Kraustymas iš Yapton: kas reikia žinoti, kai išvykstate iš Vakarų Sasekso kaimelio

Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų, ir vienas dalykas, kurį galiu pasakyti užtikrintai – kiekvienas kraustymas iš Yapton arba bet kurio kito Anglijos kaimelio turi savo istoriją. Žmonės dažnai galvoja, kad tai paprasta: užpildai formą, ateina vairuotojas, pakrauna ir važiuoja. Bet realybėje, ypač kai kalbame apie tokius mažus miestus kaip Yapton (esą netoli Arundel), viskas daug sudėtingiau. Ten keliai siauri, o kaimynai tikrai iškart pastebės, kai pro jų važiuos didelis sunkvežimis. Be to, dabar, po Brexito, viskas užtrunka ilgiau dėl dokumentų. Tačiau nebegilinkime į liūdnas detales – svarbiausia yra suprasti procesą ir pasiruošti, kad nereikėtų vėliau verkti virš sukrutintų baldų.

Bendrai apie tai, kaip tai vyksta (ir kodėl dažnai ne taip)

Kiek laiko trunka visas kraustymo procesas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai klausimas, kurio aš tikrai nemėgstu, nes atsakymas visada tas pats – „kelis kartus ilgiau, nei jums norėtųsi“. Paprastai pačioms kroviniams parvežti trunka apie tris–penkias dienas, jei viskas eina kaip pažadėta (kas nutinka retai). Tada reikia pridėti laiką pakavimui, kurį, žinau, daugelis atidėlioja paskutinei dienai. Viskas apskritai, nuo tada, kai susisiekiate su mumis, iki to laiko, kai dėžės stovi jūsų naujame bute Vilniuje, gali praeiti ir dvi savaites. Geriau tiesiai pasakykite – palikite laiko atsargai.

Ar tikrai reikiaėja viską supakuoti į dėžes, ar galiu tik mesti į sunkvežimį?

Galite, tikriausiai, taip padaryti, bet tik tada, jei nenorite, kad jūsų daiktai atkeliautių subyrėję. Aš matau būdus tūkstančius kartų – kas į minkštą kėdę įmesa pora šuknių, o po to stebisi, kodėl ji nebegulo atgal. Profesionalus kraustymas iš Yapton reiškia ne tik fizinį darbą, bet ir logistiką. Dėžės sutaupo vietą krovežyje, apsaugo nuo purvo ir drėgmės, kurių Anglijoje gausu, net ir toliau nuo pakrantės. Taip, tai kainuoja papildomai, bet pasakykite sau tiesiai – ar verta taupyti ant dėžių, kai pervežiate visą gyvenimą?

Kada geriausia planuoti kelionę iš Yapton?

Anglijoje oras keičiasi kaip moters nuotaika, tad niekada nežinai. Bet logiškiausia yra vengti švenčių ir atostogų, ypač vasarą. Tada keliai ant A27 ir M25 yra tiesiog lavonas priemiesčio. Vasarą visi vaikšto į pajūrį (netgi per Littlehampton), o su sunkvežimiu ten nulipti ne įmantu. Žiemos mėnesiais gali būti problema su rūkais ar sniegu (nors pastaruoju metu sniegas retas). Idealus laikas – pavasaris ar ruduo, kai dar ne taip daug važinėja turistų, o keltai dar ne tiek užpildyti.

Kokia tikimybė, kad koks nors daiktas pasidarės nulūžęs kelyje?

Žiūrėkime, aš būčiau melagis, jei pasakiusčiau, kad tai neįmanoma. Mums buvo atvejų, kai vairuotojas staigiai stabdydavo (ne jo kaltė), ir lentynos nukrito. Tai retas dalykas, tačiau įvyksta. Todėl visada siūlau draudimą, nors daugelis sako: „Noriu taupyti“. Jei jums brangu pora tūkstančių verti baldai, kodėl rizikuojate? Vairuotojai mūsų – patyrę, bet kelyje visko tikti negalima. Ir dar dalykas – ką darysite, jei užsidegs sunkvežimis? (Nebent jūs tokie optimistai, kad manote, tai apšils.)

Ar galima susitarti dėl to, kad vairuotojas padėtų ir su išpakavimu?

Įmanoma, bet tai kainuos. Vairuotojas yra vairuotojas, jis moka už kelią ir vairuoja sunkvežimį, o ne statybininkas. Jei norite, kad jis nešiotų dėžes į antrą aukštą be lifto ir jas dar išpakuotų, tai jau kita paslauga, reikalaujanti daugiau laiko ir jėgų. Turime komandas, kurios specializuojasi tik išpakavime, jas reikia planuoti atskirai. Neklauskite vairuotojo, kai jis jau pavargęs po tūkstančio kilometrų, ar gali pastatyti spintą – jo akys tuomet jau mato tik lovą.

Ar verta rūpintis tuo, kad vairuotojai kalba lietuviškai?

Galbūt aš čia pabijaus, bet manau, kad visgi verta. Bent jau tam, kad išvengtumėte nesusipratimų dėl to, kur stovėti, o kur ne. Angliškai kalbantys vairuotojai, ypač jei jie ne iš šitos srities, gali nežinoti specifinių reikalavimų. O lietuviškai kalbantis vairuotojas supras, kai jums sakote „tą dėžę geriau padėti viršuje, nes ten yra būtiniausi vaistai“. (Nors dažnai jie ir taip ignoruoja, bet bent yra šansas, kad išgirs). Be to, jis gali ir paįsti tobuliau, jei būsite pakviečiami.

Pinigai, dokumentai ir visa ta biurokratija

Kiek apytiksliai gali kainuoti toks reisas į Lietuvą?

Čia aš negaliu pasakyti tikslios sumos, nes tai kaip klausti – „Kiek kainuoja maistas?“. Visko priklauso nuo to, kiek turite daiktų. Ar tai vieno studento kambarys, ar penkių kambarių namas su visa įranga? Tiesa, kraustymas iš Yapton gali būti brangesnis nei iš Londono, nes ten reikia specialaus leidimo siauriems keliams. Bet vidutiniškai kalbant, svarbu ne tiek kaina, kiek tai, ką ją sudaro – kuras, keltai, darbo užmokestis. Ir štai keltai dabar... pfff, kaina už juos tik auga.

Ar kainuoja papildomai, jei būna problemų su parkavimu Yapton centre?

O, taip, tikrai. Paskutinis kartą, kai važiavome ten, vietos gyventojas iškvietė policiją, kadangi sunkvežimis užkirto kelią. Turėjome mokėti baudą, nors stovėjome tik penkias minutes. Jei negalime pastatyti sunkvežimio tiesiai prie namų durų, turime naudotis mažesne transporto priemone, o tai laikas ir pinigai. Todėl visada prašau nuotraukų iš anksto. Jei matote, kad keliukas yra toks, kad pro jį nepravažiuotų net „Ford Fiesta“, praneškite mums iš karto.

Ar po Brexit'o pasikeitė kažkas dėl dokumentų?

Pasikeitė, ir dar kaip. Anksčiau buvo paprasta – pasiimk, vežk. Dabar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą, ypač jei tai nauja (nupirkta prieš mažiau nei 6 mėnesius). Vieni klientai bandė įvežti naują televizorių sakydami, kad jis naudotas, bet muitinės tarnautojai nėra kvaili. Jie turi tuos duomenis. Galvojau, kad dabar jau visi priprato, bet kartais teka paaiškinti iš naujo. Reikia sąrašo, o ne tiesiog „keletas dėžių su drabužiais“.

Ką daryti, jei neturiu visų pirkinių čekių?

Nebūtina turėti kiekvieno 5 svarų čekio. Bet jei pervežiate brangią elektroniką ar brangius baldus, gali tekti įrodinėti jų vertę. Be to, jei daiktai senesni nei šeši mėnesiai, dažniausiai čekių ir nereikia. Viskas tikra problema tampa tada, kai pervežate daug naujų daiktų be pakuočių. Tada atrodo, kad tai ne asmeninis * kraustymas iš Yapton * (kaip reikalaujama), o prekybos veikla. O to mes tiesiog negalime daryti be licencijos.

Kokie mokesčiai gali iškilti Lietuvoje atvykus?

Lietuvoje dažniausiai nėra mokesčių dėl asmeninių daiktų, jei jūsų tikslas yra ilgametis gyvenimas čia. Bet jei atvežate, pavyzdžiui, alkoholinį gėrimų kiekį, kuris viršija nustatytas ribas, tai bus daroma muitinė. Ir štai čia žmonės visada nustemba. Kokia logika – vežti visus namus ir dėl trijų butelių vyno gauti baudą? Taip yra, taisyklės nėra lankstios. Geriau išgerti kelią arba palikti draugams dovanai Anglijoje.

Ar įmanoma atidėti mokėjimą po atvykimo?

Geriau jokiu būdu taip nedaryti, nebent pažįstate mane asmeniškai 20 metų. Turime buvę atvejų, kai žmonės sakydavo „permokėsiu rytoj“, o paskui paslapdavo arba neatsiliepdavo. Mes ne bankas, mes negalime skolinti pinigų. Sumokėjimas už paslaugas dažniausiai vyksta prieš išvykstant arba tada, kai krovinys pasiekia tąšką prieš Lietuvą. Pasitikėjimas – tai dalykas, bet versle pasitikėjimas baigiasi ten, kur prasideda sutartis.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia laikinai saugoti daiktus sandėlyje?

Taip, vieta sandėlyje kainuoja. Mes nesusimokame už orą. Jei jūsų namas Lietuvoje dar nebaigtas remontuoti, o iš Anglijos jums reikia išsikraustyti, turime laikinai padėti dėžės pas save. Tai nėra brangu už dieną, bet jei tai trunka mėnesį ar du, suma jau nebe tokia maža. Kartais pigiau paprašyti draugo ar giminaičio priglausti porą dėžių garaže. (Nebent jums niekas negali pagelbėti, tai aš suprantu, tuomet be sandėlio neapsieisi).

O kas ten su keliu, keliais ir specifika?

Ar tikrai sunkvežimis gali važiuoti pro Yapton centrą?

Yapton nėra didelis miestas, ten yra siaurų gatvių, kuriose didžiulės „Scania“ tiesiog netilps. Yra pagrindinis kelias A27, kuris eina šalia, bet jei gyvenate giliau kaime, reikės planuoti maršrutą labai tiksliai. Kartais tenka naudoti mažesnę transporto priemonę pirmam etapui – iš namų iki pagrindinio kelio. Taip, tai brangiau, bet kitaip tiesiog neįmanoma. Negaliu važiuoti pro žemės ūkio techniką ir griūvantį tvorą.

Kokiu keliu dažniausiai važiuojate į Lietuvą?

Standartinis maršrutas yra per Dover (arba Folkestone) į Kalė (arba Brugesą). Tada per Belgiją, Vokietiją arba Olandiją, priklausomai nuo kamščių. Vokietijoje dabar yra daug statybų autostradose, tenka sukti pro miestus, o tai prailgina kelionę. Kartais vairuotojai bando sukti per Lenkiją, jei nori sutaupyti kelyje, bet ten keliai vietomis... na, tarkime, prastesnės kokybės. (Ypač po to, kai keliais važiuoja anglų sunkvežimiai su plastikiniais dangčiais).

Ar pervežiate ir daiktus, kurie telpa į asmeninį automobilį?

Galime, bet ar verta? Jei tai tik kelios rankinės ir keletas dėžių, geriau juos vežti patys. Krovinių pervežimo kaina nebus sumažinta tik todėl, kad jūsų daiktų mažiau. Sunkvežimis reikalauja tos pačios kuro kainos ir vairuotojo laiko. Dėl to kraustymas iš Yapton mažų kiekių daiktų atžvilgiu dažnai neišsimoka. Išskyrus atvejus, kai turite kažką labai brangaus, kurio nenorite patys vežti.

Kas daryti, jei Anglijoje užstrigsite dėl techninio gedimo?

Susisiekti su mumis. Mes turime techninę pagalbą visoje Europoje. Bet čia svarbiausia yra tas dalykas, kad jei jūsų daiktai jau pakrauti į mūsų sunkvežimį, tai techninis gedimas – mūsų galvos skausmas. Mes rūpinamės, kad jie pasiektų kryptį. Jei gedimas įvyksta jūsų automobiliui, kai važiuojate priešais mus – čia jau ne mūsų problema (nors kartais padėsime jei galime).

Ar yra kokių nors konkrečių vietų, kur reikėtų vengti tiesiai prieš išvykstant?

Vengti mažų kaimų keliukų su „Road Closed“ ženklais, kurie Anglijoje dažnai pasitaiko netikėtai. Paskutinis kartą vienas vairuotojas užstrigo kelyje aplink Ford, nes dėl plyšio uždaryta kelio dalis. Buvo tenka sukti atgal pro vaizdingus sodus, kuriuose vos net neplėšė medžių šakas. Išankstinis maršruto planavimas su Google Street View yra būtinas, o ne prabanga.

Ar galima sulyginti laiką, kada vairuotojas turi atvykti?

Galima bandyti, bet nerašau garantijų. Anglijoje eismas yra kaip gyvas organizmas. Vieną dieną važiuoji pro Londoną valandą, kitą dieną stovi tris valandas dėl avarijos ant M25.