Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės sklandus procesas: kaip iš tikrųjų viskas vyksta

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės sklandus procesas nebūna tada, kai kas nors paspaudė mygtuką ir viskas „savaime“ juda. Po Brexit viskas darosi paprasčiau nei pirmais metais, bet popierizmo vis tiek daug. Aš matau šį darbą kaip grandinę: pakrovimas Mančesteryje ar Birmingeme, keltas/tunelis, muitinė Prancūzijoje ar Lenkijoje, tada Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Jei vienas grandies galas neatiduotas vairuotojui, klientui ar brokeriui, prasideda skambučiai. Toliau rašau taip, kaip aiškinu gyvai. Ne visada gražiai, bet sąžiningai. Tikslas – kad žinotumėte, kur galite sutaupyti, o kur geriau nekišti pirštų.

DUK: Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės sklandus procesas – dažniausi klientų klausimai

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės sklandus procesas: maršrutas, laikas ir realybė

Kaip pradėti, kad krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės sklandus procesas vyktų nuo pirmos dienos?

Pradžia visada ta pati, nors klientams atrodo, kad reikia tik kainos. Reikia gavėjo adreso su pašto kodu, siuntėjo kontakto, palečių skaičiaus, matmenų, svorio, prekės aprašymo, muito kodo, vertės ir Incoterms sąlygų. Jei vežate EXW, jūs dažniausiai tvarkote eksportą JK ir importą ES. Jei DAP, tiekėjas atsako už atvykimą iki durų, bet PVM vis tiek gali tekti mokėti jums. Be šių duomenų kaina bus tik spėjimas.

Kiek realiai trunka kelionė iš Londono, Birmingemo ar Mančesterio į Lietuvą?

Pilnas sunkvežimis Londonas–Kaunas kartais išeina per 2–4 dienas, jei dokumentai paruošti ir keltas neturi eismo. Grupinis krovinys, kai jūsų palečių rinkinys keliauja su kitais klientais, dažniausiai trunka 4–8 darbo dienas. Iš Mančesterio ar Škotijos pridėkite dieną pakeliui į pietus. Express variantas gali būti 24–48 valandos po pakrovimo, bet brangus. Ne visada esu tikras, kaip konkrečiai tą dieną dirba terminalas prie Doverio (pataisau: ne visada 3 dienos, kartais 4).

Kodėl krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės sklandus procesas stringa dėl muito?

Muitinė yra ta vieta, kur gražūs pažadai susiduria su lentelėmis. Reikia teisingo HS kodo, muitinės vertės, kilmės, PVM mokėtojo duomenų, EORI, kartais licencijų. Jei sąskaitoje parašyta „used machine parts“ be vertės, brokeris spės, o spėjimas kainuoja. Turėjau atvejį Birmingeme, kai metalinės detalės stovėjo dėl netikslaus svorio ir klientas sakė: „bet jos tik metalas“. Ne visada gražu, bet netikslumai brangiai kainuoja.

Ar geriau vežti pilną sunkvežimį ar dalinį krovinį?

Pilnas krovinys tinka, kai turite 24–33 euroletes, didelę vertę arba griežtą terminą. Dalinis gabenimas pigesnis vienam palečiui, bet lėtesnis, nes sandėlyje reikia sujungti kelis užsakymus. Jei turite 6 paletes iš Liverpulio į Vilnių, dažniausiai rinkčiausi grupinį variantą. Jei turite 28 paletes ir prekės reikia rytoj, imkite FTL. Blogas pasirinkimas prasideda tada, kai žmogus perka pigumą, nors terminas dega.

Kas vyksta Dovyro–Kalė maršrute, kai viskas atrodo paprasta?

Doveris–Kalė atrodo kaip trumpas kelias, bet ten susikerta viskas: eismas, oras, patikros, vairuotojų darbo laikas ir dokumentų tikrinimas. Kartais sunkvežimis stovi ne dėl muitinės, o todėl, kad prieš jį užstrigo 300 mašinų. O taip, kava ten baisi, bet tai ne pagrindinė problema. Jei maršrutas eina per Nyderlandus ar Vokietiją, laikas dar labiau plaukioja. Todėl žadėti „tiksliai 72 valandos“ be rezervacijos ir dokumentų yra šiek tiek drąsu.

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės sklandus procesas ir dokumentai

Kokius dokumentus turiu paruošti prieš pakrovimą?

Prieš pakrovimą turėtumėte turėti komercinę sąskaitą, pakuočių lapą, CMR, EORI numerį, prekės kodą, kilmės šalį ir Incoterms sąlygą. Jei prekė specifinė, pridėkite sertifikatus, saugos duomenų lapus, CE, maisto dokumentus ar eksporto leidimus. Vairuotojui nereikia visko skaityti, bet brokeriui reikia švarių failų. Geriausia, kai dokumentai paruošti prieš kelionę, ne tada, kai sunkvežimis jau stovi pasienyje. Patikėkite, naktinis skambučiai su „kur tas PDF?“ niekam nepadeda.

Ar pakanka komercinės sąskaitos faktūros iš JK tiekėjo?

Dažniausiai nepakanka. Sąskaita pasako kainą ir pardavėją, bet vežėjui ir brokeriui reikia žinoti, kas tiksliai kraunama, kiek sveria kiekviena dėžė, kiek yra palečių, koks tūris. Be pakuočių lapo prasideda spėliojimai. Be Incoterms neaišku, kas moka muitą, PVM, transportą ir riziką. Yra tiekėjų, kurie siunčia vieną popierių ir sako „viskas čia“, o po savaitės visi ieško, kas kaltas.

Ką daryti, jei prekės kodas nežinomas?

Jei nežinote prekės kodo, nesugalvokite jo virtuvėje. Paimkite nuotrauką, techninį aprašymą, medžiagą, paskirtį, sudėtį ir nusiųskite muitinės brokeriui. Kodas gali skirtis, net jei prekė atrodo paprasta: plastikinis korpusas, metalinis laikiklis ir elektroninis modulis gali turėti skirtingą logiką. Klaidingas kodas gali pakeisti muito tarifą arba sukelti papildomą tikrinimą. Geriau sumokėti už konsultaciją, nei mokėti už stovėjimą.

Kodėl EORI numeris vis dar kelia paniką?

EORI numeris kelia paniką todėl, kad jo reikia tada, kai visi jau bėga. Importuotojui ES reikia Europos Sąjungos EORI, JK eksportuotojui – JK EORI. Jei krovinys keliauja į Lietuvą, dažniausiai tikrinkite, ar gavėjas ar jo atstovas gali deklaruoti prekes. Be numerio deklaracija tiesiog nepraeina normaliai. Daugelis klientu mano, kad tai kažkoks formalumas, bet be jo sistema greitai sustabdo darbą.

Ar muitinė gali sustabdyti krovinį dėl vienos klaidos?

Taip, gali sustabdyti dėl vienos klaidos, ir tai nėra grasinimas. Netinkamas prekės aprašymas, neatitikęs svoris, trūkstamas EORI ar blogas kilmės pažymėjimas gali atidėti iškrovimą. Blogiausia dalis – sandėliavimo mokestis. Jis prasideda tyliai, pavyzdžiui, 25–60 eurų už dieną, o po savaitės jau atrodo kaip antras krovinys. Todėl dokumentus tikrinkite prieš pakrovimą, ne po pirmo muitinės klausimo.

Kaina, svoris ir tie keisti papildomi mokesčiai

Kodėl kaina vienam palečiui nėra tik kaina?

Kaina vienam palečiui dažniausiai yra tik pagrindas. Į ją gali įeiti paėmimas JK, konsolidacija, keltas, dokumentų tvarkymas, pristatymas Lietuvoje ir PVM. Kartais atskirai skaičiuojamas pakrovimas, sandėliavimas, lifto servisas arba pristatymas be iškrovimo įrangos. Jei adresas mieste sunkus, pavyzdžiui, siaura gatvė Vilniaus centre, kaina gali šoktelti. Sąžiningas tiekėjas jums pasakys, kas įskaičiuota, o kas gali atsirasti vėliau.

Ar krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės sklandus procesas gali kainuoti mažiau nei sakoma per telefoną?

Gal, bet dažniausiai „mažiau nei sakoma per telefoną“ reiškia, kad kažko nepaklausė. Kaina gali sumažėti, jei turite standartinę paletę, paruoštus dokumentus, patogų langą pakrovimui ir galite laukti grupinio reiso. Kartais padeda maršruto keitimas per Nyderlandus, ne per Prancūziją, nors tai ne visada greičiau. Jei kas nors siūlo neįtikėtinai pigiai, klauskite, ar įskaičiuotas muitas, dokumentai ir draudimas. Pigiausias pasiūlymas kartais tampa brangiausias skambutis.

Kaip skaičiuojamas apmokamasis svoris?

Transporto kompanijos dažniausiai lygina faktinį svorį su tūriniu. Pavyzdžiui, krovinys gali sverti 300 kg, bet užimti tiek vietos, kad vežėjas skaičiuos kaip 700 kg. Palečių atveju svarbūs ilgis, plotis, aukštis ir ar galima krauti vieną ant kito. Jei prekė didelė, lengva ir neužkraunama, kaina auga. Todėl nuotrauka iš sandėlio kartais pasako daugiau nei gražus aprašymas el. laiške.

Kodėl kartais mokama už laukimą, nors „turėjo būti greitai“?

Laukimas atsiranda tada, kai planas neatlaiko realybės. Standartiškai pakrovimui ar iškrovimui skiriama apie valandą, bet sandėliuose tai retai būna tikslu. Jei vairuotojas atvyksta 8:00, o prekės dar ieškoma lentynoje, laikas eina. Po 2–3 valandų pradeda keistis grafikas, keltas, kiti klientai. Yra įmonių, kurios sako „mes visada greiti“, bet jų viduje tvarkos nėra. Tai nepatogu pasakyti, bet taip būna.

Kokios realios kainos šiandien atrodo normalios?

Dalinio krovinio palečių kaina gali svyruoti maždaug nuo 90 iki 180 svarų už paletę, priklausomai nuo maršruto ir svorio. Pilnas 13,6 m sunkvežimis JK–Lietuva dažnai būna apie 2 200–3 800 eurų, o ekspresas gali šokti į 4 500–6 500 eurų. Muitinės brokerio paslauga gali kainuoti 35–75 svarus arba eurais pagal sutartį. Tai orientyrai, ne pasiūlymas su data. Rinkoje kainos juda kartu su keltu, degalais ir vairuotojų prieinamumu.

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės sklandus procesas: kaina, rizikos ir smulkmenos

Ar draudimas tikrai reikalingas, jei vežėjas sako „nieko nebus“?

Reikalingas, ypač jei prekės vertė didelė. CMR draudimas nėra tas pats, kas pilnas krovinio draudimas. Vežėjo atsakomybė ribojama tarptautinėmis taisyklėmis, o ginčo metu visi pradeda skaityti smulkią šriftą. Jei gabenate stiklą, elektroniką, baldus ar mašinos dalis, draudimas nėra prabanga. Esu matęs, kaip žmonės taupė 40 eurų, o po avarijos ginčijosi dėl tūkstančių. Čia geriau būti nuobodus, bet apsaugotas.

Kas yra CMR ir kodėl nuotraukos nepadeda taip, kaip parašas?

CMR yra važtaraštis, pagrindinis popierius, rodantis, kas, ką, nuo kur ir kam veža. Parašas ant CMR reiškia, kad krovinys perduotas tam tikros būklės, o nuotraukos dažnai tik padeda aiškintis. Jei dėžės suplotos, vairuotojas turi pažymėti pastabą. Jei viskas parašyta švariai, o realybėje sugadinta, klientui bus sunkiau įrodyti, kada žala atsirado. Todėl iškraunant reikia žiūrėti, ne tik pasirašyti ir bėgti į kitą darbą.

Ką daryti, jei gavau sugadintą krovinį?

Pirma, neslėpkite žalos. Padarykite nuotraukas, palikite pažeistą pakuotę, paprašykite pažymos iš vairuotojo arba sandėlio. Praneškite vežėjui raštu kuo greičiau, geriausia tą pačią dieną. Reguliariai žalai terminai griežti, dažnai apie 7 dienas, o paslėptai žalai – apie 21 dieną, bet geriau nekabinti ant ribos. Tada įjungiamas draudimas arba pretenzija pagal CMR. Emocijos nepadės, dokumentai padeda.

Ar galima vežti alkoholį, elektroniką ar maistą be papildomų leidimų?

Ne visada. Alkoholis, tabakas, kuras ir kai kurios cheminės medžiagos turi akcizų arba papildomų reikalavimų. Elektronika gali reikalauti CE dokumentų, maistas – sanitarinių sąlygų, o naudota įranga kartais kelia klausimų dėl vertės. Jei prekė atrodo paprasta, tai dar nereiškia, kad muitinei ji paprasta. Prieš vežant specialų krovinį pasitikrinkite su brokeriu. Geriau klausti prieš, nei aiškintis, kai konteineris jau stovi.

Kokios klaidos labiausiai erzina logistus?

Labiausiai erzina vėluojantys dokumentai, neteisingi adresai ir kontaktai, kurie neatsako. Ant popieriaus adresas gali atrodyti gerai, o realybėje sandėlis už 20 km, be keliamojo tilto ir be vietos sunkvežimiui. Kitas nemalonumas – kai klientas sako „galima palikti kieme“, bet niekas neatsako už vagystę. Dar erzina „skubus“ krovinys, apie kurį pranešama penktadienį 16:30. Logistika mėgsta planą, ne staigmenas.

Kai viskas griūva, bet dar nėra katastrofa

Vairuotojas nepakrauna, nes sandėlis neatidavė prekių. Ką daryti?

Jei sandėlis neatidavė prekių, vairuotojas negali jų „kažkaip pasiimti“. Reikia fiksuoti laiką, priežastį, kontaktą ir naują langą. Jei kaltas siuntėjas, gali tekti mokėti už laukimą arba pakartotinį atvykimą. Tuo pačiu metu informuokite gavėją, nes jo grafikas irgi griūva. Esu matęs, kaip dėl vienos neatiduotos dėžės vėluoja visa eilė palečių. Tai skamba banaliai, bet transportas taip ir dirba.

Muitinė klausia papildomų dokumentų, o klientas sako „jie viską žino“. Ar žino?

Ne, nežino, nebent tas „jie“ yra konkretus brokeris, kuris matė visus dokumentus. Muitinė gali prašyti techninio aprašymo, pirkimo sutarties, mokėjimo patvirtinimo ar paaiškinimo dėl vertės. Kai klientas sako „jie viską žino“, dažniausiai jis tiesiog nenori ieškoti popierių. Tai suprantama, bet neveikia. Geriau surinkti failą vieną kartą ir siųsti tvarkingai, nei kas dvi valandas rašyti „ar jau praleido?“. Kantrybė čia nėra dekoracija.

Krovinys stovi Lenkijoje, o visi meta kaltę vieni kitiems. Kaip elgtis?

Tokiose situacijose reikia vieno žmogaus, kuris valdo informaciją. Surinkite CMR, sąskaitą, pakuočių lapą, muitinės statusą, telefono pokalbių santrauką ir laiko juostą. Tada klauskite ne „kas kaltas“, o „kur krovinys ir kas turi veikti dabar“. Jei jis stovi Lenkijoje dėl dokumentų, sprendžia brokeris. Jei dėl mechaninės avarijos, sprendžia vežėjas. Jei visi meta kaltę, paprašykite rašytinio statuso iš kiekvieno.

Ar verta spausti vežėją skambučiais kas valandą?

Neverta. Skambučiai kas valandą neatveža krovinių greičiau, jie tik išmuša žmones iš ritmo. Vairuotojas negalės vairuoti, kol aiškins tą patį penkiems žmonėms. Brokeris taip pat negalės dirbti, jei nuolat bus pertraukiamas. Geriau susitarti dėl vieno statuso laiko, pavyzdžiui, 10:00 ir 16:00. Jei įvyksta realus pokytis, jums praneš. Žinoma, ne visada taip būna, bet taip turėtų būti.

Kada jau reikia keisti planą, o ne laukti?

Keiskite planą, kai matote, kad laukimas daro didesnę žalą nei naujas sprendimas. Jei krovinys nejuda 24–48 valandas be aiškios priežasties, jei muitinė prašo dokumentų, kurių neturite, arba jei praleistas keltas, reikia rinktis alternatyvą. Kartais pigiau perkrauti per kitą terminalą, kartais siųsti dalį ekspresu. Svarbu ne ginti seną planą iki paskutinio euro. Per 20 metų mačiau, kad greičiausiai išsikapsto tie, kurie pripažįsta problemą anksti.

Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės sklandus procesas tada, kai prieš pakrovimą sutvarkyti dokumentai, aiški kaina, realus terminas ir žmogus, kuris mato visą grandinę. Jei viskas paremta „kažkaip bus“, JK pusė vėluoja, o muitinė gauna neaiškią sąskaitą, ramybės nebus. Rinkitės vežėją, kuris klausia nemalonių klausimų, ne tik gražiai šypsosi telefone. Geriau valandą pasitikrinti duomenis nei savaitę aiškintis, kodėl palečių nėra Kaune.