Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę – jūsų patogumui
Dirbu šioje srityje beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, ir jei kažką išmokiau, tai tai, kad krovinių logistika į Jungtinę Karalystę niekada nebūna lygi ir ramka. Nuo tada, kai įvyko „Brexit“, visas tas procesas pavirto tikru mazgu. Seniauvai užpakalinės riešutės, dabar – raštų kalnas, muitinės, EORI kodai ir begalė susimąstymų. Bet nesijaudinkite, čia nėra rocket science, tiesiog reikia žinoti kelis niuansus. Štai čia aš jums padėsiu. Šiame straipsnyje (arba kaip ten tai dabar vadinama) papasakosiu, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų. Būna taip, kad viskas vyksta sklandžiai, o kartais – tiesiog chaosas. Svarbiausia yra pasiruošti ir turėti patikimą partnerį.
Pagrindai: dokumentai ir Brexit isterija
Ar dabar tikrai taip sudėtinga važiuoti į Angliją?
Sakyčiau, sudėtingiau nei buvo prieš penkerius metus, bet ne taip, kad neįmanoma. Anksčiau vairuotojas užvažiuodavo, parodydavo sandėlio sąrašą ir važiuodavo toliau. Dabar krovinių logistika į Jungtinę Karalystę reikalauja griežtų taisyklių laikymosi. Jums būtinas EORI numeris, kuris pradedamas su GB, jei esate registruotas JK, arba XI, jei importuojate iš ES. Be šio kodo joks krovinių vežėjas neįleis jūsų prekių į savo vairuotoją. Taip pat reikia tinkamai užpildytų prekių katalogo kodų (HS kodų), nes muitininkai labai priekaištingai tikrina, kas ten vyksta. Jei kodai nesutamps, gali tekti daug laiko praleisti prie uosto vartų.
Kas tas EORI kodas ir kur jį gauti?
EORI kodas – tai tokia jūsų firmos identifikavimo kortelė muitinėje. Be jo negalite legaliai pirkti ar parduoti prekių tarp JK ir ES. Jei jo neturite, registracija internetu trunka apie 10 minučių, bet realiai patvirtinimas gali ateiti per porą dienų (o kartais ir ilgiau, jei sistema užstringa). Geriau tai padaryti iš anksto, o ne tada, kai vilkikas jau stovi pasienyje. Dabar dauguma brokerių reikalauja šio kodo dar prieš išrašant eksporto deklaraciją, kitaip jie tiesiog atsisako dirbti. Negalima tikėtis, kad koks nors „draugas“ ją padarys be jūsų duomenų. Tai oficialus dalykas.
Ką daryti, jei neturiu EORI kodo, o krovinių logistika į Jungtinę Karalystę jau planuojama?
Na, tada turite problemą, my friend. Geriausia užsisakyti kodą dabar. Yra galimybė naudotis brokerio arba logistikos partnerio kodu tam tikrais atvejais, bet tai laikinas sprendimas ir ne visada veikia. Ilgai taip daryti negalima, nes muitinė greitai pastebės, kad kodas naudojamas per dažnai skirtingoms firmoms. Tai gali baigtis baudomis arba galutinės prekių konfiskavimu. Tai nėra verta rizikuoti dėl to, kad tingėjote užpildyti formą internete. Pasidarykite kodą iš karto, kai tik pradėsite galvoti apie eksportą.
Ar visada reikia muitinės brokerio?
Mano nuomone, taip. Galbūt, jei vežate vieną dėžę su drabužiais sau, tai galite bandyti patys, bet verslui brokeris – privalomybė. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę yra per daug sudėtinga, kad ja užsiimtumėte be žinojimo. Brokeris moka parašyti tas deklaracijas taip, kad jų niekas neprieštarausų. Jie žino visus niuansus apie taršos mokesčius (LEZ), kvotas ir kitus dalykus, apie kuriuos net nesuvokiate. Taupyti čia neverta, nes viena klaida deklaracijoje gali kainuoti tūkstančius sterlingų delsimųjų mokestį uoste.
Kas atsitinka, jei deklaracijoje padarysiu klaidą?
Tada prasideda vaidinimas vardu „stop“. Muitinė sustabdo krovinį, rašo paaiškinimą, o turiu 30 dienų (galbūt 28, nežinau, tiksliai tikrinkite) tai pataisyti. Kiekviena diena uoste arba terminaluose kainuoja. Prisimenu vieną atveją, kai klientas sumaišė svorį – parašė 500 kg vietoj 5000. Sistema iššoko kaip šuo. Rezultatas? Vilkikas stovėjo tris dienas Dovere, kol išsiaiškinome tiesą. Klientui tai atėjo brangiau nei brokerio paslaugos metams. Taip pat, jei klaida dėl mokesčių (PVV ar importo mokesčio), gali tekti mokėti baudas už vėlavimą.
Kiek laiko užtrunka muitinės formalumai?
Jei viskas tvarkoje – nuo 10 minučių iki valandos. Bet jei kas nors nepataikys... Oho. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę dabar yra labai priklausoma nuo to, ką įvedinėte į sistemas prieš krovinį išvykstant iš Lietuvos. Anksčiau galima buvo daryti formalumus ir atvykus, dabar turi būti išankstinė deklaracija (pre-lodgement). Jei to nepadarysite, kroviniui gali būti uždrausta įvažiuoti į JK teritoriją. Taigi, laiko sąnaudos didelės prieš išvykstant, o ne prieš atvykstant. Vairuotojams patogiau, kai viskas jau paruošta, jie tik važiuoja.
Transportas ir maršrutai – kaip tai veikia iš vidaus
Kur geriau siųsti – keltu ar per Eurotunelį?
Abu būdai turi privalumų ir trūkumų. Tunelis (Eurotunnel) yra greitesnis – 35 minutės po jūra iš Prancūzijos į Angliją. Jis patogus, jei skubate. Tačiau krovinių logistika į Jungtinę Karalystę per tunelį gali būti brangesnė dėl griežtesnių taršos normų (Euro 6 standartai visiems vilkikams). Keltai (Dover, Calais, Dunkirk) trunka ilgiau – apie 1,5–2 valandas, bet kartą bilietų kaina gali būti mažesnė. Be to, keltuose vairuotojai gali pailsėti, pavalgyti, kas svarbu, jei tai ilga kelionė. Aš asmeniškai dažniau renkuosi keltus dėl lankstumo.
Kurie uostai yra populiariausi?
Doveris ir Folkstonas (tunelis) yra pagrindiniai vartai. Tačiau jei krovinys eina į šiaurę (Newcastle, Edinburgh), geriau važiuoti pro Hull arba Immingham. Tiesa, ten keltai kur kas ilgiau – 4–6 valandų. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę reikalauja planavimo. Jei įsivažiuosite į Doverį ir ten bus kamščiai (kas nutinka dažnai dėl muitinės patikrų „Ouessant“ punkte Prancūzijoje), prarasite dieną. Todėl reikia žiūrėti ne tik kainą, bet ir maršruto logiką. Kartais užtektų užsisakyti vietą keltui iš Roterdamo ar Zebriugės į Angliją šiaurę, kad išvengtumėte pietinio kamščio.
Kaip veikia grupinis krovinių vežimas (grupážas)?
Tai yra būdas, kai kelių klientų krovinius sukelia į vieną vilkiką. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę dažnai remiasi šiuo principu, nes pilnas vilkikas kainuoja brangiai. Grupažas yra pigiau, bet lėčiau. Vilkikas sustoja tarpiniuose sandėliuose pakrauti ir iškrauti. Gali praeiti savaitė, dvi, kol prekės pasiekia gavėją. Be to, padidėja rizika, kad ką nors sugadins ar pametvys (nors retai). Jei skubate, mokėkite už pilną mašiną (FTL). Jei laiko neturite ir norite taupyti – grupažas yra jūsų pasirinkimas.
Ar galima siųsti dalinį krovinį dalinės pakuotės (LCL) krovininiu konteineriu?
Taip, tai daromas variantas, bet jis daugiau tinka jūrų transportui. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę keliais konteineriais yra populiaru, jei prekių daug. Tiesa, LCL (Less than Container Load) reiškia, kad jūsų prekės bus supakuotos su kitų žmonių prekėmis į vieną didelį dėžę. Tai gali būti pavojingu dalyku, jei jūsų prekės yra trapios arba jei gretimos prekės yra brangios ir traukia vagis. Be to, užpildant suchia formalaumu užsidaro konteineris, o atidarymas gali užtrukti sandėlyje. Reikia labai gerai supakuoti.
Ką daryti, jei reikalingas „express“ vežimas?
Tada pasiruoškite piniginę. Express krovinių logistika į Jungtinę Karalystę reiškia, kad užsakome pilną vilkiką vienam jums ir jis važiuoja be sustojimų (beveik). Tai atėja brangiai, bet prekės pasiekia gavėją per 24–48 valandas. Kartais naudojame „van“ type mašinas (3,5 t), jei krovinių mažiau, jos gali važiuoti greičiau per uostus (nereikia papildomų leidimų). Bet ir ten taisyklės griežtos – svarbu, kad svoris netvirštų, nes anglai mėgsta sverti net tuos mažuosius vodus.
Ar vairuotojai dabar turi problemų su vizais?
Po „Brexit“ vairuotojams iš ES reikia vizų, jei jie veža krovinius (ar net keleivius). Kiekvienas vairuotojas turi turėti „Kent Access Permit“ (jei pro Kentą važiuoja) ir Leidimą įvažiuoti (CDV). Be to, jei jis ne JK pilietis, jam reikia tinkamo paso galiojimo (dažniausiai mažiausiai 6 mėn. po išvykimo). Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę dabar yra popieriaus karaliaus šalyje. Vairuotojas be dokumentų tiesiog bus pasuktas atgal iš uosto. Mes visada patikriname vairuotojus prieš išvykimą, kad nebūtų gėda prieš klientą.
Kainos ir mokesčiai – kur pinigai dingsta?
Kas lemia galutinę kainą?
Degalai, kursai, uosto mokesčiai ir... Brexit. Kaina susideda iš milijono dalykų. Šiuo metu krovinių logistika į Jungtinę Karalystę brangsta dėl to, kad yra mažai laisvų vairuotojų. Anglijai trūksta vairuotojų, todėl jie moka daugiau, o tas mokesčis perkeliamas į klientą. Taip pat svarbūs „taršos rėmų“ (LEZ) mokesčiai Londono ir kituose miestuose. Jei vilkikas neatsitinka standartų, tenka mokėti baudą už važiavimą mieste. Tai visi yra įtraukta į kainą, kurią jums pasiūlau.
Ar galiu nurodyti atsiėmimo vietą, kad nereikėtų mokėti už pristatymą?
Taip, galite atsiimti patys. Dažniausiai tai daroma vadinamuose „Forwarding“ arba „Clearance“ sandėliuose prie uostų (pvz., Immingham arba Felixstowe). Jūsų brokeris sutvarko dokumentus, o tu važiuoji su savo fura paimti prekę. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę leidžia tai daryti. Tačiau atkreipkite dėmesį – tas sandėlis gali būti už 50 mylių nuo jūsų, ir degalai gali kainuoti brangiau nei pristatymas. Be to, reikia turėti savo transportą. Jei tik prekę perkate, geriau pasirinkti pristatymą „ iki durų“.
Kas yra importo mokesčiai (Import Duty) ir ar visi juos moka?
Ne visi. Priklauso nuo to, iš kurios šalies keliauja prekės (prekės kilmė). Jei prekė pagaminta ES (Lietuvoje) ir turi „Preferential Origin“ sertifikatą (EUR1), importo mokesčio gali nebūti. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę yra suponuota taip, kad prekės iš ES turėtų būti be mokesčių, bet tik jei turite dokumentus, kuriais įrodote, kad jos tikrai iš ES. Jei neturite EUR1, mokėsite bendrą tarifą (pagal GT arba JK tarifus), kuris gali būti nuo 0% iki 20% ir daugiau, priklausomai nuo prekės.
Kaip su PVV (PVM) dabar?
Tai klausimas, kuris visus sujaukia. Dabar, jei esate JK PVM mokėtojas, galite naudoti „Reverse Charge“ mechanizmą. Tai reiškia, kad mokėsite PVM savo deklaracijoje JK, ne mokėdami tiesioginį mokestį uoste (kaip anksčiau). Tačiau jei nesate registruotas JK, turėsite mokėti PVM tiesioginiam importo mokesčiui uosto muitinėje prieš išleidžiant krovinį. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę be PVM mokėtojo statuso yra labai nepatogi, nes pinigai „užstringa“ muitinėje, kol išsiaiškinsite reikalus.
Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?
Žinoma, visada yra. Uosto mokesčiai už krovinių laikymą (Storage charges) yra dažniausia bėda. Jei jūsų brokeris vėluoja su dokumentais arba jūsų atstovas vėluoja atsiimti prekę, po 3–5 dienų (priklausomai nuo uosto) prasideda kaupiamosios baudos. Jos gali būti labai aštrios – po 100–200 svarų per dieną. Taip pat gali būti „Demurrage“ mokesčiai už konteinerio sulaikymą. Visada klauskite savo brokerio, ar viskas tvarkoje, kad netektų mokėti už vairuotojo stovėjimą. Niekas nenori mokėti už tai, kad krovinyje stovi vienas vilkikas.
Ar galima susitarti dėl kainos?
Galima, jei siūlate reguliarius krovinius. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę – tai verslas, kame svarbi apimtis. Jei turite garantuotą 4–5 krovinius per mėnesį, gausite geresnę kainą nei kasmetinis keleivis. Taip pat, jei elgiatės sąžiningai ir nežaidžiate su mokesčiais (nepadedate svorio), kurjeriai jus mylės ir gali atiduoti „skambučio“ kainą, kai yra mažiau užsakymų. Ryšys čia labai svarbus.
Rizikos ir problemos – kas gali nueitiblogai
Kas nutinka, jei gavėjas atsisako priimti prekę?
Tai blogiausias scenarijus, bet nutinka. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę taisyklės yra griežtos: jei gavėjas neatsako arba atsisako, vilkikui tenka važiuoti į artimiausią sandėlį laikyti. Kiekviena diena ten kainuoja. Jei po kurio laiko niekas nepasiima, krovinys gali būti parduotas arba sunaikintas, kad padengtų išlaidas. Todėl visada patikrinkite, ar jūsų klientas JK tikrai egzistuoja ir ar jis laukia prekės. Nustatykite aiškų atsakingą asmenį.
Ar dažnai dingsta kroviniai?
Retai, bet nutinka. Dažniausiai tai ne vagystės, o klaidos adresavime arba pažymėjime. Vieną kartą buvo taip, kad prekės nukeliavo į Londoną vietoj Mančesterio, nes buvo parašyta tik „London“ (ir Mančesteris yra Londonas? Ne). Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę reikalauja tikslaus adreso ir pašto kodo. Be pašto kodo niekas nieko neranda. Jei krovinys dingsta, turiame CMR draudimą, bet išmokėjimas gali užtrukti mėnesį. Geriau išvengti to iš pradžių.
Kas daryti, jei prekės atkeliauja sugadintos?
Pirmiausia, nedelsdami nu fotograukite. Vairuotojas turi užpildyti „Reservation Note“ (pastabą apie sugadinimus) CMR konosamente. Be to, niekas nepriekaištaus. Tada susisiekite su draudiku. Pagrindinė klaida – vairuotojas pasirašo konosamentą be pastabų, o tada sandėlyje randama, kad dėžės sutrupdytos. Tuose atvejuose draudikas nesumokės nieko, nes laikoma, kad prekės buvo geros kai atvyko. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę yra grindžiama dokumentais, o ne žodžiu.
Ar gali būti problemų su maisto produktais?
O taip, maistas ir gyvūnai – tai atskira istorija. Ten reikia veterinarinių sertifikatų (EHC), kurias išduoda valstybinės institucijos. Be to, krovinių logistika į Jungtinę Karalystę maisto produktams yra labai griežta dėl pakuočių taisyklių. Negalima būti medienos, jei ji ne sterilizuota (ISPM 15). Jei bandysite nusipirkti kebabą Lietuvoje ir nuvežti į Angliją (ne verslui), jį konfiskuos. O verslui – reikės importo leidimo. Tai nėra lengvas kelias.
Kas yra „Smart Border“ ir kaip tai veikia?
Tai nauja sistema, kurią diegia anglai, kad viskas būtų skaitmenizuota. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę privalo patekti į tą sistemą. Viskas turi būti deklaruota elektroniniu būdu iki atvykimo. Jei skaitmeninis įrašas neatitinka fizinio krovinio, sistema išmes signalą. Dar kartą pasakysiu – tikslumas yra gyvenimą būtinas. Jau nebebežiūri žmogaus, o kompiuteris sprendžia, ar leisti įvažiuoti. Todėl brokerio darbas dabar yra techninis ir precizinis.
Ar galiu siųsti pavojingus krovinius (ADR)?
Galima, bet tai brangu ir reikalauja specialios dokumentacijos. Kiekvienas toks krovinys turi būti pažymėtas, o vairuotojas turi turėti leidimą (ADR pažymėjimą). Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę su kibirais degalais ar cheminėmis medžiagomis yra griežtai reglamentuojama. Dažnai tokius krovinius neima keltai arba juos reikia specialiai užtikrinti. Tarkime tiesiai – jei nežinote, ką darysite, geriau nesirūpinkite tokiais daiktais, nes baudos yra milžiniškos.
O tie „Ouessant“ patikros Prancūzijoje?
Tai, ko visi bijo. Tai britų muitinės postas Prancūzijoje (Calais), kur jie patikrina viską, kas vyksta į Angliją. Jei ten sustabdo, gali tekti laukti valandas. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl krovinių logistika į Jungtinę Karalystę užtrunka ilgiau negu numatote. Jie tikrina ne tik dokumentus, bet ir fiziškai – ką vežate. Ten dažnai stabdo keltus (ilgesniems laivams) ir tikriausiai nieko neranda, bet prarasite laiką. Su juomis neginčijat – jų žodis įstatymas.
Smulkmenos ir patarimai iš praktiko
Kuo reikia pasirūpinti prieš išsiunčiant?
Pakuotėmis. Pažymėjimais. Svoris. Tikslus prekių sąrašas (Packing List). Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę prasideda ne išvykstant, o supakuojant dėžę. Jei ant dėžės parašysite „prekės“, niekas neįleis. Reikia rašyti: „Plastikiniai vamzdžiai, 500 vnt., 100 kg“. Be to, ant kiekvienos pakuotės turi būti adresas ir gavėjo numeris JK. Tai pagrindas. Jei pakuotės prastos, jos suirs kelio metu, o tada gausite problemų su draudimu.
Ar verta įsigyti draudimą?
Be abejo. CMR draudimas apsaugo jus nuo vairuotojo kaltės (aukščiau 500 eurų, taip taisyklė sako). Bet jis nedengia jūsų klaidų (pvz., neteisingas HS kodas). Yra ir „Cargo“ draudimas, kuris apima daugiau rizikų. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę yra tolimas kelias, per jūrą, kanalus. Daug kas gali nutikti. Už keletą dešimčių eurų (arba procenų) galite miegeti ramiau. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – verta.
Kaip susisiekti su brokeriu, jei aš nežinau angliškai?
Daugelis brokerių kalba lietuviškai, ypač tie, kurie dirba su Lietuva. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę yra tarptautinis dalykas, todėl kalba nebe ta problema. Bet visada turėkite anglišką gavėjo adresą ir duomenis. Brokeriui lengviau dirbti su originalais. Jei nežinote, kaip parašyti adresą angliškai, nukopijuokite iš jų svetainės. Niekada nerašykite „kažkur prie Londono“, nurodykite pašto kodą.
Ar galiu sekti savo krovinį?
Taip, beveik visi kurjeriai suteikia „tracking“ numerį. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę dabar yra labai skaitmeninė. Galite matyti, kur vilkikas, ar jis perėjo uostą. Tiesa, signalas gali dingti, kai vilkikas yra jūroje arba tunelyje. Nesijaudinkite, jei pamatysite „no signal“ – tai normalu. Vilkikai gali taip pat sustoti pietauti, o tai nebus rodoma kaip judėjimas. Kantrumas.
Ar dažnai keičiasi taisyklės?
Bent jau kas keletą mėnesių kažkas pasikeičia. Nauji mokesčiai, nauji formatai, nauji reikalavimai. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę nėra statinė. Reikia sekti naujienas arba turėti patikimą partnerį, kuris tai daro už jus. Aš pats kartais turiu perskaityti naujienas kelis kartus, kad suprastčiau, ką norėjo pasakyti Bruselis ar Londonas. Vieną dieną galioja viena, kitą – kita.
Galutinis patarimas?
Nesigirkite ir būkite kantrus. Planuokite iš anksto. Krovinių logistika į Jungtinę Karalystę nėra bėgimo lenktynės, jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai. Padarykite dokumentus pirmą dieną, o ne paskutinę. Geriau praleisti dieną biure rašant deklaracijas, nei savaitę ginčijantis su uosto administratoriumi. Tikiuosi, šios informacijos užteks, kad nesijausčiate praradę miško viduryje.
Išvada
Kad ir kaip suktume, krovinių logistika į Jungtinę Karalystę išliks sudėtinga, bet įveikiama sritis. Pagrindas yra ne technika, o žmonės ir jų žinios. Jei suprasite dokumentus ir pasiruošite kelionei, problemų bus mažiau. Naudokitės patirtimi, kurią čia dalinausi, ir būkite budrūs. Niekas nesako, kad bus lengva, bet tikrai įmanoma. Sėkmės jūsų siuntoms!