Keleivių logistika į Angliją: optimalus kelionės maršrutas ir eksperto patarimai

Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) iš Lietuvos ar kaimyninių šalių visada buvo ir išlieka sudėtinga logistinė užduotis. Nors šiais laikais galima rasti pigių skrydžių bilietų, daugelis keleivių, turinčių didelį bagažą, ketinčių� keliauti su augintiniais ar tiesiog norinčių pasiekti galutinę vietą savo automobiliu, renkasi kelią automobiliu. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip keitėsi maršrutai, pasienio kontrolės reikalavimai ir keltų tvarkaraščiai. Šiandien, atsižvelgiant į „Brexit“ pasekmes ir geopolitinę situaciją, pasiruošimas šiai kelionei turi būti kruopštesnis nei kada nors anksčiau.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime geografiškai trumpiausius kelius, bet ir analizuosime juos iš logistikojo, kurio tikslas – užtikrinti, kad kelionė būtų ne tik greita, bet ir patogi, be nereikalingų nesklandumų pasienio punktuose ar keltuose. Optimalus maršrutas tai ne tik atstumas žemėlapyje, tai balansas tarp laiko, kainos ir jūsų nervų tausojimo.

Įvadas

Renkantis maršrutą į Angliją, svarbu suprasti, kad Jungtinė Karalystė yra sala, o tai reiškia, kad bet koks kelias automobiliu baigsis keltu arba tuneliu po Lamanšu. Šis faktas lemia ir pagrindines logistines išlaidas, ir kelionės trukmę. Dažniausiai keliautojai susiduria su dviem pagrindiniais pasirinkimais: keltis į keltą Vokietijoje ar Nyderlanduose ir plaukti tiesiai į Angliją, arba važiuoti per Belgiją ir Prancūziją iki Kalė (Calais) ir ten keltis į trumpiausius pervežimus į Doverį (Dover).

Mano patirtis rodo, kad „optimalus“ maršrutas priklauso nuo jūsų išvykimo vietos ir pageidaujamo atvykimo laiko Anglijoje. Tiems, kurie važiuoja iš Lietuvos, klasikinis maršrutai veda per Lenkiją ir Vokietiją. Tačiau pastaruoju metu, dėl didėjančio migracijos srauto ir pasienio kontrolės griežtinimo, Lenkijos-Vokietijos pasienio kelių eismas gali būti neprognozuojamas. Todėl verta apsvarstyti alternatyvas, pavyzdžiui, maršrutą per Čekiją, nors jis ir šiek tiek ilgesnis.

Svarbiausia šioje kelionėje – planavimas. Spontaniškas važiavimas „kur akys veda“ Anglijoje gali baigtis brangiomis baudomis už neleistiną daiktų gabenimą ar ilgais laukimais pasienyje. Šiame straipsnyje mes išdėstysime loginę grandinę, kaip subruktūruoti kelionę, kad ji vyktų sklandžiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kuris maršrutas yra greičiausias į Angliją iš Lietuvos?

Greičiausias maršrutas dažniausiai yra tas, kuris minimuoja fizinių kilometrų skaičių, tačiau čia svarbu atsižvelgti į keltų darbo laikus. Tradiciškai, greičiausias kelias eina per Lenkiją (Švecovica), Vokietiją (A16 autostrada), o toliau – pasirinkimas. Jei važiuojate į vakarinę Angliją (Londonas, pietiniai rajonai), optimalu važiuoti pro Vokietiją iki Kylio (Kiel) arba Rostoko ir ten keltis į keltą (pvz., „Stena Line“ ar „DFDS“) tiesiai į Angliją (Geteborgas neįeina į šį kontekstą, kalbant apie Angliją, turime omenyje keltus į Harwich arba panašius uostus, tačiau dažniau pasirenkamas maršrutą link Kalė).

Tačiau populiariausias ir dažniausiai greičiausias variantas yra kelias per Vokietiją, Nyderlandus (arba Belgiją) iki Prancūzijos uosto Kalė. Nuo Kalė iki Doverio keltas plaukia tik 90 minučių, o „Eurotunnel“ traukinys perveža automobilį per 35 minutes. Visas kelias iš Vilniaus iki Londono šiuo maršrutu su poilsiu trunka apie 24–30 valandų, priklausomai nuo eismo. Jei renkatės keltą iš Kylio į Geteborgą (Švedija) ir toliau vėl keltu ar keliu, tai užtrunka ilgiau. Todėl maršrutas „Kalė–Doveris“ lieka greičiausiu sprendimu tiems, kurie siekia patekti į pietų Angliją.

2. Ar verta rinktis keltą iš Kiolio (Vokietija) ar iš Hoek van Holando (Nyderlandai)?

Šis pasirinkimas priklauso nuo to, kur Anglijoje planuojate apsistoti. Keltai iš Vokietijos (pvz., iš Kiolio į Geteborgą) arba iš Nyderlandų („Hook of Holland“ į „Harwich“) yra puikus būdas išvengti važiavimo per Belgiją ir Prancūziją, tačiau jie dažniau būna brangesni. Keltas „Hook of Holland – Harwich“ (operuoja „Stena Line“) yra labia patogus variantas tiems, kurie nori atsipalaiduoti per jūrą ir atvykti į rytinę Anglijos dalį (netoli Londono, bet šiauriau).

Keltas iš Kiolio („Kiel – Gothenburg“ ir toliau keliu) dažniau naudojamas tiems, kurie važiuoja į Šiaurės Angliją arba Norvegiją, tačiau jei tikslas yra Londonas, šis kelias gali būti per ilgas. Mano nuomone, jei keliaujate su šeima ir norite išvengti ilgos važiavimo atkarpos per Prancūzijos ir Belgijos autostradas, keltas iš Nyderlandų yra puikus kompromisas. Jis leidžia pailsėti kajutėse ir praleisti naktį jūroje, tačiau bilietų kainos čia dažniausiai aukštesnės nei per Doverio sąsiaurį.

3. Kokius dokumentus reikia turėti automobiliui ir vairuotojui po „Brexit“?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes nuo 2021 m. sausio 1 d. taisyklės pasikeitė. Asmeninis tapatybės kortelė nebėra tinkamas dokumentas įvažiavimui į Jungtinę Karalystę (išskyrus atvejus, kai ją turi gyventojai, turintys „settled status“). Privalote turėti galiojantį pasą. Pasas turi būti galiojančias ne mažiau kaip šešis mėnesius nuo planuojamos išvykimo iš JK datos.

Automobiliui būtinas „Green Card“ (Žalia kortelė) – tai tarptautinė draudimo liudijimo forma, patvirtinanti, kad jūsų civilinis atsakomybės draudimas galioja JK. Be šios kortelės (arba jos atitikmens elektroniniu pavidale, kurį kai kurie draudikai siunčia), jums gali būti uždrausta įvažiuoti šalyje arba gauti didelę baudą. Taip pat rekomenduojama turėti techninės priežiūros pasą, nors ir nėra privaloma, tačiau gali padėti išvengti nesusipratimų su technine automobilio būkle.

4. Kokius maisto produktus ir daiktus draudžiama vežti į Angliją?

Daugelis keleivių mėgsta pasivežti „naminių delikatesų“, tačiau po „Brexit“ JK taisyklės dėl maisto atvežimo iš ES šalių tapo griežtesnės. Draudžiama atvežti mėsą ir pieno produktus (įskaitant kiaušininius makaronus, sūrį, supakuotą mėsą, dešras) asmeniniam vartojimui. Ši taisyklė taikoma netgi mažiems kiekiams, pavyzdžiui, dešrai sumuštiniui ar sūrio gabaliukui. Jei busite užklupti su tokiais produktais, juos konfiskuos pasienio tarnybos, o gali būti paskirta bauda.

Leidžiama atvežti vaisius, daržoves, pieno miltelius (kūdikiams), mažą kiekį žuvies (jei tai ne sausros produktai su kaulais) ir maisto gyvūnams (jei jis yra originalioje, uždarytoje pakuotėje ir nereikalauja šaldymo). Taip pat verta prisiminti, kad negalima atvežti daugiau kaip 200 cigarečių, 1 litro stipriųjų alkoholinių gėrimų (virš 22 % alkoholio) ar 2 litrų stipriųjų vynų (neviršijančių 22 %) asmeniniam naudojimui. Šios ribos griežtai tikrinamos, ypač Didžiosios Britanijos pusėje.

5. Kas yra „Kent Access Permit“ ir ar jį reikia turėti?

„Kent Access Permit“ (KAP) yra leidimas, reikalingas sunkvežimiams, tačiau dažnai kyla painiava dėl jo taikymo lengviesiems automobiliams. Šiuo metu KAP privalomas tik sunkvežimiams, važiuojantiems pro Kento grafystę link Doverio ar „Eurotunnel“, jei jie nėra užsiregistravę „Goods Vehicle Movement Service“ (GVMS) sistemoje. Paprastiems keleiviams su lengvaisiais automobiliais šis leidimas nereikalingas.

Tačiau, dėl didelio srauto ir „Operation Brock“ sistemų (kurios buvo naudojamas eismo valdymui „Brexit“ laikotarpiu), važiuojant link Doverio, gali tekti laukti eilėse. Nors KAP keleiviams nereikalingas, rekomenduoju pasirūpinti keltų bilietais iš anksto. Užsienio reikalų ministerija ir pasienio tarnybos rekomenduoja turėti su savimi kelionės rezervacijos patvirtinimą (kodą), kadangi kartais gali būti tikrinama, ar jūs tikrai turite vietą kerte ar traukinyje, prieš leidžiant į eilę uoste.

6. Ar geriau rinktis keltą Doveris–Kalė ar „Eurotunnel“?

Abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų, todėl pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių. „Eurotunnel“ (Le Shuttle) yra greičiausias – kelionė truko vos 35 minutes. Automobilį užvažiuojate į vagoną, išlipate ir galite sėdėti automobilyje ar prie jo. Tai labai patogu tiems, kurie bijo jūros ligos arba nori praleisti kuo mažiau laiko pervežimo zonoje. Tačiau „Eurotunnel“ bilietai kartais gali būti brangesni nei keltų, ypač jei perkami paskutinę minutę, o patys traukiniai gali būti atšaukti dėl techninių gedimų ar blogo oro (nors retiau nei keltai).

Keltas Doveris–Kalė (Dover–Calais) trunka apie 90–120 minučių. Šis pasirinkimas dažniausiai būna pigesnis, ypač jei naudojate pigių pervežimų linijas (pvz., „Irish Ferries“, „P&O Ferries“, „DFDS“). Keltas suteikia galimybę išeiti į denį, pavalgyti restorane, parduotuvėse (duty-free) ir tiesiog pailsėti. Jei keliaujate su vaikais, keltas gali būti įdomesnis įvykis nei tamsus tunelis. Taip pat keltų pasiūla yra daug didesnė, todėl dažniau įmanoma rasti bilietus „pijamą laiku“.

7. Kokios eismo taisyklės ir mokesčiai laukia Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje?

Važiuodamas į Angliją pro šias šalis, turi būti pasiruošęs tam tikriems mokesčiams. Vokietijoje nėra bendrojo automobilių mokesčio (vignette), tačiau kai kurie miestai turi „Environmental Zones“ (Umweltzone), kuriose draudžiama važiuoti automobiliais, neturinčiais specialios žaliosios kortelės. Jei jūsų automobilis nėra senas ir nekelia didelio taršos, paprastai problemų nekyla, tačial reikia tikrinti.

Belgijoje ir Prancūzijoje reikia mokėti už automagistrales. Belgijoje mokesčiai renkami keliais mokėjimo punktais, kuriuos galima apmokėti kortele arba grynaisiais (nors grynųjų priėmimas vis mažėja). Prancūzijoje naudojama „péage“ sistema – mokate užkeliuose prie vartų, gaudami bilietą pradžioje ir mokėdami pabaigoje. Prancūzijoje taip pat būtina turėti alkoholio testavimo rinkinį (nors baudos už jo nebuvimą retai taikomos, jis privalomas pagal įstatymus), šviesos atšvaitus ir privalomas liemenes.

Svarbiausia – Prancūzijoje ir Belgijoje greičio ribos griežtai stebimos radarais. Prancūzijoje draudžiama naudoti radarų detektorius, netgi jei jie neaktyvūs. Už tai gresia didelė bauda ir automobilio konfiskavimas vietoje.

8. Kaip susidoroti su vairavimu kairėje pusėje Anglijoje?

Tai vienas didžiausių iššūkių lietuviams vairuotojams. Persijungimas į kairęją pusę įvyksta iš karto po išlipimo iš kerto ar traukinio Doverio arba Harwich uoste. Pirmasis žiedinis sankryža (roundabout) yra pavojingiausia vieta – instinktu žiūrite į dešinę, tačiau eismas eina iš kairės.

Mano patarimas: išlipęs iš kerto, nedelsdamas pasikabinkite vizualinę žymę ant priekinio stiklo (pvz., lipduką „DRIVE ON THE LEFT“), kad tai primintų jums ir keleiviams. Taip pat, jei keliaujate su keleiviu, paprašykite jo priminti apie eismo juostas, ypač žiedinėse sankryžose. Atsiminkite, kad žiedinėje sankryžoje reikia duoti kelią transportui, kuris juda ratu iš dešinės pusės (priešingai nei Lietuvoje). Pirmosiomis dienomis Anglijoje vairavimas gali būti stresingu, todėl rekomenduoja pirmąją nakvynę planuoti ne per toli nuo uosto, kad galėtumėt nusiraminti ir prisitaikyti.

9. Kiek laiko užtrunka pasienio kontrolė ir ką reikia žinoti apie gyvūnų pervežimą?

Pasienio kontrolė Anglijoje dabar yra dviejų etapų: pirmiausia Prancūzijos pusėje (išvykstant), o tada Anglijos pusėje (atvykstant). ES šalių piliečiams gali tekti eiti per eiles pasienio punktuose, kur tarnybininkai tikrina pasus. Jei jūsų pasas neturi vizų žymių, procesas paprastai greitas, tačiau šiuo metu griežtai tikrinama, ar jūsų atvykimo tikslas yra turizmas, o ne darbas be leidimo.

Jei keliaujate su augintiniais (šunimis, katėmis), būtina griežtai laikytis taisyklių. Gyvūnas turi būti mikroschemuotas (čipas), turėti galiojantį raštu išduotą pasą, o prieš kelionę turi būti atliktas antiparazitinis gydymas (nuo kirmėlių ir erkių). Gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 120 valandos prieš įvažiavimą į JK.