Krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę griežta kontrolė: kas pasikeitė po Brexit

Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – niekas nebuvo taip sukrėtęs mūsų rinkos, kaip Brexit. Anksčiau į Angliją važiuodavai kaip pas kaimyną, parodai dokumentus ir važiuoji. Dabar? Tai visai kitas lygmuo. Krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę griežta kontrolė tapo mūsų kasdieniais rytiniais arbatiniais, kuriuos nenori gerti. Susidaro įspūdis, kad britai nusprendė atsiskirti ne tik politiniu, bet ir biurokratiniu lygmeniu. Kiekviena maža klaida dokumentuose dabar kainuoja brangiai, o laikas – tai pinigai, kurie praeina pro rankas, kai vairuotojas stovi sienoje.

Tiesa, nerašau šio teksto, kad jus išgąsdinčiau, o kad pasakysčiau, kaip tikrai yra. Be to, nepamirškime, kad krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę griežta kontrolė reiškia ne tik muitinę, bet ir sanitarijos patikras, kurios taip pat tapo griežtesnės. Jei planuojate siųsti prekes ten, turite žinoti, į ką įsijungiate. Taigi, vaizduokime, kad sėdime prie stalo, geriam kavą ir aš jums pasakau, kaip išvengti bėdų.

Dokumentai ir procedūros (kurios dažnai keičiasi)

Ar tikrai reikia T1 dokumento visiems kroviniams?

Tikrai ne visiems, tačiau daugumai, jei prekės keliauja per Europos Sąjungos teritoriją. T1 tai yra tranzito deklaracija, kuri leidžia prekėms judėti nebraunant muitų iki pat sienos. Be jo, jei krovinys nėra iš anksto deklaruotas, jis gali būti sustabdytas ir priverstai grąžintas atgal arba sunaikintas (kas nutinka retai, bet įvyksta). Dauguma klientų mano, kad tai mūsų, pervežėjų, reikalas, tačiau tai jūsų atsakomybė užtikrinti, kad brokeris turi visus duomenis.

Kiek laiko užtrunka muitinės išankstinis deklaravimas?

Anksčiau užtekdavo valandos, dabar reikia planuoti kelias dienas iš anksto. Ypatingai tai aktualu, kalbant apie krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę griežta kontrolė procesus. Sistema yra jautri, jei nurodyte neteisingą svorį ar prekės kodą (HS kodą), deklaracija bus atmesta. Gera žinia ta, kad kai duomenys įvesti teisingai, sistema juos priima per kelias minutes. Bloga ta, kad surasti teisingus duomenis dažnai trunka ilgiau negu pati patvirtinimo laukimas.

Kas darys, jei vairuotojas pamiršo CMR kopiją?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta į uostą, o jo lagamine ne originalas, o nufotografuota kopija telefonu. Didžiosios Britanijos pareigūnai to nemėgsta. Kartais praleidžia, jei vairuotojas malonus ir apkaltina "blogą internetą", bet dažniau siunčia į "raudoną koridorių". Ten teks laukti, kol biuras atsiųs originalą elektroniniu būdu. Tai uždelgs važiavimą bent kelioms valandoms, o jei dar ir sekmadienis – laukti iki pirmadienio. Taip pat, vengkite rašyti CMR ranka, jei galite atspausdinti, skanuotojai dabar labai išrankūs.

Ar galima važiuoti be muitinės brokerio?

Teoriškai – taip, jei esate patyręs ir turite prieigą prie sistemos. Praktiškai – ne, nė nepamėginkite. Sistema yra komplikuota, angliškai ir ji keičiasi be perspėjimo. Buvau atvejų, kai savininkai bandydami taupyti ant brokerio, užstrigdavo sienose po savaitę. Krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę griežta kontrolė reikalauja profesionalumo. Brokeris žino, kur paspausti, kad išvengtumėte mokesčių arba kad juos būtų galima susimokėti vėliau. Geriau sumokėkite brokeriui už darbą negu baudą už neįformintą importą.

Kodėl britai dabar tikrina taip smulkiai?

Nes jie gali. Po Brexit jie kontroliuoja savo sieną ir nori parodyti, kad jų sistemos veikia. Be to, yra didelis kontrabandos (narkotikai, cigaretės) pavojus, todėl skeneriai ir šunys dirba nuo kantrybių ribų. Kartais pasitaiko situacijų, kai jie tikrina tik todėl, kad vairuotojas atrodo įtartai arba tiesiog blogai nueina apžiūrai. Nereikėtų juos įžeidinėti, jie tiesiog daro savo darbą, nors mums ir atrodo, kad ką padarys.

Koks skirtumas tarp importo ir eksporto deklaracijos?

Pagrindinis skirtumas yra tas, kas moka mokesčius ir kur prekės iš tiesų yra. Importuojant į JK, mokesčius moka JK gavėjas (arba jūs, jei nurodėte DDP sąlygas). Eksportuojant iš ES, atsiskaitome čia (Lietuvoje ar kitose ES šalyse). Dažnai klientai sumaišo šias sąlygas ir svyruoja, tada gauname rūpesčių su mokesčių atskaitomomis. Svarbu iš anksto susiderėti, kas už ką atsakingas, kad nebūtų nenumaldomų keblumu vėliau.

Maistas ir gyvūnai – kur kontrolė dar griežtesnė

Ar galiu vežti dešrelės į Angliją sau?

Asmeniniam naudojimui – nėra taip griežta, bet kiekis ribojamas. Tačiau jei kalbame apie komercinį krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę griežta kontrolė, tai tada maisto produktai yra viena pavojingiausių kategorijų. Negalima paprasčiausiai užkrauti furos dešrelėmis ir važiuoti. Reikia veterinarijos pažymos, kurioje nurodytas gamintojas, partijos numeriai ir pan. Be to, jei tai yra mėsos produktai iš trečiųjų šalių (net jei pervežami per Lietuvą), jie gali būti visiškai uždrausti.

Kas vyksta su mėsos kroviniu, jei trūksta veterinarijos pažymos?

Paprasčiausiai – jis nepraeis. Jis bus sustabdytas sienoje ir bus sprendžiama, ar jį grąžinti, ar sunaikinti. Sunaikinimą dažniausai finansuoja krovinio savininkas. Mažai kas žino, kad už neteisingą maisto dokumentą baudos gali siekti tūkstančius svarų. Buvau matęs, kaip maža kepykla prarado visą siuntą pyragų, nes vienos etiketės nebuvo. Tai skaudžia, bet taisyklės yra taisyklės.

Ar šunių maistas taip pat draudžiamas?

Taip, šunių ir kačių maistas taip pat patiria griežtą kontrolę, ypač jei jame yra mėsos ar kaulų miltų. Dėl galimų ligų (pvz., kiaulų maras) britai yra labai paranojiški šiuo klausimu. Reikia specialių leidimų, o dažnai ir importo licencijos. Negalima tiesiog įmetti kelis maišelius į furos gabaritą ir manyti, kad niekas nepastebės. Skeneriai mato viską, o jei atidarys konteinerį ir rastas nelegalus maistas – bus didžiulės problemos.

Ką reiškia SANIM pažyma?

SANIM (Sanitary and Phytosanitary Import Measures) tai yra pagrindinis dokumentas, leidžiantis įvežti gyvūnų kilmės produktus į Jungtinę Karalystę. Jis turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki išvežimo. Be šio popieriaus nė nebandykite važiuoti prie uosto vartų. Sistema tiesiog neleis jums užsiregistruoti. Daugelis klientų klausto "ar negalima kažkaip praslysti?" – ne, negalima, sistemos yra sujungtos.

Ar pieno produktai praeina sieną?

Pieno produktai (sūris, sviestas, grietinė) taip pat reikalauja veterinarijos pažymos, tačiau taisyklės šiek tiek kitokios negu mėsai. Jei produktai yra pakuočiuose, skirtiems mažmeninei prekybai, ir yra iš ES šalių, procesas yra paprastesnis. Tačiau jei tai didelė industriška siunta sviesto, reikės labai daug dokumentų. Kartais krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę griežta kontrolė sujaukia net patyrusius brokerius, kai kalbame apie specifinius pieno produktus, kuriuose yra papildomų ingredientų.

Kiek dažnai pasitaiko maisto atidarymų ir tikrinimo?

Statistiškai – maždaug 10-15 proc. maisto krovinių patiria fizinę apžiūrą. Tai skaičius didėja, jei krovinys keliauja be tinkamų dokumentų arba jei tai pavojingos kategorijos (pvz., neapdorota mėsa). Atidarymas reiškia laukimą, galimą prekių sugadinimą (jei kas nors nelabai atidžiai dirba) ir papildomus išlaidas uoste už sandėliavimą. Geriau viską užpildyti teisingai iš anksto.

Maršrutai, laikas ir nerealios lūkesčiai

Ar vis dar reikia eiti per Kalę (Dover)?

Doveris vis dar yra pagrindinis vartai, bet eilės ten gali būti siaubingos, ypač po incidentų arba šventinių dienų. Daugelis pervežėjų dabar renkasi kelią per Hull arba Newcastle, nors jis ir ilgesnis, tačiau ten mažiau spūsčių. Jei skubate, Doveris yra rizika. Krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę griežta kontrolė Doverio uoste vyksta intensyviausiai, nes ten yra pagrindinis logistikos centras. Taip pat, atsiminkite apie "Smart Freight" sistemą, be kurios ten nepraeisite.

Kiek dabar užeina keltas?

Kainos šoktelėjo, tai tiesa. Prieš porą metų bilietas buvo pigesnis, bet dėl aukštų kuro kainų ir mažesnio konkurencijos keltų operatoriai pakėlė kainas. Taip pat, dabar dažnai reikia mokėti už vietą "jungtyje" (slot), kas anksčiau buvo įskaičiuota. Reikėtų tiksliai susiskaičiuoti logistikos išlaidas, kad nenuviltumėte galutiniam gavėjui pateikus sąskaitą. Ne visada pigiausias keltas yra geriausias, jei jo laikas netinka prie muitinės langų.

Kodėl krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę griežta kontrolė sužlugo kainas?

Nes laikas yra pinigas. Anksčiau vairuotojas per savaitę nupirsdavo du reisus, dabar dėl dokumentų ir eilių įvykdomas tik vienas. Be to, reikia mokėti brokeriams, muitinės atstovams, vietiniems agentams. Visos šios išlaidos dedamos ant galutinės kainos. Be to, dėl didelio paklausos ir trūkumo vairuotojų, jų atlyginimai taip pat padidėjo. Tai natūrali rinkos reakcija į sudėtingesnes sąlygas.

Ar geriau važiuoti pro Eurotunelį?

Eurotunelis (Eurotunnel) yra greitesnis, jei nėra eilių. Jums tiesiog užvažiuojate į vagoną ir per 35 minutes esate Prancūzijoje. Tačiau ten taip pat galioja griežtos taisyklės dėl migrantų kontrolės. Jei vairuotojas neapsisaugojo (užrakno kabiną arba patikrino, ar niekas neįsibrovė po priekaba), gali būti didelė bauda. Tunelio darbuotojai naudoja šilumos skenerius, taip kad slėpti migrantus ten beveik neįmanoma.

Kas nutinka, jei vairuotojui pasibaigia laikas darbo valandų prie sienos?

Tai viena blogiausių situacijų. Jei vairuotojas priverstas laukti eilėje Dover arba Tunelyje ir jam pasibaigia savaitinės arba dienos poilsio valandos, jis privalo sustoti. Jis negali važiuoti toliau net 100 metrų. Tada reikia skubiai ieškoti vietos stovėjimui, o tai prie uosto yra brangu. Kartais teks iškrauti krovinį laikinai į sandėlį, o vairuotoją leisti atostogauti. Tai sukelia didžiulius vėlavimus ir neštrumą.

Ar galima važiuoti pro Belgiją, kad išvengtum eilių?

Taip, maršutas pro Zeebrugge ar Ostende yra populiarus alternatyvos variantas. Tačiau ten taip pat yra savo kontrolės punktai, o keltai gali būti ilgiau. Be to, Belgijos keliais dažnai vyksta protestai arba eismas užstringa. Nėra vieno "idealio" kelio. Turite pasirinkti tą, kuris labiau tinka jūsų krovinio tipui. Kartais pro Belgiją važiuoti geriau, jei krovinys yra labai jautrus laikui.

Bėdos, rizikos ir reali patirtis

Ką daryti, jei krovinys užstrigo Dover uoste?

Pirmiausia – nepanikuoti. Susisiekti su savo agentu JK, kuris gali pateikti prašymą perkelti laiką arba padėti rasti vietą laukimui. Nekankinkite vairuotojo skambinimų kas 5 minutes, jis negali nieko padaryti, jei suteiktas "raudonas" šviesoforas. Būkite kantrūs. Geriausia turėti rezervą laiko savo planuose, ypač jei siunčiate prekę prieš šventes.

Ar tikrai gali baudžiauti už neteisingą pakuotę?

Galiu pasakyti net daugiau – gali konfiskuoti visą siuntą. Jei pakuotėje yra medžiagos, kurios yra pavojingos aplinkai, bet jos nėra pažymėtos, tai baudos yra milžiniškos. Britai yra labai jautri dėl invazinių rūšių (vabzdžiai, piktžolės), todėl medinės pakuotės (paletės) turi būti specialiai apdorotos (ISPM 15). Jei ant paletės nėra antspauduko – ji bus išmesta arba grąžinta.

Kas su tais vairuotojais, kurie nemoka anglų kalbos?

Tai didelė problema. Anksčiau užtekdavo rodyklės, dabar reikia suprasti instrukcijas. Jei pareigūnas pasako "Open the back" (Atidaryk gale), o vairuotojas nebežino, kas daroma, gali būti nukreipiamas į papildomą patikrą. Rekomenduoju siųsti bent minimaliai angliškai kalbančius vairuotojus į JK maršrutus, arba duoti jiems "savarankiško mokymo" lapelius su pagrindinėmis frazėmis.

Ar dažnai pasitaiko, kad kroviniai sugadinami tikrinimo metu?

Pasitaiko, ypač su subtiliomis prekėmis. Pareigūnai kartais būna neatsargūs, atidarydami dėžes su elektronika arba stiklu. Taip pat, jei jie ieško kontrabandos, gali išpjauti baldų audinį arba peržiūrėti kiekvieną indelį. Draudimas šiuo atveju yra būtinas, tačiau gauti atlyginimą iš britų valstybės už sugadintas prekes beveik neįmanoma. Verta tai įvertinti renkantis pakuotę.

Kodėl kai kurios firmos vengia važiuoti į UK?

Paprasčiausiai – dėl nervų. Kai klientas sumoka 100 eurų, o tądien reikia skambinti brokeriui, agentui, vairuotojui ir spręsti problemas tris valandas, pelnas išgaruoja. Mažos firmos tiesiog neturi resursų tvarkyti tokius krizinius situacijas. Todėl krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę griežta kontrolė dažnai paliekamas dideliems, turintiems skyrius Londone arba Doverio uoste.

Ar verta rizikuoti su papildomu kroviniu, kuris nėra dokumentuose?

Absoliučiai ne. Tai vadinama "kabotažu" arba nelegaliu prekių gabenimu. Jei britų pareigūnai rastys papildomą dėžę, kuri nėra CMR ar deklaracijose, jie gali ne tik nubausti, bet ir areštuoti fura bei vairuotoją. Rizika per didelė. Užsidėkite į galvą – viskas turi būti ant popieriaus. Net jei tai kliento prašymas "neoficialiai" padėti ko nors nupirkti Vokietijoje – atsisakykite.

Kiek laiko gali trukti "raudona juosta" (red channel) tikrinimas?

Tai kaip loterija. Kartai užtenka valandos, kartai sėdi dvi dienas. "Raudonoji juosta" skirta kroviniams, kuriems kyla įtarimų arba kurie buvo atsitiktinai pasirinkti tikrinimui. Ten tikrinama labai detaliai, gali būti iškrautas visas konteineris. Jūsų brokeris gali bandyti skubinti, bet britų sistema labai lėta, kai įeina į šią stadiją. Sąskaita už sandėliavimą ten auga kas valandą.

Ar reikia EORI numerio mažam verslui?

Taip, tikrai. Be EORI (Economic Operators Registration and Identification) numerio negalite pateikti jokios importo ar eksporto deklaracijos. Jis gaunamas nemokamai (Lietuvoje – per VMį, JK – per HMRC), tačiau jo gavimas trunka kelias dienas. Nedarbo to nė nebandykite, sistema tiesiog atmums jūsų duomenis. Dauguma klientų sužino apie tai tik tada, kai fura jau stovi prie sienos, o tada jau per vėlu.

Apibendrinant

Viskas, ką čia parašiau, yra iš realios praktikos. Nėra jokių teorinių išvadų, tik kasdienybė su dokumentais ir vairuotojų skundais. Krovinių pervežimas į Jungtinę Karalystę griežta kontrolė taps normaliu reiškiniu, tačiau tam reikia laiko ir kantrybės. Svarbiausia – nedarykite savivolių, viską derinkite iš anksto ir nepasitikėkite tuo, kas "buvo anksčiau". Pasaulis pasikeitė, ir mes turime prisitaikyti, kitaip verslas sustos. Sėkmės keliuose (ir dokumentuose).