Krovinių pervežimo taisyklės į Jungtinę Karalystę ir atgal – kas pasikeitė po „Breksito“

Dirbant logistikoje beveik dvidešimt metų, mačiau daugybę pasikeitimų, bet niekas nebuvo toks chaotiškas kaip su Didžiosios Britanijos išstojimu iš ES. Anksčiau krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę buvo beveik tas pats kas važiavimas į Lenkiją – tik ilgiau. Dabar tai yra zonos pasienio kontrolė, muitinės deklaracijos, kurių mums niekas nė nepasakė kaip pildyti. Dažnai matau, kaip mažos įmonės susiduria su bankrotu, nes jos nebuvo pasiruošusios šiems naujiems reikalavimams. Sunku ypač tiems, kurie nori įvežti maistą ar vaistus, ten tikrai reikia tiksliai žinoti legislaciją. Štai kodėl geriau pasiklausti specialistų, o ne bandyti „praslysti“ pro kontrolę.

Muitinės procedūros ir dokumentai

Kas yra EORI kodas?

Tai pagrindinis dalykas, be kurio jūsų siunta nepraeis net jokių vartų, jis privalomas bet kuriam verslui. Galite jį gauti per Lietuvos muitinės portalyje, tai nėra sudėtinga, bet trunka keletą dienų. Be jūsų vairuotojas tiesiog užstrings prie uosto ir negaus išvažiuoti, reikės šauktis brangų brokerį.

Ar reikalingas TIR keliu?

Jei kursuojate dažnai ir dideliais kiekiais, taip, taip sutrumpina laiką pasienyje. Tačiau mažiems siuntiniams ar pervežimams į Jungtinę Karalystę TIR netaps labiau nei reikia. Tai papildomos išlaidos garantijai, kurios mažiems vežėjams tiesiog neapsimoka.

Kas yra T1 dokumentas?

Tai tranzito deklaracija, kuri leidžia keliauti per ES teritoriją ar iš jos neimdamas mokesčių tol, kol krovinys pasiekia galutinę vietą. Be šio popieriaus jūsų prekės bus įrašytos kaip nelegalios ir gali būti konfiskuotos. Tai visai kasdienybė šiuose maršrutuose.

Kiek laiko trunka muitinės patikra?

Gali būti nuo dešimties minučių iki kelių dienų, jei pasitaiko „raudonaos juostos“ kompiuterio sistemoje arba jei dokumentai yra klaidingi. Kartais priklauso nuo pareigūno nuotaikos, kas labai nervina. Prieš porą metų teko stovėti prie Tilbury tris dienas dėl vienos klaidos įraše.

Kas vyksta jei klaida deklaracijoje?

Reikės pildyti naują deklaraciją ir mokėti baudas, o kartais netgi reikės išvežti prekes atgal jei jos neįleidžiamos. Tokios klaidos kainuoja daugiau nei brokerio paslaugos iš pradžių. Geriau duok brokeriui visus duomenis iš karto.

Ar galima pildyti pats?

Galima, jei turite specialią programą ir žinote HS kodus, bet aš nerekomenduoju, nes viena klaida gali kainuoti tūkstančius. Kai krovinių pervežimas į JK tampa tavo duona, tu supranti, kad specialistas čia būtinas. Nebent turi labai nedaug ir pigių prekių, tada galima rizikuoti.

Kas yra HS kodas?

Tai harmonizuotos sistemos kodas, kuris nusako kas tai už produktas, o nuo to priklauso muito tarifas. Jų yra tūkstančiai, kartais sunkiau net išsiaiškinti kurį naudoti, pvz., plastikinės detalės. Tenka gilintis į specifikacijas, o klientai dažnai nežino ką pasako.

Ar galima vežti pavojingas kargas?

Galima bet tik su specialiomis leidimais ir ADR sertifikuotu vairuotoju bei mašina. Paprastai tokie siuntiniai kainuoja brangiau, nes reikia rasti maršrutą be apribotimų. Negalima tiesiog paslėpti keleto balų butelius į sunkiasvorėje mašinoje.

Kaip apskaičiuojamas muito mokestis?

Jis priklauso nuo prekės kilmės ir HS kodo – jei prekės pagamintos ES, beveik viskas 0 proc, o jei iš Kinijos – tikrai mokėsite. Tas pats galioja ir prekėms iš Anglijos atgal į ES. Dabar reikia tiksliai žinoti kilmę, kitaip baudos.

Kas yra „Origin“ sertifikatas?

Dokumentas, kuris patvirtina prekės kilmę, jis būtinas norint gauti 0 proc muito tarifą pagal prekybos susitarimus. Be jo mokėsite standartinį tarifą, kuris yra daug didesnis. Tai svarbu tiems, kas veža gaminius iš Liverpulio.

Ar kontroliuoja štampus ant sąskaitų?

Taip, D. Britanijos muitinė labai griežtai tikrina, ar sąskaita faktūra atitika realybę, ar nėra pataisymų. Negalima siųsti kopijų be originalo, nes jų nepriims. Teko matyti, kaip gražino visą mašiną dėl to, kad trūko vieno parašo.

Kas daryti jei sąskaita faktūra iš LT, o prekės iš Kinijos?

Tai klasikinė problema, kuri sukuria didelius mokesčius, nes prekės nebeatitinka ES kilmės. Geriau užtikrinti, kad bendrovė, kuri parduoda, gali pateikti kilmės dokumentus. Dabar daug kas bando apeiti, bet sistemai atnaujinus tikrina labai gerai.

Ar reikia draudimo kupono?

Be jokio abejo, tai ne tik užtikrina jūsų saugumą, bet ir dažnai reikalaujama muitinės. Turi būti nurodyta tiksli vertė ir rizikos. Krovinių pervežimo taisyklės to beveik visada reikalauja, kitaip nepriims T1 deklaracijos.

Kas vyksta su pristatymu į Škotiją?

Ten procedūros tos pačios, tik atstumas didesnis, tad reikia ilgesnio laiko. Užsukti į Glazgovą ar Edinburgą reikia planuoti atsižvelgiant į kelių darbus. Ten dažnai pasitaiko neįprastų užkardų, ne viskas taip paprasta kaip pietinėje Anglijoje.

Ar sunku gauti leidimą maisto prekėms?

Labai sunku, reikia veterinarijos tarnybos patvirtinimo ir kiekviena partija turi būti registruota. Nesiūlykite tiekėjų, kurie negali parodyti sertifikatų, nes prarasite siuntą. Tai vienas sudėtingiausių dalykų šiame maršrute.

Kas yra Import One Stop Shop (IOSS)?

Tai sistema mažmeninės prekybos prekėms iki 150 eurų vertės, kad mokėtumėte PVM iš karto ir lengvai. Be to gabenimas gali būti sustabdytas ir klientas gaus reikalavimą sumokėti. Geriau užregistruotis anksčiau.

Ar kontroliuoja svorį?

Taip, dažnai sveria ir tikrina, ar svoris atitinka deklaraciją, ypač jei yra įtarimų apie kriminalą. Gali būti bauda už viršytą svorį leidime. Tai būdinga tiems, kurie bando pergabenti daugiau negu leidžia.

Kas nutinka su prekėmis be pirkėjo?

Jei pirkėjas atsisako priimti prekes arba neatsiranda, jas reikia grąžinti arba sunaikinti už sąskaitą. Tai didžiulės klaidos, dėl kurių daugelis praranda pinigus. Buvau atveju Birmingham kur prekės stovėjo sandėlyje mėnesį.

Ar galima atiduoti prekes kitiems sandėliuose?

Galima, bet tik tada, jei sandėlis turi tinkamus licencijas ir sutinka priimti muitinės pasirašytas prekes. Krovinių gabenimas Anglija tampa komplikuotas jei paskirties vieta keičiasi kelyje. Reikia pakeisti galutinę stotį T1 dokumente.

Fiziniai aspektai ir logistikos ypatumai

Koks laikas geriausias važiavimui?

Geriausia važiuoti naktį, kad išvengtumėte spūsčių prie „Eurotunelio“. Tačiau Anglijoje daug kameroje stebi greitį, todėl reikia būti atsargiam. Naktinis darbas pavargina, bet taip sutaupome laiko.

Ar sunku rasti lauką Feribrojui?

Labai, reikia užsisakyti vietą ne mažiau kaip savaitę iš Anksto, o vasarą netgi dvi. Jei tiesiog atvažiuosite, gali tekti laukti dieną ar daugiau. Tai brangiai kainuoja stovėjimas.

Kas nutinka jei vairuotojas pavargęs?

Jis turi sustoti ir užpildyti tachografo kortelę, negali važiuoti niekin. Tai saugumo taisyklė, kurios negalima pažeisti, net jei skubate. Mes žinome, kur degalines su poilsio vietomis.

Ar galima veži padangas atgal?

Naudotas padangas reglamentuojamos taisyklės, jos turi būti ne daugiau kaip 2 mm raižio. Dažnai anglai bando atvežti tokią šiukšlę, o mes turim atsisakyti. Tai eko problemos.

Ar problema su Angliškais pinigais?

Mums viskas apmokama sąskaita, tad nebeveikiame fiziniais svarais, bet smulkmenoms reikėtų turėti. Kai kur kavinės priima tik kortelę. Tai keista, bet taip jau dabar yra.

Kiek dažnai važiuoja maršrutu?

Esančios komandos važiuoja 2-3 kartus per savaitę į viena ar kita puse. Todėl galime surinkti grupinį krovinius (LTL – dalinė krovinių krova). Taip klientams pigiau.

Ar daug techninių aparatūrų?

Dabar daugiausia naudojame „Toll tickets“, todėl vairuotojas nereikia gauti pinigų iš kasininko. Tačiau kai kur seni tiltai vis dar reikalauja monetų. Vieną kartą teko ieškoti pašto parduotuvės, kad gautumėm keletą monetų.

Kas daryti su šaltukais?

Jeigu vežate maistą, reikia užtikrinti, kad šaltukas veikia nuo išsikrovimo iki ikrovimo. Muitinė tikrina temperatūros protocolus. Jei jų nėra, prekės bus sunaikintos. Tai būdinga mėsos gabenti.

Ar sunku rasti adresą Anglijoje?

Kadangi nėra „naujosai“ įvestų adresų sistemose, kartais GPS klaidina. Geriausia naudoti pašto kodus, jie yra tiksliausi. Dar blogiau kai mieste yra keletas to paties pavadinimo gatvių.

Ką daryti su transportavimo drabužėmis?

Įvažiavimas į D. Britaniją dabar reikalauja, kad vairuotojas turi specialų drabužį, jei laisvės, bet kadangi jis ES pusėje, tai nebūtina. Dabar tik paprastas dalykas. (Turima omenyje – įvežimas, klaida).

Ar galima veži žmones?

Negalima, krovinių mašina skirta tik krovinių gabenimui, o ne keleivių pervežimui. Tai griežtas draudimas, baudos didelės. Nors kartais klientai prašo pasivežti sūnų.

Kaip elgtis su šiukšlių išvežimu?

Po iškrovos vairuotojas turi susirasti vietą šiukšlių konteineriui, negali palikti pakylos. Anglijoje dėl to tikrai bauda gali būti didelė. Mes visada tai numatome.

Ar saugu palikti mašiną stovėti?

Nerekomenduojama be priežiūros,尤其是 prie uostų ar miestuose, kur daug vagysčių. Reikia saug aikštelės arba stovėti apšviestoje vietoje. Seniai buvo atvejis Birmingeme.

Išvada

Apibendrinant galima pasakyti, kad krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę dabar yra nebe logistika, o biurokratijos menas. Nepaisant tų visų sunkumų, rinka visad gyva ir prekėskeliauja, tik reikia daugiau kantrybės ir gero brokerio. Neužsirašykite tuoj pat, jei nežinote HS kodų – geriau leiskite tai padaryti tiems, kas tą turi dar jau ilgai. Priešingu atveju rizikuosite prarasti ne tik laiką, bet ir visas prekes, kurios stovės tarpininkų sandėliuose be pabaigos.