Krovinių transportavimas į UK – patogus ir greitas: kaip išlikti protingam tarp dokumentų chaoso

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, o po „Brexit“ viskas pasikeitė neįsivaizžiuojamai. Anksčiau krovinių transportavimas į UK – patogus ir greitas procesas buvo savaime suprantamas dalykas, tiesiog užkrauti ir važiuoti per kanalą. Dabar? Dabar ten kurios biurokratijos, kad kartais susimąstai, ar verta. Bet ne viskas taip blogai, kaip gali atrodyti iš pradžių. Jeigu žinai, kur gąsdinti, o kur reikėtų būti tiksliai, viskas gali vykti sklandžiai. Štai jums mano paprastas, be jokių marketingo apvalkalų, vadovas, kaip tai veikia iš vidaus, kai jau susiduri su realiomis problemų užuomazinėmis.

Dokumentai ir muitinės siaubas

Ar tikrai reikia TIR knygelės mažam siuntiniui?

Sakyčiau, kad ne, nebent jums labai norisi iššvaistyti pinigų. TIR knygelė reikalinga, kai važiuojate be muitinės uždarymo (t.y., neesate importuojami prekės vienoje šalyje ir keliatės toliau), tačiau mažiems siuntiniams į UK tai dažniausiai per daug brangu žaislas. Geriau padaryti paprastą eksporto deklaraciją. Tiesa, turiu omenyje atvejį, kai vienas vairuotojas nusprendė taupyti ir neuzdarė TIR, tai jam teismo mokesčiai viršijo krovinio vertę. Taigi, jei nežinote 100%, geriau klauskite brokerio, o ne spėkite.

Kas tas EORI numeris ir kodėl visi jo ieško?

EORI numeris – tai jūsų paso į Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos pasaulį. Be jo negalite nei eksportuoti, nei importuoti nieko legaliai. Jį gausite per dieną internetu, nemokamai. Dažnai klientai sužino, kad jo neturi, būtent tada, kai sunkvežimis jau stovi pasienyje. Tada prasideda panika, nes be šio numerio muitinė net nepradės vykdyti procedūrų. Užpildykite paraišką iš anksto, tai nėra sudėtinga, tik reikės PVM mokėtojo kodą ir keletą duomenų.

Ar sunku gauti eksporto deklaraciją Lietuvoje?

Lietuvoje tai dabar daroma elektroninės sistemomis, jeigu turite brokerį, tai jam tai penkių minučių darbas. Jeigu bandysite daryti patys be žinių, prarasite dieną ir nervus. Eksporto deklaracija turi būti paruošta prieš kroviniui išvykstant iš sandėlio. Kartais įmonės užmiršta tai padaryti laiku, ir vairuotojas turi laukti sandėlyje valandas ar net dieną, kol dokumentai bus tvarkingi. Tai sukuria didelius vėlavimus grandinėje.

Kas tiek HS kodai ir kodėl jie svarbūs?

HS (Harmonized System) kodas nusako, kas tiksliai yra jūsų prekė. Jeigu parašysite neteisingą kodą, gausite baudą arba prarasite prekes. Pavyzdžiui, jei vežate plastikinius žaislus, o parašote, kad tai „plastikas atliekoms“, muitinė bus labai nustebta ir nepaliks pro šalį. Būna, kad klientai nežino, ką rašyti, ir tada mes ten turime spėlioti (kas yra labai pavojinga). Geriausia pasiklausti tiekėjo arba paieškoti tinklapyje, nes tikslumas čia privalomas.

Dėl komercinės faktūros – ką būtina įrašyti?

Faktūroje turi būti tikslus prekių pavadinimas, svoris, kiekis ir kaina. Be to, būtina nurodyti prekių kilmę (pvz., „Made in China“ ar „Made in EU“). Jeigu kilmės nėra, gali būti taikomi didesni muito mokesčiai. Vieną kartą teko matyti, kad faktūra buvo parašyta ranka ant servetėlės – naturalu, bet muitininkams to neužteko. Visada darykite kopijas ir duokite vairuotojui originalą, kad jis galėtų parodyti jei reikės.

Kas dėl importo mokesčių UK? Kas juos moka?

Importo mokesčius (Import Duty) ir PVM (VAT) UK dažniausiai moka gavėjas – tas, kas perką prekes. Jeigu susitarėte DDP terminais (pristatymas su mokesčiais), tai mokate jūs ir į kainą įskaičiuojate viską. Bet dažniausiai važiuojame EXW ar FOB, tai tada anglai patys susitvarko su savo mokesčiais. Svarbu suprasti, kad jei mokesčiai nebus sumokėti iš karto, krovinys nebus išleistas iš uosto ar terminalo.

Laikas, maršrutai ir „Brexit“ eiga

Kiek laiko užtrunka nuvežti krovinius iki Londono?

Įprastai tai trunka apie 3–4 dienas, jei viskas vyksta be problemų. Iš Lietuvos iki Kanalo uostų (Calais, Dunkirk) važiuojama dieną – dvi, tada perėjimas ir važiavimas po Angliją. Bet yra ir tokių dienų (ypač prieš šventes), kai eismas stovi kelias valandas, ir vairuotojui tenka laukti. Prisimenu vieną atvejį, kai dėl sniego Londone važiavome visą naktį, o atvykome tik ryte. Taigi, skirkite laiko atsargai.

Kur geriau keltis – keltu ar per tunelį?

Tunelis (Eurotunnel) yra greitesnis, ten važiuoji 35 minutes, tą patį laiką kaip ir įsileisti į keltą. Tačiau keltu vairuotojas gali pailsėti, pavalgyti (maistas ten tikrai geresnis nei degalineje), o tunelyje tiesiog sėdi kabinoje. Jeigu skubate, imkite tunelį, jeigu norite, kad vairuotojas atgautų jėgas – keltas. Be to, keltų tvarkaraščiai kartais būna dažnesnai naktį.

Ar krovinių transportavimas į UK – patogus ir greitas procesas dabar?

Galiu pasakyti taip – gali būti greitas, jeigu dokumentai tvarkingi. Jeigu trūksta vieno lapelio, stojate eilėje „raudonojoje taksojuostėje“ (angliškai „red lane“) ir ten gali praleisti valandas. Taigi, patogumas priklauso nuo to, kiek gerai pasiruošę. Esant tvarkingai pusei, krovinių transportavimas į UK yra standartinis darbas, be jokios magijos. Bet ką daryti, jei pasitaiko klaida? Tada viskas sustoja.

Kodėl kartos prekės vėluoja nors ir važiavo greitai?

Dažniausia dėl muitinės patikros arba techninių problemų uoste. Anglai dabar yra labai griežti dėl importo taisyklių, jei atsitinka klaida deklaracijoje, jie uždaro krovinį tol, kol viskas neišsiaiškinama. Taip pat gali būti problemų su pačiu gavėju, jeigu jis neatsiėmė prekių laiku iš terminalo. Tada kaupiami sandėliavimo mokesčiai, ir viskas pasidaro brangu. Kartais tiesiog blogas oras sustabdo keltus.

Ar įmonės važiuoja į UK kasdien?

Didelės logistikos companijos važiuoja beveik kasdien, nes eismas tarp EU ir UK vis dar didelis. Mes, pavyzdžiui, turime reguliarius reisus keletą kartų per savaitę. Tačiau mažesnėms firmoms gali būti neapsimokę važiuoti tuščiomis atgal, todėl jos renkasi konkrečius datas. Jeigu jums skubu, geriau ieškoti tų, kurie turi dažnus reisus, o ne laukti, kol susirinks pilna mašina.

Kas daryti, jei vairuotojas užstrigo pasienyje?

Pirmiausia – nepanikuoti. Pasienio kontrolė (UK Border Force) gali sustabdyti bet kurį automobilį patikrai. Vairuotojas turi turėti visus kontaktus ir mums pranešti. Mes tada susisiekime su brokeriu Anglijoje, jei reikia, pataisome dokumentus. Kartais tai užtrunka valandą, kartais – visą dieną. Svarbiausia, kad vairuotojas būtų kantrus ir nedarytų nesąmonių (pvz., nebandytų duoti kyšio).

Kainos ir pinigai: kiek kaino realybė

Kiek maždaug kainuoja viena siunta?

Kainos svyruoja labai stipriai priklausomai nuo degalų ir sezono. Paprastas 1–2 europalečių krovinys gali kainuoti nuo 300 iki 600 eurų, o pilna mašina (33 europalečiai) – nuo 1200 iki 2000 eurų. Tiksliau pasakyti sunku, nes kiekvienas atvejis individualus. Negaliu pasakyti fiksuotos sumos, nes rytoj degalai gali pabrangti, ir viskas pasikeis. Geriau prašyti pasiūlymo konkrečiai datai.

Kas viskas įeina į galutinę kainą?

Į kainą dažniausiai įeina važiavimas iki uosto, keltimo bilietas (arba tunelio), ir iškrovimas (jeigu tai įtraukta). Bet čia labai svarbu skaityti smulkmenas. Kartos kainos yra „freight only“, tai yra, tik už važiavimą, o visi kiti mokesčiai (muitinės išlaidos, terminalai) mokami atskirai. Visada klauskite, ar kaina yra „all in“, ar nebus staigmenų vėliau.

Ar degalų kainos įtakoja pervežimo kainą?

Žinoma, įtakoja. Kai degalai brangsta, mes pridedame degalų priedą (fuel surcharge). Dabar jis nėra toks didelis kaip buvo praėjusiais metais, bet vis dar egzistuoja. Negalima tikėtis, kad kaina liks tokia pati, jei naftos rinka šoka. Tai normali praktika visame pasaulyje, ne tik pas mus.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių uoste?

Deja, yra. Terminale už laikiną sandėliavimą (storage charges) gali tekti mokėti, jeigu prekės nenuimamos per 48–72 valandas. Taip pat gali būti mokestis už pavojingųjų krovinių apdorojimą arba už dokumentų patikrą (document handling fee). Anglai mėgsta užsidirbti iš smulkmenų, todėl visada susitarsime dėl terminų iš anksto, kad klientas nebtų nustebintas gautos sąskaitos.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Jei vežate reguliariai, pavyzdžiui, kiekvieną savaitę po mašyną, tai taip, nuolaida tikrai bus. Esame lankstūs su nuolatiniais klientais, nes mums taip pat patogu planuoti užkrovimas. Bet jei tai vienkartinis siuntimas, tada vargu ar pavyks pigiau gauti, nes mūsų išlaidos yra fiksūtos. Tiesa, kartais pavyksta suderinti, jeigu mūsų mašyna važiuoja tuščia tame pačiame regione.

Kas dėl mokesčių už vėlavimą (demurrage)?

Tai baisiausias dalykas. Jeigu gavėjas nepasiima prekių laiku, terminalas pradeda skaičiuoti baudas per dieną. Jos gali būti labai aukštos, kartais net viršyti paties krovinio vertę. Todėl visada primygtinai prašome klientų pasirūpinti išsiuntimu laiku. Negaliu suprasti, kodėl žmonės ignoruoja šiuos dalykus, tada verčia mums skambinti ir prašyti atidėti mokėjimus (kas ne visada įmanoma).

Ką galima vežti ir kaip tai supakuoti

Ar įmanoma vežti maisto produktus į Angliją?

Įmanoma, bet tai yra sudėtingiausia sritis. Reikia sanitarinių sertifikatų (veterinarinių pažymų), o anglai ypač griežtai tikrina mėsą ir pieno produktus. Jeigu neturite teisingų dokumentų, krovinys bus sunaikintas pasienyje. Nerekomenduoju jaunoms firmoms bandyti vežti maistą be patirties, nes rizika per didelė. Geriau pasikviesti specialistą, kuris žino visus NVŽ (Nepriklausomo Veterinarinio Žiūrėjimo) niuansus.

Ką daryti su šaldytu kroviniu?

Reikia šaldytuvo sunkvežimio su atestuotu termografu (temperatūros įrašais). Temperatūra turi būti nustatyta teisingai ir užfiksuota visą kelionę. Anglai dažnai reikalauja pateikti šiuos duomenis pristatymo metu. Jeigu temperatūra buvo pažeista nors valandą, prekės gali būti atmestos. Vieną kartą gavau skambutį, kad vairuotojas išjungė agregatą pietums, ir visa partija sugedusi – tai buvo labai brangi pamoka.

Ar vežate pavienes siuntas (LTL)?

Taip, tai mūsų kasdienybė. Susirenkame keletą mažesnių siuntų ir vežame viena mašyna (groupage). Tai pigiau klientui, bet šiek tiek lėčiau, nes reikia surinkti visus krovinius ir juos iškrauti skirtinguose adresuose. Jeigu jums nereikia skubėti, tai puikus pasirinkimas. Tiesa, reikia nepamiršti, kad kiekviena siunta turi būti tinkamai pažymėta etiketėmis, kad nesumaišytume.

Ar telpa 33 europalečiai į standartinį sunkvežimį?

Teoriškai taip, 33 europalečiai (120x80x150 cm) telpa į 13,6 metro puspriekabę, jeigu jūsų prekės nėra per sunkios arba nestandartinės. Bet jeigu prekės lengvos, tuomet pasiekiate svorio limitą (dažniausiai 24-25 tonos) ir nebeįkelsite visų 33 vietų. Visada geriau pasakyti mums tikslią svorį ir matmenis, kad galėtume paskaičiuoti, kiek tikrai įkelisime. Kartos klientai sako, kad „mažai daiktų“, o paskui pasirodo, kad tai 5 tonos plieno.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Vežame, bet rekomenduoju apdrausti. Nors mūsų vairuotojai yra patikimi, kelyje gali būti avarijų arba vagysčių (ypač Anglijoje, kur „cargo theft“ yra reali problema). Draudimas kainuoja nedaug, bet suteikia ramybės. Nebūkite tokie kaip vienas mūsų klientas, kuris nusipirko neapdraustas brangias elektronikos dalis ir verkdamas skambino, kai mašyna buvo apiplėšta (nors, tiesa sakant, buvo labai reti atvejis).

Kas dėl ADR krovinių (pavojingųjų)?

Taip, vežame, jeigu mūsų vairuotojai turi ADR pažymėjimus. Reikia tiksliai pateikti prekių klasę (pvz., 3 klasė – degiosios medžiagos). Be to, reikia specialios pakuotės ir ženklų. Nepabandykite paslėpti pavojingų krovinių tarp paprastų, tai baudžiamą ir labai pavojingu. Muitinė to neleistų, o vairuotojui gali atimti teises.

Problemos, kurios kyla ir kaip jas išspręsti

Kas nutinka, jei trūksta dokumentų uoste?

Tada krovinys sustoja. Negali neišvažiuoti toliau, kol neatvyks trūkstamas dokumentas (pavyzdžiui, originalus importo leidimas). Kartais pavyksta nusifaksuoti, bet anglai mėgga originalus. Jeigu trūksta EORI, tai reikia jį gauti, o tai trunka laiką. Geriausia visada turėti kopijas el. paštu ir vieną popierinę mašinoje. Niekada nepasitikėkite, kad „ir taip praeis“, nes nepaeis.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Sąžiningai sakant, labai retai. Mes turime GPS stebėjimą visose mašinose, taip pat žinome, kur yra krovinys bet kurią minutę. Dingsta tik tada, kai kreipiatės į abejotinas firmas, kurios siūlo per žemas kainas. Tokios firmos kartais tiesiog iškrauna prekes ir dingsta. Naudokitės patikimais logistikos partneriais, tada jūsų krovinys bus saugus. Vieną kartą girdėjau istoriją apie firmą, kuri „pasisavino“ kliento prekes pardavimui – siaubas.

Kas daryti, jei prekės atėjo sugedusios?

Reikia tuojau pat padaryti nuotraukas ir parašyti defektavimo aktą (vairuotojas padeda). Tada kreipiamės į draudimo kompaniją. Jeigu sugedimas dėl vairuotojo kaltės (pvz., uždarė šaldytuvą), mes priimame atsakomybę. Jeigu dėl blogo pakavimo – tai kliento reikalas. Svarbiausia nedelsiant pranešti, o ne laukti kelias dienas. Be nuotraukų niekas nieko neduos, tai yra pagrindinis įrodymas.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą važiuojant?

Galima, bet tai kainuoja. Jeigu vairuotojas jau važiuoja į vieną adresą, o jūs staiga nusprendžiate, kad reikia vežti į kitą, jis turi sugrįžti arba nukreipti maršrutą. Tai užtrunka laiko ir kainauja papildomai (už papildomus kilometrus). Geriau iš karto nurodyti teisingą adresą. Nerekomenduoju keisti tada, kai mašina jau yra Anglijoje, nes ten važiavimas yra brangus.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti į Šiaurės Airiją?

Nors Šiaurės Airija yra JK dalis, ten taikomi kiti taisyklių rėmai dėl „Windsor Framework“. Ten reikia papildomų sertifikatų ir prekės negali būti skirtos tolesniam pervežimui į Airijos Respubliką (EU). Tai yra tikras biurokratinis šūsnys, todėl daugelis vengia ten važiuoti, nebent turi didelę patirtį. Aš asmeniškai visada du kartus pagalvoju, siūlydamas maršrutą į Belfastą.

Ką daryti, jei klientas neatsiima krovinio?

Tada laukia tol, kol atsiims, bet mokesčiai auga. Jeigu neatsiima ilgiau kaip savaitę, mes pradedame ieškoti kitų sprendimų, pvz., grąžinti atgal (tačiau tai labai brangu). Kartais reikia kreiptis į teismą. Geriausia visada susisiekti su gavėju prieš pristatymą ir patikrinti, ar jis pasiruošęs. Nėra nieko blogiau, nei kai vairuotojas stovi prie uždarų vartų ir niekas neatsiliepia į skambutį.

Išvada

Viskas su krovinių transportavimu į UK – patogus ir greitas procesas gali būti tik tada, kai nėra staigmenų. Pagrindas yra dokumentai ir sąžiningumas. Aš matęs daug gerų siuntimų ir daug blogų, skirtumas yra paruošime. Nerašiau čia jokių gražių frazių, tik tai, kas yra iš tiesų. Jeigu reikės pagalbos arba patarimo, visada galite kreiptis, nes šioje srityje patirtis yra brangiausia valiuta. Sėkmės jūsų verslui ir tikiuosi, jūsų prekės visada pasieks tikslą laiku.