Krovinių transportavimas iš Anglijos: jūsų patogumui

Įvadas

Krovinių transportavimas iš Anglijos yra patogus tada, kai žmogus iš anksto supranta, kas vyksta po užklausos. Ne visada viskas eina kaip laikrodėlis: sandėlis vėluoja su pakrovimu, dokumentuose atsiranda klaidų, keltas gali būti atšauktas, o klientas kartais pamiršta pasakyti, kad paletės iš tiesų yra aukštesnės. Per 20+ metų mačiau visko – nuo labai tvarkingų Londono sandėlių iki garažų, kur krovinys „rytoj ryte“, nors rytojaus nėra. Čia parašysiu paprastai: kaip užklausti, ko tikėtis, kiek kainuoti ir kur dažniausiai stringa.

DUK

Krovinių transportavimas iš Anglijos: kaip viskas atrodo užklausos etape

Kas vyksta po užklausos?

Parašote užklausą, o mes pirmiausia žiūrime ne į gražią kainą, o į realybę: iš kur imame, kur vežame, kiek paletėlių, ar tilps ant grindų, ar reikia liftu, ar sandėlis dirba iki 16:00. Po to tikriname, ar krovinys gali važiuoti surinktinis, ar reikia atskiro sunkvežimio. Kartais užtenka vienos žinutės, kartais tenka prašyti nuotraukų. Be to, tikriname, ar gavėjas Lietuvoje gali priimti puspriekabę. (pataisau: ne visada iškart, kai kurie klientai siunčia tik „2 paletės“ ir tiek.)

Koks krovinių transportavimas iš Anglijos kaina?

Kaina nėra lipdukas ant lentynos. Paletė iš Londono į Kauną gali kainuoti apie €90–€180, jei yra vietos groupage linijoje. Pilnas 13,6 m tentas į Vilnių dažniausiai būna apie €1 600–€3 200, o greitas reisas gali šokti iki €4 000+. Pridėkite muitinės tvarkymą, draudimą, laukimą, krovos darbus. Bloga žinia: pigiausias pasiūlymas kartais dingsta po depozito. Todėl prieš mokant verta pasitikrinti, kas realiai įeina į kainą ir kas už ją atsako.

Ar pigiau vežti paletėmis ar pilnu sunkvežimiu?

Jeigu turite 1–4 paletes, beveik visada pigiau važiuoti surinktiniu kroviniu, nes dalinatės vieta su kitais. Jei turite 20+ paletėlių arba 18–24 tonų, pilnas sunkvežimis tampa logiškesnis, nes niekas jūsų neperkrauna, mažiau rizikos ir greičiau. Yra tarpinė zona, tarkim 8 paletės: čia skaičiuojame abu variantus. Kartais groupage atrodo pigiau, bet po muitinės ir laukimo išeina beveik tiek pat. Todėl geriausia daryti paprastą skaičiavimą pagal terminą, riziką ir galutinę sumą.

Kiek trunka krovinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Normaliai 3–7 darbo dienos, jeigu kalbame apie surinktinius krovinius iš Anglijos į Lietuvą. Pilnas sunkvežimis gali atvykti per 2–4 dienas, jei pavyksta pakrovimas ir nėra eilių Doverio uoste. Greitas variantas – apie 48–72 valandos, bet jis nėra pigus. Kartais viską sugadina dokumentai: vienas neteisingas HS kodas ir muitinė pasako „palaukite“, o klientas sako „bet vakar sakėt greitai“. Taip ir atsiranda skirtumas tarp planuoto ir realaus termino.

Ar galite paimti krovinius iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio?

Taip, imame iš Londono, Birmingamo, Mančesterio, Lydso, Notingamo, Bristolio, net iš šiaurės pusės, jei maršrutas susidėlioja. Reikalingas tikslus paėmimo adresas, kontaktas, pakrovimo langas ir ar ten yra dokas, ar reikia rankinio krovimo. Jei sandėlis yra užmiestyje ir vairuotojui reikia laukti dvi valandas, kaina pasikeis. Trumpas nukrypimas – britiški sandėliai kartais atrodo kaip laukai be adreso, bet GPS dažniausiai gelbsti. Svarbiausia, kad kontaktas ten būtų gyvas, ne „skambinkite rytoj“.

Kokių duomenų reikia užklausai?

Duokite adresus, kontaktus, prekių aprašymą, HS kodus, kiekį, svorį, matmenis, ar prekės naujos ar naudotos, ar yra medinė pakuotė. Nuotraukos labai padeda – ypač kai klientas rašo „standartinė paletė“, o iš tikrųjų ji kyšo per kraštus. Reikia žinoti, ar reikalingas draudimas, ar krovinys turi būti iškrautas su krautuvu. Be šių duomenų kaina būna tik spėlionė. O spėlionė logistikoje dažniausiai baigiasi papildomu skambučiu ir nervais.

Kas yra surinktiniai kroviniai iš Anglijos?

Surinktiniai kroviniai yra tada, kai jūsų 2–3 paletės važiuoja viename sunkvežimyje su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau, bet reikia kantrybės, nes maršrutas darosi sudėtingesnis: Londonas, terminalas, keltas, Belgija ar Olandija, tada Lietuva. Gera pusė – nereikia mokėti už visą tentą. Bloga pusė – jei vienas klientas vėluoja su dokumentais, visi kiti šiek tiek pajunta tą vėlavimą. Tiesiog taip veikia groupage, gražiau nepapasakosi.

Krovinių transportavimas iš Anglijos į Lietuvą: dokumentai ir muitinė

Ar po Brexit reikia muitinės?

Taip, po Brexit muitinė yra beveik visada, jei prekės keliauja tarp Jungtinės Karalystės ir ES. Net jei Anglija atrodo „arti“, ji jau nėra ES muitų zonoje. Reikia eksporto/importo duomenų, EORI, HS kodų, prekių vertės. Asmeniniams daiktams taisyklės kitos, bet ir ten reikia sąrašo bei paaiškinimo. Nežinau 100%, ar kiekvienas smulkus siuntėjas tai supranta, bet be popierių krovinys tiesiog stovės.

Kas tvarko eksporto deklaraciją?

Dažniausiai ją tvarko muitinės tarpininkas arba ekspeditorius, bet jam reikia duomenų iš jūsų. Jei prekės eksportuojamos iš JK, reikia eksporto deklaracijos JK pusėje; importui į Lietuvą – ES importo procedūros. Kartais klientas sako „aš viską pateikiau“, o paaiškėja, kad pateikė tik sąskaitą. Tai ne tas pats. Geriau viską patvirtinti raštu, nes vėliau ginčytis dėl „kas turėjo“ niekam nepadeda.

Ką reiškia EORI ir HS kodas?

EORI yra identifikacijos numeris muitinėje, reikalingas įmonėms, kurios importuoja ar eksportuoja prekes. HS kodas yra prekių klasifikacijos kodas, pagal jį muitinė supranta, kas per daiktas važiuoja ir kokios taisyklės taikomos. Jei HS kodas blogas, gali keistis muito tarifas, sertifikatai ar draudimai. (Tiksliau: ne visada keičiasi tarifas, bet problemų tikrai atsiranda.) Todėl šitoje vietoje neatsakau „ai, įrašykite ką nors“.

Ar reikia CMR dokumentai?

Taip, tarptautiniame kelių transporte CMR beveik visada yra pagrindinis dokumentas, fiksuojantis krovinio paėmimą ir pristatymą. Jame būna siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, paletės, svoris, pastabos apie pažeidimus. Jei vairuotojas pakrovė be patikrinimo, vėliau sunku įrodyti, kad žala atsirado kelyje. Todėl nuotraukos prieš pakrovimą nėra formalumas, o normali apsauga. Čia turėtų būti nuoroda į CMR dokumentai, jei tokį skyrių turėtume viduje.

Ar atvežate į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius?

Taip, vežame į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų ir mažesnes gyvenvietes, jei yra normalus privažiavimas. Dideliuose miestuose paprasčiau, nes vairuotojas greičiau susiranda klientą. Kaimo sodyboje be gatvės pavadinimo prasideda skambučiai: „ar matote bažnyčią?“. Iškrovimas su hidrauline bortu dažniausiai įmanomas, bet jei reikia keltuvo ar rankinio nešiojimo, tai reikia sakyti iš anksto. Priešingu atveju būna nepatogumų.

Kiek kainuoja krovinio draudimas?

Draudimas nėra tas pats, kas vežėjo atsakomybė. CMR riboja atsakomybę maždaug iki 8,33 SDR už kg, todėl brangi elektronika ar baldai už pilną kainą taip neatsistato. Papildomas krovinio draudimas dažniausiai kainuoja apie 0,2–0,6% nuo deklaruotos vertės, bet sudėtingi kroviniai gali kainuoti daugiau. Čia yra krovinių draudimas. Jei vertė didelė, neverta taupyti eurų, kurių paskui gailiesi.

Krovinių transportavimas iš Anglijos: praktiški patarimai klientams

Ar galima vežti asmeninius daiktus iš Anglijos?

Taip, galima vežti drabužius, baldus, buitinius daiktus, dviračius, kartais net nedidelę techniką. Reikia sąrašo, kas važiuoja, ar daiktai naudoti, ar perkami iš parduotuvės, kokia apytikslė vertė. Jei kraustotės, gali reikėti papildomų dokumentų apie gyvenamąją vietą ar išvykimą. Asmeniniai daiktai ne visada yra „be muitų“, ypač jei atrodo kaip komercinė siunta. Kartais paprastas sąrašas sutaupo daugiau nervų nei gražiausias katalogas.

Ar vežate automobilių dalis, statybines medžiagas, baldus?

Vežame automobilių dalis, statybines medžiagas, baldus, įrankius, prekybos prekes, jeigu jos nėra draudžiamos ar per sunkios standartinei įrangai. Automobilių dalys dažnai turi skysčių, tepalų, akumuliatorių – čia reikia pasakyti iš anksto. Statybinės medžiagos, pavyzdžiui, plytelės ar gipsas, gali būti sunkios, nors paletė atrodo maža. Baldai reikalauja geros pakavimo apsaugos. Nevežame to, kas kelia pavojų arba ko negalima legaliai įvežti į ES.

Ką reiškia „door to door“ pervežimas?

Door to door reiškia, kad krovinys imamas iš siuntėjo adreso Anglijoje ir pristatomas gavėjui Lietuvoje. Skamba paprastai, bet praktikoje reikia žinoti, ar „door“ yra sandėlis su doku, ar garažas be vietos sunkvežimiui. Kartais tenka naudoti mažesnį automobilį paskutinei atkarpai. Tai kainuoja papildomai, bet klientui patogiau. Jeigu adresas mieste, viskas gerai; jeigu ūkis už miškų, reikia planuoti.

Ar gavau sekimo numerį?

Surinktiniam kroviniui dažniausiai gaunate krovinio numerį, maršruto informaciją ir kontaktą, kas atsako už užklausą. Pilno sunkvežimio atveju kartais turite vairuotojo numerį, kartais tik ekspeditoriaus, nes vairuotojas važiuoja, miega, kraunasi ir ne visada atsiliepia. Tai nėra noras slėpti informaciją, tiesiog logistika gyva. Geriausias variantas – vienas žmogus, kuris žino situaciją ir gali pasakyti, kur stovi mašina. Bent jau bandome taip daryti.

Kodėl kaina keičiasi vėliau?

Kaina keičiasi, kai pasikeičia faktai. Klientas parašė 3 paletes, o sandėlyje stovi 7; svoris buvo 400 kg, o realiai 1 200 kg; iškrovimas turėjo būti su krautuvu, bet jo nėra. Dar keičia kuro kainos, ferių eilės, sezoniškumas, skubumas. Kartais klaidą daro ir ekspeditorius, tada tenka pripažinti ir derėti sąžiningai. Blogiausia, kai kas nors tyčia meta mažą kainą, o vėliau „pamiršta“ pridėti mokesčius.

Saugumas, draudimas ir problemos pervežant krovinius

Ar krovinių transportavimas iš Anglijos yra saugus?

Krovinių transportavimas iš Anglijos nėra stebuklas ir nėra ruletė. Saugu, kai krovinys tinkamai sukrautas, paletės apjuostos, dokumentai tvarkingi, vairuotojas žino maršrutą, o klientas nepakrovė šlapių dėžių. Nesaugu, kai viskas daroma „kaip nors“, be nuotraukų, be tvirtinimo, be draudimo. Per metus mačiau ir idealiai atvažiavusių baldų, ir pažeistų siuntų, kurias reikėjo aiškinti su draudimu. Saugumas prasideda dar prieš pakrovimą.

Ką daryti, jei krovinys atvyko apgadintas?

Nufotografuokite viską prieš iškraunant, nepasirašinėkite švaraus priėmimo, jei matote žalos. Praneškite mums iškart, ne po trijų savaičių, kai baldas jau surinktas ir dėžės išmestos. Reikia CMR, nuotraukų, vertės dokumentų, pakuočių būklės. Draudimas nemėgsta pasakojimų „man atrodo, kad jau buvo“. Jeigu žala rimta, kartais geriau sustabdyti iškrovimą ir fiksuoti aktą. Taip, tai nepatogu, bet taip mažiau ginčų.

Kai viskas stringa: vėlavimai, žala ir sunkūs klausimai

Kaip rinktis krovinių pervežimo įmonę iš Anglijos?

Žiūrėkite ne tik į kainą, bet į atsakymus. Gera įmonė klausia matmenų, svorio, dokumentų, pakrovimo sąlygų. Bloga tik rašo „ok, kaina tokia“ ir prašo pinigų į priekį. Patikrinkite, ar aiškiai pasakyta, kas atsakingas už muitinę, draudimą, vėlavimą, žalą. Paprašykite sąlygų raštu. Per 20 metų mačiau, kad ramiausiai kalbantys dažnai tvarkosi geriau nei tie, kurie šaukia „skubėk, pigiai“.

Ar verta imti pigiausią pasiūlymą?

Kartais verta, jei tai normali kaina iš patikimo vežėjo. Bet jeigu pasiūlymas per daug gražus, kažkas tikrai paslėpta. Gali būti, kad nėra draudimo, nėra muitinės, nėra realaus termino arba krovinys važiuos per penkis terminalus. Pervežimas nėra loterija, nors kartais taip atrodo. Geriau mokėti šiek tiek daugiau ir žinoti, kas atsakys telefonu, nei po savaitės ieškoti, kur dingo jūsų paletės.

Ką daryti, jei muitinė sustabdė krovinį?

Reikia ramiai surinkti dokumentus: sąskaitą, pakavimo lapą, HS kodus, EORI, transporto dokumentus, paaiškinimą apie prekes. Dažniausiai problema ne pačiame krovinyje, o popieriuose. Vienas kodas, viena vertė ar vienas siuntėjo adresas gali sustabdyti visą procesą. Tada laukiama atsakymų, o klientui atrodo, kad niekas nieko nedaro. Iš tikrųjų muitinės tarpininkas spaudžia sistemą, siunčia patikslinimus ir laukia sprendimo.

Kas nutinka, jei klientas nepakrovė laiku?

Jei klientas nepakrovė laiku, vairuotojas vis tiek turi grafiką ir kitus krovinius. Gali tekti laukti, perkelti paėmimą į kitą dieną arba mokėti už laukimą, jeigu jis numatytas sąlygose. Praktikoje žmonės dažnai sako „dar 20 minučių“, o praeina dvi valandos. Tada stringa visas maršrutas. Todėl pakrovimo langas nėra biurokratinė nesąmonė, o normali tvarka, kad visi nenukentėtų.

Kodėl kartais tenka laukti ilgiau?

Vėluoja dėl dokumentų, eilių uostuose, oro, vairuotojų darbo laiko, terminalo apkrovos arba todėl, kad kažkas nepakrovė laiku. Kartais kaltas kelias, kartais klientas, kartais mes patys, nes taip būna. Jei krovinys galėtu palaukti dieną, groupage dažnai yra geresnis pasirinkimas. (Tiksliau: galėtų, bet čia jau mano klaida.) Svarbiausia – turėti kontaktą, kuris nedingsta, kai reikia paaiškinti.

Išvada

Krovinių transportavimas iš Anglijos gali būti tikrai patogus, jeigu klientas duoda tikslų aprašymą, nuotraukas, matmenis, svorį, adresus ir dokumentus. Kaina dažniausiai susideda iš maršruto, krovinio tipo, muitinės, draudimo ir to, ar reikia laukti. Geriausias patarimas – neklausinėti tik „kiek pigiausiai“, o klausti, kas tikrai atveš, kas draus, kas spręs muitinę. Tada viskas paprastesnė, net kai Doverio uostas vėl šėlsta.