Kruopštus baldų pervežimas iš Anglijos su patikima komanda: Kaip išvengti nervų griūties?

Sveiki, tiesiog šoku, kad dar kartą reikia rašyti apie tą patį, bet suprantu – jums tai rūpi. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską: nuo tada, kai Anglija buvo ES dalimi, iki dabar, kai kiekvienas centimeteris turi būti išmatuotas omenyse. Kruopštus baldų pervežimas iš Anglijos su patikima komanda nėra tiesiog vairavimas iš Londono į Vilnių, tai yra loginis žaidimas su muitinės pareigūnais, keliais, kurie uždaro dėl vėjo, ir klientais, kurie visada pamiršta papasakoti apie tą didelę seifą rūsyje. Čia nėra paprasta, bet įmanoma, jei žinai, kur žiūrėti. Tiesiog nenukrypkit nuo temos, kai skaitosite toliau, nors aš ir pats kartais užsižiūriu į šoną.

Pasiruošimas ir dokumentacija (arba kodėl viskas taip sudėtinga?)

Ar tikrai reikia tiek daug popierių, jei tai tik asmeniniai daiktai?

Žinote, seniau buvo paprasčiau, bet dabar, po „Brexit“, tai siaubas. Tiesiog reikia sąrašo, nėra ką padaryti. Jei vežate naudotus daiktus, kurie priklauso jums daugiau nei 6 mėnesius, muitinėje tai laikoma „perkeliamu turtu“ ir mokesčių neturėtų būti. Bet jei ten bus dėžės su naujais telefonais ar prekėmis su etiketėmis, tai jau bus komercinis siuntinys, ir mokesčiai užkibs kaip lapai. Mums patogiausia, kai klientas pateikia „Packing List“ – paprastą Excelio lentelę, kur parašyta „kėdės, 4 vnt., naudotos“. O jei ten bus parašyta „baldai“ be jokio aiškumo, pareigūnas sustabdys visą eilę ir klausinės valandas. Geriau daugiau rašyti, nei mažiau, tikrai.

Kiek laiko užtrunka parengti visus muitinės dokumentus?

Tai priklauso nuo to, kiek greitai jūs su mumis bendraujate. Paprastai, jei gaučiame duomenis ryte, vakare jau galime paduoti deklaraciją prekių gavimo šalyje procedūrai. Bet yra ir tada, kai klientai neatsako į telefonus tris dienas, o tada staiga skambina ir klausia, kodėl mašina stovi. Dokumentai – tai ne magija, tai duomenų įvedimas. Kartais pasitaiko klaidų mūsų pusėje (žmogiškasis faktorius), arba klientas nurodo neteisingą svorį, pavyzdžiui, parašo 500 kg, o realiai yra 2 tonos. Tada reikia viską perrašyti, o tai kainuoja laiką. Geriau tiksliai pasimatuoti daiktus iš karto.

Ar galiu vežti maisto produktų ar vaistų savo balduose?

O čia dabar yra gana delicatiška tema. Anglijoje yra gera sriuba, bet ją vežti negalima (juokauju, nors kartais ir norisi). Dėl maisto – griežtai ne, ypač mėsos ir pieno produktų, nes muitinė juos konfiskuos ir baigsis didelis baudų raštas. Vaistai gali būti tik asmeniniam vartojimui ir originalioje pakuotėje su receptu, jei yra kontroliuojamųjų vaistų. Esu matęs situaciją, kai šeima vežė dešrelių vaikams, o mums teko paaiškinti prie sienos, kad jas reikia suvalgyti čia arba išmesti. Negerai, tačiau taisyklės yra taisyklės. Negeriausia yra tai, kad klientai visada nustemba, kai sužino, kad jų mėgstamos dešrelės yra „nelegalios“ prekės.

Kas vyksta, jei neturiu NMR kodo (PVM mokėtojo kodo)?

Jei esate fizinis asmuo ir vežate savo daiktus į Lietuvą, NMR jums nereikalingas. Muitinės procedūrai atlikti užtenka jūsų asmens kodo arba paso numerio. Deja, dažnai žmonės sumaišo tai su verslu. Jei steigiate įmonę ir vežate įrangą, be NMR nebus įmanoma atlikti importo. Vieną kartą teko laukti savaitę, kol klientas susitvarkė su VMI dokumentais, o mašina stovėjote sandėlyje Londone. Tai kainavo pinigus. Taigi, jei tiesiog keliatės gyventi – nereikia jaudintis dėl to kodo, tiesiog turėkite pasą su savimi.

Ar reikia būti fiziškai pristatymo metu Lietuvoje ar Anglijoje?

Teoriškai ne, viską galima pavednoti, bet praktiškai – labai rekomenduoju būti arba bent tur�ti atstovą. Muitinėje gali prireikti papildomų paaiškinimų arba patikrinimo. Jei mašina atvyksta, o savininkas neatsiliepia į telefonus, gali tekti iškrauti krovinį į sandėlį, kas kainuoja brangiai. Aš asmeniškai patirčiau daugiau ramybės, žinodamas, kad klientas laukia Vilniuje arba Kaune ir gali atvykti per 20 minučių. Be to, patogu iš karto patikrinti, ar kas nesužalojo kelyje, nors tikrai retai kada tai mūsų kaltė.

Ką daryti, jei pasidarė klaida deklaracijoje?

Jei klaida maža, pvz., neteisingai parašyta spalva, dažniausiai ją ištaisome paprastu papildomu raštu. Bet jei klaida esminė, pvz., nurodyta bloga prekių kategorija, gali tekti mokėti baudas arba iš naujo vesti procedūrą. Vieną kartą buvo taip, kad klientas parašė „kompiuteriai“ vietoj „naudoti biuro stalai“, ir sistema išmetė raudoną šviesą. Tai užtruko dvi dienas spręsti. Geriau iš karto parašyti taip, kaip yra, mums nieko nebus, jei tiesiog sulėtinsite procesą sąžiningumu.

Kainodara ir paslėpti mokesčiai (kodėl niekas nesako tiesos iš karto?)

Kodėl vienos kompanijos kainuoja pigiau, kitos brangiau?

Tai yra klasikinis klausimas. Pigios kompanijos dažnai taiko „kubinius metrus“ be aiškios apimties, o tada, kai daiktai sutalpinami į mašiną, pasirodo, kad vietos nebeužtenka. Mūsų patirtis rodo, kad kruopštus baldų pervežimas iš Anglijos su patikima komanda negali būti pigus kaip duona. Mums reikia apmokėti vairuotojus, degalą (kuris dabar neabejotinai brangus), keltų bilietus ir draudimą. Jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai jums nebus suteikta draudimo, arba krovinys bus pervežtas daliniu krovininiu būdu, kas gali trukti mėnesį.

Ar kainuoja daugiau, jei gyvenu toliau nuo Londono?

Žinoma, Londonas yra centras, bet jei esate Škotijoje arba Kornvalyje, kainą reikės pridėti. Mums tenka važiuoti į jūsų vietą, užimti vairuotojo laiką, o grįžtant tuščia mašina – tai nuostolis. Pavyzdžiui, keliame į Edinburgą tai gali padidinti kainą pora šimtų svarų, priklausomai nuo krovinio dydžio. Kartais klientai mano, kad Anglija yra maža šalis, tačiau nuo Londono iki Mančesterio yra maždaug tiek pat, kiek nuo Vilniaus iki Rygos. Taip pat reikia atsižvelgti į Londono mokestį už važiavimą į centrą (ULEZ), kuris dabar yra gana „įkandantis“.

Kas įeina į galutinę kainą – ar yra kokių nors „nepageidaujamų“ staigmenų?

Mūsų pateiktoje kainoje įeina pakavimo medžiagos (jei nurodyta), darbas, keliai ir keltai. Tačiau kartais atsitinka, kad klientas turi labai sunkų daiktą, pvz., pianiną ar akvariumą, už kurį reikia specialių kėliklių. Tada kaina šiek tiek pakyla. Taip pat, jei reikia įrengti liftą arba užimti vietą gatvėje, vietos savivaldybė gali reikalauti leidimo. Vieną kartą teko mokėti 100 svarų baudą už tai, kad klientas už užtvaros išmetė lagaminą, o mums reikėjo jo pasiimti. Tai nebuvo mūsų kaltė, bet tai realus gyvenimas.

Kaip apskaičiuojamas tūris – aš nežinau, kiek mano baldai užima vietos?

Nesijaudinkite, dažniausiai paklausiame, kiek tūrių (kubinių metrų) arba dėžių turite. Vidutinė vienvietė lova su grotelėmis tai maždaug 1.5 – 2 kubiniai metrai. Galite tiesiog nufotografuoti kambarius ir atsiųsti mums, mes apytiksliai paskaičiuosime. Yra žmonių, kurie mėgina sutaupyti ir sako „tik kelios dėžės“, o atvyksta pilnas sunkvežimis. Tada tampa nepatogu, nes reikia arba daryti antrą kelionę, arba atsisakyti dalies daiktų. Geriau daugiau kalbėtis iš anksto.

Ar galima mokėti tik atvykus į Lietuvą?

Standartinė praktika yra take deposit ( avansą) apie 30-50 proc., kad užtikrintume, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Likusią dalį galima sumokėti grynaisiais arba pavedimu, kai krovinys pasiekia paskirties vietą. Kartais sutinkame ir su 100% mokėjimu pabaigoje, jei esame jau dirbę su tuo žmogumi anksčiau. Bet naujiems klientams reikia užtikrinimo, nes mes taip pat turime išleidžiamųjų – degalai, keltai, alkoholis vairuotojams (ne, juokauju, tai draudžiama).

Ar mokesčiai už keltą įeina į kainą ar aš turiu juos mokėti atskirai?

Paprastai viskas įskaičiuota. Mes turime sutartis su keltų kompanijomis (DFDS, P&O arba „Eurotunnel“), todėl gauname komercines kainas. Jei jūs bandytumet pirkti bilietus patys, kaina būtų dvigubai didesnė. Vienintelis dalykas, kuris gali kainuoti papildomai, yra jei jūsų daiktai yra ypatingo dydžio arba reikia specialių leidimų, bet tai labai retai. Taigi, mums nereikia rūpintis jokiais bilietais, mes viską tvarkome patys.

Kelionės eiga ir logistika (o kaip ten su tais britais?)

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

Įprastai tai trunka apie 3-4 dienas, priklausomai nuo maršruto. Jei važiuojame per Dover-Calais (keltas), tai greičiau, bet ten eilės gali būti baisios, ypač po „Brexit“, kai tikrinami pasai. Jei važiuojame per „Eurotunnel“ (po kanalu), tai labai greitai, tik 35 minučiai vėžioti mašiną traukiniu. Tačiau ten taip pat gali būti delsimų. Vieną kartą mūsų vairuotojas stovėjo eilėje 7 valandas ties Calais, nes buvo sugedusi muitinės sistema. Todėl visada sakome – planuokite savo atvykimą su atsarga.

Kurie keliai geriausi – ar tikrai važiuojate per visą Europą?

Daugiausia važiuojame per Belgiją, Olandiją ir Vokietiją (A1 greitkelis), tai greičiausias maršrutas. Kartais, jei orai blogi, nukrypame į Prancūziją, bet ten keliai ne tokios kokybės, o degalai brangesni. Vokietijoje yra greitieji keliai (autobahnai), kur galima važiuoti greitai, tačiau ten daug radaro ir baudų. Mūsų vairuotojai žino šiuos keliuos kaip savo kišenę, todėl nenukrypsta, nebent būtina. Svarbiausia yra pasiekti Lietuvą saugiai, o ne per 2 dienas.

Kaip elgiamasi su muitine – ar dažnai sustoja patikrinimams?

Po 2021 metų patikrinimai tapo griežtesni. Anksčiau galėdava važiuoti tiesiai, dabar visada reikia pateikti prekių deklaraciją. Jei viskas tvarkinga, mašina pravažiuoja „žaliajuoju koridoriumi“. Jei sistema pajuoda arba raudona, tada sustojame ir pareigūnai tikrina krovinių atitikimą. Tai gali trukti nuo valandos iki dienos. Esu matęs, kaip iškrauna pilną sunkvežimį vien dėl to, kad klientas nurodė blogą HS kodą (prekių kodą). Tai baisiai nervuojantis, bet mes visada pasiruošę tai išspręsti.

Ar vairuotojai gali dirbti naktį ar turi ilsėtis?

Yra griežtos taisyklės apie vairuotojų darbo ir poilsio laiką (tachografas). Jie negali važiuoti be sustojimo 4.5 valandas, turi privalomą 45 minučių pertrauką. Taip pat neleidžiama vairuoti daugiau kaip 9 valandas per dieną (išskyrus išimtines situacijas). Todėl, jei matote, kad mašina sustojo degalinėje, nebijokite – vairuotojas tiesiog privalo ilsėtis, kitaip gauti didelę baudą. Mūsų komanda visada laikosi taisyklių, nes saugumas yra pirmiausia.

Kas nutinka, jei sugenda mašina kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet mes turime draudimą ir pagalbos tarnybą visoje Europoje. Jei sugenda, skambiname mechanikams, o jei dėl to vėluojame, skambinami klientams ir pranešame. Vieną kartą mums sugedo sunkvežimis Vokietijoje, teko perkrauti visus baldus į kitą mašiną. Tai buvo šventa šventė, bet mes tai padarėme per 12 valandų, o klientas gavo savo daiktus tik viena diena vėliau. Tokios dalykai vyksta, nors retai.

Ar vežate ir mažus siuntinius ar tik didelius krovinius?

Esu matęs viską. Mes daugiausiaSpecializuojamės dideliems kroviniams (baldai, namų ūkis), bet kartais surandame vietos ir mažiems siuntiniams, jei jie tinka į maršrutą. Pavyzdžiui, jei turime 20 kubinių metrų laisvos vietos, o jums reikia nuvežti 2 dėžes su knygomis iš Londono, tai galime susitarti dėl „part load“ (dalins krovinio) kainos. Tai yra pigiau, nei siųsti kurjeriu (pavyzdžiui, DHL ar UPS), ilgiau trunka, bet saugiau.

Pakavimas ir saugumas (ar mano sofa atvyks sveikas?)

Ar aš turiu pats surinkti ar išardyti baldus?

Geriau, kad tai padarytume mes arba jūs, bet kruopščiai. Dideli baldai, pvz., spintos, lovos, turi būti išardyti, nebent jie yra tokie maži, kad praeis pro duris (kas retai). Vieną kartą klientas bandė įvežti neišardyto sofos angą ir nutrūko durų staktos (atsiprašau, staktos). Tai buvo nepatogu. Mes turime įrankių, tai padarysime greičiau ir saugiau. Tiesiog nepamirškite sukaupti visų varžtų į vieną maišelį, kad neprarastumėte jų.

Kokias medžiagas naudojate pakavimui – ar tai saugu?

Naudojame burbuliukų plėvelę, storą kartoną, stropus (juostas) ir užkalimo polistireną. Tai standartas. Jei turite labai brangų paveikslą ar krištolo vazą, ją dedame į specialią dėžę su mediniais rėmais (crate). Nenaudojame senų, drignų dėžių iš parduotuvių, nes jos gali suyti arba sugadinti daiktus. Kruopštus baldų pervežimas iš Anglijos su patikima komanda reiškia, kad mes nebijosime uždaryti jūsų indų į dėžę su 5 sluoksniais plėvelės.

Ar draustas mano krovinys, jei kas nors susilaužo?

Taip, mes turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas). Tačiau jis veikia tik tada, jei mes pakavome daiktus. Jei jūs patys supakavote porcelianą į minkštą dėžę be užpildo, ir jis susilaužo, mes neatsakome. Taip pat, jei daiktas yra jau sulūžęs prieš pakavimą (pvz., trūkyta koja), tai užfiksuojame pakavimo protokole. Būkite sąžiningi, nes vairuotojai viską užfiksuoja vaizdo įrašais.

Kaip elgiamasi su labai sunkiais daiktais, pvz., pianina?

Pianinai ar safai yra mūsų specializacija, bet reikia apie tai pranešti iš anksto. Mes turime specialias priemonės – kėliklius, juostas, ratukus. Pianiną neįmanoma pakelti rankomis, tai būtų pavojinga ir vairuotojui, ir pianinui. Vieną kartą teko vežti „Stainway“ pianiną iš Londono pentaukštį be lifto. Tai užtruko pusę dienos, bet nenukrito nei viena nata. Tokiu atveju kaina gali būti didesnė, tačiau tai verta.

Ar reikia ištuštinti visus spintas ir lentynas?

Būtina. Negalima vežti spintos su drabužiais viduje, nes tai perkelia svorį, ir spinta gali neatlaikyti. Drabužiai geriau susidėti į dėžes arba specialius krepšius. Taip pat reikia išimti viską iš stalčių, nes jie gali iššokti kelyje. Esu matęs, kaip atsidaro stalčius ant greitkelio ir iškrenta visi indai. Tai nėra gražu vaizdas. Taigi, viskas turi būti tuščia ir užrakinta.

Kas daryti, jei mano namuose yra siauros laiptinės?

Tai reali problema, ypač Anglijoje, kur namai dažnai seni ir su siaurais koridoriais. Mes įvertiname situaciją iš anksto. Jei baldas nepraeina pro duris, gali tekti iškelti jį pro langą arba išardyti netgi sieną (nors tai jau ekstremalus atvejis). Kartais klientai sako „įeis“, o vairuotojas atvyksta ir sako „neįeis“. Tada prasideda diskusijos. Geriau išmatuoti laiptinę iš anksto ir papasakoti mums.

Rizikos ir blogos patirtys (nepasitikėkite visais)

Ar dažnai pasitaiko apgavysčių šioje srityje?

Deja, labai dažnai. Yra kompanijų, kurios pažada auksą kalnus, o paima pinigus ir dingsta. Arba atvyksta su nupirktu „vintage“ sunkvežimių, kuris sugeda pusiaukelėje. Patariu visada tikrinti įmonės rekvizitus, atsiliepimus (Google Reviews) ir ar turi jie realų adresą. Jei kaina per maža, bėkite tolyn. Mums dažnai skambina žmonės, kurie jau yra apgauti ir prašo padėti išgelbėti daiktus iš kitos sandėlio. Tai sunku, bet mes stengiamės padėti.

Kas nutinka, jei klientas atsisako pervežimo paskutinę minutę?

Tai yra labai nepatogu, nes mes jau esame planavę maršrutą, įsigiję bilietus. Paprastai grąžiname avansą, atėmus išlaidas, kurias jau patyrėme (pvz., rezervacijos mokesčiai). Jei atsisakote dieną prieš važiavimą, gali prarasti visą avansą. Vieną kartą klientas tiesiog nebeatsiliepė į telefonus, o mes jau buvome prie jo durų Londone. Tai gėda, tačiau tokie dalykai vyksta. Mes žmonės, ne robotai, ir mums taip pat neražu, kai geriaame vėją.

Ar galiu būti tikras, kad mano daiktai neišnyks sandėlyje?

Mes dirbame su patikimais sandėliais Anglijoje ir Lietuvoje, kurie turi apsaugos sistemas ir vaizdo stebėjimą. Tačiau visada rekomenduoju nevežti brangiausius daiktų (pvz., didelių pinigų sumų, juvelyrinių dirbinių) kartu su baldais. Juos geriau pasiimti su savimi. Nors mūsų komanda yra patikima, bet pervežimo metu daiktai yra ne po jūsų akimis. Geriau būti saugus nei vėliau gailėtis.

Kaip elgtis, jei atvykstant randama žala?

Pirmiausia – nedarykite panikos. Reikia sužymėti žalą pristatymo akte (CMR konosamente) ir nedelsiant parašyti mums el. laišką. Mes apžiūrime situaciją, jei tai mūsų kaltė – atlyginame (taisykime arba gražiname pinigus). Jei žala atsirado dėl blogo pakavimo (jūsų kaltė), tai mes padėsime surasti meistrą Lietuvoje, bet už mokėsite patys. Svarbiausia – nedelskite pranešti, po 3 dienų tai bus sunkiau įrodyti.

Ar yra kokių nors dalykų, kurių jūs nevežate?

Nevežiami gaisrai, sprogmenys, gyvos gyvūnai (be specialaus leidimo), narkotikai ir kt. Tai aišku. Taip pat nevežiame daiktų, kurie yra labai purvūs (su grybais ar pelėsiu), kad neinfekuotume kitų klientų daiktų. Vieną kartą bandėme vežti drėgną kilimą, kuris stovėjo rūsyje, ir po to visą mašiną teko dezinfekuoti. Dabar tokių dalykų vengiame kaip ugnies.

Kokia pati keisčiausia istoria susijusi su pervežimu?

O, jų buvo daug. Viena kartą teko vežti kolekcionieriaus rinkinį – 20 dėžių su senoviniais žaislais ir lėlėmis. Kita kart – didelį akvariumą su vėžliu viduje (vėžlys buvo labai neramus). Dar kartą klientas norėjo, kad paimtume jo šunį, nes negalėjo jo palikti, bet mes neturime licencijos gyvūnų pervežimui (tik jeigu tai ne komercinis). Visada kažką naujo išmoksti šioje srityje, niekas nebekeista.

Išvada

Galiausiai, kruopštus baldų pervežimas iš Anglijos su patikima komanda yra investicija į jūsų ramybę. Nors ši sritis pilna rizikų, biurokratijos ir netikėtumų (kaip tas kartas, kai užstrigome Anglijoje dėl sniego), su patirtimi viskas įmanoma suvaldyti. Mes ne tik pervežiame krovinius, mes padedame žmonėms pradėti gyvenimą naujoje vietoje be streso. Jei pasiruošęte, turite sąrašą ir pasitikite savo rinktimi – viskas gerai sueis. Tiesiog nepamirškite, kad kiekvienas baldas turi savo istoriją, o mūsų darbas yra nugabenti ją saugiai namo.