Krovinių transportavimas į ir iš Jungtinės Karalystės: praktinis vadovas po „Brexit“

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – krovinių transportavimas į ir iš Jungtinės Karalystės niekada nebuvo toks sudėtingas kaip dabar. Anksčiau tiesiog įvažiuodavai, užpildydavi bilietą ir važiuoji. Dabar? Muitinės deklaracijos, EORI kodai, sanitariniai sertifikatai... Vairuotojai kartais verkti nori, kai pamato, kas juos laukia Doverio uoste arba Eurotunelyje. Nors rinka truputį nusirimo po pandemijos, bet dokumentų gausa tik didėja. Žemiau išdėstysiu svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti, kad jūsų siunta nepakliūtų į užstrigusių krovinių sąrašą.

Dokumentai ir muitinės procedūros

Ar reikia EORI kodo?

Be EORI kodo (Economic Operators Registration and Identification – unikalus ekonominio veiklos subjekto registracijos ir identifikavimo numeris) neįmanoma atlikti jokios importo ar eksporto operacijos su Jungtine Karalyste. Jei jo neturite, jūsų kroviniui tiesiog neleis peržengti sienos, ir jis bus užstrigęs sandėlyje kol jį suformuosite. Viską galima padaryti elektroniniu būdu per Lietuvos muitinės svetainę, tai nėra taip sudėtinga, bet reikia laiko – paprastai tai trunka porą darbo dienų, tačiau aš mačiau atvejų, kai užtrukdavo ir ilgiau. Geriau tai padaryti iš anksto, nei paskubėti tada, kai sunkvežimis jau stovi pasienio punkte ir laiko nėra.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų?

Tai yra klasikinė situacija, kurią matau labai dažnai, ypač kai klientai bando taupyti ant logistikos paslaugų. Jei trūksta bent vieno dokumento, pavyzdžiui, prekių kilmės sertifikato arba konosamento, muitinės pareigūnai gali pradėti „pilną patikrinimą“. Reikės skambinti brokeriui, siųsti elektroninius laiškus, o tada laukti, kol kas nors atsakys iš Londono. Man atsimenas vienas toks atvejis Birmingeme, kur klientas pamiršo pridėti priedą prie sūrio exporto deklaracijos – mes gaidėme tris dienas. Tai kainuoja brangiai ne tik pinigais, bet ir nervais, todėl viską tikrinkite du kartus prieš išsiunčiant.

Kiek laiko užtrunka muitinės tvarkymas?

Vidutiniškai muitinės procedūros užtrunka nuo valandos iki kelių valandų, jei visi dokumentai tvarkingi ir sistemos nešoka. Tačiau aš galiu pasakyti, kad realybėje dažnai užtrunka ilgiau, ypač jei įvyksta klaida deklaracijoje arba reikia papildomų patikrinimų. Paskubos režimu, kai mokame už „greitąjį“ aptarnavimą, pavyksta susitvarkyti per 30–40 minučių, bet tokiu atveju kaina svyruoja. Jei kas nors nueina ne taip, tai gali užtrukti ir visą dieną, tad neskubėkite planuoti pervežimo į paskutinę minutę.

Ar galima atlikti deklaraciją iš Lietuvos?

Taip, šiuo metu dauguma deklaracijų atliekamos iš Lietuvos arba iš JK pusės naudojant vietinius brokerius. Tai yra daug patogiau vairuotojui, nes jam nereikia stovėti eilėse ir rašyti formų prie muitinės terminalo. Viską darome elektroniniu būdu, o vairuotojui tereikia parodyti kodą arba atspausdintą kvitą. Tačiau būkite atsargūs – jei įvyksta klaida, vairuotojas vienas tas srityse nieko nebegalės padaryti.

Kas yra GB numeris ir kur jis rašomas?

GB numeris (tai yra Jungtinės Karalystės prekės ženklas) privalo būti ant kiekvienos pakuotės, kuri yra gabenama iš ES į JK (išskyrus mažas siuntas). Be šio numerio muitinė gali laikyti, kad prekė yra netinkama arba nelegali, o tai vėlgi sukelia delay’us. Jį reikia uždėti aiškiai matomoje vietoje, geriausia ant dėžės šono, ne ant dangčio. Tą patį GB numerį reikia nurodyti ir transporto dokumentuose, pavyzdžiui, CMR (tarptautinės vežimo sutarties).

Ar reikia transporto licencijos?

Jei gabenate krovinius į JK arba iš JK profesionaliai, būtina turėti tinkamą transporto licenciją. Lietuvos vežėjai dažniausiai naudoja CEMT leidimus arba bendruomenės licencijas, tačiau dėl visų taisyklių pokyčių po „Brexit“ verta pasitikrinti. Aš asmeniškai visada patariu konsultuotis su savo teisininku, nes taisyklės pasikeitė ir dabar čia nėra taip paprasta kaip anksčiau. Neteisinga licencija gali baigtis dideliu baudu, o sunkvežimis gali būti sustabdytas patikrai.

Ką daryti su neleistinomis prekėmis?

Jeigu bandoma įvežti draudžiamas prekes, pavyzdžiui, tam tikrus maisto produktus arba gyvūnus be sertifikatų, muitinės juos tiesiog konfiskuos. Štai paskutiniame projekte turėjome atvejį, kai klientas bandė įvežti mėsą be veterinarinių dokumentų – viską sugriebė ir sunaikino vietoje. Niekas nedėjo jokių pastangų išsaugoti tą krovinią, tai tiesiog dingo. Nerašykite nieko, ko nėra deklaracijoje, nes sistemos dabar yra labai aiškios ir greitai suranda netikrumus.

Ar sunku gauti veterinarijos sertifikatą?

Viskas priklauso nuo to, ką vežate, bet paprastai tai yra ilgas ir sudėtingas procesas, kurį turi atlikti gyvūnų sveikatos apsaugos tarnyba. Reikia pateikti daugybę dokumentų, atlikti tyrimus, o tai užtrunka kelias dienas arba net savaites. Aš nemačiau, kad kas nors gautų tokį sertifikatą per vieną dieną, nebent tai būtų labai paprasta, standartinė siunta. Geriau pradėkite ruoštis savaitę iki planuojamo išvežimo.

Kas vyksta su atsiskaitymais?

Dabar visi muitai ir mokesčiai turi būti apmokėti iš anksto arba per garantą, kitaip krovinys neišvažiuos iš uosto. Anksčiau buvo galima susiderėti vėliau, bet dabar JK sistemos yra labai griežtos dėl pinigų. Tiesa, kartais įmonėms, kurios turi ilgalaikę kredito istoriją, leidžiama atsiskaityti per 30 dienų, bet tai yra retas išimtis. Reikia turėti sąskaitą su lėšomis.

Ar verta naudoti muitinės agentą?

Manau, kad be gero brokerio šiuo metu tiesiog neįmanoma dirbti su Jungtine Karalyste. Jie žino visas smulkmenas, kurios pasikeitė per pastaruosius metus, ir gali išvengti klaidų, kurias padarytume patys. Žinoma, tai kainuoja, bet sutaupyta nervų kaina yra kur kas didesnė. Dirbu su viena biuru jau 10 metų ir jie mane neišvengė nei vieno didelio nelaimėjimo.

Kainodara ir mokesčiai

Kiek kainuoja krovinių transportavimas į ir iš Jungtinės Karalystės?

Kainos dabar svyruoja labai stipriai ir priklauso ne tik nuo distancijos, bet ir nuo kuro kainos bei rūšiavimo vietų užimtumo. Vidutiniškai vienas pilnas sunkvežimis iš Lietuvos į Londoną kainuoja nuo 1200 iki 1800 eurų, jei tai yra FTL (pilna krovinių masė). LTL (dalinės krovinių vežimo) atveju kainos skaičiuojamos už vieną vietą arba metrą. Paskutinį kartą mačiau pasiūlymą už 1400 eurų, tai buvo gera kaina, reikėjo puikti. O štai prieš metus tas pats maršrutas kainavo beveik dvigubai.

Kodėl kainos taip svyruoja?

Tai tiesiog rinka – vieną savaitę uostuose yra daug laisvų vietų, o kitą – trūksta, ir tada brokeriai kelia kainas. Taip pat didelę įtaką turi kuro kainos, kurios, kaip žinote, šokinėja kaip nori. Dar vienas dalykas – Britų svaro kursas prieš eurus, jei jis smarkiai krenta, pervežėjai didina kainas, kad kompensuotų riziką. O štai kai atsiranda didelis projektas, pavyzdžiui, statyboms Mančesteryje, kainos iškart šoką į viršų.

Ar brangiau vežti iš JK nei į JK?

Paprastai brangiau yra vežti į JK, nes ten reikia atlikti importo procedūras, o įmonės ten didžiausią dėmesį skiria eksportui. Tačiau pastaruoju metu skirtumas sumažėjo, kadangi dauguma vežėjų tiesiog neina tuščiais atgal ir siūlo nuolaidas grįžtantiesiems maršrutams. Jei turite galimybę laukti, galite rasti gana pigų variantą iš JK, ypač iš Liverpulio arba Bristolio uostų.

Kokie yra papildomi mokesčiai?

Be pagrindinės pervežimo kainos, reikės sumokėti už muitinės deklaracijas, už rūšiavimą terminaluose bei galbūt už sandėliavimą. Jei krovinys atkeliauja be dokumentų, gali būti paskirta bauda už laikiną saugojimą. Pavyzdžiui, Imingamo uoste (Imingham) viena diena sandėlyje gali kainuoti apie 150–200 svarų. Tai susideda į nemažą sumą, jei ten pralaiškote savaitgalį.

Ar galima sutaupyti?

Galima, bet tai reikalauja lankstumo. Jei galite planuoti pervežimą savaitę-dvi iki išvykimo, galite gauti gerą kainą. Taip pat verta klausti apie grįžtančius krovinius – jei sunkvežimis važiuoja tuščias iš Londono, jis gali paimti jūsų siuntą pigiau. Tiesa, tada tenka laukti, kol jis atvyks į vietą, o tai ne visada tinkama. O štai kai skubate, kaip visada, mokate maksimalią kainą.

Kas daryti, jei kaina per didelė?

Bandykite derėtis, tačiau ne per daug, nes pervežėjai gali tiesiog atsisakyti. Geriau klausti, iš ko susideda kaina ir galbūt atmesti some paslaugas, pavyzdžiui, išsireiškimą naktį. Kartais pavyksta sutaupyti keliasdešimt eurų tiesiog perkėlus išvežimą į ryto dieną. Bet jei kaina atrodo nepagrįstai maža, tai tikriausiai kažką slepia – arba blogas sunkvežimis, arba dokumentai ne tvarkingi.

Ar mokesčiai skiriasi priklausomai nuo miesto?

Taip, jei reikia vežti į gilumą, pavyzdžiui, į Glazgą (Glasgow) arba Edinburgą, kaina bus aukštesnė nei į Londoną arba Mančesterį. Ten reikia daugiau laiko ir kuro, o grįžti tuščiais yra sunkiau. Paskutinis klientas mokėjo daugiau už pristatymą į Škotiją, nes ten buvo problemų su rūšiavimo aikštele. Todėl visada nurodykite tikslų indeksą ir miestą, kad neišsišoktų staigios kainos.

Ar vežėjai priima mokėjimus EUR?

Dauguma didelių vežėjų priima euro mokėjimus, tačiau smulkiausios įmonės gali reikalauti mokėjimų svarais arba per sistemą „Wise“. Geriau iš anksto pasiklausti, kad nebūtų nep malonių staigmenų paskutinę minutę. Aš asmeniškai stengiuosi mokėti eurais, kad išvengčiu kursų skirtumo nuostolių, bet kartais tenka susiderėti.

Maršrutai ir techninės problemos

Kurį maršrutą pasirinkti – per Kalkedą ar Doverį?

Doveris yra trumpiausias kelias, tačiau ten dažniausiai būna didžiausios eilės, ypač po atostogų arba kai vyksta streikai. Kalkedas (Calais) yra šiek tiek toliau, bet ten daugiau keltų ir mažiau spūsčių. Aš nemačau didelio skirtumo laike, jei einate pro Eurotunelį – tai yra greičiausias būdas patekti į Britaniją. Bet jei ten kažkas sugenda, tai laukimas gali trukti valandas. O štai keliaujant per Kalkedą galima rasti daugiau variantų.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Vidutiniškai nuo Vilniaus iki Londono reikia skaičiuoti apie 3–4 dienas, jei viskas einasi sklandžiai. Tačiau jei įvyksta eilės prie sienos arba problemos su dokumentais, tai gali užtrukti ir ilgiau. Vienas mano vairuotojas praleido beveik visą dieną ties Doveriu tik todėl, kad vienas iš vairuotojų prieš jį buvo padaręs klaida formose. Tai būna pavojinga.

Ar saugu važiuoti naktį JK?

Britų keliai yra geros kokybės, tačiau jų greičio ribos yra griežtos ir dažnai stovi kameros. Aš visada patariu vairuotojams naktį būti atsargiausiems, ypač ant važiuojamosios dalies („hard shoulder“), kur sustoti draudžiama. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kairėje pusėje važiuoja, tai visada sukelia staigmenų pradedantiesiems. O štai apie Londono žiedą (M25) galiu pasakyti, kad ten naktį taip pat didelis judėjimas.

Kas daryti, jei sugenda sunkvežimis?

Jei sunkvežimis sugenda JK teritorijoje, reikia skambinti vietiniam pagalbos tarnybai, o tai gali būti labai brangu. Be to, jei krovinys peršalta, gali kilti problemų su draudimu. Geriau turėti gerą techninę priežiūrą prieš išvykstant. Paskutinis kartas, kai mes turėjome gedimą netoli Koventrio (Coventry), mes praradome beveik dvi dienas, kol laukėme detalių iš Vokietijos.

Ar yra apribojimų keliuose?

Taip, yra daug vietų, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti, ypač miestuose ir mažuose kaimeliuose. Reikia naudotis GPS, kuris yra nustatytas sunkvežimiams. Vienas klientas nukreipė mus per siaurą gatvelę Birmingeme ir mes įstrigome – teko išsukti atgal. Tai labai nervuina ir laiko tai daug.

Kokios būklės keliai?

Britų keliai yra siauresni nei mūsų, o dauguma greitkelių yra mokami, nors dalis jų yra nemokami (pvz., M1, M4). Taip pat daug žvyrkelių, kuriais reikia važiuoti pasiekti sandėlius. Reikia būti pasiruošusiam, kad ne visur bus asfaltas. O štai šiaurėje, netoli Niukaslo (Newcastle), keliai gali būti labai vėdui, kai ten pučia stiprus vėjas nuo jūros.

Ar sunku rasti stovėjimo vietą?

Didžiuosiuose miestuose, kaip Londonas ar Mančesteris, labai sunku rasti vietą sunkvežimiui, o jei randi, tai kaina gali būti didelė. Geriau iš anksto užsakyti vietą arba planuoti maršrutą taip, kad nereikėtų važiuoti į miesto centrą. Aš visada stengiuosi rasti sandėlius užmiestyje, kad išvengčiau streso.

Specifiniai klausimai ir praktikos atvejai

Ar galima vežti šaldytus krovinius?

Taip, bet tai reikalauja specialių sunkvežimų ir visiškai kitų dokumentų, susijusių su temperatūros režimu. Reikia turėti termografą, kuris rodo, kad temperatūra nebuvo pažeista pervežimo metu. Paskutinį kartą vežėm sūrį į Londoną ir turėjome problemų, nes vairuotojas išjungį agregatą per pertrauką. Klientas buvo labai nepatenkintas, tad dabar visada tikriname duomenis dvigubai.

Kas yra „checked luggage“?

Tai nėra susiję su logistika, o tiesiog su keleiviais, o čia kalbame apie krovinius. (Turiu omenyje, kad keleiviai dažnai painioja šiuos dalykus, kai klausia apie siuntų vežimą). Ne, čia netaikoma, nes mes kalbame apie prekių, o ne asmeninius daiktus.

Ar reikia draudimo?

Be abejo, kad reikia, ypač kai vežate brangius krovinius arba maisto produktus. JK draudimo rinka yra specifinė ir reikia įsitikinti, kad polisė apima ir „Brexit“ rizikas. Aš nemačiau, kad kas nors sėkmingai gautų atlyginimą be tinkamo draudimo, kai įvyko nelaimė prieš uostą.

Kaip elgtis su klientu, kuris skundžiasi?

Tiesiog reikia būti sąžiningu. Jei mes suklydome, pripažįstame ir mokame baudą. Jei kaltė yra muitinės arba uosto, stengiamės padėti kiek galime. Paskutinis klientas iš Folkestone skundėsi dėl vėlavimo, bet mes jam parodykome, kad tai ne mūsų kaltė. Jis suprato.

Ar verta siųsti dalinį krovinius (LTL)?

Jei neturite pilno sunkvežimio prekių, tai LTL yra puiki galimybė sutaupyti. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad krovinys bus perkraunamas (tai vadinama cross-trade) ir tai gali padidinti pažeidimo riziką. Paskutinis kartas siunčiau dalinį krovinią į Slau (Slough) ir viskas atvyko tvarkingai, bet aš visada bijoju tų perkrovimų.

Kas yra „transit“?

Transit – tai krovinių pervežimas per vieną šalį į kitą be muitinės tvarkymo toje šalyje. Pavyzdžiui, jei prekės važiuoja iš Lietuvos į Airiją per JK, reikia naudoti TIR procedūrą. Tai labai sudėtinga ir reikalauja tikslumo, nes klaida gali padaryti didelių nuostolių. Aš asmeniškai stengiuosi vengti tokių maršrutų, jei nėra būtina.

Ar sunku rasti vairuotoją, kuris nori važiuoti į JK?

Dauguma vairuotojų nenori važiuoti ten dėl papildomų formalumų ir ilgos laukimo uostuose. Reikia mokėti didesnes dienas, kad jie sutiktų važiuoti. Aš turiu vieną patikimą vairuotoją, kuris mėgsta važiuoti į Škotiją, bet jis yra išimtis.

Kaip sekasi su „customs clearance“?

Dabar tai jau tampa standartu, nors prieš keletą metų visi bijojo to žodžio. Sistemos tapo stabilesnės, bet vis tiek pasitaiko klaidų. Paskutinis kartas turėjome problemą dėl neteisingo HS kodo, bet tai sprendėme porą valandų. Geriau turėti patikimą partnerį JK pusėje.

Ar yra kokių nors naujienų?

Naujienos yra pastovios – kažkas visada pasikeičia. Aš girdėjau gandų apie naujas elektrinių sunkvežimų reikalavimus, bet nežinau, kada tai įsigalios. Geriau sekti naujienas, kad nebūtum nustebintas.

Ką daryti, jei klientas nežino, ką veža?

Tai yra baisiausia situacija. Reikia prašyti nuotraukas arba techninę pasą, jei tai yra technika. Negali tiesiog užpildyti deklaracijos su „prekės“ pavadinimu. Paskutinis kartas teko važiuoti į sandėlį patikrinti, kas ten yra, nes klientas negalėjo paaiškinti.

Ar galima vežti pavojingas krovinius?

Taip, bet tik su specialiomis leidimais ir pažymėtais sunkvežimiais. JK turi labai griežtas taisykles dėl ADR krovinių (pavojingų medžiagų). Reikia turėti visus sertifikatus ir apsaugos priemones. Aš nemačau daug vežėjų, kurie drįstų vežti tokius krovinius be didelės patirties.

Kaip susisiekti su vairuotoju, kai jis jūrose?

Kai vairuotojas plaukia keltu arba po tuneliu, jo ryšys dažnai būna prarandamas. Reikia kantriai laukti, kol jis išsirems į krantą. Neverta skambinti ir erzinti, kai jis negali atsiliepti. O štai kai jau išvažiuoja, galite tikėti skambučio.

Ar verta dirbti su JK dabar?

Nepaisant visų problemų, JK rinka yra didelė ir pelninga, jei viską padaryti teisingai. Reikia tik kantrybės ir gerų partnerių. Aš dirbu su jau daugiau nei 20 metų ir nesinuomonės keisti.

Paskutinis patarimas?

Geriausia visada patikrinti du kartus ir neitikti, kad „kažkas susitvarkys“. Logistika – tai smulkmenos, ir viena trūkstama raidė gaišta dienas. Pasitikėkite savo brokeriu ir būkite kantrūs.

Išvada

Viskas, kas susiję su krovinių transportavimu į ir iš Jungtinės Karalystės, dabar reikalauja daugiau kantrybės ir dėmesio nei bet kada anksčiau. Nėra būtina būti didelės įmonės, kad sėkmingai vežtum, bet būtina turėti gerus partnerius ir išmanyti dokumentus. Dažniausiai problemos kyla ne iš kelių ar sunkvežimių, o iš paprastų klaidų formose arba nekantrumos. Jei pasiruošiate iš anksto ir sekate naujienas, jūsų siuntos pasieks tikslą be didelių nusižengimų. O jei kažkas nueina ne taip – nejudėkite panikoje, visada galima išspręsti su telefonu ir geru brokeriu.