Krovinių siuntimas į Angliją procesas: kaip iš tikrųjų viskas vyksta nuo užklausos iki iškrovimo

Po 20+ metų pervežimuose galiu pasakyti tiek: krovinių siuntimas į Angliją procesas atrodo paprastas tik tada, kai viskas susiklosto gerai. Pirmiausia klientas parašo, kiek paletės, svoris, miestas, ar reikia iškeltuvo, ar sandėlis dirba tik iki 14 val. Tada einame į maršrutą, muitinę, dokumentus, krovos langus. Brexit po visko pridėjo popierizmo, bet ne panikos. Jei skubate, pirmiausia žiūrėkite dokumentų skyrių ir pakrovimo dalį, nes ten dažniausiai lūžta ne ratas, o smulkmena. Po to jau aiškėja, ar tai viena paletė į Londoną, pilnas krovinys į Manchesterį, ar kažkas, kas vėl „staiga“ pasirodė ADR.

DUK: krovinių siuntimas į Angliją procesas nuo užklausos

Koks yra normalus krovinių siuntimas į Angliją procesas?

Normalus kelias prasideda ne nuo kainos, o nuo duomenų. Klientas atsiunčia paketų skaičių, svorį, matmenis, krovos adresą, iškrovimo paštą, Incoterms ir prekių aprašymą. Tada matome, ar telpa daliniam kroviniui, ar reikia pilno vilkstiko. Po to tikriname dokumentus, muitinį įforminimą, keltą ar tunelį. Tik tada sakau kainą ir datą. Kitaip gaunasi „važiuojam“, o po dviejų dienų visi stovi prie Doverio.

Kiek paletės telpa į standartinį vilkstiką?

Standartiniame 13,6 m puspriekabėje paprastai telpa 33 euro paletės, jei jos standartinės. Megatraileris gali pasiimti 34, kartais 36, bet čia priklauso nuo aukščio ir sandėlio rampų. Jei paletės nestandartinės, vietos staiga sumažėja. Turėjau atvejį Manchesterio pusėje: klientas sakė „tik 30 paletėlių“, o jos buvo kaip maži nameliai. Tai ne melas, tiesiog žmogus neskaičiavo tūrio. Logistikoje tūris dažnai kandžioja stipriau už svorį.

Ar galima siųsti tik vieną paletę į Londoną?

Taip, vieną paletę siųsti galima, tik ekonomikos prasme tai ne visada gražu. Daliniai vežėjai surenka kelis krovinius iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos, tada krauna į bendrą maršrutą. Kaina dažniausiai skaičiuojama už paletę, bet būna minimalus mokestis. Jei reikia greitai ir pigiai, reikės derinti lūkesčius. Vienas skambutis, dvi paletės, iškeltuvas, pristatymas iki durų – ir jau nebėra taip paprasta.

Kuo skiriasi pilnas krovinys nuo dalinio?

Pilnas krovinys reiškia, kad visas vilkstikas važiuoja jums: 82 kubai, apie 24 tonas naudingo svorio, tiesiai nuo pakrovimo iki iškrovimo. Dalinis krovinys – kai jūsų paletės keliauja su kitų klientų prekėmis. Pilnas variantas greitesnis ir ramesnis, bet brangesnis. Dalinis pigesnis mažoms siuntoms, tik bus sustojimų, terminalų ir eilių. Jei turite 28–33 paletes, dažniausiai jau žiūrime pilną transportą. Jei turite 3, pilnas vilkstikas būtų kaip autobusas vienam keleiviui.

Ką reiškia „groupage“ ir ar jis lėtas?

Groupage reiškia dalinį krovinių konsolidavimą, lietuviškai – surenkame kelis mažesnius krovinius į vieną transportą. Tai nėra savaime lėta, bet turi savo ritmą. Pirmiausia reikia surinkti krovinį, tada sutvarkyti eksporto deklaracijas, tada perkelti per sandėlį, tada keltas. Jei viskas tvarkinga, 3–6 darbo dienos iki Anglijos yra normalu. Jei užstringa muitinėje arba sandėlis vėluoja, prasideda žinutės „kur mano krovinys?“. Kartais atsakymas būna nepatogus: jis laukia, nes popieriai nebuvo paruošti.

Krovinių siuntimas į Angliją procesas ir dokumentai

Kodėl krovinių siuntimas į Angliją procesas užstringa dėl dokumentų?

Dokumentai yra ta vieta, kur viskas pradeda griūti. Prekės kodas netikslus, sąskaitoje trūksta eksportuotojo EORI, aprašymas parašytas „parts“, o realybėje ten hidrauliniai cilindrai. Muitinė nemėgsta spėlioti, ji nori konkrečių duomenų. Jei deklaracijoje matosi neatitikimų, krovinys gali būti sulaikytas arba prašoma papildomų dokumentų. Turėjau atvejį, kai vienas žodis sąskaitoje pridėjo dieną laukimo. Smulkmena? Taip. Brangi smulkmena? Dar labiau taip.

Kas yra EORI numeris?

EORI numeris yra identifikatorius muitinėje, be jo eksporto ar importo operacijos dažniausiai nejuda normaliai. Europos įmonės jį turi savo šalyje, britų partneriai – Jungtinėje Karalystėje. Jei klientas sako „mes neturim, bet siųskite, paskui sutvarkysim“, aš sustoju. Ne iš piktumo, tiesiog paskui visi moka už tą „paskui“. Be EORI negalima korektiškai pateikti deklaracijos, o be deklaracijos krovinys nepraeina taip, kaip turėtų. Tai tikriname pirmą dieną, ne paskutinę valandą.

Ar reikia T1, CMR ir komercinės sąskaitos?

Dažniausiai reikia CMR važtaraščio, komercinės sąskaitos, pakuočių sąrašo ir eksporto deklaracijos. T1 dokumentas gali būti reikalingas tranzitui tam tikrais atvejais, ypač kai krovinys juda per ES teritoriją iki išvežimo. Tiksliau, TIR knygelė čia nebūtina, ją painioju su kitais maršrutais, bet T1 kartais išlenda. Incoterms taip pat svarbūs: EXW, FCA, DAP ar DDP keičia atsakomybes. Jei pardavėjas ir pirkėjas nesutaria, kas mokės muitus, vairuotojas prie vartų tampa diplomatijos ministru.

Kas nutinka, jei prekės kodas parašytas „kaip nors“?

Jeigu prekės kodas parašytas „kaip nors“, muitinė gali sustabdyti tikrinimą arba paprašyti paaiškinimų. KN/HS kodas nurodo, kas tai per prekė, kokie muitai, apribojimai, licencijos ar statistiniai reikalavimai. Aprašymas turi buti aiškus: ne „aksesuarai“, o „plastikinės tvirtinimo detalės automobiliams“. Kartais klientai mano, kad muitinė žiūri tik į kainą. Nežiūri. Ji lygina aprašymą, kodą, vertę, kilmę, kiekį ir dokumentų logiką. Jei ten chaosas, chaosas grįžta į sąskaitą.

Kas atsakingas už muitinį įforminimą?

Atsakomybė priklauso nuo Incoterms ir sutarties. Eksportuotojas gali tvarkyti išvežimo deklaraciją, importuotojas – įvežimo procedūras, o vežėjas dažniausiai tik pristato duomenis ir transportuoja. Kai kurie vežėjai siūlo muitinio atstovo paslaugas per partnerius (tiksliau, ne TIR knygelė; ją čia painioju su maršrutais už Europos ribų). Svarbiausia – prieš pakrovimą žinoti, kas pateikia deklaraciją. Jei to nežinome, geriau sustoti, nes kelyje popieriai nesitvarko stebuklingai.

Krovinių siuntimas į Angliją procesas, kainos ir terminai

Kada krovinių siuntimas į Angliją procesas pabrangsta?

Kaina pabrangsta, kai keičiasi realybė, o ne tada, kai vežėjas staiga sugalvoja „norėsiu daugiau“. Dalinė paletė dažnai sukasi apie 90–180 €, pilnas vilkstikas – apie 2400–4200 €, bet tai nėra įstatymas. Kuras, keltų eilės, vairuotojo darbo laikas, laukimas sandėlyje ir papildomi sustojimai turi kainą. Jei klientas užsakė pristatymą su iškeltuvu, o adrese jo nėra, prasideda permokėjimai. Todėl prašau visko raštu. Net jei atrodo nuobodu.

Kodėl kaina Vilnius–Birmingamą vienaip, o Klaipėda–Manchester kitaip?

Kaina Vilnius–Birmingamą ir Klaipėda–Manchesteris skiriasi ne tik dėl atstumo. Reikia žiūrėti, kur vairuotojas pradeda maršrutą, ar jam nereikia tuščiai grįžti į bazę, kokios keltų kainos tuo metu, ar krovinys telpa į planuojamą grafiką. Ne apie futbolą dabar, bet kaip ir komandoje, vienas trūkstamas žmogus griautų visą sudėtį. Iš Klaipėdos kartais lengviau sujungti su sandėlio grafiku, iš Vilniaus – greičiau pasiekti Vokietijos tranzitą. Todėl „arti“ žemėlapyje ne visada reiškia „pigiau“ sąskaitoje.

Ar tikrai galima gauti DDP kainą?

DDP galima, bet čia reikia būti atsargiam. Skamba gražiai: klientas gauna vieną kainą, vežėjas ar brokeris tvarko muitus, PVM, pristatymą. Bet jei duomenys blogi arba prekės vertė neteisinga, sąskaita gali išaugti. DDP nėra stebuklingas raktas, kuris panaikina atsakomybę. Pavojinga, kai mažas importuotojas nori „kad nieko nereikėtų daryti“, bet neturi PVM registracijos ar teisingų prekių kodų. Tuomet DDP tampa gražia fraze su aštriu galu.

Kiek trunka kelionė iki Doverio ar Londono?

Ne visada 100% pasakysiu, nes keliai, keltai ir muitinės eilės gyvena savo gyvenimą. Nuo Lietuvos iki Doverio ar Folkestone pilnas krovinys dažnai juda apie 2–4 dienas, priklausomai nuo pakrovimo dienos ir grafiko. Daliniam kroviniui iki Londono ar Birminghamo dažniau matome 3–6 darbo dienas. Jei krovinys pakraunamas penktadienį, savaitgalis gali viską pastumti. Kartais keltas paimamas greitai, kartais laukiama ilgiau. Aš visada stengiuosi duoti realų langą, ne gražiausią skaičių.

Kodėl terminas „rytoj išvažiuoja“ ne visada reiškia rytoj?

„Rytoj išvažiuoja“ reiškia, kad planas toks, ne garantija. Reikia turėti mašiną, vairuotoją, dokumentus, muitinį leidimą, keltą ir iškrovimo langą. Jei vienas elementas vėluoja, visi elementai ima dairytis į lubas. Turėjau situaciją, kai krovinys buvo paruoštas, bet sąskaitoje trūko pirkėjo adreso formato, ir viskas pasislinko vienai dienai. Klientui tai atrodė smulkmena. Vairuotojui tai buvo skirtumas tarp spėjimo į keltą ir laukimo iki kito reiso.

Pakrovimas, maršrutas ir iškrovimas

Ką klientas privalo paruošti prieš pakrovimą?

Prieš pakrovimą klientas privalo žinoti paketų skaičių, svorį, matmenis, krovos tipą, ar reikia iškeltuvo, ir ar sandėlis turi rampą. Dar reikia parengti dokumentus, etiketes, CMR duomenis, prekių aprašymą. Jei krovinys stovi be palečių arba plėvelė laikosi „kaip Dievas davė“, geriau sutvarkyti prieš atvykstant. Vairuotojas nėra pakavimo inspektorius, nors kartais tenka būti ir juo. Jei žadate siųsti į Angliją, pasiruošimas prasideda ne tada, kai vilkstikas jau stovi kieme.

Ar reikia lifto Anglijoje?

Iškeltuvas Anglijoje dažnai yra labai svarbus, ypač pristatant į mažus sandėlius, statybų objektus, prekybos vietas ar privačias teritorijas. Jei adresas neturi rampos ar krautuvo, be lifto krovinys gali tiesiog neįvykti. Kartais klientas sako „ten tikrai yra“, o atvykus rampa užimta arba sugedusi. Tuomet reikia derinti naują langą, mokėti laukimą arba ieškoti technikos vietoje. Hidraulinis bortas kainuoja papildomai, bet kartais jis pigesnis už vieną praleistą pristatymą. Geriau užsisakyti iš anksto.

Ką daryti, jei sandėlis neduoda krovinio?

Jei sandėlis neduoda krovinio, pirmiausia fiksuojame laiką ir priežastį. Vairuotojas negali tiesiog pasiimti prekių be dokumentų, be leidimo ar be asmens, kuris gali jas oficialiai perduoti. Būna, kad sandėlyje „dingo“ užsakymas, nėra etikečių, neatėjo eksportuotojas, arba kažkas laukia patvirtinimo iš buhalterijos. Tokiu atveju vežėjas praneša, mes spaudžiame klientą ir sandėlį, bet stebukų nėra. Jei krovinys neatiduodamas iki keltų grafiko, maršrutas gali griūti. Todėl prieš pakrovimą reikia kontakto, kuris tikrai atsako telefonu.

Ar galima keisti iškrovimo adresą kelyje?

Keisti iškrovimo adresą kelyje galima, bet ne visada paprasta. Reikia patikrinti, ar naujas adresas tinka muitinei, ar CMR galima taisyti, ar vairuotojas spėja pagal darbo laiką. Jei krovinys jau deklaruotas į vieną vietą, o pirkėjas staiga persigalvoja, gali tekti taisyti dokumentus. Kartais tai tik papildomas maršrutas iki Leeds vietoje Londono. Kartais tai reiškia, kad visas grafikas subyra. Todėl adresas turi būti tvirtas prieš išvykstant. Anglijoje gatvės, tiltai ir sandėlių langai greitai sugadina gražų planą.

Kodėl vairuotojas negali laukti visą dieną?

Vairuotojas negali laukti visą dieną, nes jo darbo laikas, keltų rezervacija ir kito kliento krovinys turi savo ribas. Dažniausiai duodama 1–2 nemokamos valandos pakrovimui ar iškrovimui, o po to skaičiuojamas laukimas, dažniausiai 35–60 €/val. Tai nėra kerštas, tai realybė. Jei sandėlis laiko vilkstiką penkias valandas, tas vairuotojas jau nebespėja į Folkestone ar Doverį. Tuomet atsiranda papildomos išlaidos visiems. Todėl prašau klientų nesakyti „ten greitai“, jei niekas ten nebuvo ir nežino. Greitai logistikoje reiškia paruošta.

Rizikos, ADR, draudimas ir praktika

Ar visi kroviniai tinka daliniam gabenimui?

Ne visi. Daliniam gabenimui netinka kroviniai, kurie kvepia, varva, dūla, griūva, reikalauja nuolatinės temperatūros be tinkamos įrangos ar yra per dideli vienai paletei. Atsargiai žiūrime į brangią elektroniką, alkoholį, tabaką, vaistus, maisto produktus ir daiktus su griežtais apribojimais. Jei krovinys gali sugadinti kitus krovinius, jis keliauja atskirai. Jei jam reikia šaldytuvo, sakome tai iš karto. Dalinis transportas yra patogus, bet ne universalus. Kartais pilnas krovinys yra ne prabanga, o apsauga.

Kas yra ADR ir kodėl jis viską sujaukia?

ADR yra pavojingųjų krovinių taisyklės, ir jos tikrai viską sujaukia, jei apie jas pagalvojama per vėlai. Reikia žinoti UN numerį, klasę, pakuotę, kiekį, transporto kategoriją, ar leidžiama vežti daliniu būdu. Ne kiekvienas vairuotojas turi ADR pažymėjimą, ne kiekvienas vilkstikas turi įrangą. Jei klientas atsiunčia sąskaitą su užrašu „tik dažai“, o realybėje ten degūs skysčiai, prasideda problemos. ADR nėra etiketė ant dėžės, tai sistema. Ir ji veikia nuo pakavimo iki iškrovimo.

Ar verta pirkti papildomą krovinio draudimą?

Verta, jei krovinio vertė didesnė už standartinę vežėjo atsakomybę. CMR draudimas ne visada dengia pilną komercinę vertę, nes atsakomybė skaičiuojama pagal svorį, apytikriai 10 €/kg, ne pagal sąskaitos sumą. Brangi įranga, elektronika, medicinos prekės ar individualūs gaminiai gali prarasti daugiau. Papildomas krovinio draudimas kainuoja mažą procentą nuo vertės, bet ramybė būna didelė. Aišku, draudimas nereiškia, kad galima krauti bet kaip. Jei paletė atvyksta kaip mozaika, teks aiškintis. Bet turėti polisą – protinga.

Ką daryti, jei paletė atvyksta sugadinta?

Jei paletė atvyksta sugadinta, pirmiausia reikia fiksuoti žalos faktą CMR arba pristatymo dokumentuose. Nuotraukos, pakuotės būklė, plombos numeris, vairuotojo pastaba – visa tai svarbu. Negalima pasirašyti „švariai priimta“ ir po savaitės tikėtis, kad visi patikės žodžiu. Tada pradedamas pretenzijos procesas, tikrinamas draudimas, pakuotės tvirtumas ir pakrovimo aplinkybės. Kartais kaltas transportas, kartais pakuotė, kartais sandėlis krovė kaip statybiniai blokai. Nepatogu, bet tiesa: be įrodymų pretenzija tampa ilgu pokalbiu be pabaigos.

Kaip pasirinkti vežėją, kad nebūtų „pigiau, o paskui brangiau“?

Renkantis vežėją žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, kaip jis klausia. Jei niekas neklausia svorio, matmenų, dokumentų, Incoterms ir iškrovimo sąlygų, tai blogas ženklas. Gera įmonė iškart aiškinasi rizikas, o ne meta gražų skaičių, kad tik paimtų užsakymą. Patikrinkite, ar jie dirba su CMR, muitiniu atstovavimu, keltų rezervacijomis, ADR, draudimu. Paprašykite, kad kaina būtų suskaidyta. Pigiausias pasiūlymas kartais tampa brangiausias, kai sąskaita pradeda augti kaip tešla. O tešla virtuvėj gerai, ne logistikoj.

Išvada

Jei trumpai: krovinių siuntimas į Angliją procesas nėra burtai, tik darbas su detalėmis. Paletės, svoris, EORI, CMR, prekių kodai, iškeltuvai, keltai, muitinė, vairuotojo laikas – viskas susijungia. Geriausias būdas sutaupyti nėra spausti kainą iki dugno, o prieš pakrovimą sutvarkyti duomenis ir sąlygas. Tada Anglijos kryptis, nuo Londono iki Manchesterio ar Leeds, juda daug ramiau. Ir taip, kartais vis tiek būna netvarkos. Bet tvarkingas pasiruošimas bent jau nepaverčia jos katastrofa.