Krovinių pristatymas į UK ir iš UK kainos apskaičiavimas

Per dvidešimt su viršum metų tarptautinių pervežimų mačiau visko: nuo vienos paletės sraigtų iki pilnų sunkvežimių baldų, maisto papildų, metalo detalių ir tokių krovinių, kurių pavadinimą iki šiol tariu atsargiai. Krovinių pristatymas į UK ir iš UK kainos apskaičiavimas atrodo paprastas tik Excelio lentelėj. Realybėje į kainą lenda paletės aukštis, muitinės kodai, laukimas sandėlyje, keltas, vairuotojo grafikas, Brexit ir dar tas kliento „oi, čia tik pora metrų nuo kelio“. Todėl žemiau rašau taip, kaip aiškinu žmonėms telefonu ar žinutėje.

DUK – Krovinių pristatymas į UK ir iš UK kainos apskaičiavimas: pagrindai

1. Kaip greitai galima gauti realią kainą pervežimui į Jungtinę Karalystę?

Krovinių pristatymas į UK ir iš UK kainos apskaičiavimas prasideda nuo trijų dalykų: kas, kur ir kiek. Klientas sako „paletė į Londoną“, o po valandos paaiškėja, kad ta paletė dviguba, be kojų, dar ir stiklas viduj. Tada kaina šoka. Realų skaičių dažniausiai galima duoti tą pačią dieną, jei yra matmenys, svoris, paėmimo adresas, pristatymo kodas ir ar reikia muitinės tvarkymo. Greičiau nei taip – jau rizika. (tiksliau – po pirmo dokumentų patikrinimo, ne po pirmo telefono skambučio).

2. Kodėl Krovinių pristatymas į UK ir iš UK kainos apskaičiavimas kartais pasikeičia po užklausos?

Krovinių pristatymas į UK ir iš UK kainos apskaičiavimas keičiasi todėl, kad pirmas pasiūlymas dažnai būna orientacinis. Pavyzdžiui, užklausoje parašyta „į Mančesterį“, o vėliau paaiškėja, kad sandėlis už 70 km nuo miesto centro ir iškrovimas tik ryte. Arba krovinys turi ADR etiketę, bet apie tai buvo pamiršta. Kartais keičiasi ir keltas, terminalo mokestis, vairuotojo laukimo laikas. Aš tai aiškinu tiesiai: jei informacija keičiasi, keičiasi ir sąmata.

3. Koks mažiausias krovinys, kurį apsimoka vežti į UK?

Jeigu turite vieną mažą dėžę iki 20–30 kg, dažniausiai pigiau eina kurjeris arba oro siunta, nors oro variantas ne visada toks baisus, kaip žmonės galvoja. Nuo vienos paletės jau prasideda normalus grupuotas krovinys į UK, ypač jei kryptis Londonas, Birmingamas, Mančesteris ar Liverpulis. Jeigu turite 3–5 paletes, dažniausiai jau verta klausti dalinio krovinio kainos. Mažiau nei pusė paletės kartais brangiai atrodo, nes vis tiek reikia ją priimti, pažymėti, sukrauti ir išduoti. Čia nėra magijos, tik rankų darbas.

DUK – Dydis, svoris ir krovinio pobūdis

4. Ar kaina skaičiuojama pagal kilogramus ar kubinius metrus?

Dažniausiai skaičiuojama pagal tai, kas vežėjui „išlenda“ brangiau. Lengvas, bet didelis krovinys užima vietą sunkvežimyje, todėl imami kubiniai metrai. Sunkus, bet mažas krovinys gali turėti svorio apribojimą, todėl žiūrima į kilogramus. Standartinė euro paletė dažniausiai yra apie 120 × 80 cm, bet klientai visada pamiršta pasakyti aukštį. Dėl to visada grįžtu prie dydžio, svorio ir krovinio pobūdžio, nors klientams atrodo, kad čia smulkmena. Smulkmena tampa kaina.

5. Kiek kainuoja viena paletė į Londoną?

Viena paletė iš Lietuvos į Londono zoną dažniausiai gali būti maždaug 90–180 eurų, jei krovinys standartinis, tinkamai paklotas ir nereikia jokios cirko programos. Jeigu paletė aukšta, nestabili, reikalauja temperatūros režimo arba pristatymo su liftu, kaina gali būti 200–300 eurų. Į šiaurę nuo Londono, pavyzdžiui, į Leeds ar Newcastle, dažnai brangiau dėl kelio ir grįžimo logistikos. Kartais klientas sako „tik viena paletė“, bet sandėlis Londone stovi spūstyje, o iškrovimo langas tik dvi valandos. Tai irgi kainuoja.

6. Ar pilnas sunkvežimis visada pigesnis už grupuotą krovinį?

Ne visada, nors dažnai atrodo, kad turėtų būti. Pilnas sunkvežimis iš Lietuvos į UK gali kainuoti apie 1 900–3 500 eurų, priklausomai nuo maršruto, datos ir ar reikia grįžti tuščiu. Grupuotas krovinys vienai ar kelioms paletėms gali būti ekonomiškiau, nes vietą dalinatės su kitais klientais. Bet jeigu turite 12–18 palečių, FTL jau dažnai laimi ir laiku, ir rizika mažesnė. Yra dar vienas nepatogus dalykas: pilnas automobilis reiškia, kad visos problemos yra tik jūsų, be kaimyno, kuris galėtų „pasidalinti“ sąnaudomis.

7. Ką daryti, jei krovinys netelpa į standartinę paletę?

Pirma, nesakyti „bet jis beveik standartinis“, nes „beveik“ muitinėje ar sandėlyje neveikia. Jeigu krovinys per ilgas, per aukštas arba išsikiša už paletės kraštų, reikia nurodyti tikrus matmenis iki centimetro. Toks krovinys gali užimti daugiau vietos, reikalauti diržų, kampuočių ar net specialaus krovimo. Kartais kaina pakyla ne dėl svorio, o dėl to, kad jo negalima statyti vienas ant kito. Aš esu matęs, kaip viena „tik šiek tiek išsikišusi“ dėžė sugadino visą krautuvą. Tad geriau per daug tikslumo nei po to aiškintis.

8. Ar baldai, maisto produktai ir dalys skaičiuojami vienodai?

Ne, ir čia žmonės dažnai nusivilia. Baldai gali būti dideli, bet lengvi; maisto produktams reikia dokumentų, galiojimo terminų, kartais temperatūros; detalės gali būti sunkios ir aštrios. Jeigu tai mediena, baldai ar pakuotė iš medžio, gali tekti tikrinti fumigacijos ar IPPC žymėjimą. Maistui reikia žiūrėti, ar tai bendros paskirties produktas, ar reikalingi papildomi leidimai. Detalės atrodo paprastos, bet jeigu jos tepaluotos ar cheminės, prasideda ADR istorija. Viskas skaičiuojama ne tik pagal vietą, bet ir pagal galvos skausmą.

DUK – Maršrutas, laikas ir transporto tipas

9. Kiek trunka krovinių pervežimas Lietuva–UK?

Grupinis krovinys iš Lietuvos į UK dažniausiai juda apie 4–8 darbo dienas, jei viskas eina normaliai. Pilnas sunkvežimis gali nuvažiuoti greičiau, kartais per 2–4 dienas iki didesnių miestų. Bet „normaliai“ čia reiškia, kad dokumentai tvarkingi, keltas nepakrikęs, sandėlis neatidėjo iškrovimo ir niekas neparašė penktadienį 16 val. „o gal galit rytoj“. Iš UK atgal į Lietuvą kartais trunka panašiai, kartais ilgiau, ypač jei krovinys renkamas iš kelių tiekėjų. Per kelias diena visko būna, tik ne visko norime.

10. Kodėl kaina į Škotiją skiriasi nuo kelio į Londoną?

Atstumas yra akivaizdi dalis, bet ne vienintelė. Į Glasgow, Edinburgh ar Aberdeen sunkvežimiui reikia daugiau laiko, daugiau kuro, daugiau vairuotojo darbo valandų. Dar svarbu, ar po iškrovimo galima greitai pasiimti kitą krovinį atgal į žemyną. Jeigu automobilis grįžta tuščias arba daro didelę kilpą, kaina auga. Londonas dažnai brangus dėl spūsčių ir sandėlių politikos, bet Škotija brangi dėl kilometražo ir grįžimo logistikos. Skamba paprastai, bet sąskaitoje tai matosi labai greitai.

11. Kada verta rinktis dalinį krovinį, o kada FTL?

Jeigu turite 1–6 paletes, dalinis krovinys dažniausiai atrodo protingiausiai. Jeigu turite 10–15 palečių, jau reikia skaičiuoti, ar FTL nebus paprasčiau ir saugiau. Pilnas automobilis tinka tada, kai reikia greičiau, kai krovinys brangus, trapus arba nenorite maišytis su svetimu kroviniu. Grupuotame variante visada yra šiek tiek chaoso: vienas klientas vėluoja su dokumentais, kitas neatsargiai pakrovė prekes. Beje, kavos kainos uosto kavinėj irgi šokteli, bet čia jau ne logistikos problema. Aš visada pirmiausiai žiūriu į riziką, ne tik į eurą.

12. Ar skubus pervežimas į UK tikrai brangesnis?

Dažniausiai taip, ir tai nėra vežėjo noras uždirbti daugiau iš panikos. Skubus pervežimas reiškia, kad reikia rezervuoti automobilį, galbūt keisti įprastą maršrutą, kartais naudoti express keltą arba laukti iškrovimo lange. Jei krovinys turi išvažiuoti rytoj ryte, o dokumentai dar nepatvirtinti, kaina gali pakilti 20–40%. Kartais klientas sako „skubu“, bet pats dokumentus siunčia trečią dieną. Tada skubumas tampa ne mūsų, o jų grafiko problema. Geriausias būdas sutaupyti – nespausti paskutinę minutę.

13. Ar grįžtantys sunkvežimiai iš UK į Lietuvą visada pigesni?

Ne visada. Logiškai atrodo, kad jei sunkvežimis grįžta į Lietuvą, vežėjas nori jį užpildyti ir duoda gerą kainą. Taip būna, ypač iš Anglijos centrinių regionų arba pietų. Bet jeigu krovinys yra Šiaurės Škotijoje, Airijoje arba toliau nuo pagrindinių koridorių, pigumo gali nebūti. Dar reikia žiūrėti, ar krovinys tinka kitam klientui, ar nėra muitinės rizikos. Aš ne visada esu tikras, ar „backhaul“ kaina bus geresnė, kol nemačiau datos ir vietos. Gražus žodis nereiškia gražios sąskaitos.

DUK – Brexit, muitinė ir dokumentai

14. Kokius dokumentus reikia ruošti siuntai į JK?

Bent jau komercinė sąskaita faktūra arba pro forma sąskaita, pakavimo lapas, CMR, prekės aprašymas, HS kodas, kilmės šalis ir EORI numeris. Jei prekę eksportuojate iš ES, reikia eksporto deklaracijos. JK pusėje reikia importo formalumų, kurias dažniausiai tvarko brokeris arba agentas. Jeigu sąlygos DAP, klientas dažniausiai pats moka importo PVM ir muito mokestį. Jeigu DDP, pardavėjas turi būti pasiruošęs daugiau administracijos. Dokumentai atrodo nuobodūs, kol krovinys stovi muitinėje.

15. Kas yra EORI numeris ir kas jį turi turėti?

EORI yra numeris, kurio reikia muitinės veiksmams Europos Sąjungoje. Jei Lietuvos įmonė eksportuoja prekes į UK, jai reikia ES EORI. JK importuotojui reikia JK EORI, nebent viską tvarko tarpininkas tam tikru būdu. Be numerio deklaracijos normaliai nepajudės, o be deklaracijų krovinys nejuda fiziškai. Kartais mažos įmonės apie tai sužino tik tada, kai keltas jau laukia. Tai nėra maloni vieta. Geriau pasitikrinti prieš pakrovimą, nes paskui visi labai skuba, bet muitinė nesiskubina.

16. Ar galima vežti DDP į Jungtinę Karalystę?

Galima, bet nereikia to daryti „kaip nors“. DDP reiškia, kad pardavėjas ima ant savęs daugiau atsakomybės, įskaitant importo mokesčius ir pristatymą iki galutinės vietos. Tam reikia tvarkingo JK partnerio, brokerio arba registracijos sprendimų, priklausomai nuo verslo modelio. Daugelis mažų pardavėjų DDP painioja su „klientas sumokės viską gavęs“, o tai nėra tas pats. Jei dokumentai netvarkingi, krovinys gali stovėti, o mokestis vis tiek kažkam teks mokėti. Čia geriau pasikviesti buhalterį prie stalo, ne po fakto.

17. Kodėl muitinės deklaracija gali sugadinti visą grafiką?

Nes ji yra ne popierėlis, o leidimas prekei judėti toliau. Jeigu prekės aprašymas parašytas „dalys“ vietoj konkrečiau, HS kodas netikslus arba vertė neatitinka sąskaitos, deklaraciją gali sustabdyti. Aš nežinau 100%, kuri valanda visada būna pati blogiausia, bet praktiškai tai dažniausiai įvyksta penktadienį prieš šventes. Tada krovinys stovi, vairuotojas laukia, sandėlis keikia langą, o klientas klausia, kodėl taip ilgai. Atsakymas paprastas: muitinė nemėgsta spėliojimų. Ji mėgsta tikslumą, nors mums tai ne visada patogu.

18. Kas nutinka, jei HS kodas parašytas netiksliai?

Gali nutikti viskas nuo nieko iki labai nemalonaus sustabdymo. Netikslus HS kodas gali pakeisti muito tarifą, importo PVM bazę, reikalavimus sertifikams ar draudimams. Pavyzdžiui, vienos metalinės detalės kodas gali skirtis nuo mašinos komplektuojamosios dalies kodo. Brokeris gali paprašyti techninio aprašymo, nuotraukų ar sudėties. Jeigu paaiškėja klaida po išleidimo, gali būti papildomi mokesčiai ar aiškinimasis. Todėl „na, panašus kodas“ čia yra pavojinga frazė. Geriau vieną kartą pasitikrinti rimtai.

DUK – Papildomi mokesčiai ir nepatogios detalės

19. Kokios papildomos išlaidos dažniausiai pamirštamos?

Dažniausiai pamirštamos ne pačios pervežimo, o aplinkinės išlaidos. Pavyzdžiui, muitinės brokerio mokestis, eksporto ar importo deklaracija, sandėlio priėmimas, laukimas, pakrovimas be krovėjų, pristatymas į atokų adresą. Dar būna keltų priedai, terminalo mokesčiai, dokumentų taisymas. Klientas mato 150 eurų už paletę ir galvoja, kad tiek ir bus. Po to sąskaitoje atsiranda 40 eurų brokeriui, 60 eurų laukimui, 35 eurai už papildomą adresą. Niekas nenori taip atrodyti, bet taip gyvenime nutinka.

20. Kodėl kai kurios įmonės duoda labai pigią kainą?

Kartais todėl, kad jos tiesiog rado gerą vietą grįžtančiam automobiliui. O kartais todėl, kad kaina „graži“ tik kol nepradėjai klausti detalių. Neįtrauktas muitinės tvarkymas, neįtrauktas iškrovimas, neįtrauktas laukimas, neaiškus draudimas. Yra ir tokių, kurie pasiima užsakymą, o tada perka paslaugą iš kito vežėjo dar pigiau. Tai gali baigtis vėlavimu, komunikacijos šokinėjimu ar tuo, kad niekas tiksliai nežino, kas atsakingas. Pigiausia kaina kartais yra brangiausias būdas sužinoti, kas yra logistika.

21. Ar saugojimas uoste ar sandėlyje gali būti brangus?

Gali būti labai brangus, ypač jei krovinys sustojo dėl dokumentų. Sandėlio saugojimas dažnai skaičiuojamas dienomis arba net valandomis po tam tikro nemokamo laiko. Uoste ar terminale kainos gali būti dar nemalonesnės, nes ten viskas dideliais srautais. Jeigu krovinys atvyko penktadienį, o dokumentų trūksta iki pirmadienio, sąskaita gali augti per savaitgalį. Todėl prieš išsiunčiant verta patikrinti, ar sąskaitoje, pakavimo lape ir deklaracijoje viskas sutampa. Skamba nuobodžiai, bet tai pigiau nei mokėti už stovėjimą.

22. Ką reiškia pakrovimas ir iškrovimas be krovėjų?

Tai reiškia, kad vairuotojas atveža automobilį, bet nekrauna ir neiškrauna. Daugelis klientų nustemba, nes pagalvoja, kad sunkvežimis atvažiuoja kaip taksi su bagažine. Tarptautiniuose pervežimuose vairuotojas dažniausiai nėra krovėjas, ypač jei krovinys sunkus, ant palečių arba reikalauja technikos. Jei sandėlis neturi krautuvo ar žmonių, reikia tarti papildomą paslaugą. Kartais iškrovimas su liftu kainuoja tiek, kad klientas nustemba. Bet geriau tai žinoti prieš užsakymą nei ginčytis aikštelėje.

23. Ar draudimas įeina į krovinių pervežimo kainą?

Paprastai vežėjo atsakomybė yra ribota ir ne visada dengia visą prekės vertę. Tai daugeliui yra nemalonus atradimas. Jeigu vežate brangią elektroniką, medicininius įrenginius ar trapų baldą, verta tarti papildomą krovinio draudimą. Draudimo kaina dažniausiai skaičiuojama procentais nuo deklaruotos vertės, bet sąlygos visada svarbios. Jei krovinys blogai supakuotas, draudikas gali klausti labai nepatogių klausimų. Aš visada sakau: jei prekės vertė skausminga, draudimą reikia aptarti atskirai, ne paskutinėje eilutėje.

DUK – Krovinių pristatymas į UK ir iš UK kainos apskaičiavimas: kaip išvengti klaidų

24. Kokia informacija reikalinga tiksliausiam pasiūlymui?

Krovinių pristatymas į UK ir iš UK kainos apskaičiavimas kartais sugenda dėl vienos trūkstamos eilutės. Reikia paėmimo adreso su pašto kodu, pristatymo adreso su pašto kodu, paruošimo datos, krovinio pobūdžio, kiekio, svorio, matmenų, pakuočių tipo ir ar reikia muitinės paslaugų. Jei yra nuotrauka, ji dažnai pasako daugiau nei trys telefonai. Taip pat reikia žinoti, ar sandėlis dirba su paskyrimu, ar turi krovėjus. Kuo daugiau detalių iš pradžių, tuo mažiau staigmenų sąskaitoje.

25. Kaip patikrinti, ar pasiūlymas nėra „gražus popieriuje“?

Pirmas klausimas: kas tiksliai įeina į kainą. Jei pasiūlyme parašyta tik „transportas“, klauskite apie muitinę, terminalus, laukimą, iškrovimą, draudimą ir galimus priedus. Antras dalykas – kas realiai veš. Kartais tarpininkas skamba tvirtai, bet automobilį užsako paskutinę akimirką. Trečias – ar yra kontaktas problemos atveju, ne tik bendras el. paštas. Geras pasiūlymas nebūtinai pats pigiausias, bet jis aiškus. Jei viskas miglota, vėliau migla persikelia į sąskaitą.

26. Koks paprastas būdas nesumokėti dvigubai už tą patį krovinį?

Susitvarkyti informaciją vieną kartą ir siųsti ją visiems dalyviams ta pačia forma. Pardavėjas, pirkėjas, vežėjas ir brokeris turi matyti tą patį prekės aprašymą, tą pačią vertę, tą patį kiekį. Jeigu sąskaitoje 100 vienetų, pakavimo lape 90, o CMR 120, prasideda teatras. Dažna klaida – persiųsti seną sąskaitą po pakeistos užsakymo versijos. Tada žmonės moka už taisymus, laukimą ar papildomus patikrinimus. Banalu, bet būtent tokie dalykai suvalgo pinigus greičiau už tikrą transportą.

Išvada

Jei norite normalios kainos, nespauskite vežėjo į kampą vienu žodžiu „pigiau“. Krovinių pristatymas į UK ir iš UK kainos apskaičiavimas gerai veikia tada, kai iškart duodate matmenis, svorį, adresus, datą, prekę ir dokumentų situaciją. Tada mažiau staigmenų: muitinė, laukimas, pakrovimas, keltas, sandėliavimas. Per 20 metų mačiau, kad sąžiningas pokalbis prieš užsakymą sutaupo daugiau nei graži reklama po to.