Krovinių gabenimo niuansai Jungtinėje Karalystėje ir taisyklės: kas pasikeitė po „Brexit“?

Sėdžiu šiame biure jau beveik dvi dešimtis metų, ir dar nieko tokio kaip su Jungtine Karalyste nemačiau. Anksčiau važiuodavai, perbraudžiai, užsukai į terminalą – viskas kaip duona su sviestu, be jokios galvos skausmo. Po „Brexit“? Visiškas chaosas, kuris giliau įsisavino tik prieš kelis metus. Štai tie krovinių gabenimo niuansai Jungtinėje Karalystėje ir taisyklės dabar užima daugiau laiko nei patys ratai sukasi. Ne viskas taip blogai, kaip skamba antraštėse, bet reikia labai gerai žinoti, ką veikti, kad krovinys neimestų dulkių uoste arba, dar blogiau, neišvažiuotų iš Lietuvos. Rašau tai ne iš vadovėlių, o iš to, ką matau kasdien aikštelėse.

Dokumentų miškas ir muitinės procedūros

Ar tikrai reikia eksporto deklaraciją, jei važiuojama tik per Angliją?

Beveik visada taip. Nors daugelis mano, kad jei prekės keliauja toliau į Airiją arba tik tranzitu, tai nieko nereikia daryti – tai didžiausia klaida. Dabar krovinių gabenimo niuansai Jungtinėje Karalystėje ir taisyklės reikalauja, kad išvykstant iš ES būtų padarytas išvežimo formalumas. Jei nepadarysi, muitinė sustabdys sunkvežimį pasienio punkte ir tuomet gausi didelę baudą, kuri bus didesnė nei pati vežimo paslauga. Geriau iš karto užsisakyti muitinės brokerio paslaugas ir miegti ramiai.

Kas tas gąsdinantis EX-1 dokumentas?

Tai pagrindinis raktas į rinką. EX-1 yra eksporto deklaracija, kuri patvirtina, kad prekės išvyksta iš Europos Sąjungos ir mokesčiai (jei jie buvo mokami) nėra grąžinami. Be šio dokumento, kuris turi būti užbaigtas (pateiktas išvykimo poste), negalite gauti PVM sąskaitos-faktūros iš tiekėjo arba negalite įrodyti savo pirkėjui Anglijoje, kad prekės atvyko legaliai. Viskas turi buti tvarkingai, nes viena klaida koduose gali padaryt didelią skolą.

Kas vyksta, jei vairuotojas pamirša pasiimti spausdintinį EX-1?

Tai klasika. Važiuoja vairuotojas į Doverį, o ten pasieniečiai klausia: „Kur išvykimo numeris?“. O jis tuoj pat tyla, nes pasidarė šaltai. Tada tenka skambinti brokeriui vidurnaktį, prašyti spausdinti dokumentą ir siųsti jį nuskanuotą į vairuotojo telefoną arba el. paštą. Kai kurie terminalai dabar jau neleidžia spausdinti tiesiogiai vietoje, todėl tenka laukti, kol kas nors Lietuvoje arba Lenkijoje prikelės iš lovos. Vienas toks nukrypimas nuo grafiko gali priversti praleisti keltą.

Ar galima daryti deklaracijas vairuotojui pačiam?

Galima, jei jis turi specialią kortelę ir prisijungimą prie sistemos, tačiau man atrodo, kad tai beprasmiška rizikuoti. Muitinės sistemos yra sudėtingos, o klaidų kaina per didelė. Tų krovinių gabenimo niuansai Jungtinėje Karalystėje ir taisyklės taip pasikeitė, kad viena neteisinga skaitmenė arba neteisingai nurodytas svoris gali baigtis krovinio konfiskavimu arba detaliu patikrinimu. Geriau, tai užtikrina profesjonalas, kuris kasdien su tuo susiduria.

Kas dėl importo mokesčių – juos moka siuntėjas ar gavėjas?

Čia viskas priklauso nuo jūsų susitarimo, bet dažniausiai Anglijoje mokesčius moka gavėjas. Tačiau jei siuntėjas nori kontroliuoti procesą, jis gali sumokėti mokesčius savo brokeriui Lietuvoje (vadinamasis „paid at origin“). Svarbiausia aiškiai užsirašyti sutartyje, kas kas moka, kadangi priešpilo uoste už importo mokesčius neleidžia išvažiuoti, kol sąskaita nebus apmokėta. Niekas nenori įstrigti su pilnu sunkvežimiu kažkur Felikstou.

Ar reikia EORI kodą?

Be abejo. Be EORI kodo (Economic Operators Registration and Identification) jūs negalite legaliai prekiauti su šalimis ne ES narėmis. Anglijoje dabar jums reikalingas du EORI kodai – vienas ES (jei esate iš čia) ir vienas Jungtinės Karalystės (jei ten esate importuotojas). Be jų sistema tiesiog neleis užregistruoti jokių dokumentų, ir jūsų krovinys stovės. Tai pagrindas, be kurio nepradėsite jokių bendradarbiavimo.

Kas tas IPAI kodas ir kada jis reikalingas?

IPAI (Import Prior Authorization) reikalingas, kadar norite daryti importo deklaracijas iš anksto, dar prieš tai kai prekės atvyksta į UK. Tai leidžia greičiau praeiti procesą pasieniečiams. Be šio leidimo, jūs turėsite laukti, kol krovinys fiziškai atvyks, o tik tada galima bus pradėti deklaravimą, kas reiškia papildomą laiką uoste. Dabar be jo sunku įsivaizduoti sklandų krovinių gabenimo niuansai Jungtinėje Karalystėje ir taisyklės įgyvendinimą.

Ar dažnai tikrina patį krovinį?

Skaitykite, atsitinka. Statistika pasako, kad tikrina maždaug 2–5 proc. krovinių, tačiau jei sutriksta dokumentai arba sistema „užstringa“, tikrinimų padaugėja. Jei pasitaiko raudonas šviesos signalas – vairuotojas turi važiuoti į specialią zoną, ten iškrauti ir laukti inspektoriaus. Tai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tuo metu laikas skaitosi, o terminalas kaupia stojamąsias mokesčius.

Kas daryti, jei dokumentuose nurodytas neteisingas svoris?

Tuoj pat prasideda problemos. Anglų muitinė labai griežtai žiūri į svorio skirtumus. Jei realus svoris viršija deklaraciją, gali būti įtarinėjamas kontrabanda arba mokesčių vengimu. Reikės koreguoti dokumentus, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Geriau vieną kartą gerai užpildyti, negu vėliau aiškinti, kad tik padėjote porą padangų į kabiną.

Ar galima vežti asmeninius daiktus suskystintose prekėse?

Bjauru, bet žmonės bando. Važiuoja sunkvežimis su alkoholiu arba tabaku, o deklaracijoje parašyta „tekstilė“. Tai pirmasis dalykas, kurį radarai mato. Tokiu atveju ne tik konfiskuojami daiktai, bet ir sunkvežimis, ir vairuotojas gali pamatyti kalėjimo vidų. Nedarykite to, nėra to verta. Muitinės sistemos mato viską, kas padėta į konteinerį ar furgoną.

Vairuotojų vargai ir leidimai

Kas yra Kent Access Pass (KAP)?

Tai būtina kortelė, jei važiuojate į Kentą (Doveris arba Folkestone). Be jos jūsų tiesiog neįleis į Kentą, nes vietinė valdžia nori kontroliuoti eismą, kad neužstrigtų visur. KAP susiejamas su jūsų transporto priemonės numeriu arba vairuotojo liudmeniu. Užsiregistruoti reikia internetu, tai nemokama, bet jei pamiršite – gausite baudą arba nukreipimą atgal. Geriau tai padaryti iš karto.

Ar vairuotojas turi turėt pasą?

Taip, ID kortelės daugeliui angliškų pasieniečių (ypač kai kuriose vietose) nebegali būti pakankamos. Turi būti galiojantis pasas. Be to, jei vairuotojas yra iš trečiosios šalies (ne ES), jam gali reikėti vizos, nors dažniausiai transporto vairuotojams yra išimtys. Geriau patikrinti dvigubai, kad vairuotojas neapsimestų prie sienos su netinkamu dokumentu. Tai vienas iš tų krovinių gabenimo niuansai Jungtinėje Karalystėje ir taisyklės dalykų, kuris sukelia daugiausia streso.

Kas jei vairuotojui baigiasi poilsio laikas prieš keltą?

Tai jautri tema. Anglijoje labai griežtai tikrina, ar vairuotojai laikosi poilsio ir darbo laiko taisyklių. Jei tachografas rodo pažeidimą, gali būti bauda arba draudimas važiuoti. Tuo atveju vairuotojas turi pradėti poilsį, o tai reiškia, kad jis praleis keltą. Reikia planuoti maršrutą taip, kad prie uosto būtų likęs laiko ne tik įvažiavimui, bet ir galimam laukimui.

Ar reikia specialios draudimo polisę?

Dabar taip, nes „Žaliasis kortelė“ (Green Card) nebėra naudojamas (arba jo nebėra), o jūsų standartinis draudimas gali nedengti vežimo į JK (nes ji nebėra ES narė). Turite patikrinti su draudiku arba tarpininku, ar polisė apima „ridę“ Jungtinėje Karalystėje. Jei ne – turėsite pirkti papildomą draudimą pasienio punkte, o tai yra kelis kartus brangiau.

Ar leidžiama vežti keleivių sunkvežimiu?

Ne, jei tai ne ypatingos priežastys. Sunkvežimiu, kuris registruotas kaip prekių gabenimo transportas, negali važiuoti keleivis (net žmona ar vaikas), jei tai nėra įrašyta į technines pasas. Anglijoje tai tikrina labai atidžiai, nes yra daug nelegalios migracijos atvejų. Neklyskite ir nebandykite paimai draugo su savimi, nes gali prarasti ir mašiną, ir dokumentus.

O atostogos? Ar reikia kažką keisti?

Nuo tada, kai JK paliko ES, jų darbo ir poilsio laiko taisyklės pasikeitė (nors daug kas išliko panašu). Tiesa, dabar reikia atidžiau sekti, kad vairuotojas per mėnesį neviršytų leidžiamų valandų Anglijos teritorijoje. Nors dauguma sistemų (tachografai) vis dar veikia panašiai, bet patikrinimai gali būti griežtesni. Geriau vairuotojui nebandyti „gudrauti“ su poilsio laiku.

Kas tas GVMS registracija?

GB Global Navigation yra sistema, į kurią įvedami duomenys apie krovinius, važiuojančius į Angliją. Nors dažniausiai tai daro brokeris, vairuotojas turi turėti specialų kodą (Movement Reference Number – MRN), kurį suveda į terminalo kioską prieš įvažiavimą. Be to MRN nepravažiuosi. Sistema kartais „stringa“, todėl reikia kantrybės.

Ar sunku rasti maisto vairuotojams Anglijoje?

Buvo laikas, kai po „Brexit“ daug parduotuvių sustabdė prekybą su vairuotojais dėl mokesčių (pvz., atgalinto PVM). Dabar situacija gerokai pagerėjo, daug kur vėl priima mokėjimo korteles arba grynaisiais. Bet vis dar yra vietų, kur gali atsisakyti parduoti duonos ar kavos, jei neturite vietinio mokesčių mokėtojo kodo. Geriau vairuotojui turėti pasidarytą maistą su savimi.

Kas daryti, jei paslysta kėdutė vairuotojui?

Tai atrodo smulkmena, bet Anglijoje techninė apžiūra labai griežta. Jei sėdynės reguliatorius neveikia arba yra pažeistas – gali būti uždrausta važiuoti toliau. Vienas mūsų vairuotojų taip užstrigo prie Londono, teko kviesti techninę pagalbą, o tai kainavo kaip nulis. Tikrinkite techninę būklę prieš išvykstant.

Geografija ir keltai

Kur geriau plaukti – Doveris ar Kalė?

Doveris yra greičiausias, bet eilės gali būti milžiniškos, ypač jei pasitaiko kokios problemos su muitine arba orai. Kalė (Eurotunelis) dažnai būna stabilesnis, bet ten reikia labai tiksliai laikytis grafiko, jei vėluoji – prarandi vietą. Asmeniškai aš dažniau rekomenduoju tunelį, nes ten nereikia laukti, kol keltas perplauks upę, bet vėlgi, kiekvienam tinka savas variantas.

O šiaurinis maršrutas (Hull/Rotterdam)?

Tas maršruntas yra ilgesnis, bet dažnai ramensis. Jei jums reikia važiuoti į šiaurės Angliją (Mančesteris, Leeds, Niukastlas), tai tikrai verta aplenkti visą pietinę dalį ir važiuoti per Šiaurės jūrą. Keltai ten dideli, patogūs, vairuotojai gali pailsėti. Krovinių gabenimo niuansai Jungtinėje Karalystėje ir taisyklės šiaurėje šiek tiek kitokie, mažiau spūdžių prie pat sienos.

Kiek laiko užtrunka išvykimo procedūros?

Gali trukti nuo 30 minučių iki 4 valandų. Jei visi dokumentai tvarkingi ir yra „Greitoji juosta“, tai praeiti greitai. Bet jei sistema neveikia arba pasieniečiams atrodo įtartinas krovinys – gali stovėti ilgai. Angliški muitininkai mėgsta padaryti išsamų patikrinimą, jei prekės keliauja iš trečiosios šalies arba yra aukštos rizikos (pvz., alkoholis, tabakas).

Ar būna jūrų audrų, kurios stabdo keltus?

Žinoma, esame jūroje. Žiemos mėnesiais audros yra dažnai, tada keltai nevyksta arba vėluoja valandomis. Reikia visada turėti laiko atsargą, ypač jei vairuotojui artėja poilsio laiko pabaiga. Nerekomenduoju planuoti atvykimo taip, kad paskutinis keltas būtų vienintelis variantas – tai laukimas nerves.

Kas tose „Smart Border“ sistemose?

Anglija diegia naujas sistemas, kurios turėtų skaityti numerius ir dokumentus automatiškai (tai vadinama „Smart Border“). Teoriškai tai turėtų pagreitinti eismą, tačiau praktikoje kol kas dažnai būna, kad skeneris neįskaito purvo skardelės arba sistemos užstringa. Tada viskas daroma rankiniu būdu, ir tai sukuria didžiules eiles. Reikia būti pasiruošusiam ir prie technologijų, ir prie jų gedimų.

Ar galima važiuoti per Eurotunelį su pavojingu kroviniu?

Taip, bet reikia specialaus leidimo ir deklaravimo. Ne visos krovinių rūšys (pvz., radioaktyvios, sprogios) leidžiamos tunelyje, ten griežtesni apribojimai nei keltuose. Jei planuojate tokią vežti, būtinai patikrinkite „Le Shuttle“ taisykles, nes jie gali tiesiog neįleisti vairuotojo prie pat vartų.

Kiek dabar kainuoja keltų bilietai?

Kainos šoktelėjo. Dabar bilietas gali kainuoti nuo 150 iki 300 eurų (priklausomai nuo aukšto ir ilgio), be to, pridėtas mokesčis už anglų vyriausybę (žaliasis mokestis). Reikia atsiskaityti iš anksto, nes vietoje kainos gali būti dvigubai didesnės. Dauguma firmų dabra įtraukia šias išlaidas į savo paslaugų kainą.

Ar verta važiuoti pro Belgiją (Zeebrugge)?

Kartais taip. Zeebrugge yra geras variantas, jei važiuojate į rytinę Anglijos dalį (Norwich, Ipswich) arba norite apeiti Doverio spūstis. Kelias šiek tiek ilgesnis, bet dažnai ramesnis. Be to, ten geresnės sąlygos refrigerated (šaldytuvų) kroviniams. Tiesiog reikia įsivaizduoti, kur jūsų gavėjas yra ir koks maršrutas bus efektyviausias.

Kas daryti, jei nepataikote į keltą?

Tada prarasite bilietą arba teks pirkti naują, kas labai brangu. Angliški keltai griežtai laikosi laiko – jei vėluoji 5 minutes, vartai užsidaro. Reikia skambinti dispečeriui ir prašyti perkelti į kitą reisą, bet nėra garantijos, kad vietos bus. Geriau atvykti valanda anksčiau ir gerti kavą, nei girti važinėti aplinkui.

Pinigai, mokesčiai ir papildomi vargai

Ar brangiau vežti į Angliją negu į Vokietiją?

Taip, brangiau. Ir ne dėl distancijos, o dėl biurokratijos ir kainų. Keltų mokestis, brokerio paslaugos (ir importui, ir eksportui), galimas britų PVM registracija – visas tai sudaro didelę kainos dalį. Krovinių gabenimo niuansai Jungtinėje Karalystėje ir taisyklės padarė šią rinką brangesne, todėl ir klientams siūlau kaupti siuntas, kad kaina būtų priimtina.

Kas dėl PVM registracijos Anglijoje?

Jei dažnai vežate arba siunčiate prekes į JK, gali tekti registruotis mokesčių mokėtoju (VAT registration). Tai leidžia vykdyti importą be mokesčio mokėjimo pasienyje (atidėtas mokestis). Be registracijos, mokėsite mokesčius tiesiogiai uoste, o tai „užstringa“ lėšas ir gali sukelti kasdienes sunkumus su likvidumu.

Importo mokestis – kaip sužinoti kiek?

Viskas priklauso nuo prekės kodo (HS kodas). Vienos prekės gali būti 0 proc., kitos 10, o trečios net 20 proc. Be to, yra antidempingo mokesčiai (pvz., plienui, apdailos medžioms), kurie gali būti labai aukšti. Reikia tiksliai žinoti, ką vežate, nes neteisingas kodas gali sukelti mokesčių skirtumą, kurį teks mokėti iš savo kišenės.

Kas dėl atsiskaitymų – kas moka uosto mokesčius?

Paprastai moka gavėjas (destination charges), jei sutartyje nurodyta DAP arba DDP terminai. Tačiau dažnai siuntėjas nežino, kiek kainuos iškrovimas arba sandėliavimas uoste. Angliški uostai (Felixstowe, Southampton) turi labai aukštas „terminal handling charges“ (THC) kainas. Vienas dienos uždelsimas gali kainuoti šimtus svarų.

Ar galiu atsisakyti krovinio, jau atvykus į uostą?

Galima, bet tai bus labai brangu. Jums teks sumokėti uosto mokesčius, sandėliavimą, galbūt grąžinimo išlaidas. Anglijoje tai vadinama „abandonment“, ir tai paskutinis variantas, kai niekas nebesupranta. Geriau iš anksto susitarti dėl grąžinimo arba perpardavimo, nei tiesiog palikti dėžę kažkur kampe.

Kas tai yra „Clearance fees“?

Tai mokesčiai už muitinės formalumų atlikimą Anglijos pusėje. Jūsų brokeris Lietuvoje gali padaryti eksportą, bet importą turi atlikti britų brokeris (arba jūsų su juo susitaręs). Tas mokestis apima dokumentų įvedimą į jų sistemą ir ryšius su muitinės pareigūnais. Be to, krovinys neišvažiuos.

Ar verta naudoti DDP terminą?

DDP (Delivered Duty Paid) – kai siuntėjas moka viską iki gavėjo durų. Tai patogu gavėjui, bet rizikinga siuntėjui, jei jis nepažįsta krovinių gabenimo niuansai Jungtinėje Karalystėje ir taisyklės. Vien klaida mokesčių deklaravime gali suvalgyti visą pelną. Jei esate naujokas – geriau siūlyti DAP (mokėti atvykus).

Kas dėl „demurrage“ ir „detention“?

Tai baudos už vėlavimą. „Demurrage“ – kai laukiate išsikraunant konteinerį uoste (per ilgai stovi). „Detention“ – kai per ilgai laikote tuščią konteinerį savo aikštelėje. Anglijoje šios baudos didžiulės, pvz., gali būti 200–300 svarų per dieną vienam konteineriui. Sekite kalendorių.

Ar galima gauti mokesčių grąžinimą?

Jei nuspręsite eksportuoti tas prekes atgal iš Anglijos (pvz., nepavyko parduoti), galite kreiptis dėl mokesčių grąžinimo (re-export). Tačiau tai ilgas procesas, reikalingi įrodymai, kad prekės išvyko ir nebuvo panaudotos JK rinkoje. Dažnai biurokratai kainuoja daugiau nei grąžinama suma.

Specifika ir kas liko nepasakyta

Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet sunkiau. Reikia SPS (Sanitary and Phytosanitary) sertifikatų, ypač jei tai gyvūninės kilmės produktai (mėsa, sūris). Britai dabar labai griežtai tikrina, ar atitinka jų standartus. Pamirškite paprastą „kaip į Lenkiją“ – čia reikia veterinarijos gydytojo patvirtinimo. Vienas neteisingas dokumentas ir maistas bus sudegintas.

Kas tas UKCA ženklas?

Tai atitikmuo mūsų CE ženklui. Dabar, jei prekės parduodamos Anglijoje, jos turi turėti UKCA ženklą (kur tik taikoma). CE ženklas dar priimamas tam tikrose srityse, bet ne visur. Jei gamintojas to nepadarė, gali būti problemų su prekyba, tai viena iš tų smulkių dalykų, kurios sukelia didžiulius nesusipratimus.

Kas jei vairuotojas susirgs Anglijoje?

Tai problema. Anglijoje medicininė paslauga brangi (jei turite EHIC kortelę – tai kažką padeda, bet ne viską). Geriau, kad vairuotojas turėtų savo privačią draudimą. Be to, jei jis negali vairuoti, reikia rasti pakeitimą, kas ne taip paprasta su vizais ir dokumentais. Tiesiog sėdės vienas sunkvežimis ir kaupias stojamosios.

Ar sunku važiuoti kairėje pusėje?

Mums lietuviams – taip, ypač siaurameose gatvėse. Žiedai yra baisiausia vieta, ten visi važiuoja kaip nori. Rekomenduoju vairuotojams nedirbti naktį pirmą kartą atvykus, kol pripranta. Aplinkkeliai (M keliai) geri, bet ką daryti, kai GPS nutaikytas į kaimo kelią? Ten ir būna daugiausia incidentų.

Ar galiu siųsti dalis į remontą ir atgal?

Taip, tai vadinama „Temporary Admission“. Galite naudoti Carnet ATA dokumentą arba „Outward Processing“ procedūrą. Tai leidžia vežti daiktus į JK, juos suremontuoti ir gražinti be mokesčių. svarbu tik laikyti terminų ir įrodyti, kad tai tas pats daiktas (nurodyti serijinius numerius).

Ar verta dirbti su didžiaisiais (DFDS, P&O)?

Didžiajai daliai taip, jie stabilūs. Tačiau mažesnių brokerių ar vežėjų paslaugos gali būti lanksčiau, jei atsiranda nesklandumų. Didelės firmos kartais būna per biurokratiškos ir nepagerina jums situacijos, jei kas nors nutiko. Reikia rasti auksinį vidurį – patikimas partneris, kuris atsiliepia į telefoną vidurnaktį.

Ką daryti, jei GPS nutaikė per žemą tiltą?

O tai klasika Anglijoje! Žemiausi tiltai yra didelė bėda. Niekada nepasitikėkite vien tik GPS, reikia žiūrėti ženklus. Jei vairuotojas įvažiuoja per per žemą tiltą su sunkvežimiu – atsakomybė visai jo (ir įmonės). Remontas tiltui kainuoja tūkstančius. Visada naudokite specialius žemėlapius sunkvežimiams.

Galiausiai, tie krovinių gabenimo niuansai Jungtinėje Karalystėje ir taisyklės atrodo baisūs tik pirmą kartą. Kai jau susipažįsti su sistema, tampa įprasta. Tačiau niekada nepasiduikite ir visada tikrinkite duomenis du kartus, nes viena klaida Anglijoje kainuoja daugiau nei bet kurioje kitoje vietoje.