perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Jei jums aktualus krovinių pervežimas į Londoną: užsakyti dabar!, tai turbūt norite ne gražių žodžių, o aiškaus atsakymo: kiek kainuos, kada išvažiuos, kas nutiks pasienyje ir ar vairuotojas tikrai paims krovinį laiku. Dirbu tarptautiniuose pervežimuose jau daugiau nei 20 metų ir galiu pasakyti paprastai – Londonas nėra „tiesiog Anglija“. Čia dar yra M25 spūstys, Congestion Charge zonos, sandėlių langai, CMR dokumentai, muitinės formalumai po „Brexit“ ir klientai, kurie kartais krovinį paruošia tik tada, kai mašina jau stovi kieme. Bet viskas sutvarkoma, kai ruošiamasi normaliai.
Kaina priklauso nuo krovinio svorio, tūrio, paėmimo vietos ir pristatymo adreso Londone. Mažam krovinui iki 500 kg dažniausiai žiūrime dalinį krovinį arba grupuotę, o pilnai pakrautai mašinai nuo 20–24 tonų kaina skaičiuojama visai kitaip. Paprastai dalinis krovinys į Londoną gali prasidėti nuo kelių šimtų eurų, bet pilnas pervežimas gali siekti 1 500–3 500 eurų ar daugiau. Jei reikia liftuotos mašinos, tempo ar pristatymo centre su griežtu laiku, kaina auga. Ir taip, savaitgaliai būna brangesni.
Geriausia užsakinėti bent kelias dienas prieš išvykimą, ypač jei krovinys didesnis arba važiuojama penktadienį–šeštadienį. Aš mačiau situacijų, kai klientas skambina ketvirtadienį ir nori penktadienį į Londoną, o tada prasideda bėgimas po vairuotojus ir sandėlius. Kartais pavyksta, bet ne visada gražia kaina ir ne visada gražiu laiku. Jei turite nuolatinį srautą – pavyzdžiui, dalys iš Vilniaus ar Kauno į Enfieldą – geriau turėti rezervacijų ritmą. Tada mažiau nervų visiems.
Dažniausiai reikia komercinės sąskaitos faktūros, pakavimo lapo ir CMR važtaraščio. Po „Brexit“ muitinės deklaracijos tapo labai svarbios, todėl be teisingų HS kodų gali kilti painiava pasienyje ar sandėlyje. Jei krovinys keliauja daliniu būdu, dokumentai turi sutapti su bendru manifestu ar grupažiniu sąrašu. Kartais klientai pamiršta pridėti EORI numerį arba neteisingai parašo gavėjo adresą – tada prasideda taisymai telefonu. Geriau viską patikrinti prieš pakrovimą, ne kai mašina jau prie Doverio stovi.
Nuo Lietuvos iki Londono pilnas krovinys dažniausiai važiuoja apie 3–5 dienas, priklausomai nuo paėmimo dienos, keltų eilių ir pristatymo lango Londone. Daliniai kroviniai gali trukti ilgiau, nes jie renkami grupėje ir kartais dar sustoja kituose sandėliuose Europoje. Jei paėmimas yra pirmadienį Vilniuje, realiai Londone galima būti trečiadienį ar ketvirtadienį, bet ne visada ryte – spėkite dar M25 žiedą. Žiemą orai ir vėjas prie sąsiaurio taip pat gali pakoreguoti grafiką. Todėl aš visada sakau: planuokite ne pagal idealų scenarijų, o pagal realų.
Taip, asmeninius daiktus siųsti galima, bet jie turi būti tinkamai supakuoti ir aprašyti dokumentuose. Jei vežate baldus iš Klaipėdos ar Kauno į butą Londone, reikia žinoti aukštį be lifto, ar reikės rankinio nešiojimo ir ar gatvėje leidžiama sustoti sunkvežimiui. Kartais klientas sako „tik kelios dėžės“, o paskui paaiškėja televizorius, dviratis ir senas komoda be rankenų – taip nebejuokinga vairuotojui. Asmeniniams daiktams dažnai tinka dalinis pervežimas arba mažesnė transporto priemonė su manipuliatoriumi. Tik sąrašas turi būti normalus, ne „krūva daiktų“.
Paletuotas krovinys yra patogesnis sandėliams ir vairuotojams, nes jį lengviau krauti šakiniu krautuvu arba palečių vežimėliu. Jei dėžės stovi ant euro padėklų ir yra apvyniotos plėvele, rizika sumažėja bent per pusę. Londone daug sandėlių dirba greitai – atvažiavai į langą, iškrovai ir važiavai toliau. Jei krovinys palaidas maišuose ar dėžėse be tvarkos, gali tekti mokėti papildomai už rankinį iškrovimą arba laukti ilgiau. O laikas ten tikrai pinigai – ypač kai stovi kažkur prie Park Royal ar Tottenhamo pramoninio rajono.
Dažniausiai važiuoja automobilių dalys, statybinės medžiagos, baldai, maisto produktai sausoje grandinėje, elektronika ir pramoninė įranga. Dar nemaža dalis yra grįžtantys kroviniai iš JK – pavyzdžiui, pakuotės, komponentai ar prekybos prekės atgal į Baltijos šalis. Kartais tenka vežti labai paprastus dalykus, kurie atrodo lengvi, bet užima visą mašiną dėl tūrio – tarkime, plastikinės talpos ar izoliacija. Todėl svoris nėra vienintelis rodiklis. Reikia matyti kubatūrą, pakrovimo būdą ir ar Londone bus kur tą krovininį normaliai iškrauti.
Taip, galima vežti šaldytus arba termoreguliuojamus krovinius į Londoną su termofikuotu transportu, bet čia jau reikia tikslumo dokumentuose ir temperatūros nustatymuose. Maistas, vaistai ar kai kurios cheminės medžiagos gali reikalauti konkrečios temperatūros – pavyzdžiui +2 °C arba -18 °C. Vairuotojas privalo turėti įrangą temperatūrai fiksuoti ir kartais papildomus sertifikatus ar instrukcijas gavėjui. Blogiausia būna tada, kai klientas sako „šaldytas“, bet neparašo kiek laipsnių – tai jau ne logistika, tai spėjimas su rizika prarasti prekes. Todėl rašykite tiksliai nuo pat pradžių.
Manipuliatorius reikalingas tada, kai iškrovimo vietoje nėra krautuvo arba krovinio negalima iškrauti rankomis saugiai. Tai aktualu statybinėms medžiagoms, mašinoms, konteineriams su įranga ar sunkioms paletėms virš leistino rankinio nešiojimo svorio. Londone ne visur galima lengvai pastatyti ilgą sunkvežimį su strėle – siauros gatvės, automobiliai iš abiejų pusių ir dar kažkoks vietinis „tik penkioms minutėm“ sustojęs furgonas trukdo visam procesui. Todėl prieš užsakant manipuliatorių reikia duoti tikslų adresą ir nuotrauką vietos, jei įmanoma. Taip išvengiama brangaus stovėjimo laiko ginčų vėliau.
Trapiems kroviniams reikia normalaus pakavimo ir aiškaus pažymėjimo ant dėžių – „fragile“, „this side up“, „do not stack“. Garsiai pasakysiu: kartonas nėra šarvas, ypač jei viršuje guls kita paletė ar kelionė bus grupuotinė per kelis terminalus. Jei vežate stiklą, keramiką ar elektroniką į Croydon arba Heathrow pusę esančius sandėlius, geriau daryti individualų pervežimą arba bent papildomai fiksuoti krovinį transporto priemonėje. Draudimas padeda tik tada, kai pakavimas atitinka reikalavimus; jei viskas laikosi ant vieno lipnio lipdukuko – sunku kažką įrodyti vėliau. Čia be romantikos.
Taip, muitinė yra labai aktuali ir jos ignoruoti tikrai negalima. Jungtinė Karalystė nėra ES muitų teritorijoje, todėl prekės turi būti deklaruojamos pagal taisykles – tiek iš Lietuvos į Angliją, tiek atgal. Daug kas po pirmųjų metų pagalvojo, kad viskas susitvarkys savaime, bet taip nebūna; popieriai vis tiek turi būti tvarkingi. Jei eksportuojate iš Lietuvos į JK įmonę Londone, reikia eksporto deklaracijos ir importo procedūros gavėjo pusėje arba tarpininko pagalba. Klaidos HS koduose ar vertėje gali sustabdyti krovinį ilgiau nei M25 spūstis penktadienio vakarą (taip šiek tiek stipriau parašiau).
Atsakomybė priklauso nuo pristatymo sąlygų – DAP, DDP ar kitos Incoterms taisyklės tai aiškina dokumentuose. Jei pardavėjas Lietuvoje sutinka DDP sąlygomis pristatyti į Londoną, jis dažniausiai turi pasirūpinti mokesčiais ir muito procedūromis iki galutinio gavėjo. Jei sąlygos DAP, gavėjas JK dažniausiai tvarko importą savo pusėje ir sumoka taikomus mokesčius bei PVM pagal situaciją. Čia dažna problema: pardavėjas sako „pristatysim iki durų“, o gavėjas mano „viskas jau sumokėta“ – tada sandėlyje prasideda nemalonūs pokalbiai. Todėl Incoterms reikia derinti aiškiai prieš išsiunčiant prekes į Anglijos sostinę.
HS kodai reikalingi beveik visoms komercinėms prekėms, nes pagal juos nustatoma muito procedūra ir galimi tarifai bei apribojimai. Jei siunčiate automobilių detales iš Šiaulių į Brentfordo sandėlį arba baldus iš Panevėžio į Wembley rajoną aplinkines zonas – kodai turi būti teisingi iki kiekvienos pozicijos. Klaida viename skaitmenyje gali atrodyti smulkmena biure, bet muitinėje tai tampa problema su klausimais ir delsimais. Kartais klientai naudoja senus kodus iš prieš keletą metų buvusios tvarkos – ne visada tinka dabar (nors galvojau iš pradžių kitaip). Geriau pasitikrinti su brokeriu prieš pakrovimą nei po to aiškintis prie terminalo ekrano.
Mažiems siuntiniams taip pat taikomos taisyklės, tik procedūra gali būti paprastesnė arba tvarkoma kurjerio sistemoje automatiškai pagal duomenis iš sąskaitos faktūros. Svarbu ne dydis pats savaime, o tai, ar siunta komercinė ar asmeninė ir kaip ji aprašyta dokumentuose. Jei rašote „sample“ arba „gift“ ten, kur realiai važiuoja parduodamos prekės už pinigus – taip negalima elgtis ilgai ir ramiai. Kurjeriai dažnai prašo papildomų duomenų iš gavėjo JK prieš pristatymą Londone ar Didžiojo Londono teritorijoje aplink Croydoną bei Dartfordą. Todėl telefono numeris ir el. paštas dokumentuose nėra formalumas; kartais be jų siunta tiesiog stovi sandėlyje ir niekas jos nepaleidžia toliau neišsiaiškinęs detalių (gana nepatogu visiems).
Krovinys gali užstrigti dėl netvarkingos deklaracijos, trūkstamų dokumentų, neteisingo gavėjo EORI numerio arba neatitikimų tarp sąskaitos faktūros ir CMR duomenų. Kartais problema būna visai ne logistinė – prekės vertė parašyta per maža arba aprašymas pernelyg bendras kaip „parts“. Muitinės pareigūnas nemato magijos rutulio ir negali spėti kas tas „parts“ yra; jam reikia konkretaus pavadinimo bei klasifikacijos duomenų bazėje atitinkančio aprašymo pagal reglamentus bei deklaravimo sistemų reikalavimus šiam maršrutui tarp Europos Sąjungos valstybių ir Jungtinės Karalystės rinkos esant dabartinei tvarkai po prekybos susitarimo pokyčių (gal čia per daug oficialiai išėjo). Todėl dokumentus reikia tikrinti prieš išsiunčiant transporto priemonę į Doverio uostą arba Eurotunelio terminalą Folkestone pusėje esančiame maršrute link Anglijos sostinės bei jos pramoninių zonų šalia M25 žiedo su realiu eismo planavimu atsižvelgiant į laikotarpius prieš savaitgalį bei didesnę paklausą rudenį kai prekyba ruošiasi šventiniam sezonui bei sandėliai pradeda dirbti pagal griežtesnius langus nei vasarą (tikiuosi suprantamai).
Adresas turi būti pilnas – gatvė, namo numeris, pašto kodas rajone kaip NW10 arba SE10 tipo vietose bei kontaktinis asmuo telefonu su darbo valandomis kai sandėlis priima prekes tik tam tikru laiku ryte arba po pietų priklausomai nuo aikštelės prieinamumo bei saugumo taisyklių toje vietoje kur stovi sunkvežimis Londone (ne visur galima tiesiog atvažiuoti kaip pas draugą). Pašto kodas Anglijoje yra labai svarbus dalykas nes planavimo sistemos dažnai naudoja jį maršrutui o ne vien gatvės pavadinimą kuris kartais būna painiai panašus kitame rajone netoli to paties žiedo M25 ar upės Temzės pusės (nors gal tai jau smulkmena bet tikrai svarbu vairuotojui). Jei pristatymas vyksta miesto centre reikia žinoti Congestion Charge arba ULEZ klausimus kad vėliau nebūtų staigmenų sąskaitoje nes kai kurios zonos kainuoja nemažai dienai kai automobilis važiuoja tam tikrose vietose netoli Oxford Street tipo rajonų (čia gal ne visada taikoma sunkvežimiui bet pasitikrinti verta). Todėl adresas turi būti tikslus o ne „Londonas kažkur prie Heathrow“ nes taip niekas normaliai nesuplanuos transporto priemonės maršruto laiku iki reikiamo lango (nors žinau kad klientams kartais atrodo jog tai smulkmena).
Gali atvykti ne visada lengvai nes centras turi ribojimų eismui stovėjimui bei tam tikroms zonoms kur sunkiam transportui reikia planuoti laiką o kartais leidimus kai pristatymas vyksta siaurose gatvėse šalia biurų prekybos centrų ar senesnių pastatų be tinkamos aikštelės šalia durų (ne viskas ten patogu kaip pramoniniame parke). Vairuotojas turi žinoti ar bus kur pastatyti transporto priemonę iškrauti prekes bei išvengti baudos už stovėjimą nes Londone vietiniai greitai kviečia tarnybas kai sunkvežimis trukdo eismui net kelias minutes (kartais teisėtai kartais ne bet ginčytis telefonu iš kabrios aikštelės nėra malonu). Jei krovinys didelis geriau derinti pristatymą anksti ryte arba naktį kai eismas mažesnis o sandėlis dirba pagal sutartą langą (nors ne visi sutinka). Todėl klausimas „ar gali atvykti tiesiai?“ turi konkretų atsakymą tik po adreso nuotraukos bei iškrovimo sąlygų patikrinimo (taip žinau kad tai vargina bet geriau nei bauda).
Iškrovimo laikas dažniausiai deramas iš anksto pagal krovinio tipą pavyzdžiui paletės gali būti iškraunamos greičiau nei rankinis maišų nešiojimas ar sudėtinga technika kuriai reikia manipuliatoriaus bei papildomų darbuotojų (ne visada sandėlis tai pasako laiku). Standartinis iškrovimo langas gali būti apie vieną valandą dvi valandas priklausomai nuo sutarties o viršijus jį gali atsirasti laukimo mokestis nes vairuotojas praleidžia kitus užsakymus (tai nepatogu visiems). Jei Londone sandėlis vėluoja dėl savo darbuotojų trūkumo tai klientas kartais bando kaltinti transportininką nors realybėje mašina stovėjo prie vartų laiku (nepatogu bet taip būna). Todėl verta fiksuoti atvykimo laiką CMR sistemoje arba el laišku nes vėliau ginčytis dėl dviejų valandų laukimo be įrodymų yra sunku (geriau turėti paprastą nuotrauką nei ilgus aiškinimus). O kai kuriuose rajonuose kaip Dartford ar Heathrow pusėje aikštelių situacija taip pat nėra pati lengviausia ypač piko metu (tikiuosi neskambu per griežtai).
Taip galima pasirinkti konkrečią dieną bet ji turi būti realistiška pagal maršrutą muitinę bei iškrovimo langą Londone nes kartais klientas nori penktadienio rytą o mes matome kad fizinis kelias leidžia atvykti penktadienį vėlai vakare arba šeštadienį (ne visada noras sutampa su logistika). Jei pristatymas yra labai svarbus pavyzdžiui gamybos linijai sustojus tada geriau rezervuoti ankstesnį išvykimą arba naudoti express variantą su didesne kaina (taip pigiau nebus). Daliniuose kroviniuose data dažnai priklauso nuo grupės grafiko o ne tik nuo jūsų vieno siuntinio todėl reikia suprasti kad kelios dėžės negali visada diktuoti visos mašinos maršruto (nors klientui atrodo kitaip). Aš visada sakau geriau duoti vieną dieną rezervui nei pažadėti stebuklą tada visi mažiau nervinasi (nors stebuklų šioje srityje pasitaiko retai). Jei terminas tikrai griežtas verta apie tai pasakyti nuo pat pradžių o ne likus dviem valandoms iki iškrovimo (tada jau būna vėlu).
Laukimo mokestis skaičiuojamas pagal sutartį dažniausiai po tam tikro nemokamo laiko pavyzdžiui pirmoji valanda gali būti įskaičiuota o tada imama už papildomas valandas nes vairuotojo laikas nėra nemokamas (nors kai kurie klientai apie tai pamiršta). Londone problemos dažnai prasideda tada kai sandėlis sako „palaukite dar pusvalandį“ ir tas pusvalandis virsta dviem valandomis dėl dokumentų darbuotojų trūkumo ar tiesiog netvarkos aikštelėje (taip taip būna). Jei laukimas fiksuojamas CMR ar el paštu lengviau apskaičiuoti sąskaitoje papildomus kaštus (be popieriaus sunkiau ką nors įrodyti). Kartais klientas pyksta kad transportininkas prašo pinigų nors kaltas ne jis o gavėjo pusės organizacija (nepatogu bet teisinga). Todėl geriausia iš anksto suderinti iškrovimo langą bei kontaktinį asmenį kad mašina nestovėtų be reikalo prie vartų (ypač jei po to dar reikia grįžti per M25 spūstis). Ir taip kai kuriuose sandėliuose kavos automatas geresnis nei komunikacija (mažas nukrypimas bet tiesa).
Transporto priemonės draudimas nėra tas pats kas krovinio draudimas todėl reikia aiškiai suprasti kas dengia prekių žalą jei kažkas nutinka kelyje nuo Lietuvos iki Londono (daug kas painioja šiuos dalykus). Paprastai galima pasirinkti CMR atsakomybę pagal tarptautines taisykles arba papildomą krovinio draudimą pagal deklaruotą vertę (brangiau bet ramiau). Jei vežate elektronikos partiją vertingomis detalėmis verta pasitikrinti limitus išimtis bei pakavimo reikalavimus nes draudikas klausinės labai konkrečių dalykų po incidento (ne tik kas nutiko bet kaip buvo paruošta). Esu matęs kad žmonės sako „viskas apdrausta“ nors dokumentuose nėra jokios papildomos vertės deklaracijos (taip nutinka dažniau nei norėtųsi). Todėl prieš siunčiant prekes geriau parašyti vertę bei pageidaujamą apsaugos lygį nei po avarijos aiškintis kodėl kompensacija mažesnė už lūkesčius (nors niekas nenori apie tai galvoti). O jei krovinys labai jautrus temperatūrai ar smūgiams reikia specialaus plano o ne bendro pasiūlymo iš interneto formos (ten dažnai būna gražu bet paviršutiniška).
Daugeliu atvejų galima sekti transporto priemonę GPS arba gauti periodiškai atnaujinamus statusus iš dispečerio priklausomai nuo sutarto lygio (ne visada klientui reikia matyti kiekvieno posūkio detalės). Jei siunta dalinė terminaluose statusai gali atsinaujinti rečiau nes krovinys važiuoja grupėje o ne viena mašina tiesiai nuo durų iki durų (taip jau yra). Pilname pervežime sekimas paprastai paprastesnis nes vairuotojas turi konkretų maršrutą bei kontaktinį telefoną (nors telefonas kartais būna tylus kai signalas prastas prie uosto). Svarbu suderinti kas gauna pranešimus klientas gavėjas ar abu nes Londone sandėlis dažnai nori patvirtinimo prieš priimdamas prekes (ypač jei langas siauras). Todėl sekimas nėra tik „kur mašina dabar“ bet dar ir komunikacijos dalis kad visi žinotų kada ruošti iškrovimą bei dokumentus (be to ramiau dirbti visiems). O jei GPS neveikia dėl techninės problemos normalus žmogus paskambina ir pasako situaciją vietoj to kad dingtų kaip interneto mitas (taip būna retkarčiais).
Pirmiausia reikia nedelsiant fiksuoti žalą CMR dokumente su nuotraukomis pastaba apie pakuotę bei gavėjo parašu nes po iškrovimo be žymių sunkiau ką nors spręsti (tai labai svarbu). Tada reikėtų informuoti siuntėją transportininką bei draudiką jei taikomas papildomas draudimas nes vėlavimas pranešti dažnai apsunkina procesą (kartais beveik sustabdo jį). Jei pažeidimas matomas tik vėliau vis tiek reikia rašyti pretenziją su nuotraukomis svoriu pakavimo aprašymu bei vidaus patikrinimu (nes vien „sulūžo“ nepakanka). Esu matęs kad žmonės pyksta ant vairuotojo nors žala atsirado dėl blogo pakavimo dar Lietuvoje (nepatogu bet taip nutinka). Todėl geriausia turėti pakavimo protokolą ypač brangiems daiktams bei trapioms prekėms kurios keliauja tolimu maršrutu per kelias šalis iki Anglijos sostinės (čia jau praktinis patarimas o ne formalumas). Ir prašau nenaudokite frazės „jis tvirtas“ vietoj aprašymo nes draudikas to nemato kaip argumento po incidento (tiesa skamba kiek aštriai bet teisingai).
Pigiausias pasiūlymas kartais atrodo labai gražiai kol nepradedate skambinti po savaitės ir niekas neatsako normaliai su realiu planu bei dokumentais (taip nutinka rinkoje dažniau nei norėtųsi pripažinti). Patyręs vežėjas žino kaip veikia Doveris Eurotunelis M25 Congestion Charge ULEZ Londono sandėlių langai bei dokumentų reikalavimai po Brexit todėl mažiau tikimybių kad krovinys stovės dėl smulkmenos kuri galėjo būti sutvarkyta prieš išvykimă (čia jau realybė). Be to jis mato rizikas kurios naujam pasiūlymui atrodo kaip nieko nereikšmingos detalės pavyzdžiui siaura gatvė be manevravimo vietos arba neteisinga temperatūra šaldytuve (nors atrodo smulkmena kol nepavyksta iškrauti). Kaina svarbi bet jei ji gaunama be komunikacijos atsakomybės bei plano tada ji gali kainuoti brangiau vėliau dėl delsimų baudų ar sugadintų santykių su klientais JK pusėje (nepatogu bet tiesa). Todėl renkantis vežėją verta klausti ne tik „kiek?“ bet ir „ką darysite jei...?“ nes tada greitai matosi kas dirba rimtai o kas tiesiog meta skaičių ekrane be giluminio supratimo apie maršrutą bei pasekmes (tikiuosi suprantamai pasakiau).
Apibendrinant krovinių pervežimas į Londonà: užsakyti dabar! yra puikus sprendimas tik tada kai turite aiškius duomenis: krovinio svorį tūrį paėmimo adresà iškrovimo langà dokumentus bei realius lūkesčius dėl datos ir kainos. Neskubėti prieš pakraunant reiškia greičiau sulaukti prekių Londone be nereikalingo streso baudø ar ginèø sandelyje; jei viską suderinsite iš anksto vairuotojas galės normaliai suplanuoti marðrutà o jūs gausite ramybæ kad krovinys juda teisinga linkme (su maža klaida tikiuosi niekas nepyks labai).