Siuntinių gabenimas mikroautobusais: greitas pristatymas Anglijoje

Dvidešimt ketveri metai rinkoje, o vis dar stebiuosi, kai klientas klausia, ar mikroautobusu tikrai galima nugabenti siuntinį į Angliją per porą dienų. Nu, galim. Ir ne tik galim – dažnai tai yra patogiausias būdas, kai reikia greito pristatymo į Londoną, Birmingamą ar ten, į Mancesterį. Daug kas galvoja, kad mikroautobusai skirti tik baldams, bet iš tikrųjų smulkūs kroviniai, dėžės, lagaminai – viskas telpa, važiuoja tiesiai, niekur nestovi dideliuose sandėliuose. Štai kodėl siuntinių gabenimas mikroautobusais populiarėja: žmonės nori matyti, kur jų daiktai, nori tikslių dienų, o ne tos nesąmonės „pristatysime tarp 8 ir 18 valandų“.

Pradžiamokslis – kaip iš tikrųjų vyksta važiavimas

Kas išvis yra tas siuntinių gabenimas mikroautobusu į Angliją?

Tai, kolega, paprastai kalbant, yra tiesiog perkraustymo verslo mažoji forma. Tu turi kokių penkias dėžes, gal mažą spintelę, gal keturis lagaminus po studijas – visa tai sutalpiname į mikroautobusą ir vežame tiesiai iš taško A Lietuvoje į tašką B Anglijoje. Nėra jokių tranzitinių sandėlių Klaipėdoje ar didžiulių rūšiavimo centrų. Mašina išvažiuoja, važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, kerta kanalą ir stoja po durimis Londone. Greitas pristatymas Anglijoje dėl to ir įmanomas – nereikia laukti, kol susidės pilnas vilkikas.

Ar tikrai mano siuntinys važiuoja tiesiai iš Vilniaus į Londoną be jokių sandėlių?

Jei mes taip sutarėme – taip. Bet sąžiningai pasakysiu, kartais priklauso nuo maršruto. Kartais vairuotojas dar turės vieną kitą siuntinį, kurį reikia pristatyti pakeliui, pvz., Birmingame (nors kai pagalvoju, dažniau tai nutinka šiauriniame variante, bet nesvarbu, principas tas pats), prieš važiuojant į Londoną. Bet čia nėra tas pats, kaip kai DHL krauna tavo dėžę į rūšiavimo centrą Olandijoje ir ji ten dvylika valandų slampinėja. Mikroautobuse ji stovi vietoje, kur padėjai. Vairuotojas žino, kad ši dėžė turi eiti į Noting Hilą.

Koks skirtumas tarp jūsų mikroautobuso ir DPD, kuris pristato per tris dienas į Birmingamą?

DPD turi sistemą – surenka, suverčia į vilkiką, rūšiuoja, perduoda. Tai gerai masinėms siuntoms. Bet jei turi šaldytuvą, senelio įrankius arba paprasčiausiai nori, kad daiktai nebūtų mėtomi – mikroautobusas yra žmogiškesnis. Be to, DPD neprivažiuos prie buto durų senam daugiabučiame name be lifto. Mikroautobuso vairuotojas padės neštis. Kaina, aišku, didesnė nei paprasta dėžė, kai vežame smulkią įrangą, santykis atsiperka geriau nei paštu.

Kaip aš galiu sekti, kur mano krovinys yra dabar, jei tai ne DPD su savo app’u?

Nu, mes ne FedEx, kad turėtume stebėjimo puslapį su žemėlapiu. Bet aš asmeniškai žinau, kuris vairuotojas važiuoja, ir jis skambina. Tiksliau, rašo žinutes – jau dabar WhatsApp viskas vyksta. „Važiuoju pro Lillo, rytoj 14 val. busiu Kenterberyje.“ Toks gyvas kontaktas, ne robotas, kuris sako „jūsų siunta rūšiuojama“. Kartais vairuotojas pamiršta parašyti, nes vairuoja, arba Prancūzijoje nėra ryšio – tada pats skambinu. Bet klientas žino telefono numerį ir turi tiesioginę liniją. Žmonėms tai dažnai patinka labiau nei tas dirbtinis stebėjimas.

Kas sėdi prie vairo – jūsų darbuotojas ar samdytas vairuotojas?

Atsakymas – taip. (Najuokauk.) Turime kelis nuolatinius vaikinus, kurie važinėja jau trejus ketverius metus, žino maršrutus, žino, kad Anglijoje kai kurie rajonai siauri kaip pragaras. O kartais, kai srautas didelis, samdome patikrintus partnerius. Bet visada – su dokumentais, su CMR, su draudimu. Nei vienas iš jų nėra kažkoks bičas iš skelbimų portalo. Aš pats su jais važiavęs daug kartų, žinau, kad jie neparūko mašinoje. Nepaisant to, jei klientas labai specifinis, pasistengiu, kad važiuotų mūsų – bet tai kainuoja brangiau dėl grafiko.

Kainos, terminai ir kas nuo ko priklauso

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu siuntiniui iš Lietuvos į Angliją?

Neišsižiosiu – maždaug nuo 350 eurų už kubą, priklausomai nuo to, kiek krauni. Jei turi tik dvi dėžes, kurios užima pusę kubo, galime derėtis dėl vietos bendrame reise. Jei pilnas mikroautobusas – ten jau kita logika, gali išeiti ir 1200 eurų. Žiemą kainos truputį žemesnės, nes mažiau žmonių kraustosi. O prieš rugsėjį, kai visi studentai skuba į Londoną, kainos šokteli. Aš tikslaus sąrašo pateikti negaliu per 30 sekundžių – reikia pažiūrėti, kas ir kur.

Kodėl vieni prašo 350 eurų už kubą, o kiti 600? Kur čia gaudyklė?

Viskas paprasta: jei kažkas siūlo 150 eurų už kubą – bėk. Rimtai. Tai arba žmogus neturi licencijos, arba mašina neapdrausta kroviniui, arba jis su dvidešimt metų senumo mikroautubusu važiuos iki Londono ir gali stringti pakeliui. Perskaičiau, ką parašiau, ir palieku – visi darome klaidas. 350–450 yra realistinė rikiuotė normaliam pervežimui. O 600 – jau express paslauga, kai važiuoja be sustojimų vien dėl tavęs. Kartais kaina didesnė ir dėl to, kad vežėjas įvažiuoja į Londono ULEZ zoną – naujesnė mašina, mažesnė tarša, didesnė sąskaita.

Ar galima sutarti, kad pristatymas Anglijoje būtų per vieną parą, jei labai skubu?

Teoriškai galima, bet praktiškai – iš Lietuvos? Nebent turi privačius lėktuvus. Realiai express maršrutas trunka 36–48 valandas iki durų. Kartais vairuotojas nulipą Prancūzijoje pailsėti – privaloma pagal vairavimo laiką. Negali jis tempti 22 valandas be miego. Tai jei kas nors žada per 12 valandų – meluoja. Tokį greitą pristatymą Anglijoje galima padaryti tik jei siuntinys jau yra Prancūzijoje. Iš Lietuvos – dvi dienos yra minimumas, įskaitant miegą ir pasienį.

Kaip sezoniškumas keičia kainas siuntų gabenime į Jungtinę Karalystę?

Prieš Kalėdas – blogiausia. Visi siunčia dovanas, verslai skuba, keliai pasnigsta ten, kur sniego retai mato. Tada mikroautobusų poreikis šoka kaip pašėlęs. Vasarą stabiliau, bet būna bangų, ypač kai prasideda universitetų metai rugpjūtį-rugsėjį. Tuo metu siuntiniai į Londoną ir Oksfordą važiuoja beveik kasdien. Žiemą tarp sausio ir kovo – ramu, galima rasti pigesnių vietų mašinoje. Atsakingi vežėjai ta kainų dinamika pasinaudoja subalansuoti srautus, o ne apgauti.

Ar mokėti reikia iš anksto, ar galima gavėjui Londone atsiskaityti grynaisiais?

Paprastai – iš anksto, arba dalinis avansas. Per dvidešimt metų esu matęs visko: buvo atvejis, kai Londone gavėjas paėmė krovinį, apsidžiaugė, o paskui tris mėnesius venge mokėti. Ne, mums taip nebesinori. Dabar tvarka tokia: 30 procentų prieš pakrovimą, likutis gavus – bankiniu pavedimu. Grynieji... na, kartais priima, jei maža suma, bet aš nerekomenduočiau. Yra buvę, kad vairuotojas apsistojo pakeliui, o sėdėję prie baro nepastebėjo, kaip piniginė sumažėjo. Nu, gyvenimas.

Ką vežame ir ko verčiau ne

Ar galiu siųsti dviratį, sulankstomą motorolerį ir tris lagaminus viename mikroautobuse?

Dviratis – jo, tik reikia pasirūpinti, kad grandinė neaptaškytų kitų daiktų. Sulankstomas motoroleris... na, jei sulankstytas ir ne 120 kg, OK. Lagaminai – paprasta. Bet buvo reali situacija: klientas pridėjo du sunkius lagaminus po sutarties. Vairuotojas sutalpino, bet Vokietijoje atsidarė durys ir vienas lagaminas beveik užgriuvo ant kelio. Ne kriminalas, bet nervų kainavo. Geriausia iš anksto pasakyti TIKSLŲ sąrašą. Jei siuntiniai važiuoja į tą patį Londono rajoną, kartais paimame papildomą daiktą už simbolinę kainą, bet tai ne taisyklė.

Ar galima vežti maistą, šaldytus produktus ar naminį sūrį į Mancesterį?

Šaldyti produktai – tik su šaldymo įranga, o paprastose mūsų mašinose jos nėra. Naminis sūris... biurokratiškai kalbant, po Brexit maisto importas į JK labai apribotas. Yra buvę, kad kažkas vežė skilandžius vilkike ir pasienyje viską supjaustė. Jei asmeniniam vartojimui – mažas kiekis gali praeiti, bet rizika. Aš pats 100 procentų nežinau, kaip su sūriu bus šiandien, nes taisyklės pasikeičia kas kelis mėnesius, bet šokoladas paprastai praeina be problemų. Buitinis maistas dažniausiai nepraeina muitinės kontrolės.

Kas dėl dokumentų – ar man reikia CE ženklinimo sąskaitų, jei siunčiu prekes pardavimui?

Jei asmeniniai daiktai – dokumentų beveik nereikia, tik sąrašas. Bet jei gabeni prekybai, tada EORI numeris, muitinės deklaracija, galiausiai ir CE ženklinimas. Čia aš jau tiksliai nežinau, ar kiekvienai prekei reikia atskiros deklaracijos, nes muitininkas pasienyje kartais žiūri pro pirštus į mažas siuntas, o kartais atidarinėja kiekvieną dėžę. Geriausia pasitarti su muitinės agentu. Aš pervežimais užsiimu, o ne teisės konsultacijomis. Galiu pasakyti, kad dokumentai turi būti tvarkingi, bet prekybinė siunta dabar – jau pusiau muitinės projektas.

Ar galima gabenti televizorių, stiklinį staliuką ir kitą trapią techniką?

Galima, bet turi suprasti – magistralės Prancūzijoje kiauros. Reikia ANKSTYNAI supakuoti. Polisterolis, burbulų plėvelė, kartonas iš visų pusių. Turėjome atvejį: vežėme televizorių, klientas pasakė „jis juk originalioje dėžėje“. Na, originalioje dėžėje nėra amortizacijos kelionei per 2000 km. Atvažiavo – ekrano kraštas įtrūkimas. Draudimas nekompensavo, nes klientas pats pakavo. Tai jei trapi daiktai – leisk mums supakuoti arba nurodyti, kaip tvirtinti. Mokame tai daryti.

Kas jei siunčiu spintą, bet ji netelpa pro duris Anglijoje, kur reikia pristatyti?

Tada jau reikia sakyti, kad mikroautubusas per mažas. (Oi, vėl ta pati klaida – mikroautobusas, žinoma, aš tiesiog spausdinu per greitai.) Ne, rimtai, tai mūsų problema tik tiek, kiek pristatome iki durų. Jei spinta netelpa į laiptinę Noting Hilo name, kurį pavertėte ofisu, tai ten tokie siauri koridoriai, kad vairuotojas turi palikti ją vestibiulyje. Arba reikia papildomai mokėti už porą nešikų. Aš visada sakau: išmatuok duris Anglijoje prieš užsisakydami baldų gabenimą. Nes paskui būna nemalonių pokalbių laiptinėje.

Dažniausi niuansai, kuriuos žmonės praleidžia

Ar man reikia patiems keltis krovinį į mašiną Vilniuje, ar vairuotojas padės?

Ai, čia toks dalykas, dėl kurio aš dažnai pykstu. Jie galvoja, kad vairuotojas – tai Samsonas. Ne. Pagal sutartį jis padeda, jei daiktai keliami iš buto. Bet jei be lifto aštuntame aukšte turi pianiną – tavo atsakomybė rasti pagalbinių rankų. Mes galime atvežti du žmones, bet tai kainuoja. Realiai daugelis vairuotojų – šaunūs vyrukai, padės, bet neprivalo tempti 80 kg vienasmeniškai. Nepamenu ar pagal taisyklę vairuotojas negali kelti virš 30 be pagalbos, ar tai tik mūsų įmonės politika... bet kartu mes randam būdų.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje nebus namie numatytoje valandoje?

Skambiname. Jei žinojo, kad atvažiuosme – o mes pranešame dieną prieš ir dar prieš kelias valandas – tai turėjo būti. Jei nėra, vairuotojas derasi su kaimynu, palieka kieme arba veža į lokalinį punktą Londone. Buvo atvejis – gavėjas išvažiavo pasivaikščioti, nors sakė, kad bus Ealinge. Vairuotojas kavos išsiverdė mašinoje. Galop teko vežti atgal. Tai kainavo papildomus 80 svarų. Geriau sakyk iš anksto: „palikit pas tą ir tą“. Mes niekada nedingstame su kroviniu, kaip kai kurie freelanceriai.

O jei mano siuntiniai turi butą trečiame aukšte be lifto – ar tai mano problema?

Pas mus yra posakis: pristatymas į duris reiškia iki slenksčio, o ne į miegamąjį. Trečias aukštas be lifto Londone – įprasta. Vairuotojas gali padėti nunešti dėžes, bet jei tai baldai, mes įspėjame: arba ateini į lauką, arba susimoki už du vaikinus. Nes vairuotojas nėra Atlantas. Geriausias variantas – suderinti iš anksto. Kartais gavėjas pats ateina prie mikroautobuso su vežimėliu – tuomet net pasiūlau nuolaidą, nes taupo visiems laiką. Bet trečias aukštas tikrai nėra priežastis atšaukti siuntinį.

Ar mikroautobusai po Brexit gali laisvai įvažiuoti į Angliją be papildomų muitų?

Gali įvažiuoti, bet „laisvai“ – jau nebe taip. Reikia muitinės dokumentų, EORI, kartais patikrinimų. Mūsų mašinos važiuoja pro Kalo uostą arba Eurotunelį. Pasieniečiai kartais atidaro, kartais ne. Po 2021 metų viskas pasikeitė. Asmeniniai daiktai dažniausiai praeina kaip perkraustymo kroviniai. Bet jei veži prekes pardavimui, muitai gali išmušti iš vėžių. Aš nesu muitininkas, bet su kiekvienu klientu peržvelgiu sąrašą. Geriau pusė valandos biure nei septynios valandos pasienyje.

Kodėl kai kurios įmonės žada greitą pristatymą, o paskui dvi savaites laiko krovinį Kento pakelėje?

O tai tu pataikei į dešimtuką. Būna tokių „Google reklamos“ vežėjų, kurie priima užsakymą, o paskui renka mašiną pilnutėlę. Tavo siuntinių gabenimas mikroautobusais virsta laukimu, kol surinks dar penkis klientus. O tavo daiktai stovi draugo kieme Kente, nes jis turi UK adresą. Aš tai vadinu sandėliu be oro kondicionieriaus. Rimti pervežėjai taip nedaro – mes turime grafiką, kas savaitę ar dukart per savaitę važiuojančias mašinas. Jei sakom, kad antradienio vakarą Londone – tai antradienio vakarą, ne po dviejų savaičių. Bet tokių apgaulių rinkoje yra. Patikrink atsiliepimus.

Kai kas nors stringa – realios problemos

Kas atsakingas, jei važiuojant pro Prancūziją atsiranda įbrėžimai ant dėžių?

Atsakomybė priklauso nuo CMR ir nuo to, kas sukomponavo krovinį. Jei dėžės buvo silpnos ir įbrėžė viena kitą – mūsų kaltės nėra, nes įspėjame, kad pakuotė turi atlaikyti. Bet jei vairuotojas nesutvirtino, daiktai atsitrenkė į borto sieną – draudimas dengia. Reali istorija: vežėme stiklinį veidrodį, klientas apvyniojo laikraščiais. Per duobę Prancūzijoje – dūžis. Draudimas nesumokėjo, nes neprofesionali pakuotė. Mes tada padarėm nuolaidą kitai kelionei, nes žmogiška, bet bylinėtis – ne. Pakuok normaliai.

Kaip elgtis, jei pasienyje mikroautobusui kyla problemų dėl mano siuntinio?

Pirmiausia – skambinti mums. Turime muitininkus, agentus, kurie kalba angliškai ir prancūziškai. Kartais problema paprasta – neteisingai užpildytas CN22 arba sąraše parašyta „įvairūs daiktai“. Pasieniečiai to nemėgsta. Jei asmeninis krovinys, dažniausiai patikrina ir paleidžia. Geriausia – dokumentai tvarkingi, daiktai supakuoti aiškiai. Buvo atvejis, kad klientas slėpė cigaretes tarp drabužių – tada aš atsiimu rankas. Nesąžiningi dalykai baigiasi konfiskatu. Tai jei veži kažką „pilkos“ zonos – mums nesakyk, mes nenorime problemų pasienyje.

O jei aš atsiunčiu siuntinį, o gavėjas Anglijoje sako, kad trūksta vienos dėžės?

Tada prasideda detektyvas. Prieš pakrovimą fotografuojame krovinį, sudarome CMR su skaičiumi. Jei klientas pasirašė, kad gavo 5 dėžes, o paskui skambina, kad trūksta šeštos – gal supakavo blogai, gal pavogė pakeliui (reta, bet būna), gal pats nesuskaičiavo rūsyje. Aš visada sakau: skaičiuokite drauge su vairuotoju. Mūsų važiuojantys į Angliją mikroautobusai turi žalią šviesą pasienyje, bet žmonių klaidos pasitaiko. Jei tikrai ne mūsų kaltė – ieškome, bet nemeluokime, tai nėra greitas procesas.

Kodėl kai kurie vežėjai Anglijoje tiesiog „dingsta“ su kroviniu ir nebekelia ragelio?

Nes tai – ne vežėjai, o chuliganai, kurie pamatė Google Ads ir nusprendė užsidirbti. Esu girdėjęs istorijų, kai žmogus sumokėjo avansą kažkokiam „Vytui“, o tas po savaitės ištrynė skelbimą. Policija? Na, jei suma maža, nieko nedarys. Todėl rinktis reikia pagal seną taisyklę: ar įmonė egzistuoja daugiau nei metus, ar turi atsiliepimų, ar galima surasti adresą. Jei tik telefonas ir gražus Instagram – rizika. Rimtas pervežimas į Jungtinę Karalystę – tai ne vienos savaitės reikalas. Reikia žinoti pasienį, muitinę, kur miegoti. Ne kiekvienas vairuotojas tai sugeba, juolab nelegalas be licencijos.

Ar verta drausti krovinį, kai jis važiuoja mikroautobusu, ar tai pinigų metimas?

Jei vertė viršija 2000 eurų – verta. CMR atsakomybė ribota – yra toks dydis, tiksliai nepamenu, koks šiemet, bet jis ne milijoninis. Tai jei veži antikvarinį staliuką seneliui į Birmingamą ir jis sudūžta, gali atgauti tik dalį. Pilnas draudimas ramina ir mus, ir klientą. Bet jei veži senus batus – nereikia. Aš siūlau draustis tik kai krovinys viršija tūkstantį arba kai tai verslo įranga. Žmonės kartais klausia „draustis?“, o aš atsakau „kiek verta ramybė?“. Paprasčiausiai.

Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją nėra raketų mokslas, bet reikalauja žmogaus, kuris žino, ką daro. Greitas pristatymas Anglijoje galimas ne dėl magijos, o dėl to, kad kas savaitę važiuojame tais pačiais maršrutais, žinome pasienininkus ir mokame derėtis su realybe. Jei turi dėžių, lagaminų ar nedidelių krovinių – rašyk. Surasime vietą mašinoje, suderinsime laiką ir atvešime ten, kur reikia. Kaip žmonės žmonėms.