Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su draudimu: praktinis vadovas be saldumynų

Sunku patikėti, kad jau tiek metų prabėgo nuo tada, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš ES. Kas anksčiau buvo paprasta važiavimo į Angliją istorija, dabar virtu tikru biurokratiniu košmaru, ir dažnai klientai klausta, ką daryti, kad neišsišoktų akys. Nors dauguma galvoja, kad sunkvežimis tiesiog važiuoja ir perveža daiktus, realybėje yra kur kas daugiau detalių, starting nuo muitinės deklaracijų baigiant keltų bilietais. Štai čia ir įsijaunia krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su draudimu, kuris tampa ne prabangos, o būtinybe, nes be jokio apsaugos riešo tenka gyventi ant bombos. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo pamestų piktžolių iki sudužusių brangių jachtų, tad stengiuosi viską papasakoti taip, kaip yra, be reklaminių frazių.

Dokumentai ir pasiruošimas (kur dažnai suklystame)

Kokius dokumentus reikia turti kelyje?

Pagrindas yra komercinės sąskaitos (faktūros) ir sandėlio pakavimo sąrašai (packing list). Be šių dviejų dalykų nepraeisite nei per Lietuvos, nei per Anglijos muitinę. Be to, reikės konosamento arba siuntos pervežimo sutarties, kurioje aiškiai nurodytas atsiėmimo ir pristatymo adresas. Dar vienas svarbus dalykas – vairuotojo turi tur�ti patvirtinimą, kad jis gali važiuoti į JK (jei reikia, tai įmonės raštas). Dažnai pamirštama, kad visi dokumentai turi būti anglų kalba, arba prisegamas vertimas, kitaip anglų pareigūnai tiesiog nenuspaus knygą.

Ar reikia muitinės brokerio pagalbos?

Absoliučiai taip, jei netiesioginio atstovavimo pažymėjimas nėra. Po „Brexit“ visi importai į JK turi būti deklaruojami. Jei vairuotojas bandys pats užpildyti GMDA formas (tai tokios JK formos), tai bus katastrofa, nes jis tiesiog prarandas laiką pasienio punkte ir stovės eilėse po kelias dienas. Brokeras užduos visus kodus (HS kodus) ir sumokės mokesčius iš anksto. Geriau užmokėti brokeriui 50–100 eurų ir gulti ramiai, nei rizikuoti, kad krovinys bus užfiksuotas kaip „neaiškus kilmės“ ir išsiųstas atgal.

Kas tokie EORI numeriai ir ką jie reiškia?

Tai daugelį sukelia painiavą. EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra kaip ID kodas prekybai su ES arba ne ES šalimis. Jei siunčiate iš Lietuvos į Angliją, siuntėjas turi turėti Lietuvos (ES) EORI, o gavėjas – JK EORI numerį. Be jų sistema neleis užbaigti deklaracijos. Buvau atvejų, kai klientai pasiryžo siųsti be EOR, tikėdamiesi, kad „kažkaip praeis“, bet pasirodo, muitinės sistemos yra sujungtos ir niekur nepaslėpsi. Užsiregistruoti galite internetu per 10 minučių, tai nemokama, bet būtina.

Kuo skiriasi eksporto ir importo procedūros?

Techniškai aišku – vieni daiktus išveža, kiti atveža, bet dokumentais tai skiriasi kaip dangus ir žemė. Kai eksportuojate iš LT, deklaracija daroma Lietuvoje (EXW arba FCA sąlygomis). Kai importuojate į JK, mokesčiai (PVM ir verytinis importo mokestis) mokami Anglijoje (DDP sąlygomis). Labai svarbu iš anksto sutarti, kas moka ką, nes jeigu sutartyra parašyta „EXW“, tai viskas krenta ant JK gavėjo pečių, o jei „DDP“, tai mums čia telieka viską apmokėti už juos. Kartais painu, bet pripranta.

Ar galima važiuoti be T1 dokumento?

Tai klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo to, ar krovinys yra iš ES (t.y. gaminamas Lietuvoje), ar iš trečiosios šalies (pvz., atvežtas iš Kinijos ir tik tranzitu per Lietuvą važiuoja į JK). Jei tai ES prekė, T1 nereikia, tiesiog eksporto deklaracija. Jei ne ES prekė, be T1 nepraeisite. Vieną kartą teko gelbėti vairuotoją, kuris užmiršo T1 Lenkijoje, teko daryti pakartotinį išsiuntimą – laiko nuostolis didžiulis. Taigi, žiūrėkite kilmės sertifikatus.

Kaip teisingai užpildyti pakavimo sąrašą?

Čia dažniausiai būna katas. Žmonės rašo „baldai“, „įrankiai“ arba „mixed cargo“. Muitinė to nemėgsta. Reikia rašyti konkretų pavadinimą, medžiagą (medis, metalas), serijinį numerį (jei yra) ir tikslią svorį kiekvieno vieneto. Jei parašysite „buities reikmenys“ dėžėje, kurioje yra 1000 vnt. brangios elektronikos, muitininkai sustabdys ir reikalaus išpakuoti. Patikėkite, to išpakuoti Doverio uoste ne nori niekas.

Krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su draudimu: rizikos ir apsauga

Kodėl įprastas CMR draudimas neužtenka?

Dažnai klientai sako: „Ah, man yra CMR“. Tačiau standartinis CMR draudimas pagal konvenciją dengia tik apie 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienui kilogramui. Tai yra apie 10 eurų už kg. Jei vežate 1000 kg prekių, kurios vertė 50 000 eurų, ir jas pavogsite arba sudeginsiate, iš draudimo kompanijos gausite tik 10 000 eurų. Likusius 40 000 turėsite mokėti patys arba bylinėtis su vežėju, kuris dažnai turi tik vieną seną „vilką“. Todėl krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su draudimu turi būti papildomai apdraudimas visai vertei.

Kas yra „Visų rizikų“ draudimas?

Tai tokia poliso sąlyga, kuri apima beveik viską – nuo vagystės, gaisro, avarijos iki netikėtų įvykių, pvz., krovinio užliejimo vandeniu. Tačiau (ir tai labai svarbu!) jis nedengo blogai užpakuotų daiktų. Jeigu statote plonas dėžės ant vienos kėdės, ir jos nuvirsta, draudikas atsisakys mokėti. Be to, „Visų rizikų“ draudimas JK dabar kainuoja brangiau nei praeitą metai, dėl padidėjusios vagysčių rizikos Kelso ir Doverio zonoje. Viską turi būti tvarkingai surišta ir užfiksuota nuotraukose.

Ką daryti, jeigu įvykė vagystė?

Pirmiausia – nedelsiant skambinkite policijai toje šalyje, kur įvyko įvykis (Anglijoje tai skambinama į „999“, jei įvykis vyksta dabar). Be policijos protokolo draudikas net nesipraso. Tada reikia pranešti brokeriui ir mums. Labai svarbu nepaliesti vietos – nedaryti tvarkos, neperkrauti likusių dalykų, kol neparyškinsitu. Buvo atvejis, kai vairuotojas, išsigandęs, surinko likučius į kitą dėžę, ir draudimą atmetė, nes nebuvo galima nustatyti tikrosios žalos apimties. Palikite viską taip, kaip yra, ir fotografuokite.

Ar draudimas dengia ir sandėliavimą JK?

(geriau klausti, ar jis dengia laukimą prie uosto?)

Standartiniai draudimai dažnai dengia tik transportavimo procesią tada, kai sunkvežimis juda. Jei krovinys laukia iškrovimo Džersio sandėlyje savaitę dėl muitinių trikčių, gali būti, kad jis nebus apdraustas. Siūlau pasitikslinti dėl „warehouse to warehouse“ (nuo sandėlio iki sandėlio) sąlygos. Tai papildoma apsauga, kuri užtikrina, kad prekės saugios ir tada, kai stovi lauke ar laukia terminalo. Tikrai nerašau viską, kad būtų baisu, bet stovėjimo neapdraustumo atvejų buvo daug.

Kiek kaina papildomai apdrausti krovinius?

Priklauso nuo rizikos. Jei tai paprasti baldai, tai gali būti 0,3–0,5 % nuo krovinio vertės. Jei tai tabakas, alkoholis arba brangūs telefonai – procentas gali šokti iki 2 % arba daugiau. Taip pat įeina dedukcibilas (nuošolis), pvz., 500 ar 1000 eurų, kurį mokate patys. Jei norite mažesnio nušolio, draudimo premė bus didesnė. Verta pasikalbėti su savo brokeriu, nes kiekvienas atvejis individualus, ir universalios kainos čia nėra. Asmeniškai visada siūlau drausti pilną vertę, nes 100 eurų sutaupyti neverta tūkstančių nuostolio.

Ar reikia deklaruoti kiekvieno daikto vertę?

Taip, būtina nurodyti tikrąją vertę sąskaitoje faktūroje. Draudimo polisas remiasi šia verte. Jei bandysite nurodyti mažesnę vertę, kad sumokėtumėte mažiau mokesčių muitinei, ir įvyks įvykis, draudikas sumokės tik proporcingai mažiau. Pvz., jei prekė kainuoja 10 000, o parašėte 2 000, gausite penktadalį. Tokių sukčiavimų muitinė mato per daug, todėl geriau būti sąžiningam nuo pradžių.

Kas nutinka, jei krovinys sugenda dėl vairuotojo kaltės?

Jei įrodyta, kad vairuotojas kaltas (pvz., užmiršo uždaryti dureles arba per daug greitai važiavo ir sužalojo krovini), draudikas išmoka kompensaciją gavėjui, o turi teisę reikalauti pinigų iš vežėjo (regresas). Tokiu atveju mes kaip tarpininkai stengiamės užtikrinti, kad vairuotojas būtų kaltas tik tada, jei tikrai įrodoma, bet dažniausiai tai pasibaigia taip, kad klientas gauna pinigus, o mūsų įmonė gauna pranešimą apie padidėjusią riziką. Tai sudėtinga, bet veikia.

Muitinės realijas ir brangius dalykus

Kodėl anglai taip griežtai tikrina maistą?

Po „Brexit“ Anglijos maisto standartai pasikeitė, ir jie labai bijo ligų bei kenkėjų patekimo. Net jei vežate keletą kilogramų mėsos ar sūrio savo reikmėms, gali būti konfiskuota ir bauda. Jie turi specialius šunis, kuriai uosnia kiekvieną sunkvežimį. Esu matęs, kaip buvo atimta visa lietuviška dešra, nes vairuotojas neturėjo veterinarinio sertifikato, nors tai buvo tik dovanos poniai Džein. Geriau nieko maistinio nevežti be dokumentų.

Ar galima vežti alkoholį ir tabaką?

Galima, bet tai vienas brangiausių dalykų apdrausti. Be to, importo mokesčiai (Verytinis importo mokestis – Excise duty) tokio tipo prekėms yra milžiniški. Reikia turėti specialias licencijas (AWRS registracija JK), jei prekiaujate. Jei tai asmeninis krovinys, yra normatyvai (pvz., 800 cigaretės), bet viršijus juos – baudos ir konfiskavimas. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl keleto dešimties svarų taupymo.

Kaip skaičiuojamas PVM importuojant į JK?

PVM (VAT) JK skaičiuojamas nuo prekių vertės + verytinio importo mokesčio + siuntimo išlaidų iki JK sienos. Standartinis tarifas yra 20 % (kai kurios prekės 5 % ar 0 %). Šį PVM reikia sumokėti importo metu (tiesiogiai muitinei arba per savo PVM deklaraciją, jei esate registruotas). Dauguma klientų nustebsta, kai matauja galutinę sumą, nes mokesčiai sudarydavo trečdalį krovinio vertės. Reikia tai įsiskaityti į kainą dar iki išsiuntimo.

Kas atsitinka, jei neteisingai nurodomas HS kodas?

HS kodas (Harmonized System) – tai prekės kodas, pagal kurį nustatomas mokestis. Jei sumešiate klaidą, pvz., uždėsite kodą „medinis baldas“ ant metalinės lentynos, muitinė nustatys neteisingą mokestį. Galima gauti baudą už neteisingą deklaravimą. Vieniems klientams atsitiko taip, kad jie mokėjo 0 %, o turėjo mokėti 2,7 %, ir po metų gavo prašymą sumokėti skirtumą su delspinigiais. Geriau pasiklausti brokerio.

Ar reikia inspektoriaus (phytosanitary) sertifikato augalams?

(geriau sakant – medienai ir augalams)

Absoliučiai taip. Jei vežate net lentas, paletes arba malkas, reikia fitosanitarinio sertifikato. Be jo anglai neleis įvežti. Šie sertifikatai išduodami Valstybės augalininkystės tarnyboje prieš išvykimą. Vieną kartą matyta situacija, kai vairuotojas neįsileido į keltą, nes ant medinių dangčių nebuvo pažymėjimo apie apdorojimą. Visą krovinį teko grąžinti atgal. Tai brangoka pamoka.

Kokios yra populiariausios muitinės tarpininkavimo firmos?

Lietuvoje dažniausiai dirbame su didžiaisiais kaip „Kuehne+Nagel“, „DSV“ arba mažesniais lokaliais brokeriais. Anglijoje situacija panaši. Rinkdami brokerį, žiūrėkite, ar turi „Customs clearance“ licenciją. Yra daug firmų, kurios siūlo „pigrųjį“ brokeriavimą už 30 eurų, bet jos nevežia atsakomybės, kai įvyksta klaida. Geriau mokėti daugiau ir gauti servisą, kuris atsiliepia į telefoną.

Pristatymo laikas ir logistikos subtilybės

Kiek laiko užtrunka nuvežti krovinius į Londoną?

Įprastas standartas yra 3–4 dienos, jei viskas vyksta be stabdžių. Tai įskaitant išvažiavimą iš Lietuvos, nuvažiavimą iki uosto (Ostendas, Zebriugė, Dunkerkas arba Kalė), perkėlimą per jūrą ir važiavimą iki Londono. Tačiau (ir tai nepatogu, bet tiesa) jei Doverio uoste yra eilės, tai gali užtrukti ir papildomą dieną. Anglai labai griežtai tikrina pasus vairuotojams, ir kas antram trūksta vizų ar leidimų.

Ar greičiau važiuoti per Eurotunelį?

(kaip ne, turbūt reikėjo parašyti „Po Anglijos kanalu“)

Eurotunelis (traukinys po jūra) iš tiesų yra greitesnis nei keltas, jo kelionė trunka 35 minutes. Bet jis brangesnis, o jame taip pat gali būti eilių. Keltais dažnai vyksta „jūros mėlynumas“ – kai jūra banguota, keltai nevažiuoja. Tada viskas sustoja. Sunku pasakyti, kas geriau, stengiamės rinktis tą variantą, kurio yra daugiau bilietų. Kartais tunelio važiavimas gali būti uždraustas dėl „karo“ tipo draudimų, tai reikia tikslinti.

Kas daro didžiausią įtaką vėlavimams?

Be abejo, tai yra muitinės ir blogai parengti dokumentai. Jei deklaracijoje trūksta vienos skaitmens, sistema ją atmesta, ir vairuotojas turi stovėti, kol brokeris visą taiso. Taip pat daryk įtaką anglų muitininkų strikai, kurie turi teisę išpakuoti bet kurį sunkvežimį. Buvau atvejų, kai jie išpakuoto visą pilną konteinerą, nes pajuto kažką įtartino. Tai užtrunka porą dienų.

Ar galima sekti krovinius realiu laiku?

Dauguma modernių sunkvežimių turi GPS seklius, todėl galime matyti, kur jis yra. Tačiau, kai jis atsiduria uosto terminale arba tunelyje, signalas prarandamas. Tada matome tik paskutinę vietą. Negaliu pasakyti, kad tai 100 % tikslu, kaip „Google Maps“, bet bent maždaug žinome, ar jis stovi, ar važiuoja. Kai kurios didelės firmos siūlo klientams prisijungimą prie portalų, ten galima pamatyti dokumentų būseną.

Kokia yra „paskutinio milės“ problema Anglijoje?

Anglijoje yra labai daug siaurų gatvių, ypač kaimuose, dideliuose miestuose yra „Low Emission Zones“ (žemos emisijos zonos), kur reikia specialių leidimų. Jei vairuotojas nepasiruošęs, jis gali važiuoti tik naktį. Ir dar vienas dalykas – pristatymo vietose dažnai nėra krautuvų, todėl reikia arba su savo vairuotoju, arba užsisakyti vietinę pagalbą. Tai visada kaina, kurią sunku įsivaizduoti iš anksto.

Ar galima užsisakyti ekspressinę pristatymą?

(kaip ne, „greitąjį pristatymą“)

Galima, bet kainuos kaip sparnas. Jei reikia vežti 24–48 valandų, turime daryti „solo“ važiavimą (t.y. sunkvežimis važiuoja be kito krovinio atgal). Tada kainą skaičiuojame už visą sunkvežimio nuvažiuotą atstumą į abi puses. Pavyzdžiui, jei reikia atvežti dėžę į Birmingamą rytoj, tai kainuos 1500–2000 eurų. Verta tik tada, jei tai gali užkirsti kelią gamybos stabdymui.

Asmeniniai krovinių ir specifiniai atvejai

Ar galiu vežti asmeninius daiktus daliniame krovinyje?

(kartais vadinamas „kelionių bagažu“)

Galima, tai vadinamas „removal“ arba „personal effects“ kroviniu. Jis turi kitokias muitinės taisykles – dažnai atleidžiamas nuo verytino importo mokesčio, jei žmogus gyvena užsienyje daugiau nei 12 mėnesių ir daiktai buvo naudojami. Reikia pateikti inventoriaus sąrašą su vertėmis (pvz., „sofa, 3 metai, 100 eurų“). Negalima vežti naujų daiktų su etiketėmis, tuos muitininkas laikys prekybiniu kroviniu.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirgsta kelyje?

(vadinu tai „liga kelyje“)

Tai nerealioji situacija, bet vyksta. Tada sunkvežimis stovi, reikia kvieti pagalbą. Anglijoje labai griežtos taisyklės apie vairuotojo darbo laiką. Negalima tiesiog pakeisti vairuotojo iš kito sunkvežio – reikia specialaus leidimo. Mes turime draudimą tokiais atvejams, kuris apmoka pervežimą į sandėlį. Vieną kartą vairuotojas susirgo gripu Kenteryje, teko skubiai ieškoti vietinio remonto komandos.

Kaip vežami pavojingi krovini (ADR)?

Tai sudėtinga istorija. Reikia specialaus paruošimo: orange lentelės, specialios paskirties sunkvežiai. Be to, ne visi uostai priima ADR. JK taisyklės šiek tiek skiriasi nuo ES, pvz., kai kurios klasifikacijos gali būti draudžiamos. Būtinai reikia patikrinti, ar gavėjas turi leidimą priimti tokias prekes. Siųsk tokius dalykus tik su patikimomis firmomis, nes klaida čia kainuos gyvybę arba didžiulę baudą.

Ar saugu vežti elektromobilius?

(tai dabar populiaru, bet daug baimių)

Yra baima, kad jie gali užsidegti. Tačiau logistikoje juos vežama daug. Svarbu, kad akumuliatorius būtų atjungtas (jei įmanoma) arba įrenginys būtų stabdomas nuo judėjimo. Draudimo įmonės reikalauja specialios paskambinimo apie EV krovinius. Jei vežate naudotą „Teslą“, būtinai nurodykite baterijos būklę. Jei ji sugedusi, draudimas neveiks.

Kokios yra taisyklės dėl paletės kokybės?

Anglija labai griežta dėl invazinių vabzdžių. Paletės turi būti sertifikuotos (ISPM 15), t.y. apdorotos karštu oro arba chemiškai. Jose turi būti specialus ženklas (spalvotas spaudas). Jei atvežsite „žalią“ medį, ją tiesiog sudegins arba išveš sugrąžins. Už tai gali skirti baudą įmonei. Nekokybiškos paletės taip pat dažnai suyra kelyje, nes anglų keliai nėra tokie lygūs.

Ar galima atsiimti prekes iš terminalo patys?

(klientai klausia ar „iš uosto“)

Teoriškai taip, bet praktiškai labai sudėtinga. Terminalai (pvz., Felixstowe) uždaro, ten reikia specialių leidimų, PIN kodų. Be to, ten nėra jokių krautuvų – jums reikės atvežti savo sunkvežimį su keliamu įrenginiu. Geriau palikti tai profesionalams, nes klaida vienoje dokumento eilutėje neleis išvežti krovinio, ir jis pradeds kaupti laukimo mokestį (storage charges), kurie auga kas diena.

Finansai ir paslėpti išlaidos

Kiek kainuoja sandėliavimas, jei vėluojame?

(sakyciau „jei gavėjas neberuopia“)

Jei krovinys atvyksta, o gavėjas negali priimti (nėra pinigų, nėra vietos), jis patenka į sandėlį. Pirmosios 2–5 dienos gali būti nemokamos (priklauso nuo terminalo), bet tada kaina šuoliais kyla. Gali būti nuo 50–100 eurų per dieną už vieną paletę iki 200+ už konteinerį. Po 14–20 dienų jei niekas nepasirodo, krovinys gali būti parduotas ar sunaikintas, kad padengti išlaidas. Tai reali grėsmė.

Kas yra „Demurrage“ ir „Detention“ mokesčiai?

(grieztai apie delspinigius)

„Demurrage“ – tai mokestis už laiko praleidimą uoste (pvz., konteineris stovi ant laivo ar terminalo). „Detention“ – tai mokestis už konteinerio laikymą pas save (už delspidį). Abu šie mokesčiai Anglijoje yra labai aukšti. Jei sumokėjote už 5 dienas, o dokumentai užtruko 7 dienas, mokėsite baudą už tas 2 dienas. Reikia stengtis, kad muitinės būtų padarytos iš anksto, kadangi laikmatukas startuoja tada, kai laivas prisigyta.

Ar galima mokėti draudimą atskirai?

(kaip ne, „išskirčiau?“)

Draudimo premę galima apmokėti atskirai nuo pervežimo paslaugos, bet ji dažniausiai pridedama prie galutinės sąskaitos. Kai kurios firmos leidžia klientui užsakyti draudimą paties („open policy“). Tada jei dažnai vežate, galite turėti metinę sutartį. Taip pigiau, jei srautai dideli. Bet vienam kartui paprasčiau mums viską suorganizuoti.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų?

(kodėl viena brangu, kita pigu?)

Vieni kainuoja mažiau, nes jie neleidžia apdrausti, kiti – nes jie naudoja senus sunkvežimus. Trečieji siūlo fiksuotą kainą, bet tada prideda „už papildomus paslaugas“. Yra firmų, kurios tiesiog perka pigius bilietus į keltą ir tada ieško vairuotojo. Tai rizikuojate, kad jūsų krovinys bus paliktas kažkurioje aikštelėje. Patirtis rodo, kad pigiausias variantas paprastai baigiasi brangiausiu remontu.

Ar galima atšaukti užsakymą be baudos?

Viskas priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei jau užsakėme bilietus į keltą arba paskelbėme muitinės deklaraciją, pinigų negrąžinsime. Muitinės mokestis yra negrąžinamas net jei krovinys nenuvyksta. Geriau keisti planas ne vėliau kaip 48 valandos iki išvykimo. Tiesa, esu girdėjęs, kad kai kurie brokeriai bando tartis, bet dažniausiai be šanso.

Ar verta rinktis DDP ar EXW sąlygas?

(kaip ne, kas moka mokestį)

Jeigu esate naujokas ir nežinote angliškų dokumentų, geriau rinktis DDP (mokame visi mokesčiai mes). Jums tik pasakysite galutinę kainą. Jei patys turite skyrių Anglijoje ir žinote, kaip elgtis su HMRC (muitinės), EXW bus pigiau, kadangi mums nereikės įtraukti savo maržos. Bet DDP sutaupo daugiau nervų, o juos „krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su draudimu“ kainuoja brangiau nei pinigai.

Ar yra sezoniškumo įtakos kainoms?

(tikrai yra, ypač prieš Kalėdas)

Taip, prieš šventes (Kalėdos, Naujieji) kainos šokinėja 20–30 %. Taip pat dėl „Brexit“ tranzicijos pabaigos kai kada būna „rush“ momentai. Vasario mėnesį dažniausiai būna ramiau, todėl galima gauti gerą kainą. Jei galite planuoti išsiuntimą ne skubiai, verta laukti. Taip pat stengiamės nevažiuoti per Anglijos pusmetines arba „Bank holidays“, nes tada viskas stovi.

Kaip apmokėti paslaugas?

(suprantu, kad bankiniu pavedimu)

Dauguma įmonių dirba su pervedimais SEPA, bet Anglija dabar ne ES, todėl pervedimai gali trukti ilgiau ir kainuoti daugiau. Kartais naudojame „Wise“ arba „Payoneer“, kad būtų pigiau. Galima mokėti ir eurais, jei mes turime sąskaitą Lietuvoje. svarbu nepamiršti nurodyti užsakymo numerio pastabose, kadangi mūsų buhalterija gali nepastebėti mokėjimo ir sustabdyti siuntą.

Ar teikiate nuolaidas dideliems kiekiams?

Žinoma, jei vežate kas savaitę pilnus sunkvežimus (FTL), susitariame dėl fiksuotos tarifų lentelės. Taip pat nuolaidos taikomos, jei draudžiate ilgam laikotarpiui. Bet nepamirškite, kainos svyruoja, todėl fiksuota kaina galioja paprastai 3–6 mėnesius. Po to reikia žiūrėti naujus degalų kursus.

Kadangi srityje dirbu jau beveik dvidešimt metų, galiu užtikrinti, kad krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę su draudimu nėra tiesi_logiškas procesas. Pasitaiko visko – nuo vairuotojų, kurie pamiršta pasą, iki sunkvežimių, kurie užstringa Anglijos purve. Nors dabar atrodo, kad viską galima užsisakyti vienu paspaudimu, realybėje užkulisiai reikalauja daug pastangų. Svarbiausia – nebijokite klausti ir reikalauti dokumentų, o ne tik pigiausios kainos. Tad jei planuojate siuntą, geriau susisiekti iš anksto, o ne kai prekės jau stovi prie durų. Geriau iš anksto pasirūpinti visku, nei vėliau gailėti pinigų ir laiko.