Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės: kaip išvengti chaoso ir rasti patikimą vežėją

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – laikai pasikeitė. Anksčiau krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės buvo beveik kaip važiavimas pas kaimynus į Lenkiją: įsokai, įsikrauni, važiuoji. Po „Brexit“ viskas tapo daug sudėtingiau, o kartais tiesiog baisu. Dabar tai ne tik fizinis pervežimas, bet ir biurokratinis labirintas, kuriame viena neteisinga deklaracija gali uždelsti krovinį savaitėms. Dažnai klientai mane klauso, kaip rasti patikimą vežėją, kai rinkoje gausu pasiūlymų, o kainos svyruoja kaip temperatūra pavasarį. Čia nėra jokių stebuklų, tiesiog reikia žinoti, į ką įsileisti į savo sandėlį ir kurie dokumentai yra būtini, kad muitinėje nešoktumėte iš nervų. Toliau bandysiu paprastai, be jokių „marketingo“ frazių, paaiškinti, kaip tai veikia iš vidaus.

Brexit ir dokumentai (nepageidaujami papildomi darbai)

Kas pasikeitė su dokumentais po „Brexit“?

Ogi, pasikeitė viskas, kas galėjo. Buvę laikai, kai CMR kontraktas ir vairuotojo pažymėjimas užtekdavo, praėjo. Dabar kiekvienas siuntinys, net jei tai viena dėžė su atsarginėmis dalimis, turi turėti eksporto ir importo deklaracijas. Be to, jei prekės yra kilmės iš ES (pavyzdžiui, suvestos iš Vokietijos į UK ir dabar grįžta atgal), reikės įrodymų, kad nereikės mokėti muito. Dažnai klientai mano, kad tai mūsų (vežėjų) reikalas, bet ne, tai jūsų, kaip siuntėjo ar gavėjo, atsakomybė paruošti duomenis. Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės dabar prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo tinkamai užpildyto komercinio invoice.

Ar reikia EORI kodą?

Be abejo. Jei planuojate prekiauti su UK, EORI kodas yra būtinas kaip oras. Be jo joks brokeris nepajėgs užregistruoti jūsų importo ar eksporto. Vieną kartą teko stovėti pasienyje su vairuotoju, kuris negalėjo išvažiuoti, nes klientas pamiršo pasidaryti šį kodą. Buvo ilgai ir nepatogiai, ir vairuotojas vis mėtė žodžius, kurių negaliu čia parašyti. Tai užtrunka porą valandų susikurti elektroniniu būdu, bet žmonės visada pamiršta tai padaryti iš anksto. Nepaisykite to, kitaip muitinė neleis nei įvežti, nei išvežti nieko.

Kas daryti su Muitinės procedūrom?

Tai, ko visi labiausiai bijo – tai Muitinės procedūros. Iš tiesų, jei turite gerą brokerį, turėtų būti ramu. Bet jei bandote tai daryti patys be žinių, bus kažkas panašaus į naktį miške be žibintuvėlį. Yra standartinės procedūros, yra laikinojo įvedimo (paprastai naudojama daliniams kroviniams), o kartais reikia įforminti tranzitą. Sakyčiau, geriausia tai patikėti profesionalams, nes klaida čia kainuoja brangiai – ne tik pinigais, bet ir laiku, kol krovinys stovi termine.

Ką daryti, jei trūksta kvito (invoice)?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja į terminalą, o ten jo klauso: „Kur dokumentai?“. O jis guli lovoje ir nežino nieko. Jei trūksta PVM sąskaitos arba prekių sąrašo, krovinys sustoja. Reikia skubiai siųsti dokumentus el. paštu brokeriui arba vairuotojui į telefoną. Esu matęs atvejų, kai dėl vieno stamboko (čia netyčia parašiau stambuko, nors galvojau mažo) kvito trūkumo reikėjo pervesti visą krovinį į sandėlį laikinai saugojimui, kas kainavo šimtus svarų. Tikrinkite dokumentus du kartus prieš išvežiant.

Ar vairuotojas gali užpildyti deklaracijas?

Teoriškai gali, jei jis turi specialią programą, bet praktiškai – ne. Vairuotojo darbas yra vairuoti, o ne spausdinti deklaracijas prie vairo. Dauguma vežėjų (ypač Lietuvoje) naudoja išorinius brokerius, kurie viską užpildo iš anksto. Neklauskite vairuotojo, kodėl jis neįvedė duomenų į sistemos, jo to paprasčiausiai nėra mokymų ar galimybių. Pasitikėkite tuo, kad jis tik pristatys fizinę prekę, o popierius turi sutvarkyti jūsų ekspeditorius.

Kas yra T1 dokumentas ir kada jis reikalingas?

T1 tai tranzito deklaracija, kai prekės keliauja per vienas šalis (pvz., per Vokietiją ar Belgiją) neįdėtos į rinką. Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą dažnai vyksta būtent su T1, ypač jei važiuojame per keltą į Olandiją ar Belgiją. Be šio dokumento krovinys gali būti uždarytas muitinės pirmoje ES šalyje, į kurią atvažiuoja. Tada gausite didelius baudas už netinkamą tranzito įforminimą. Geriau užtikrinti, kad T1 būtų atidarytas iš karto po išvykimo iš Anglijos.

Kelionės trukmė ir maršrutai (kodėl vairuotojas vėluoja?)

Kiek laiko užtrunka krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės?

Standartiškai sakoma 3-4 dienos, bet tai tokia... kaip sakant, teorija. Jei viskas gerai – vairuotojas išvažiuoja pirmadienį, trečiadienį jau jaučiasi Lietuvoje. Bet jei užstringa Doverio uoste arba yra problemų su muitine, gali užtrukti ir savaitę. Taip pat reikia atsižvelgti, iš kur tiksliai vežama. Jei iš Škotijos ar Velso, tai kelias ilgesnis. Žinokite, 4 dienos yra saugus laikas, kurį verta pasakyti klientui, kad jis nekreiptųsi į kas antrą valandą.

Kodėl maršrutai keičiasi?

Anglijoje nuolat vyksta darbai ant kelių, o ir užstatymai keltuose kartais būna keisti. Vieną dieną važiuojame per Dover-Calais, kitą – gali tekti važiuoti iki Hull ir ten lauktis keltą į Roterdamą. Tai priklauso nuo to, kur yra laisva vieta ir kur pigiau (o dabar degalai brangūs, tai svarbu). Kartais vairuotojas pats nusprendžia pakeisti maršrutą, kad išvengtų spūsčių, kurios gali užtrukti valandas. Tiesiog pasidarykite nuoširdžią – jis nenori sėdėti spūstyse daugiau nei jūs.

Ar geriau keltu ar tuneliu?

Abu variantai turi savų privalumų. Tunelis (Eurotunnel) greitesnis – per 35 minutes esate Prancūzijoje. Bet jis brangesnis ir ten griežtesni apribojimai dėl kai kurių krovinių rūšių (pavyzdžiui, kai kurios pavojingos medžiagos). Keltas ilgesnis, bet dažnai pigesnis, ir vairuotojai gali pailsėti, pavalgyti. Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės dažnai priklauso nuo to, ką vairuotojas labiau mėgsta asmeniškai – kai kurie bando niekada nevažiuoti tuneliu, nes jie turi šiek tiek klaustrofobijos (tikrai girdėjau tokių istorijų).

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigo Doverio uoste?

Doveris yra blogiausia vieta pasaulyje, kai kalbame apie logistiką. Jei ten užstrigo, tai niekas nepades. Mums tenka tik laukti. Kartais galima perrašyti bilietą į kitą keltą (jei yra vietų), bet tai papildomai kainuoja. Geriausia tiesiog kantriai laukti ir sekti situaciją. Nerekomenduoju skambinti vairuotojui kas 10 minučių – jis ir taip nervinasi, ten eilės gali būti po 5-6 valandas.

Ar galima sekti krovinius realiu laiku?

Dauguma savaeigių turi GPS sekimą, taigi taip, matysite, kur mašina yra. Bet nepamirškite, kad GPS gali būti netikslūs uoste arba tunelyje (ten signalas dingsta). Jei matote, kad mašina stovi vietoje jau valandą, tai gali reikšti, kad jis užkibo į eilę prie keltų. Nereikia iš karto panikuoti, kad kažkas atsitiko. Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės turi savo specifiką – ten daug „stovėjimo“ vietų.

Kiek laiko trunka muitinės patikra?

Jei krovinys pateko į „raudonąją juostą“ (random check), tai gali trukti nuo poros valandų iki kelių dienų. Muitininkai gaištinėja jūsų prekes, tikrina, ar tiek, kiek parašyta dokumentuose, tikrai yra pakuotėse. Buvo atvejis, kai dėl vieno neteisingo HS kodo (prekės kodas) teko išpakuoti visą furgoną. Tai buvo siaubas. Geriausiai užtikrinti, kad kodai būtų teisingi iš pat pradžių.

Kainos ir paslėpti mokesčiai (kodėl brangiau?)

Kodėl kaina šokiruoja?

Kainos priklauso nuo kuro kainos, kurios šokinėja kaip nori, ir nuo euro kurso (jei mokame už paslaugas Anglijoje). Taip pat savaitgaliais ar švenčių dienomis kaina gali būti didesnė, nes vairuotojai turi poilsio laikus. Dar vienas dalykas – užsakymo pobūdis. Jei jums reikia ekspresinio krovinio, tai mokėsite už pilną mašiną, net jei vežate tik vieną padangą. Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės nėra fiksuotos kainos daiktas, jis gyvena rinkos ritmu.

Ar įeina muitinės mokesčiai?

Dažniausiai ne. Kaina, kurią matai pasiūlyme, yra tik už transportą. Muitai (customs duties) ir PVM (VAT) yra atskiri mokesčiai, kuriuos turi sumokėti gavėjas ar siuntėjas (priklausomai nuo Incoterms sąlygų). Niekada nesakykite klientui „viskas įskaičiuota“, jei tikrai neįsitikinote. Vėliau bus didžiulės problemos, kai brokeris pareikalauja pinigų už muito apmokėjimą prieš išleidžiant krovinį.

Kas yra „fuel surcharge“?

Tai papildomas mokestis už degalus, kuris keičiasi kas mėnesį. Degalai brangsta – mokestis didėja. Tai standartinė praktika visame pasaulyje. Negalima tikėtis, kad vežėjas susimokės už degalus iš savo kišenės, jei kuro kaina pakilo 20% per savaitę. Šis mokestis dažnai būna nurodytas atskirai sąskaitoje, kad būtų aišku.

Ar verta imti pigiausią pasiūlymą?

Žinau, ką pasakysiu – ne. Pigus vežėjas dažnai reiškia, kad jis neturi tinkamos draudimo apsaugos, arba jis važiuoja su sena technika, kuri gaišta pusiaukelėje. O dar blogiau – jis gali būti tarpininkas, kuris paims pinigus ir nieko neorganizuos. Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės reikalauja patikimumo, o ne tik mažiausios kainos. Geriau sumokėti 50 eurų daugiau, bet gauti savo prekę laiku ir sveiką.

Ką daryti, jei atsiranda papildomi mokesčiai?

Klauskite dokumento. Jei brokeris pridėjo mokestį už „document handling“ (dokumentų tvarkymą), tai normalu. Jei matau kažką įtartino, pvz., „unexpected storage“, tai reiškia, kad krovinys buvo paliktas sandėlyje per ilgai ir dabar reikia mokėti už saugojimą. Visada prašykite detalaus sąskaitos suvedimo. Esu matęs, kai bandydavo užpilti mokesčius už vairuotojo maistą, kas yra visiškai neteisinga.

Patikimumas ir rizikos (kaip nepaslysti)

Kaip atpažinti patikimą vežėją?

Patikimas vežėjas niekada nekalba apie stebuklus. Jis pasako, kiek laiko užtruks realiai, ir pateikia sutartį. Taip pat jis turi tinkamą draudimą (CVR ir CMR draudimas). Užduokite klausimą apie draudimo sumą – jei jis nenori atsakyti arba suma yra per maža (pvz., tik 10 tūkst. eurų), bėkite. Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės yra brangus procesas, ir draudimas turi dengti visas prekes.

Ar saugu siųsti brangias prekes?

Taip, jei viskas užtikrinta. Reikia pasirašyti specialią sutartį ir nurodyti tikrąją prekių vertę. Dažnai klientai bando nurodyti mažesnę vertę, kad mažiau mokėtų draudimo, bet tai pavojingu. Jei įvyks avarija, draudikas išmoks tik tiek, kiek parašyta. Būkite sąžiningi, jei norite gauti atlyginimą.

Kas nutinka, jei prekės sugedusios?

Tada reikia kreiptis į draudimo kompaniją. Bet čia yra vienas „nepatogus“ dalykas – dažnai reikia įrodymų, kad prekės buvo sugadintos pervežimo metu, o ne nekokybiškai supakuotos. Jei dėžė atėjo sutrypta, o viduje rinkiniai – tai viena. Jei dėžė atėjo sveika, o viduje visas maišas – tai gali būti pakavimo kaltė. Fotografuokite viską iš karto, kai atiduodate ir kai gaunate krovinį.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Tai ne pasirinkimas, tai būtinybė. Net jei vežate savo senus baldus, jų vertė gali būti didesnė nei jums atrodo. O jei tai prekės klientui? Tada be draudimo negalima net išvažiuoti iš sandėlio. Kiekvienas, kuris siūlo vežti be draudimo, yra arba kvailys, arba apgavikas.

Kokias problemas sukelia blogų įmonių atsiliepimai?

Daugybę kartų girdėjau istorijų apie tai, kaip žmonės pasamdė „kambario firmas“ iš interneto, o jos tiesiog išsiuntė kokį nors atsitiktinį vairuotoją, kuris nežino, kur važiuoja. Jei matote blogus atsiliepimus apie vėlavimus arba dingusius krovinius – vengkite. Geriausias reklamos yra ilgamečiai klientai, kurie nieko nesiskundžia.

Specifiniai klausimai ir situacijos (kai kas ne taip)

Ar galima susiplanuoti atsiėmimą iškart?

Galima bandyti, bet Anglijoje viskas vyksta pagal „slot“ (laiko tarpsnius) sistemą. Negali tiesiog atvažiuoti į sandėlį ir sakyti „paimkite“. Jūs turite turėti rezervuotą laiką, kitaip jūsų nepaleis pro vartus. Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės reikalauja gero planavimo – slot’ai gali būti užimti savaitės į priekį.

Ar reikia fizinio patikrinimo?

Kartais taip. Muitinė turi teisę nuspręsti, kad jūsų siuntinys atrodo įtartinas. Tada jie nurodo važiuoti į sandėlį fiziniam patikrinimui. Tai brangu ir ilgai. Geriausia tikėtis, kad to nebus, bet būti pasiruošusiam, kad gali tekti sumokėti už iškrovimą ir pakrovimą.

Kuo skiriasi agentas nuo vežėjo?

Agentas (ekspeditorius) tai tarpininkas, kuris suranda vežėją. Vežėjas tai tas, kas turi furgoną. Dažnai klientai mano, kad kalba su vežėju, nors iš tikrųjų kalba su agentu. Abu svarbūs, bet atsakomybės skirtingos. Agentas organizuoja, vežėjas vykdo. Jei kažkas negerai su mašina – kaltė vežėjo, jei su dokumentais – dažniausiai agento (arba brokerio).

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Galima, bet tikrai nemokamai. Jei atšaukiate tą dieną, kai vairuotojas jau važiuoja pas jums, turėsite sumokėti bent jau už tuos važiavimo kilometrus ir sugaištą laiką (tai vadinama dead mileage). Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės brangus dalykas, ir atšaukimas kainuoja. Sutarkite dėl atšaukimo sąlygų iš karto.

Ar galima vežti maistą?

Taip, bet tai reikalauja specialių leidimų (sanitarinės knygos, veterinariniai patikrinimai). Nėra taip paprasta, kaip įkrauti duoną ir važiuoti. Jei tai neįpakuotas maistas, gali būti problema su sanitariniu kontrolės punktu. Geriau pasikonsultuoti iš anksto, nes vairuotojams labai nemalonu, kai juos bando įleisti su nelegaliu maistu.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako važiuoti į Londoną?

Londonas – siaubas vairuotojams. Ten ULEZ zonos, didžiuliai mokesčiai už važiavimą miesto centre, ir nuolatinės spūstys. Dauguma vežėjų paprasčiausiai įtraukia papildomą mokestį už važiavimą į Londoną arba visai atsisako. Krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės yra vienas, o važiavimas į Londoną – visai kitas lygis logistikos pragaras.

Ar reikia specialios technikos?

Priklausomai nuo krovinio. Jei tai standartinės pakuotės ant paletų, tinka įprasta furgona (curtainsider). Jei tai per ilgos prekės, reikia tentinės arba su atidaromu stogu. Visada nurodykite tikslias matmenis. Vieną kartą klientas pasakė „keli metrai“, o tai pasirodė 6 metrų ilgio vamzdis, kuris netilpo į mašiną. Buvo keista, bet išsisukome.

Išvada

Viskas apie krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės atrodo sudėtinga tik tol, kol nežinote taisyklių. Pagrindinis dalykas – rasti žmones, kurie žino, ką daro, ir nebandyti taupyti ant dokumentų arba draudimo. Pasitikėjimas čia svarbiau nei kaina. Jei pasiruošę dokumentus, turite EORI kodą ir kantriai laukiate, prekės pasieks jūsų sandėlį. O jei kas nors nepasiseks – nenuvilkite, tiesiog skambinkite savo ekspeditoriui, jis jau matė panašių situacijų šimtus ir padės išsisukti. Sėkmės kelyje (ir sandėlyje)!