi dokumentai tvarkingi, tai gali užtruktiei nuo valandos iki paros. Kartais, ypač Dideliuose tiltuose arba prieš Šv. Kalėdas, eilės gali būti milžiniškos. Aš atsimenu vieną atveją, kai 3 furgonai buvo užstrigę dėl vieno blogai užpildyto popieriaus. Taip tiesiog atsitinka. Svarbu turėti kontaktą, kuris gali paskambinti muitininkui.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Galite, bet yra apribojimų. Mėsos ir pieno produktai iš ES į JK dabar yra griežtai reguliuojami. Negalite vežti kumpio šiupinį geriajam draugui alkoholiui. O dėl alkoholio – rūkymo gaminių kiekiai taip pat riboti. Jei vairuotojas randa dėžę degtinės, kuri nenurodyta sąraše, gali būti pradėtas kontrabandos tyrimas. Kas nėra gera pradžia.

Logistika, laikas ir realybys kelyje

Kiek laiko užtrunka nuotis į Angliją?

Standartiškai, jei važiuojate tiesiai iš Lietuvos (pvz., per Klaipėdą į Hem汉 arba per Vokietiją), tai tai trunka apie 4–5 dienas. Tačiau jei tai dalinis krovinys, tai gali užtrukti ir dvi savaites, kol surenka pilną mašiną. Būkite kantrūs. Tą patį klausimą „kur mano daiktai“ vairuotojai girdi po dešimt kartų per dieną.

Kodėl dalinio krovinio (part load) kaina mažesnė?

Nes jums parduodamos tik tam tikra furgono dalis. Vairuotojas renka daiktus iš kelių klientų. Problema ta, kad jis turi atvažiuoti prie jūsų, iškrauti, tada važiuoti į kitą gatvę. Tai užtrunka. Bet jei jums nereikia skubėti ir turite mažiau daiktų (pvz., 5–10 kubų), tai puikus pasirinkimas.

Ar vairuotojai moka lietuviškai?

Dažniausiai taip, dauguma vairuotojų yra mūsų tautybės, ypač jei įmonė lietuviška. Bet kartais tai gali būti ir ukrainiečiai, ar net lotynų amerikiečiai (retai, bet būna). Geriausiai susitarti dėl adreso ir išsėdimo laiko. Jei kalbate angliškai – dar geriau, nes anglų policija ar muitininkai su jumis nekalbos lietuviškai.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tai realybys. Kažkas pradūžia padangą arba užsigesta variklis. Geros perkraustymo įmonės į Angliją turi technologijas (palydovinės sekimo sistemos) ir pasiruošimą tam. Jie išsiunčia pagalbos automobilį arba kita furgoną. Blogos įmonės gali pradėti žaisti „aš nežinau, kur jis“ žaidimą. Tuomet prasideda neurozė.

Ar galiu sekti savo kroviniu internete?

Didelės tarptautinės firmos tai siūlo (kaip DHL ar kiti). Smulkiausios lietuviškos firmos – retai. Ten jums tiesiog paskambina vairuotojas, kai yra 100 km atstumu. Tai senoji mokykla, bet ji veikia, jei žmonės sąžiningi.

Ar saugu važiuoti per Kalėdas?

Nerekomenduoju. Keliai užšąla, eilės prie Lamanšo tunelio arba uostų yra milžiniškos. Be to, dauguma įmonių turi atostogas. Jei jums nutinka skubus reikalas, tegu jis būna balandžio ar spalio mėnesį. Žiema yra visada loterija.

Problemos, įvykiai ir kaip jų išvengti

Kas jei sulaužo indą?

Tai viena dažniausių baimių. Jei pasirūpinote draudimu (geros įmonės jį turi), turiu būti užpildyta pranešimo forma apie žalą. Aš asmeniškai visada sakykite – neįsivaizduoju, kaip galima neapsisaugoti, nes vairuotojai nevažiuoja vėžiu, bangelna kelias. Bet gerai užpakuoti daiktai – tai 50 % sėkmės.

Kodėl some įmonės neleidžia įeiti į furgoną?

Dėl draudimo ir saugumo. Jei jūsų šuns sužeis vairuotoją (arba jūs nukristai ant ledinio furgono grindų), draudimas neduos nieko. Profesionalios perkraustymo įmonės į Angliją turi savo krovikus (kurie, tiesa, kartais būna tiesiog studentai padarbiniai), bet jie atsaking už tai, kas vyksta tame furgone.

Ar įmanoma pervežti augalį ir kailinius šunį?

Augalus galima, bet tik su fitosanitariniu pažymėjimu. Be to, Britai dabar labai griežtai tikrina žemę ant šaknų – gali tekti ją nuplauti. Kas dėl gyvūnų, tai atskira tema. Reikia mikroachipų, pasų ir dažniausiai jie važiuoja ne su kroviniu, o su jumis lėktuvu arba autobusu. Mašina su gyvūnu be dokumentų nepraleis.

Buvo atvejų, kai įmonė tiesiog „išnyko“?

Deja, taip. Yra „juodųjų“ pervežėjų, kurie ima išankstinį mokėjimą ir dingsta. Žinau vieną vyruką, kuris sumokėjo 300 eurų ir laukė mėnesį. Viskas pasirodė – buvo sukta pseudofirma. Todėl niekada nemokėkite visos sumos iš anksto. Įprasta praktika – 30–50 % avansas, likutį – atidavus daiktus.

Kaip atpažinti blogą įmonę?

Jie neturi fizinio adreso, interneto svetainė atrodo kaip iš 2000-ųjų, o jų el. paštas baigiasi „@gmail.com“. Taip pat – jei jie nesirašo sutarties. Be rašytinės sutarties (kurioje būtų nurodyta EXW arba DDP sąlyga), jūsų teisės egzistuoja tik jūsų galvoje.

Ar verta rūpintis apžiūra prieš išvykstant?

Absoliučiai taip. Atsilikęs 50 eurų už apžiūrą gali sutaupyti tūkstančių. Pažiūrėkite, ar furgonas ne pilnas dulkių, ar krovikai atrodo ne kažką išgėrę vakar (nors tai sunku įvertinti iš karto). Žiūrėkite, ar turi kėblius. Jei jie neša ant pečių jūsų dvigulę lovą – tai pavojinga.

Specifika: Londonas, miestai ir paskirstymas

Kuo skiriasi perkraustymo įmonės į Angliją (Londonas vs kaimas)?

Londonas yra kitas pasaulis. Ten yra ULEZ zona (Ultra Low Emission Zone), kur seni furgonai tiesiog negali važiuoti arba turi mokėti milžiniškas baudas. Gerai, kai įmonė apie tai kalba. Taip pat Londonas turi daugiau „išsėdimo“ problemų – ten reikia parkavimo leidimo (Congestion Charge), o jei jo nėra – gali būti bauda 200 svarų.

Ar įmonė gali atvykti į Angliją ir išsyk paskirstyti po keletą adresų?

Taip, tai daroma. Bet už kiekvieną papildomą adresą imamas mokestis. Juk vairuotojui reikia laiko, kad nuvažiuotų 10 mylių, surastų vietą, iškrautų. Nepaisykite to, kad „tiesiai gatvės“ važiuoti neįmanoma – ten visa tai laiku. Nemanau, kad reikia tai vadinti lengva pramoga.

Kas dėl didelių daiktų, pvz., pianino?

Pianinas arba kredansas turi būti užfiksuotas specialiuose kėbuluose, o ne tik „apvynioti“ plėvele. Kai kada reikia specialios technikos (keltuvo). Ne kiekviena perkraustymo įmonė į Angliją turi tokias galimybes. Užsirašykite iš anksto, kad netektų stov�ti prie namų ir galvoti, kaip įnešti sofos per langą.

Ar turiu nupirkti draudimą Anglijoje ar Lietuvoje?

Draudimas turėtų būti galiojantis visam maršrutui. Dažniausiai jis išduodamas Lietuvoje, bet turi apimti ir JK teritoriją. Patikrinkite sumas – ar ji apima daiktų vertę ar tik minimalią? Tarkime, jei vežate brangius antikvarinius baldus, įprastas draudimas gali neužtekti.

Kas dėl saugyklos, jei dar nėra būsto?

Tai įprasta. Dauguma įmonių turi sandėlius šalia Londono (Barking, Dagenham zonos) arba šiaurėje. Ten galite laikyti daiktus savaitę, mėnesį. Kainos – nuo 10 svarų už kubą per savaitę. Būtinai pasitikrinkite, ar sandėlis saugus (kamera, apsauga).

Ar galiu nusiųsti vieną dėžę per tokias įmones?

Nedažnai, nes jiems nenaudinga važiuoti tuščia mašina dėl vienos dėžės. Bet jeigu jos turi jau suplanuotą maršrutą (t.y., jau važiuoja į tą kraštą), tai gali įtraukti jūsų siuntą kaip papildomą krovinių. Toks dalykas vadinamas "consolidation".

Kuo skiriasi Lietuviškos ir Angliškos perkraustymo įmonės?

Angliškos brangesnios ir labiau biurokratinės. Lietuviškos – lankstesnės, greičiau susitaria bet kokiomis kalbomis, bet kartais trūksta to profesionalumo (tiek techninio, tiek dokumentinio). Jei turite reikalų Vilniuje, imkite lietuvišką, jei turite reikalų Londono centre – galbūt verta pagalvoti apie vietinę (bet tik jei jie specializuojasi importu).

Kiek valandų vairuotojas gali dirbti?

JK turi griežtas taisykles (Driver’s Hours). Jis negali važiuoti be poilsio 4,5 valandas. Jis turi turi 45 min. pertrauką. Jei jūsų išsėdimas užtrunka 6 valandas (dažnai London butuose taip būna), vairuotojas gali tiesiog nebegalėti važiuoti toliau tą dieną. Reikia planuoti laiką.

Ar įmanoma užsisakyti „iš rankos į ranką“ paslaugą?

Taip, tai kainuoja geriau, bet tai reiškia, kad jūsų daiktai niekur nenukeliauja iš furgono iki kitos vietos. Tai mažina galimybę, kad kas nors bus sugadinta ar dingsta. Ypač verta, jei vežate smulkius, brangius daiktus.

Ką daryti, jei atsimena daiktų ne tiek, kiek užsirašėme?

Reikia skambinti įmonės vadovui. Kartais vairuotojai tiesiog pristato dalį, o likusį paliko sandėlyje, kad neužimti vietos furgone (jei dar turi kitų klientų). Nebijokite klausti – blogai, jei tylėsite. Dokumentai (CMR) turi atitikti realybę.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojams tai krovikams?

Nebūtina, bet labai padeda, jei norite, kad jie elgtųsi ypatingai atsargiai. Anglijoje tai nėra taip paprasta kaip Lietuvoj (ten gali būti draudžiama kompanijos), bet smulkių daiktų nešimasis gali pasitaisyti (pakelti tamsoje, jei reikia).

Galutinė patarimas – ką daryti pirmiausiai?

Sukurkite inventoriaus sąrašą. Ne „10 dėžių“, o „10 dėžių su virtuvės reikmenimis“. Tai leis įmonėms pateikti tikslesnę kainą. Kuo skiriasi perkraustymo įmonės į Angliją? Tas, kurie reikalauja detalaus sąrašo – jūsų draugai.

Apibendrinant, perkraustymas į Angliją nėra tiesiog dalykų metimas į furgoną. Tai sudėtingas procesas, kuriame susiduria logistika, teisiniai Brexit reikalavimai ir paprasta žmogiška nuovargis. Nors šiandien rinka pilna įvairių pasiūlymų, nuo „Facebook“ puslapių iki didelių korporacijų, pasirinkimas turėtų remtis ne tik kaina, bet ir patikimumu bei aiškiomis sutartimis. Gerai pasirinkta įmonė gali paversti šią stresią patirtimi ramia, o blogai pasirinkta – tapti košmaru, kuris kainuos daugiau nei pinigai, todėl pasidomėkite, kuo skiriasi perkraustymo įmonės į Angliją dar prieš pasirašydami sutartį.