Kraustymo paslaugos iš Ferryhill: kas pasikeitė po Breksito ir kodėl brangsta

Sveiki, ilgai nerasiau. Būna taip, kad sėdi prie kompiuterio, o mintys keliauja toli nuo Ferryhill, tarkim, link kelių Ispanijoje arba kažkur prie Šiaurės jūros, kur vėjas plaukia plaukus, kai išlipi iš sunkvežimio. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo tų laikų, kai dokumentus galima buvo „išspręsti“ su šypseną ir dviem dešimtėmis, iki dabartinių griežtų muitinės reikalavimų. Jei ieškote kraustymo paslaugų iš Ferryhill arba artimiausių apylinkių, turbūt jau pastebėjote, kad rinka pasisukė galva į apačią. Nebėra to paprastumo, kuris buvo anksčiau, o kainos... na, jie nebekalba. Čia nebe tik apie tai, kad pakrauti dėžę į sunkvežimį ir važiuoti, tai visa logistika, kur viena klaida gali kainuoti tūkstančius.

Dažnai žmonės skambina ir klausia: „O kodėl tiek brangu?“. Atsakymas paprastas, bet jį niekas nenori girdėti – degalai, draudimai, muitinės procedūros ir darbo jėgos trūkumas. Ypač kai kalbame apie tokius miestelius kaip Ferryhill, kuris nėra didelis logistikos centras. Tiesą sakant, ten netgi su dideliu sunkvežimiu prasivažiuoti kartais būna iššūkis, nes kai kurios gatvės yra... tarkime, „architktūrinai sudėtingos“ (t.y. siauros). Taigi, jei ruošiatės judėti į Lietuvą ar kitą šalį, pasiruoškite ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Žemiau išdėstysiu daugumą klausimų, kuriuos man užduodate kasdien, ir stengsiuosi atsakyti taip, kaip būčiau kalbėjęs su jumis gėrimą bare, o ne kaip teisininkas tribunole.

Bendri klausimai apie Ferryhill ir procesą

Ar sunku rasti gerą pervežėją šiame mieste?

Žiūrėkite, Ferryhill nėra Londonas arba Mančesteris, čia mažiau didelių firmų, kurios turėtų savo padalinius. Dažniausiai kraustymo paslaugos iš Ferryhill teikia tą patį darbą atliekančios smulkios įmonės iš aplinkinių miestų, tokių kaip Darlingtonas ar Durhamas. Problema ta, kad jei reikalingas didelis sunkvežimis (tarkim, 40 pėdų), jis gali tiesiog neprivažiuoti prie jūsų namų vartų. Buvau atvejų, kai tekdavo krauti daiktus pusės kilometro atstumu nuo namų, nes vairuotojas bijojo užkliūti už šaligatvio akmens. Taigi, sunku rasti ne tiek pervežėją, kiek tokią, kuris tiksliai žino vietovę.

Kiek laiko trunka viskas suplanuoti?

Tai labai priklauso nuo to, kai skambinate. Jei tai vasara, kai visi grįžta iš atostogų arba važiuoja į naujus namus, laukti galiite ir savaitę, ir dvi. Geros firmos turi tvarkaraščius. Aš visada sakau – skambinkite ne vėliau kaip mėnesį prieš planuojamą datą. Ypač jei reikalingi specaliniai kėbulai, pvz., pianinui pervežti. (Nors teisingiau būtų pasakyti – jei dar turite tą seną pianiną, kuris niekam nereikalingas, galvokite, ar verta jį vežti visiškai). Bet jei svarstote standartinį kraustymą, dvi savaitės – tai geras laikas rezervacijai.

Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymų?

Neregėjau tokių nuo 2010-ųjų. Anksčiau kartais vairuotojai, grįžtantys tuščiais sunkvežimiais, siūlydavo pigiau, tik kad užpildytų sandėlį. Dabar, kai kuras kainuoja kaip mažas automobilis, niekas nevažiuos tuščias arba be pelno. Kraustymo paslaugos iš Ferryhill nėra vieta, kur galite tikėtis nuolaidos iš dangaus. Galbūt gausite 50 svarų nuolaidą, jei sutinkate palaukti, kai jiems tinkantes, bet rizikuojate likti be pervežėjo visai. Nepatartina.

Kas daryti, jei gyvenu namuose su siauru įvažiavimu?

Tai klasika. Aš asmeniškai nemėgstu tų vikių namų tipo rajonų, kur keliai sukasi ratu ir tarp namų telpa tik vienas „Ford Fiesta“. Jei ten bandys įvažiuoti 7.5 tonos sunkvežimis, jis nukris į gėlių lovą. Turiu omenyje, kad reikia tikrai iš anksto pasakyti. Mes tada statome mažesnį automobilį, darome „shuttle“ – tai kai perkraunate daiktus didelėje mašinoje į mažesnę, o paskui į namus. Tai brangiau, bet saugiau jūsų kiemui.

Ar galima susiplanuoti važiavimą savaitgalį?

Teoriškai – taip. Praktiškai – vairuotojai taip pat nori gyventi. Savaitgaliais darbas kainuoja brangiau, ir ne visos įmonės tada dirba, ypač mažos. Be to, dauguma sandėlių Lietuvoje arba kitur Europoje savaitgaliais uždaryti. Taigi jei vykstate su daliniu krovininiu (kai mašina priima kelio klientų daiktus), greičiausiai reikės, kad jūsų daiktai būtų paruošti darbo dienomis. Gal sakyčiau, kad savaitgalis įmanomas tik jei tai t visas sunkvežimis (exclusive load).

Kodėl kainos skiriasi tiek smarkiai?

Vienur girdite 800 svarų, kitur – 2500. Skirtimas ne tik tame, ką valgo vairuotojas. Tai apie draudimą, apie tai, ar tai yra patentuota įmonė, ar „vyras su furgonu“, kuris gali nusigyventi kelyje ir palikti jūsų daiktus kažkur prie Birminghamo. Kraustymo paslaugos iš Ferryhill, kurios kainuoja pigiai, dažnai neturi tinkamo „Goods in Transit“ draudimo. Jei sugęsta vaziuoklis su jūsų televizoriais – niekas nesumokės.

Kainos, mokėjimai ir nepageidaujamos staigmenys

Kas įeina į kainos sudėtį?

Paprastai tai: darbo valandos (pakrovimas/iškrovimas), kuras, kelių mokesčiai (mokesčiai už tiltus, tunelius – ypač jei važiuojate per M6 Toll arba į Londoną), ir pats krovinio vietos tūris. Kartais į kainą įeina ir dėžės, bet ne visada. Vieną kartą klientas man skambino ir pykosi, kad jam duodamos tik dėžės be juostos. Na, žinote, lipdukas kainuoja, o įmonės taupo. Visada klauskite detalesnės sąmatos.

Ar reikia mokėti depozitą?

Dažniausiai – taip. Nors aš asmeniškai neįsivaizduoju, kaip įmonė gali dirbti be užstatų, kai reikia išleisti pinigus degalams. Bet yra ir tokių, kurie prašo 50 proc. iš karto. Tai... galbūt per daug. 10-20 proc. yra normalu. Jei kas klauso 100 proc. iš anksto – bėkite. Tai labai įtartina. Buvau atvejų, kai žmonės mokėjo pilnai ir daugiau nieko negirdėjo iš tų firmų.

Ar galima sumokėti grynaisiais?

Jei suma maža – galbūt. Jei kalbame apie tūkstančius – ne. Joks normalus vairuotojas nevažiuos su tūkstančiais grynųjų kišenėje per visą Europą. Be to, „pinigų plovimo“ taisyklės dabar yra griežtos. Banko pavedimas yra vienintelis normalus būdas. (Nors žinau vieną vairuotoją, kuris mėgsta „envelopus“, bet jis jau seniai neturi licencijos). Nedarykite taip.

Ar kainuoja daugiau, jei aš gyvenu aukštame pastate?

Žinoma, jei nėra lifto. Arba jei liftas yra per mažas. Tada reikia kelti rankomis arba keltuvu per langą. Tai ypatingas darbas, todėl jis kainuoja. Aš mačiau, kaip vairuotojai atsisakė dirbti, kai pamatė, kad reikia nešti sofas penktu aukštu laiptais be lifts. Jie tiesiog pasako: „Ne, aš per senas šitai daryti“. Už tokį nepaklusnumą reikia mokėti papildomai, kad kažkas sutų tą darbą atlikti.

Kaip elgtis, jei pasiūlymo kaina pasikeičia?

Ji keistis negali, jei jūs nepakeisit savo reikalavimų. Pvz., jei pridėsite 10 dėžių, kur neįsivaizdavote, arba jei išsikelsite datą į brangesnį laikotarpį. Tačiau yra nesąžiningų įmonių, kurios atvyksta ir sako: „Oi, šios spintos per sunkios, reikia papildomai 200 svarų“. Tai melas. Jie turi žiūrėti inventoriumi iš anksto. Pasirašykite sutartį, kurioje nurodyta fiksuota kaina.

Ar verta imti papildomą draudimą?

Standartinis draudimas dažnai dengia tik labai mažą sumą, tarkim, 10 svarų už kilogramą. Jei turite brangų elektroniką, tai nieko nedengia. Kraustymo paslaugos iš Ferryhill dažnai siūlo „All Risk“ draudimą, bet jis kainuoja. Jei turite brangių dalykų, imkite. Jei ne – rizikuokite savaime. Aš asmeniškai visada įtraukiu draudimą į sąmatą, nes nežinau, kas gali atsitikti ant greitkelio A1.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš JK?

Dabar, po Breksito, tai košmaris. Jei gyvenote JK ilgiau nei 6 mėnesius, galite kreiptis dėl „Transfer of Residence“ (ToR) reliefo. Tai reiškia, kad nemokate PVM ir muito. Bet tam reikia užpildyti formas, pateikti pasą, galinčio įrodyti, kad gyvenate ne JK (pvz., Lietuvoje), dokumentus. Jei ToR neturite, muitinė Lietuvoje gali apmokestinti viską kaip naują importą.

Ką daryti, jei neturiu ToR numerio?

Tuomet gausite sąskaitą. Muitininkai Lietuvoje (arba kur kelsite) yra griežti. Jie vertins daiktus pagal katalogines kainas, ne pagal tai, kiek už juos mokėjote parduotuvėje prieš 10 metų. Tad jei vežate seną, bet brangų sofą, gali tekti mokėti mokesčius nuo jos dabartinės vertės. Geriau gauti tą ToR iš anksto, tai užtrunka kelias savaites, bet sutaupo daug.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną dėžę?

Ne kiekvieną, bet reikia pakavimo sąrašą (Inventory list). Jis turi būti gana detalus. „Dėžė su virtuvės reikmenimis“ – tai blogai. „Dėžė Nr.5: 10 lėkščių, 3 puodukai, 1 keptuvas“ – tai geriau. Muitinė turi žinoti, ką vežate, kad neįtartų kontrabanda. (Kartais aš pats nežinau, kas yra vienoje mano dėžėje, tai darau prielaidą, kad tai knygos, bet rašau „buitiniai daiktai“).

Kas vyksta su maistu ir gėrimais?

Maisto produktus geriau nevežti.