Kaina ir į Mančesterį – viskas viename pasiūlyme

Jei ruošiesi kraustytis ir tave domina tarptautinis perkraustymas į Mančesterį, greičiausiai jau naršai tarp skirtingų įmonių ir bandai suprasti, kurioj vietoj slypi pagrindiniai skirtumai. Aš dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, mačiau situacijų, kai viskas eina kaip per sviestą, ir tokių, kai klientas likdavo be sofos vidury gatvės – ne, ne pačiame Mančesteryje, bet arti. Čia surašiau paprastus atsakymus į klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda žmonės, planuojantys keliaut iš Lietuvos į Angliją su vienu pasiūlymu, kur aiški kaina ir logistika sutampa.

Kaina ir tai, kas įeina į pasiūlymą

Kiek kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Mančesterį?

Dažniausiai žmonės sumoka nuo dviejų tūkstančių iki keturių su puse tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, ar vežiesi vieno kambario butą, ar trisdešimt kubinių metrų namą. Vienas pasiūlymas į Mančesterį su visomis paslaugomis paprastai apima transportą, kuro mokesčius, vairuotojų darbą ir CMR draudimą. Muitai dabar, po Brexit, reikalauja atskiros eilutės. Tiksliau, jei daiktai senesni nei pusė metų ir skirti asmeniniam naudojimui, muito neturėtų būti... ne, palauk, (tiesą sakant, jei tai oficialus perkraustymas, lengvata galioja, bet popieriai privalo būti absoliučiai tvarkingi). Aišku, fiksuotą kainą galima gauti tik po apžiūros. Jei reikia kelti daiktus iš penkto aukšto be lifto – bus papildoma eilutė.

Ar tas vienintelis pasiūlymas apima ir pakavimą, ir iškrovimą?

Zinok, priklauso nuo to, kokį paketą pasirinksi. Vieni pasiūlymai – tik fūra ir durys. Kiti – pilnas servisas, kai vyrukai ateina su dėžėmis, suvynioja tavo puodų kolekciją, iškrauna Mančesteryje ir net išneša į antrą aukštą. Aš asmeniškai rekomenduoju palikti pakavimą mums, nes jei pats supakuosi blogai, draudimas gali nepripažinti žalos. Nors, tiesą sakant, kartais žmonės sutaupo šimtą kitą eurų jei pats susiruošia. Tik dėžės turi būt tikrai kokybiškos. Tos iš parduotuvių apačios, žinai, nelaikys dvidešimt kilogramų. Visos antraštės ir užrašai turi būti aiškūs, kitaip vairuotojas sudės sviestą į svetimą kambarį.

Kokia transporto priemonė dažniausiai važiuoja – fūra ar mažesnė mašina?

Į Mančesterį dažniausiai važiuojame standartiniais fūrais, kurios talpina apie dvidešimt kubinių metrų. Kai daiktų mažai, galima siūlyti krovininį mikroautobusiuką, bet ten kaina už kubą išeina brangiau. Jei klientas gyvena siauroj gatvelėj centre, kur parkavimas tragedija, ten jau reikia mažesnio transporto arba perkrauti ant mašinos. Pernai turėjau atvejį Didsbury rajone, kur fūra paprasčiausiai netilpo tarp medžių. Tai jei turi kiemą ar arti galima sustoti – fūra. Jei ne – galvosim iš naujo. Kartais pasitaiko, kad reikia dviejų maršrutų, bet tai jau retas dalykas.

Ar kaina keisis, jei aš sugalvosiu dar kažką pristatyti paskutinę savaitę?

Keisis. Ir nebūtinai į gerąją pusę. Jeigu sutartis jau pasirašyta ir vietos fūroje yra, o tu pridėsi dar sofą, gal nieko. Bet jei reiks antro reiso ar didesnės mašinos – mokėsi daugiau. Buvęs atvejis: klientas prisiminė, kad reik dar vežti šaldytuvą, kai fūra beveik pilna. Teko atsisakyti dalies krovinio arba primokėti tris šimtus eurų. Geriausia – sudaryti sąrašą likus savaitei ir nepasirašyti ant paskutinės eilutės, jei esi ne visas užtikrintas. Verslas yra verslas, o degalai dabar tikrai ne pigūs. Sutartis egzistuoja tam, kad nebūtų vietos interpretacijoms.

Kaip vyksta visas procesas

Kiek laiko užtrunka kelionė nuo Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos iki Mančesterio?

Transportui kirsti Europą ir patekti į Angliją per Eurotunelį arba keltą trunka apie tris–penkias dienas, priklausomai nuo to, kur pradėsim. Jeigu krauname Kaune, kelias trumpesnis nei iš Klaipėdos. Bet svarbiausia ne tik nuotolis – muitinės patikra Doverio ar Folkestone pusėj gali užtrukti pusdienį, o kartais ir ilgiau. Turėjom reisą, kai vairuotojas dėl eilių Larne uoste prastovėjo aštuonias valandas. Planuok keturias–šešias dienas iki durų. Žinok, jei ta pasiūlymas labai skubus, gali tekti primokėti už ekspresą. Nesekundžiu paskutinę minutę – tada viskas kainuoja trigubai.

Ar man reikia patiems padėti pakelti baldus, ar viską padarys baldų pervežimo komanda?

Ne, tu neprivalai liesti nė vienos dėžės, jei nenori. Profesionalai turi vežimėlius, diržus ir rankas tam reikalui. Žinoma, jei nori padėti – neatsisuksi. Bet JK pusėje dažnai pasitaiko, kad laiptinėj nėra lifto ir tada dviejų žmonių komanda gali paprašyti pačiam atidaryti duris ar palaikyti. Vieną kartą klientas nusprendė padėti nešti pianiną. Aš nerekomenduočiau – ne todėl, kad nepajėgsi, bet jei kas nors nutiks, draudimas gali suktis aplink pirštą. Leisk dirbti tiem, kurie tai daro kasdien. Jie žino, kur slypi kampai.

Koks realus laikas, kada mano daiktai bus Mančesteryje?

Jei pasirinkimas – tiesioginis perkraustymas, kai fūra važiuoja su tavim viena, daiktai gali būti namuose per tris–penkias dienas. Tačiau dažniausiai kaina į Mančesterį viskas viename pasiūlyme yra palankesnė todėl, kad mašina veža keleto klientų daiktus. Tada reikia laukti, kol surenkamas pilnas krovinys ir vyksta maršrutas. Realiai tai gali užtrukti nuo septynių iki keturiolikos dienų. Buvę taip, kad fūra apskrieja Europą, paimdama krovinį iš Talino, Rygos, tada tik Mančesteris. Kantrybės reikia. Bet sutaupysi. Kartais tiek, kad atperka laukimo laiką.

Ar galima vežtis augintinį kartu su baldais?

Augintiniai nekeliauja kartu su baldais fūroje – tam reikalingi specialūs gyvūnų pervežimai su veterinariniais pažymais ir mikročipais. Dėl gyvūnų, tiesą pasakius, aš ne specialistas – vežu daiktus, o ne kates, nors per dvidešimt metų mačiau visko. (Bet palauk, jei kalbame apie auksines žuvis akvariume – čia jau kita kalba, reikia konsultuotis atskirai). Fūroje oro sąlygos nepakankamos gyvūnui, o draudimas to nerengia. Geriau kreiptis į gyvūnų pervežimo agentūrą, jos išmano dokumentus į JK, kurie po Brexit labai sugriežtėjo. Neik lengviausiu keliu.

Daiktai, draudimas ir apribojimai

Ar galiu vežtis augalus į Jungtinę Karalystę po Brexit?

Augalus vežti galima, bet su dideliais BET. Reikia fitosanitarinio sertifikato, kuris įrodo, kad augalas neturi kenkėjų. Be to, dirvožemis – problema. Daugelis klientų manęs klausia apie fikusus ir monstrius begonijas. Kambarinius augalus galima, jei be dirvos, tik hidroponiškai arba steriliam substrate. Bet muitinė gali vis tiek sulaikyti. Geriau palikti mamai, arba dovanoti kaimynams. Aš pats savo augalus palikau prieš ketverius metus, kai važiavau komandiruotėn, ir nė vienas neišgyveno pas mano sesę. Tai gal ir taip geriau. Gamta atsinauja, o draugai liks.

Ką daryti, jei pervežimo metu bus sulamdyta dėžė arba subraižyta spinta?

Pirma, neskubėk duoti parašo ant važtaraščio, kol neapžiūrėjai visko. Jei pasirašei "gauta tvarkingai", o paskui atidarei sulamdytą dėžę – draudimo kompanija gali pasakyti, kad pati kaltas. Dėl subraižytos spintos – jei tai mūsų kaltė ir ji buvo supakuota mūsų, draudimas dengia. Bet jei pats surašei daiktus į silpnas dėžes – ne visada. Buvo atvejis, kai klientas supakavo stiklinį staliuką į laikraščius. Taip, į laikraščius. Žinoma, jis subyrėjo. Mes negalėjom nieko padaryt. Pakuotė turi atitikti tarptautinius standartus, kitaip – atleisk, bet tai tavo rizika. Visada patikrink turinį čia pat.

Ar verta drausti visus daiktus, ar tik brangiuosius?

Asmeniškai – drąsk visavertį draudimą. Ypač jei vežiesi senovinę komodą, išradingai įsuktą sofą ar tiesiog visą butą, kurio vertė didelė. CMR draudimas, kuris įeina į bazinę kainą, dengia tik kelis eurus už kilogramą. Tai reiškia, kad jei tavo kompiuteris sveria du kilogramus, o vertė tūkstantis – gausi keliolika eurų atlygio. Ne juokas. Aš žinau, kad draudimas kainuoja papildomai, kartais iki penkių procentų vertės, bet ramus miegas vertas. Nors, būna, klientai sako: „mano daiktai beverčiai“. Tada pagalvok dar kartą. Skaičiuok ne pagal svorį, o pagal sentimentą ir kainą parduotuvėj.

Kodėl negalima vežtis tam tikrų maisto produktų?

Jungtinė Karalystė labai saugo savo rinką nuo svetimų bakterijų ir virusų. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai, medus, kai kurie vaisiai – vežti draudžiama arba reikia specialaus leidimo. Kartais klientai bando įgrūsti šaldytą kugelį ar dešrą, bet pasienyje tikimybė, kad šuniukas uostys ir muitinė konfiskuos – didelė. Aš nekalbu apie porą šokoladų ar arbatos dėžutę – tą galima. Kalbu apie didelius kiekius. Beje, jei turi vaistų – nepamiršk receptų angliškai. O šiaip palik lietuvišką šaltibarščių sultinį broliui, JK parduotuvėse nusipirksi visko, ko reikia rimtam barščiui. Nešiokis traškiočius lagamine, ne fūroj.

Dokumentai, muitas ir biurokratija

Ar man reikia kažkokio specialaus popieriaus, kad daiktai praeitų muitinę JK?

Taip, reikia. Pirmiausia – sąrašas daiktų su vertėmis, dar vadinamas pakavimo sąrašu. Antra, kopija asmens dokumento. Trečia, jei daiktai nauji – gali reikėti sąskaitų faktūrų, kad įrodytum, jog neveži prekių pardavimui. Muitininkai po Brexit tapo žymiai atidesni. Buvo situacija: klientas vežė dešimt naujų dviračių. Sakė, kad „žmonai ir vaikams“. Muitinė nepirko. Užfiksavo kaip komercinį krovinį. Tai jei vežiesi asmeninius daiktus, jie turi būti naudoti. Geriau paruošk popierius iš anksto, kad vėliau nereikėtų aiškintis telefonu pusę dienos. Ir nepatingėk turėti vertimus.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra, kai vežami namų apyvokos daiktai į Angliją?

Nuo pusvalandžio iki kelių valandų. Jei dokumentai tvarkingi ir muitininkas geros nuotaikos – praleidžia gana greitai. Bet jei nusprendžia patikrinti krovinį fiziškai, turi atidaryti dėžes, parodyti... gali užtrukti. Sunku prognozuoti tiksliai – priklauso nuo dienos, nuo eilių, nuo to, ar sistema veikia. Kartais Doveryje stovi eilė kaip prie bestselerio premjeros. O kartais pravažiuoji beveik nemačius jokių vartų. Aš pats būnu susinervinęs tada, kai vairuotojas skambina ir sako, kad jau ketvirtą valandą stovi. Nieko padėt negaliu. Tik iškentėt ir sunerimt kartu.

Ar studentas gali vežtis daiktus be muito mokesčių?

Studentai, kurie persikelia dėl studijų, gali pasinaudoti tam tikromis lengvatomis, bet... atleisk, čia jau reikia tikrinti konkrečią vizą ir taisykles. Daugiausiai girdžiu, kad jei studijuoji JK ilgiau nei dvylika mėnesių ir daiktai yra asmeniniai, muito nereikia. Bet jei atsiveši velosipėdą, kurį parduosi po mėnesio – nebe ta istorija. Aš ne muitinės agentas, (tiesą pasakius, šitą dalį visada patikrinu su vietos brokeriu, nes taisyklės keičiasi). Pats vežu, bet dokumentus tvarko specialistas. Tad jei studentas skaitai – pasitikrink su muitine arba su mumis, mes perduosime teisingam žmogui. Nepasitikėk gandais iš forumo.

Kas kartais nutinka blogai

Ar buvę atvejų, kai daiktai vėlavo savaitėmis, ir kodėl taip nutinka?

Buvę. Ir ne vienas. Pernai žiema, audros Prancūzijoje, uoste nebeplaukia keltai – fūra stovi. Arba kita situacija: perkraustymo įmonė suvilioja klientą žema kaina, paima daiktus, o paskui neberanda fūros. Daiktai guli sandėlyje Vilniuje tris savaites. Tai dažniausiai nutinka ne dėl orų, o dėl to, kad įmonė per maža arba peroptimistiška. Mūsų darbe vėlavimas savaitėmis – tai jau kritinė situacija. Klientas beveik visada bejėgis. Tiesiog turi laukti. Blogiausia, kai visi daiktai – vienintelė lova, o tu miegi ant čiužinio pas draugus. Aš pykstu tada, kai negaliu padėt, bet sistema tokia.

Ką daryti, jei atvažiavusi įmonė sako, kad netelpa viskas ir reikia primokėti?

Tai vienas iš klasikinių gudravimų. Pasirašai sutartį, atvažiuoja mašina, o paskui vairuotojas sako: „oh, atleisk, neužteks vietos, reikia dvigubai didesnės“. Tuomet spaudimas veikia – juk nori išvykti greičiau. Ką daryti? Pirma – neturėtų taip būti, jei prieš tai buvome atlikę apžiūrą. Antra – skaityk sutartį. Jei ten aiškiai nurodytas kubatūra, o tu nesugrūdai daugiau – įmonė kaltė. Buvo toks atvejis Šiauliuose, kai klientui prikišo ketvirtadaliu mažesnę fūrą. Nesąmonė. Jie matyt galvojo, kad jis nepastebės. Klientas atsisakė mokėti ir per dieną radom kitą sprendimą. Nepasiduok spaudimui, rašyk viską iš anksto.

Ar tikrai visos tarptautinio perkraustymo įmonės dirba sąžiningai?

Ne. Atleisk už atvirumą, bet rinka pilna tų, kurie pasiima užstatą ir dingsta, arba perduoda krovinį trečiajai šaliai be jokio draudimo. Aš per savo karjerą mačiau, kaip žmonės gaudavo sulamdytas spinteles be jokio paaiškinimo. Todėl rinkis įmonę pagal tai, ar ji turi ofisą, ar rašo sutartis, ar turi realias apžvalgas. Ne tik gražų Facebook puslapį. Pigiausias pasiūlymas dažnai būna brangiausias, nes poto moki už informaciją, nervus ir bandai surasti daiktus. Aš pats dirbu su partneriais JK jau penkiolika metų ir net tada viską tikrinu dukart. Jie turi žinoti, kad tu žinai savo teises.

Paskutiniai praktiški dalykai

Ar verta patiems pakuoti daiktus, ar geriau palikti profesionalams?

Dalinai – taip, dalinai – ne. Knygas, drabužius, virtuves galima ir pačiam, sutaupysi. Bet techniką, stiklą, meno dirbinius – tikrai ne. Yra tokia speciali pakavimo technika su burbuline plėvele ir kampų apsaugomis, kurią mes naudojame. Kai pats pakuoji, dažnai pamiršti, kad dėžė bus ant kažkokios kitos dėžės, ir svoris spaudžia. Aš prisimenu savo pirmąjį asmeninį perkraustymą prieš dvidešimt metų – supakavau lėkštes į spaudinio popierių. Nu ir? Nu ir nieko neliko. Nuo to laiko profesionalai pakuoja net mano asmeninius daiktus. Turėk omeny, kad bloga pakuotė = nulinė nuovoka.

Kada geriausia planuoti perkraustymą į Mančesterį – vasarą ar žiemą?

Vasara – brangiau, nes visi važiuoja. Vaikai baigia mokyklas, universitetai baigiasi, visi juda. Fūrų paklausa šokteli, kaina irgi. Žiema – pigiau, bet rizikingiau dėl orų. Aš siūlau rugpjūtį–rugsėjį arba kovą–balandį. Tarpsezonis. Oras dar neblogas, kainos stabilesnės. Nors Mančesteris... ten lyja beveik visada, tai oras fūros vairuotojo nelabai gąsdina. O klientams patogiau, kai nereikia tempti dėžių per sniegą. Jei gali rinktis – venk gruodžio ir sausio. Tada netoli švenčių visi skuba, vairuotojai nori namo, ir bendras chaosas didesnis. Geriau atsikratyk daiktų prieš Kalėdas.

Kaip susirasti patikimą įmonę, kuri veža krovinius į Didžiąją Britaniją?

Pirmiausia – paieškok, ar įmonė turi tarptautinės perkraustymų federacijos narystę, kaip FIDI ar OMNI. Tai nėra šimtaprocentinė garantija, bet filtras nuo šlamšto. Paskui – paklausk, ar jie patys vairuoja, ar perduoda kažkam. Ar turi draudimą, ne CMR, o pilną. Ar gali parodyti foto iš sandėlio. Aš asmeniškai siūlau surasti tris įmones, palyginti ne tik kainas, bet ir tai, kaip jos komunikuoja. Jei atsako per savaitę, painiojasi su datomis – spruk. Rimtas vežėjas į Mančesterį turi žinoti, kokia grupinio krovinio situacija artimiausioms savaitėms. Nebijok klausti kvailų klausimų – jie atskiria patyrusius nuo aferistų.

Ką nepamiršti paskutinę dieną prieš fūros išvažiavimą?

Pasikrausk telefoną. Išjunk elektrą virdulyje, nes kartais palieka įjungtą. Patikrink, ar dėžėse nėra nieko skysto ir atidaro – aš turėjau atvejį, kai butelyje actas atsivėrė ir suvilgy visas batų dėžes. Nepamiršk palikti rakto kaimynams, jei reikės ko nors grįžus. Ir pasirašyk ant piršto – patikrinti tinklą. Dar – pareikšk vairuotojui, jei yra labai trapių dalykų; jie turi žinoti, kur statyti. Ir atsispausdink važtaraščio kopiją. O, ir nepalik nieko svarbaus, kaip paso, pasislėpusio spintelėje. Jo nepakraus, bet pats vėliai naršysi po dėžes be reikalo. Pažadėk man, kad perki bent jau kavos spintelę.

Kaip elgtis, jei fūra negali prisartinti prie namo durų Mančesteryje?

Nelabai kas keista, jei gyveni senamiestyje ar tiesiog siauroj gatvelėj. Tada naudojam shuttle metodą – mažesnis krovininis mikroautobusiukas veža daiktus iš fūros iki tavo durų. Tai kainuoja papildomai, nes reikia dar vieno vairuotojo laiko ir kuro. Buvo atvejis, kai klientas manė, kad galėsime sustoti tiesiai prieškambario slenksčio, bet gatvė buvo užkimšta statybinėmis tvoromis. Teko vežti daiktus šimtą metrų vežimėliais per lietų. Mančesteris, beje, dėl lietaus čia visai nepadeda. Planuok, kad tokie dalykai gali pridaryti papildomų išlaidų. Geriau apie tai pagalvok dar Lietuvoj, nei vėliau keiksnoji orą.

Ar galiu palikti daiktus laikinoj saugykloj, jei dar nežinau tikslios adreso?

Žinoma, daugelis įmonių, kurios siūlo tarptautinį perkraustymą, turi sandėlius Vilniuje arba partnerius Londone. Jei dar neradai buto Mančesteryje, daiktai gali kelias savaites ar net mėnesį palaukti saugioje patalpoje. Turi žinoti, kad saugojimas kainuoja papildomai – paprastai nuo keliasdešimties eurų už kubinį metrą per savaitę. Aš visada sakau klientams: geriau palaukti su siuntimu, nei mokėti dvigubai už saugyklą. Bet jei jau skubu iš buto, – sandėlis gelbėja. Svarbu, kad sutartyje būtų aiškiai įrašytos sąlygos. Nepasirašinėk ant popieriaus, kur nematai įkainių lentos.

Išvada

Tarptautinis perkraustymas į Mančesterį nėra raketų mokslas, bet ir ne savaitgalio išvyka. Svarbiausia – aiški kaina ir į Mančesterį – viskas viename pasiūlyme, kuriame matai, ką perki. Nepatikėk žodžiu į orą, visada rinkis raštišką sutartį ir žmones, kurie atsako į skambučius net sekmadienį. Jei kas nors atrodo per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Sėkmės kraustantis. Jei kils klausimų – rašyk, telefonuosiu atgal, kai tik nepasiliksiu fūroje užstrigęs kažkur prie Calais.