Krovinių pervežimas į Londoną: griežta kontrolė, dokumentai ir nesubrendę apelsinai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – krovinių pervežimas į Londoną griežta kontrolė dabar atrodo visai kitaip nei prieš penkerius metus. Nereikia jums nieko cukruoti, po „Brexit“ visa tai tapo viena didelia galvos skausmo vieta, kur net patys patikresni logistikos profesionaliai kartais pasineria į depresiją. Buvau kartas, kai mūsų vairuotojas stovėjo Doverio uoste 12 valandų tiesiog todėl, kad viena raidė eksporto deklaracijoje buvo neteisinga. O tas vairuotojas, žinoma, buvo labai laimingas... Taigi, jei planuojate siųsti prekes į Didžiąją Britaniją, pasiruoškite ne tik fiziniam keliui, bet ir biurokratijos kalnui, kuris gali užgožti patį Everestą. Čia jau nebe tiesiog vairavimas, tai tikras kovos menas su popieriais.

Brexit dokumentų chaosas ir kas iš tikrųjų reikia

Kokius dokumentus reikia tur�ti, kad praeitum per sieną?

Dažniausiai klientai man klausia, ar pakanka vien CMR konosamento, ir aš juos iš karto stabdu. Krovinių pervežimas į Londoną griežta kontrolė nebegali vykti ant vieno popieriaus lapo. Dabar jums privaloma turėti pateikta eksporto deklaraciją iš Lietuvos (arba kitos išsiuntimo šalies) ir atitinkamai importo deklaraciją Jungtinėje Karalystėje. Be to, turi būti tvarkingas jūsų įmonės EORI numeris, kuris privalo būti aktyvus ir susietas su gavėjo duomenimis. Jei šių dokumentų nėra, krovinys tiesiog bus užstabtas sienoje, o jums teks mokėti baudas už saugojimą terminaluose, kurie ten kaista kaip oras.

Ar EORI numeris vis dar aktualus, ar jau jį pakeitė kažkas kito?

Žinoma, EORI numeris vis dar yra pagrindas, bet dabar yra ir kitų niuansų. Britai įvedė savo sistemos patobulinimus, todėl kartais seni numeriai neveikia taip sklandžiai kaip anksčiau. Svarbiausia užtikrinti, kad jūsų EORI būtų priskirtas Jungtinės Karalystės muitinei, jei esate importuotojas, o ne tik ES. Be to, dabar dažnai reikalingas „GB“ priešdėlis prie to numerio. Vienas mano klientas neseniai susidūrė su problema, kai jo sistema automatiškai generavo seną formatą, ir krovinys užstrigo trims dienoms. Taigi, patikrinkit duomenis dar prieš išvežant prekes iš sandėlio.

Ar pakanka TIR knygelės, ar tai jau seniena?

TIR knygelė vis dar egzistuoja, tačiau krovinių pervežimas į Londoną griežta kontrolė padarė ją mažiau populiarią paprastiems siuntiniams. TIR daugiau tinka tarpinei vežiai arba specifiniems atvejams, kai norite užtikrinti greitesnį praeinamumą per sienas be mokėjimo už muitus iš karto. Tačiau dėl papildomų garantijų ir draudimų, kuriuos reikia užtikrinti po Brexit, dauguma vežėjų dabar renkasi tiesioginę muitinės deklaracijos pateikimą. TIR gali išsisukti brangiau, jei neteisingai suformuluojate transporto sutartį, o tokių atvejų, turiu pasakyti, būna daugiau nei norėtųsi.

Kas dėl prekių kilmės sertifikatų – ar jie būtini visiems?

Tai priklauso nuo to, ką gabenate. Jei tai prekės, pagamintos ES, ir turiate ilgametę prekių kilmės (origin) sertifikaciją, galite bandyti taikyti nulinio muito tarifą. Bet jei prekės atkeliavo iš Kinijos ir vos buvo supakuotos Lietuvoje, britai tai iškart pamatys. Jie turi savo sistemas, kurios seka prekių kelią. Turiu omenyje atvejį, kai vienas pardavėjas bandė įvežti „lietuviškus“ baldus, kurie iš tiesų buvo surinkti iš Ukrainos detalių. Muitininkai užkliuvo ant to ir bauda buvo tokia, kad tenka nusipirkti naują sunkvežimį.

Ar galiu vežti asmeninius daiktus kartu su kroviniu?

Čia esame labai ant plono ledo. Oficialiai, jei tai komercinis reisas, vairuotojas negali turėti asmeninių daiktų, kurie nėra deklaruoti kaip jo asmeninis turinys grįžtant atgal. Krovinių pervežimas į Londoną griežta kontrolė reiškia, kad kiekvienas daiktas kablyje turi savo istoriją. Vairuotojas gali turėti savo maistinio paketo, bet jei bandysite įvežti porą degtukų dėžučių ar drabužių be deklaracijos, gali būti apkaltinti kontrabanda. Geriau nebandyti iššūkių su britų muitininkais, jie neturi humoro jausmo, kai kalba apie taisyklių laikymąsi.

Muitinė – ar tikrai tikrina kiekvieną sunkvežimį?

Kiek dažnai iš tikrųjų atlieka fizinius krovinio patikrinimus?

Statistika keičiasi kaip oras, bet pastaruoju metu kontrolė tikrai sustiprėjo. Anglai labai griežti dėl maisto produktų ir gyvūnų kilmės, todėl ten tikrinimas beveik garantuotas. Kitos prekės, tarkime, baldai ar tekstilė, dažniausiai praeina sisteminio patikrinimo metu, tačiau visada yra rizika būti pasirinktam „paprastam patikrinimui“ (Red Route). Tada vairuotojas turi važiuoti į specialią zoną, atidaryti kėbulą ir laukti, kol inspektorius ims krapštyti. Tai gali trukti nuo valandos iki visos dienos.

Kas vyksta, jei randa neklasifikuotą prekę?

O tai jau yra katastrofa. Jei prekės kodas (HS code) neatitinka tai, kas yra kablyje, prasideda dideli nesklandumai. Muitinė gali pareikalauti papildomų dokumentų, o jei jų nėra – konfiskuoti prekę. Krovinių pervežimas į Londoną griežta kontrolė neleidžia jokių klaidų. Turiu omenyje situaciją, kai vienas klientas siuntė „plastikines detalės“, o viduje buvo elektronika su baterijomis, kurios reikalaujo specialaus ADR leidimo. Ne tik kad krovinys užstrigo, bet ir įmonė įlipo į juodąjį sąrašą. Dabar kiekvienas jų reisas yra tikrinamas su mikroskopu.

Ar galiu tartis su muitininku dėl baudos?

Galima bandyti, tačiau sėkmės tikimybė maža. Britų sistema gana biurokratinė ir rigidži. Jei įvyko pažeidimas, jie jau turi nustatytas baudas, kurias sunku apeiti. Kartais galima prašyti sumažinti baudą pateikus papildomus paaiškinimus, pavyzdžiui, jei klaida įvyko dėl techninio nesusipratimo, o ne tyčinio apgavimo. Bet tai užima daug laiko ir reikalauja gerų advokatų. Dažniausiai lengviau ir pigiau viską padaryti teisingai iš pirmo karto, negu vėliau ginčytis su sistema, kuri yra pastatyta taip, kad laimėtų tik ji.

Kaip elgtis, jei krovinys sugadintas patikrinimo metu?

Tai reali bėda, kuri, man atrodo, pasitaiko dažniau nei kalbama. Inspektoriai kartais būna nežaboti – gali išmesti dėžes, peržiūrėti turinį ir vėl nekokybiškai susidėti. Jei pastebite sugadinimą, iš karto reikia pareikalauti „Damage Report“ (žalos ataskaitos) ir užfiksuoti vaizdo medžiagą. Be to, tuojau pranešti savo draudimo brokeriui. Be oficialios žalos fiksuotos vietos, draudikas nieko nekompensuos. Buvo atvejis, kai vairuotojas tylėjo, o atėjo į sandėlį Londono pakrautėjai ir pamatė, kad pusė krosnelių nulūžę. Kas tas mokėjo? Teko mums.

Ar maisto produktų kontrolė taip griežta?

Maistas – tai atskira tema. Ten reikia ne tik paprastų dokumentų, bet ir veterinarinių sertifikatų ( sanitary/phytosanitary certificates). Krovinių pervežimas į Londoną griežta kontrolė ypatingai susitelkia į šią sritį, nes britai bijo ligų pernešėjų. Jei gabenate sūrį ar mėsą, kiekviena partija turi būti žymima numeriais, o sertifikatai turi būti pateikti bent 24 valandas iki atvykimo. Vienas mano klientas bandė įvežti lietuvišką dešrą be sertifikato, tikėdamasis „kaip nors praeis“. Rezultatas – visa dešra sudeginta per 4 valandas, o vairuotojas išsiųstas atgal tuščias.

Londono zonos, mokesčiai ir kelių nelaimės

Kas tas ULEZ ir LEZ ir kuo jie skiriasi?

ULEZ (Ultra Low Emission Zone) ir LEZ (Low Emission Zone) yra zonos, kurios apima Londoną ir jo apylinkes. ULEZ yra centrinė dalis, kur reikalavimai degalų klasėms yra labai griežti – tinka tik Euro 6 varikliai (dažniausia). LEZ yra platesnė zona, skirta sunkesnei technikai. Jei jūsų sunkvežimis neatitinka šių standartų, kiekvieną dieną teks mokėti didžiules baudas – 100 ar daugiau svarų. Daugelis senesnių sunkvežimių tiesiog negali važiuoti į centrą nei dieną, nei naktį, nebent jūsų biudžetas leidžia mokėti už važiavimą kaip prabangų viešbutį.

Kaip užmokėti už šias zonas, kad nenumokėtum per daug?

Gerai, kad klausiate, nes sistema nėra labai intuityvi. Mokesčius už ULEZ ir LEZ galima užmokėti internetu arba per specialią aplikaciją. Svarbiausia – tai padaryti iki vidurnakčio tos dienos, kurią važiavote. Jei pavelsite, kaina padvigubėja, o po to dar pridedamas baudos mokestis. Dažnai vairuotojai pamiršta, nes jie įpratę mokėti vokiškais „vignette“ ar panašiai, o čia reikia aktyvaus veiksmo. Geriausia įsirašyti priminimą telefone arba pasidaryti automatinį mokėjimą, jei dažnai važiuojate ten.

Ar dar galioja „Congestion Charge“?

Taip, dar galioja, nors dabar jis dažnai susilieja su ULEZ sistema, bet ne visur. „Congestion Charge“ taikomas centrinėje Londono zonoje darbo dienomis. Tai papildomas rūpestis, kurį dažniausiai tenka mokėti logistikos kompanijai, o ne galutinis gavėjas, nebent tai iš anksto susitarta. Kainos nuolat kyla, tad prieš reisą reikia pasitikrinti oficialią svetainę, nes senos informacijos gali suklysti. Paskutinį kartą tikrinau prieš savaitę (gal jau pasikeitė vėl), kaina buvo apie 15 svarų, bet tai gali keistis greitai.

Kas yra Kent Access Permit ir kodėl jis svarbus?

Tai leidimas, kuris reikalingas važiuojant per Kento grafystę (tai tas žemėlapis, kur yra Doveris ir Folkestoneas). Kent Access Permit (KAP) buvo įvestas tam, kad išvengti eismo spūsčių, kai sunkvežimiai laukia patikros. Jei neturite patvirtinto KAP, jums gali būti draudžiama važiuoti į Kento teritoriją, o tai reiškia, kad negalėsite pasiekti uosto. Leidimą reikia užsiregistruoti elektroniniu būdu prieš išvykdamas. Sistema tikrina, ar jūsų krovinys turi teisingus muitiniškus dokumentus. Jei dokumentai tvarkingi, leidimas išduodamas automatiškai. Jei ne – turite problemų.

Ar galiu važiuoti pro Londoną, jei ten nekeliauju?

Taip, ir dažnai tai netgi prasčiau. Jei važiuojate pro Londoną (tarkime, M25 arba kitais aplinkkeliais), taip pat galiate patekti į LEZ zoną, priklausomai nuo maršruto. M25 yra didelis žiedas, bet dalis jo gali būti įtraukta į zoną, jei technika sena. Geriausia suplanuoti maršrutą taip, kiek įmanoma apeiti šias zonas, net jei tai prailgins kelias šimtą kilometrų. Kuro kainos ir mokesčiai Londone tokios, kad apvažiavimas gali būti net pigiau nei tiesioginis važiavimas pro centrą.

Kas dėl naktinio važiavimo apribojimų?

Londono centre yra griežti apribojimai sunkvežimių važiavimui naktį ir savaitgaliais. Jei jūsų krovinys nėra kritiškai svarbus (maistas, statybinės medžiagos ir pan.), gali būti, kad jums tiesiog nebus leidžiama važiuoti tam tikromis valandomis. Reikia griežtai laikytis skydų su užrašais. Vienas mano vairuotojas bandė pravažiuoti naktį, manydamas, kad nėra policijos. Buvo sustabdytas, gavo baudą, o krovinys buvo priverstas laukti ryto. Tai brangus pamokas.

Kelias į salą – keltai, tuneliai ir laukimas

Ką geriau rinktis: keltą ar „Eurotunnel“?

Klausimas dėl skonio, bet aš asmeniškai dažniau rekomenduoju „Eurotunnel“, jei svarbu laikas. Ten „check-in“ greitesnis, o patikrinimas trunka trumpiau. Keltai gali būti pigesni, tačiau jie dažniau vėluoja dėl oro sąlygų ar techninių problemų. Be to, krovinių pervežimas į Londoną griežta kontrolė reiškia, kad laikas – pinigai, ir praleidus valandą kerte, gali praleisti pristatymo langą Londono sandėlyje. Tada ten taip pat gausite baudą už vėlavimą. Taigi, skaičiuokite, ar taupyti 50 eurų verta prarasto dienos laiko.

Ar tikrai reikia rezervuoti vietą iš anksto?

Be abejo. Tiesiog taip negalima atvažiuoti ir tikėtis, kad jums patiks vieta. Ypač dabar, kai po Brexit padidėjo dokumentų patikros, vietos yra labai ribotos. Reikia rezervuoti ne tik bilietą, bet ir „Pre-Boarding Registration“. Be to, reikia nurodyti teisingą svorį ir krovinio tipą. Jei atvažiuosite su didesniu svoriu nei nurodėte, jums neleis įsileisti arba teks mokėti didelę priemoką vietoje. Tai viena dažniausių klaidų, kurias daro naujokai.

Kiek laiko užtrunka patikra prieš įvažiavimą į Jungtinę Karalystę?

Tai yra tas labiausiai nenuspėjamas momentas. Gali užtrukti 30 minučių, o gali ir 4 valandas. Viskas priklauso nuo to, kiek „raudonųjų“ vėliavų (risk flags) yra jūsų deklaracijose. Jei vairuotojas turi visus dokumentus išspausdintus ir paruoštas, procesas greitesnis. Bet jei sistemoje kažkas neaišku, sunkvežimis nukreipiamas į dokumentų patikros zoną (Doc Check). Ten reikia laukti, kol pareigūnas patikrins kiekvieną lapą. Geriau, kad vairuotojas turėtų atsargų vandens ir maisto, nes ten nieko nėra.

Kas dėl Kent Access Permit, jei važiuoju per tunelį?

Jis reikalingas ir ten, ir ten. KAP skirtas visiems sunkvežimiams, kurie važiuoja į Kento grafystę, nes ten yra ir tunelio, ir keltų terminalai. Be šio leidimo jums neleis net priartėti prie terminalo vartų. Sistema taip pat susieta su JAVS (Joint Administrations Verification System – mano atsiprašymas, gal aš čia su sumaišiau pavadinimus, bet žinau, kad sistema tikrina dokumentus prieš išvykdami). Be teisingų duomenų, Jums tiesiog neleis įvažiuoti į terminalą.

Ar vairuotojas turi turėti pasą ar pakanka vairuotojo pažymėjimo?

Dabar reikalingas pasas. Vairuotojo pažymėjimas (tai tas, kuris su nuotrauka) nebėra galiojantis dokumentas kelionėms į JK. Be paso, vairuotojas nebus įleistas net į keltą. Be to, pasas turi būti galiojantis. Turiu atvejį, kai vienas vairuotojas atvažiavo su paso, kurio galiojimas baigėsi prieš dvi savaites. Jis turėjo važiuoti atgal tolią kelionę, kad gautų naują, o krovinys liko stovėti. Nėra jokios tolerancijos.

Vairuotojo kasdienybė, rizikos ir bėdos

Ar vairuotojas gali praleisti naktį sunkvežimyje centre?

Ne, negali. Londono taisyklės draudžia stovėti sunkvežimiams centre be specialaus leidimo. Yra skirtos stovėjimo aikštelės, tačiau jos užpildytos labai greitai. Jei vairuotojas pavėluos į sandėlį ir turės laukti ryto, jis turės rasti legalią aikštelę už miesto ribų. Tai kelia papildomą stresą, nes ne visada lengva rasti vietą. Dažnai vairuotojai bando stovėti „kažkur prie kelio“, bet tai baigiasi baudomis, kurios atkeliauja į Lietuvą po mėnesio ar dviejų.

Kas dėl vairuotojo darbo ir poilsio laiko Anglijoje?

Taisyklės tokios pačios kaip ir ES, tačiau britai labai griežtai tikrina tachografus. Jei pamatys pažeidimus, baudos didelės. Be to, krovinių pervežimas į Londoną griežta kontrolė apima ir vairuotojo būklę. Negalima važiuoti pernelyg pavargus. Jei įvyks avarija dėl nuovargio, draudikas nebus mokėti, o vairuotojas gali eiti į kalėjimą. Žinau, skamba baisiai, tačiau jie ten labai serioziai žiūri į saugumą. Geriau vairuotojui padaryti poilsį Prancūzijoje prieš pasienį, nei skubėti ir rizikuoti.

Ar galiu vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Galima, bet tai reikalauja papildomų leidimų. Anglijoje ADR taisyklės labai panašios į ES, tačiau reikia turėti specialius leidimus kai kuriems medžiagoms, pavyzdžiui, sprogmenims. Be to, maršrutas turi būti sudarytas taip, kad vengtumite miestų centrų. Pavojingų krovinių transportavimas pro Londoną yra labai apribotas. Reikia griežtai laikytis skydų ir maršruto. Vienas klaidingis posūkis gali baigtis didžiaule problema su policija.

Kas vyksta, jei vairuotojas susirga ar susižeidžia Anglijoje?

Tai blogiausias scenarijus. Reikia skubiai kreiptis į ligoninę arba kvietti pagalbą. Jei vairuotojas negali vairuoti, reikia rasti pakeitimo vairuotoją, tačiau dėl vizų (dabar britams reikia vizų, jei jie ne ES piliečiai) tai gali trukti ilgai. Tuo tarpu sunkvežimis stovi ir mokamas stovėjimas. Geriausia turi turėti draudimą, kuris dengia ir tokias situacijas, bei kontaktą vietinei pagalbos tarnybai. Ne tikrai norite, kad jūsų vairuotojas gultųsi ligoninėje svetimoje šalyje be pagalbos.

Ar galiu vežti grąžinamą krovinią (return load)?

Taip, ir tai būtina pelningam verslui, tačiau procesas toks pat sudėtingas kaip ir vykstant. Reikia importo deklaracijos (dabar jau iš JK pusės) ir eksporto deklaracijos į ES. Daugelis vairuotojų bando paimti „cash in hand“ krovinius be dokumentų. Nedarokite to. Britai turi kameras ir patikras punktuose. Jei pagauta be dokumentų, ne tik kad prarasite krovinį, bet ir sunkvežimį gali konfiskuoti. Krovinių pervežimas į Londoną griežta kontrolė taikomas ir išvykstant, tik kryptis pasikeičia.

Ką daryti, jei klientas sandėlyje atsisako priimti prekes?

Tai, deja, ne tokia reta situacija. Jei klientas randa trūkumą arba sako, kad nieko neužsakė, vairuotojas liktų gatvėje. Reikia iš karto susisiekti su mumis, logistika, ir spręsti, kur dėti prekes. Gali tekti vežti į sandėlį „per dieną“ (mokant už laikiną sandėliavimą). Tokiu atveju labai svarbu turėti gerai sudarytą sutartį su klientu, kurioje parašyta, kas atsako už sandėlio atsisakymą. Be to, gerai, jei vairuotojas turi su savim vaizdo kameros įrašus iš pakrovimo, kad įrodytų, jog krovinys buvo tvarkingas.

Kiek viskas tai kainuoja apytiksliai?

Kainos svyruoja priklausomai nuo kuro, kuro priedėlių ir mokesčių. Tarkime, krovinių pervežimas į Londoną griežta kontrolė su visais mokesčiais ir muitinės deklaracijomis gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų (priekaba), priklausomai nuo krovinio tipo. Prie to pridedamos ULEZ mokesčiai, galimybės baudos, ir t.t. Nėra fiksuotos kainos. Geriausia kreiptis į mus ir gauti konkretų pasiūlymą, nes kiekvienas atvejis unikalus. Ir nepamirškite, pigiausias dažnai būna brangiausias galų gale.

Ar verta rizikuoti su nelegaliomis firmomis?

Absoliučiai ne. Rinkoje yra daug „pusiau legalių“ vežėjų, kurie siūlo žymiai mažesnes kainas. Jie dažnai neturi tinkamų draudimų, deklaruoja krovinius kaip „prekės be vertės“ (tik kad išvengtų mokesčių) arba naudoja senus technikos metodus. Jei juos sustabdys britų policija, jūsų prekės bus užkliudytos ilgam. Pasitikėkite patikimais partneriais, kurie žino šias griežtas taisykles ir sugeba jas įveikti be nusivylimų. Sutaupyti šimtą eurų dabar gali kainuoti tūkstančius vėliau.

Išvada

Viskas, kas susiję su krovinių pervežimu į Londoną griežta kontrolė, dabar yra sudėtingesnė nei bet kada anksčiau. Nėra vietos improvizacijai ar „kaip nors bus“ požiūriui, nes britų sistema neleidžia jokių išlygų. Reikia tvarkingų dokumentų, patikimos technikos ir supratingo vairuotojo, kuris nesijaudins dėl eilių Doverio uoste. Jei viską suplanuosite iš anksto ir pasiklysite patyrusių specialistų, prekės pasieks paskirties vietą laiku. O jei bandysite taupyti ant dokumentų ar pasitikėti abejotinais vežėjais, pasiruošite dideliems nuostoliams ir nervams. Geriau pasidaryti kavą ir ramiai viską suplanuoti, nei vėliau gelbėti situaciją telefonu per naktį.