Daliniai kroviniai į Angliją mikroautobusais – kai nereikia milžiniško furgono

Važiuoji susikrovęs daiktų į Angliją, o mašina per didelė? Vienas lagaminas, dvi dėžės, gal dar komoda – ir viskas. Kam tau visas furgonas ar sunkvežimis, jei gali sutalpinti dalinį krovinį į mikroautobusą. Mes vežam reguliariai, jau metų metus. Ne kartą matę situacijų, kai klientas pats nusteba, kad taip paprastai galima išsiųsti siuntą į Londoną ar Birmingemą. Kas savaitė važiuojame, renkam dalinius krovinius iš Vilniaus, Kauno, kartais net iš Klaipėdos jei sutartai. Tiesa, ne viskas visada tobula, bet apie tai irgi papasakosiu.

Pradžiai – kas čia per sistema

Kas per bėdas – daliniai kroviniai į Angliją vežami mikroautobusais?

Tai paprastai tariant kelių klientų daiktai sukrauti į vieną mašiną. Tu turi du lagaminus, kaimynas turi keturias dėžes, o kažkas kitas – persinešti stalą į Bristolį. Visi šie daiktai keliauja mikroautobusu, kuris važiuoja maršrutu Lietuva–Anglija kas savaitę. Neišnaudoji visos mašinos, moki tik už tą vietą, kurią užimi. Realiai tai kaip taksi, tik daiktams. Kai kurie sako "gruazas", bet techniškai tai dalinis krovinys. Pigiau nei individualus pervežimas, greičiau nei pašto siunta, kurią pasiekia tik po trijų savaičių ir dar reikalauja specifinio ženklinimo.

Kuo mikroautobusas geresnis už didelį furgoną važiuojant į Londoną?

Furgonai savo vietoj, sunkvežimiai irgi. Bet jei veži mažiau nei pilnos mašinos krovinį, kam mokėti už tuščią orą? Mes dažnai matome, kaip žmonės nuomojasi pilną furgoną dvidešimt kubinių metrų, o ten – penkios dėžės. Mikroautobusas su priekaba arba pats furgonelis, sakykim iki trijų tonų, pralenda ten, kur sunkvežimis neužsuks. Be to, mažesnė mašina reiškia mažesnes kuro sąnaudas, o tai atneša ir mažesnį tarifą jums. Aišku, jei veži pilną trijų kambarių butą, tada mikroautobusas nesutilps. Tada jau reikia furgono (sunkiasvorio, jei tiksliau – pats neperkuoju, tiesiog rašau kaip galvoju), bet čia jau kita istorija.

Ar tikrai kas savaitę išvažiuoja mašina į Angliją su daliniais kroviniais?

Taip, sezonu beveik visada. Žiemą kartais kas dešimt dienų, bet šiaip stengiamės laikyti grafiko. Problema tik viena – jei per savaitę surenkame tik du užsakymus, tada reikia rinktis: važiuoti neapsimoka ar laukti trečio. Aišku, klientai nori greitai, todėl dažnai sukomplektuojam per kelias dienas. Kartais net pats stebiuosi, kaip greit susideda. Tikrai yra buvę, kad išvažiavome ir tuščiau nei pusė mašinos, bet sutarta buvo draugiškai. Tada jau skaičiuojame, ar neįplaukiam į minusą, bet kartais taip darome, nes ilgas laukimas blogiau nei pusiau tuščias papildomas reisas.

Kainos, laikas ir kodėl kartais norisi nusispjauti

Kiek maždaug kainuoja pervežti dalinį krovinį iki Londono mikroautobusu?

Priklauso nuo svorio, apimties ir kur paimti bei pristatyti. Šiuo metu dešimt dėžių iš Vilniaus į Londoną kainuos maždaug nuo šimto dvidešimt iki šimto penkiasdešimt eurų. Jei reikia važiuoti į Edinburgą – brangiau, kilometrai nesusišaukia. Kai kurios įmonės meta kainą šešiasdešimt eurų, bet tada klauskite, ar tikrai pristatys į namus, ar tik iki jų sandėlio. Mačiau atvejų, kai žmonės susigando dėl pigiausio pasiūlymo, o paskui krovinys mėnesį guli kažkur. Sąžininga kaina yra ta, kuri leidžia ir vairuotojui pagaminti kavą ir apmokėti draudimą. Kelias į Angliją nėra pigus.

Ar viena siuntų dėžė į Londoną pigiau nei visa mašinos nuoma?

Žinoma. Jei turi vieną ar dvi dėžes, nuomotis pilną mikroautobusą būtų finansiškai beprotiška. Dalinio krovinio principas toks, kad moki už vietą, kurią užima tavo siunta. Viena dėžė į Londoną kainuoja maždaug trisdešimt–penkiasdešimt eurų, priklausomai nuo svorio ir ar reikės ją dar perpakuoti. Aišku, jei dėžėje daug stiklo ar elektronikos, draudimas gali kainuoti papildomai. Buvęs atvejis, kai klientas išsiuntė dėžę batų, o gavėjas Anglijoje surado... tą patį. Kartais stebuklai nutinka. Bet taip, viena dėžė – visai kitas biudžetas nei visa tuščia mašina keliems tūkstančiams kilometrų.

Kiek laiko keliauja daliniai kroviniai iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Paprastai nuo dviejų iki keturių darbo dienų. Pats važiavimas trunka apie trisdešimt–keturiasdešimt valandų realaus laiko (tai neskaitant miego, aišku), bet reikia dar komplektuoti krovinius, dukart sustoti, o muitinė Prancūzijoje kartais užtrunka neribotai. Kartais pavyksta per dvi dienas, kartais per penkias – jei lūžta priekaba ar vairuotojas suserga. Realybė tokia, kad mes visada sakome "trys–keturios dienos", bet žmogui geriau nusiteikti realistiškai nei kaip į paskutinį autobusą. Juk ne Šveicarija, o tiesiog kelias į Angliją su vilkikų eilėmis.

Kaip užsakyti pervežimą – ar reikia skambinti prieš du mėnesius?

Ne, paprastai užtenka ir savaitės, o kartais ir penkių dienų į priekį. Ypač jei kalba eina apie populiarius maršrutus – Vilnius, Kaunas, Panevėžys į Londoną. Problema kyla tada, kai reikia paimti iš kokio Užusalių ar Dieveniškių – ten logistika sudėtingesnė. Buvę atvejų, kai klientas skambina vakar vakare, o rytoj jau reikia išvykti. Mes stengiamės padėti, bet tai kainuoja papildomai. Geriausia skambinti bent prieš dešimt dienų. Arba parašyti žinutę, bet žinutės kartais pasimeta – taip jau būna, kai dirbi ne iš ofiso, o iš mašinos arba degalinės staliuko.

Daiktai, pakavimas ir muitinės malonumai

Ar reikia siuntas į Angliją supakuoti kaip brangenybės, jei važiuoja mikroautobusu?

Idealiu atveju – taip. Realybėje daugelis žmonių tiesiog sudeda daiktus į dėžes ir galvoja, kad vairuotojas bus koks stebukladaris. Mes matę visko: drabužiai maišuose, indai be popieriaus, taurės sukrautos ant batų. Kadangi dėžė važiuos po keletą šimtų kilometrų su kitais svoriais, ji bus kraipoma. Aš visada sakau – jei pats nesusipakavai taip, kad galėtum mesti dėžę žemyn, tai ir vairuotojas negalės jos saugoti kaip kūdikio. Kartais atvežame savo dėžes ir popierių, bet už papildomą mokestį. Paprastai tai kainuoja dešimt–penkiolika eurų už komplektą, bet tikrai sutaupys daugiau nei dūžtančios lėkštės.

Kas atsakingas, jei kažkas sudūžta kelyje per Lamanšą?

Čia visada jautri vieta. Jei esame pasirašę sutartį su draudimu – atsakomybė mūsų. Jei klientas atsisako drausti, kad sutaupyti – tada aš nelabai žinau, kaip į tai žiūrėti. Be raštiško įsipareigojimo įrodyti priežastingumą sunku. Buvę, kad stiklinis staliukas įskilo nuo netinkamo popieriaus trūkumo – atlyginome. Kitą kartą klientas apkaltino mus dėl sulaužytos dėžės, o paaiškėjo, kad pats sulankstė ją iš seno kartono. Todėl visuomet siūlau draudimą. Kainuos penkiolika–trisdešimt eurų, bet miegoti bus ramiau. Aš taip daryčiau pats, jei siunčiau vertingus daiktus.

Ar muitinė tikrina mikroautobusus dažniau nei didelius furgonus?

Man atrodo, kad taip, bet negaliu tvirtinti šimtu procentų. Po Brexit JK muitinė pasidarė jautri bet kokiai mašinai su tabako, degalų ar neaiškių elektronikos prietaisų kvapu. Maži mikroautobusai kartais net praleidžiam greičiau, nes atrodo ne taip įtariai kaip dvylikos metrų furgonas. Kita vertus, jei mato lietuviškas numerius ir sukomplektuota mašyna, gali paprašyti atidaryti. Aš asmeniškai mačiau, kaip kolega Kalė pro sustojime praleido tris valandas, nes muitininkas norėjo patikrinti ar nėra rūkalų. O jis vežė... senas duris. Tiesiog duris. Dabar viskas griežčiau nei anksčiau.

Ar galiu siųsti konservų ir maisto drauge su baldais į Jungtinę Karalystę?

Griežtai tariant – maisto produktai be specialaus leidimo yra neleidžiami. Ar žmonės tai veža? Kartais taip, bet tai rizika. Jei muitininkas randa nelegalių produktų, gali konfiskuoti visą siuntą ar skirti baudą. Aš tokios atsakomybės neprisimsiu. Kartais klientai paslepia produktus tarp drabužių, bet tai tikrai ne protinga. Aš ne muitininkas, bet žinau – jei vešite mėsos gaminių, gali kilti bėdų. Viena nedidelė dėžė sausainių turbūt pralistų (praslystų – atleiskite, rašau greičiau nei mąstau), bet čia jau jūsų rizika ir sprendimas.

Skaudi realybė – kai kas nesigauna kaip knygose

Ar buvote turėjęs klientą, kuriam krovinys vėlavo savaitę?

Buvo. Prieš porą metų, lapkritį. Mikroautobusui sugedo turbina Vokietijoje, vairuotojas negalėjo judėti tolyn. Mes išsiuntėme kitą mašiną (furgoną, tiksliau, mikroautobusą – tiesiog ką radome po ranka), bet tai užtruko. Klientas skambino kasdien, nervinosi, aš irgi naktimis nemiegojau. Galų gale krovinys pasiekė Essexą su penkių dienų vėlavimu. Atsiprašėme, suteikėme nuolaidą kitam pervežimui. Tai ne visada mūsų kaltė – gedimai nutinka. Bet klientui nesvarbi techninė priežastis, jam reikia daiktų laiku. Tokie atvejai pamokia, kad geriau nepristatyti pernelyg optimistinių pažadų.

Ką daryti, jei mikroautobusas stringa kelyje Prancūzijoje su jūsų daiktais?

Pirma – nereikėtų panikuoti, nors žinau, kad tai paprasta pasakyti. Mes turime partnerius Prancūzijoje ir Belgijoje, kurie gali persikrauti dalį krovinio arba perimti visą. Jeigu gedimas rimtas, siunčiame kitą mikroautobusą. Per dvidešimt metų tokių situacijų buvo gal keturios rimtesnės. Sistema veikia, bet stresas didelis. Vieną kartą vairuotojas pateko į avariją stovėjimo aikštelėje – kažkas atbulavo ne ten. Tai buvo... keista. Laimei, kroviniai liko sveiki. Draudimas dengė mašiną, o daiktai perdalinti į kitą reisą. Gyvenimas parodo, kad visko būna, net ir pačiose keisčiausiose stovėjimo aikštelėse.

Kodėl vienos įmonės prašo dvigubai daugiau už dalinį krovinį į Angliją nei kitos?

Nes rinka pilna visokių. Kai kurie dirba be licencijų, be draudimo, be galimybės atlyginti žalą. Meta kainą šimtas eurų, surenka ir dingsta arba atiduoda trečias rankas. Tada skambina klientai, klausia, kodėl pas mus du šimtai, o pas "Joną" mažiau. Atsakymas paprastas: mes mokame algas, turime draudimą, remontuojame mašinas. "Jonas" galbūt važiuoja su pasibaigusiu vairuotojo pažymėjimu. Nešnekėsiu blogai, bet pigiausias pasiūlymas dažnai brangiausiai kainuoja.