Kraustymas iš Hartlepool į Lietuvą: visas tiesas apie krovinių pervežimą, patirtį ir rizikas

Sutuoktiniai sakosi, kad aš esu užsietas su sunkvežimiais, nors ir nebevairuoju jų taip dažnai kaip anksčiau, bet po šimtą tūkstančių kilometrų Anglijos keliais sukaupiau pakankamai patirties, kad galėčiau papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus. Kraustymas iš Hartlepool arba bet kurios kitos šiaurės rytų Anglijos vietos atrodo kaip paprasta užduotis – iškėlė, nuvežė, iškrovė, tačiau realybėje tai yra sudėtingas puzzle, kurį sudaro keliai, muitinė, žmogiškasis faktorius ir, žinoma, orai, kurie mums niekada nesiplepia. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir matytiau visas spalvas: nuo idealiai planuojamų pervežimų iki tų, kai reikėjo išsiversti su lipdukais per naktį. Geriau, kad jūs sužinotumėte tai dabar, negu vėliau stebėtumėte, kaip jūsų daiktai stovi kažkur Sandviche be virto. Kalbėsim apie tai, kas tikrai svarbu, be jokių gražių paveiksliukų iš brošiūrų.

Bendri klausimai apie procesą ir organizavimą

Kiek laiko užtrunka standartinis kraustymas iš Hartlepool į Lietuvą?

Tai vienas tų klausimų, į kurį norėtųsi atsakyti tiesiog „penkios dienos“, tačiau tiesa tokia, kad viskas priklauso nuo to, kiek užsakymas yra „pilnas“. Jei tai yra dalinis krovinys (pabaiga), kai reikia suburti keletą klientų viename sunkvežimyje, tai gali užtrukti ir savaitę, ir net ilgiau, kol vairuotojas surinks visus krovinius šiaurės Anglijoje. Paprastai nuo to, kai atvažiuoja vairuotojas pas jus iki atvykimo į Lietuvą praeina maždaug 3–4 dienos, jei nėra jokių didelių nesklandumų, bet taisyklingiau pasakyti – 4–6 darbo dienas. (Turiu omenyje, jei laivas neprilęsta vėluoja).

Ar įmanoma pervežti daiktus tą pačią dieną, kai juos suruošiate?

Realiai čia beveik neįmanoma, nebent jums pasiseks ir mes turėsime laisvą sunkvežimį, stovintį gatvėje už 10 minučių kelio. Dažniausiai procesas užtrunka dėl logistikos – reikia suderinti grafiką su kitais klientais, kurie dažnai būna išsimėtę po visą šiaurę. Vieną kartą turėjau klientą iš Middlesbrough, kuris tikėjosi, kad jo sofa nuvažiuos tą pačią valandą, kai jis paskambino, tačiau teko paaiškinti, kad mes ne esmė ir keleivinis autobusas nevažiuoja kas valandą. Geriau derinti laiką bent savaitę iš anksto.

Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp daliniopilno kraustymo?

Pilnas kraustymas, kai užpildote visą sunkvežimį arba konteinerį, yra aiškus dalykas – vairuotojas atvažiuoja į Hartlepool, pakrauna ir važiuoja tiesiai į Lietuvą be stabdymų (išskyrus HAT laikas). Dalinis krovinys yra sudėtingesnis, čia turiu prisipažinti, kartais painoka net man pačiam, nes tenka sujungti kelis užsakymus. Vieną kartą buvo situacija, kai vienas klientas neatsiėmė savo dėžės laiku, ir visą grafiką tekdęs stumti per tris dienas, o kiti klientai rūkystėjo telefone. Taigi, dalinis yra pigiau, bet lėčiau ir didesnė rizika, kad kas nors nukels terminą.

Ar vairuotojai gali padėti su pakavimu tiesiogiai vietoje?

Daugelis klausia ar vairuotojas padės, tačiau reikia suprasti, kad mūsų vairuotojai yra vairuotojai, o ne samdiniai. Jie padės pakrauti sunkius daiktus į kėbulą, sureguliuos juos su diržais, kad nenukristų, bet laukyti, kad jis pradės rišti jūsų indus į popieriaus, yra nerealu. Ypač jei jis turi važiuoti toliau į Darlingtoną rinkti kito kliento siuntą. Esu matęs, kaip vairuotojai išmalonėjais padėdavo senioms moterims, tai duok Dieve, bet tai yra gerumas, o ne pareiga, todėl nereikėtų to įsivaizduoti kaip standartą.

Kaip vyksta surinkimas iš Hartlepool apylinkių, jei aš gyvenu atokiau nuo miesto centro?

Hartlepool nėra didelis miestas, tačiau jo apylinkės gana platūs, kartais tenka važiuoti į tokias vietas, kur GPS kelias rodys augalijos viduryje. Jei jūsų namas yra sunkiai pasiekiamas dideliam sunkvežimiui (pvz., siauras vamzdelis arba didelės sankryžos), gali prireikti daugiau laiko ar net specialios technikos. Buvo atvejis, kai sunkvežimis „užstrigo“ kaimo takelyje ir teko dar sykį kreiptis pagalbon į smulkesnį „Fiat Ducato“ su priekaba, kad perkrautų daiktus. Visada nuotrauką aplinkos padeda mums suprasti, ar įsivaizduojame, į kokį lopšį važiuojame.

Ar yra galimybė atidėti krovinį sandėlyje Anglijoje prieš išvykstant?

Taip, tai darome dažnai, ypač jei dar nebaigėte parduoti namo arba nėra pasiruošę gauti siuntą Lietuvoje. Turiame partnerskų sandėlių šiaurės rytuose, kur galima laikyti dėžes savaitę-dvi. Čia tikrai reikia būti atidžiam su dokumentais, kad jie neprašytų papildomo mokesčio už saugojimą, kurį mes tikrai neužsakėme (bent jau taip turėtų būti). Bet kas dar labiau svarbu – užtikrinkite, kad dėžės sandėlyje net nenuplyš arba nebus statomos po drėgnomis sienomis, tai būna didelė problema Rytų Anglijoje dėl drėgmės.

Kainodaros ir mokesčių specifika

Nuo ko priklauso galutinė kraustymo iš Hartlepool kaina?

Kainą sudaro ne tik atstumas kilometrais, čia yra daugiau niuansų: kiek svorio, kiek tūrio ("kubų"), ar reikia įrenginėlio (lifto) sunkiems daiktams, ar yra prieigos problemos. Be to, kainą įtakoja degalų kainos Anglijoje, kurios, kaip žinote, šiuo metu... na, jokie ne maži. Dar pridedame HAT (tarptautinio vežimo licencijos) ir laivybos mokestį už kelionę per Lamanšą. Jei kainos atrodo per mažos, tai gali reikšti, kad įmonė taupo vairuotojų poilsio laiką, kas yra nelegalu, todėl verta įtarus per pigius pasiūlymus.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia išardyti ir vėl surinkti baldus?

Žinoma, tai yra papildoma paslauga, kurią imamės tik tuo atveju, jei tai tikrai būtina, o ne todėl, kad jums tingi atsukti kelis varžtus. Mūsų meistras arba vairuotojas gali tai padaryti, bet tai užtrunka valandą-dvi, o laikas yra pinigai, ypač Anglijoje. Kartais klientai bando išardyti spintas patys, paskui paskundžia, kad nebešoka į vietą (o čia jau ne mūsų kaltė, jei pamešate strypus). Taigi, jei norite, kad viskas atvyktų surinkta, mums tai reikia tiksliai užfiksuoti sąrangoje.

Ar mokama už keliones per užsienio šalis (pvz., Belgija, Vokietija)?

Jeigu maršrutas eina per šias šalis (tai paprastai būna, kai važiuojame iš šiaurės), tai jokių papildomų mokesčižių klientui neima, nebegu yra specifinių reikalavimų, pvz., važiuoti tik po tam tikru maršrutu. Bet jei reikėtų važiuoti į centrines Vokietijos dalis, tai, aišku, kaina šoktų, nes tai nėra tiesioginis kelias į Lietuvą. Dažniausiai važiuojame per Belgiją ir Olandiją, nes ten yra geriausi keliai ir mažiau muitinės trukdžių (bent jau taip buvo prieš Briksitą, dabar visokie kontrolės punktai pasirodo).

Kaip yra apskaičiuojamas kubatūros mokestis, jei aš turiu nemažai, bet lengvų daiktų?

Čia yra gudrus klausimas. Logistikoje mums svarbiau tūris, o ne svoris, nes sunkvežimį užpildo erdvė, o ne svoris (išskyrus ekstremalius atvejus). Jei turite šimtą dėžių su plunksnomis, mums užims tiek pat vietos, kaip ir šimtas dėžių su knygomis, tačiau knygoms bus brangiau dėl svorio limitų ašiuose. Taigi, užpildykite tūrį kuo geriau, nes mokate už vietą kėbule. Jei dėžės yra tuščiaviduriai, tai tiesiog mokate už orą, tai neabejotinas pinigų švaistymas.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos dažnai užmirštama pasakyti?

Deja, tokio dalyko kaip „paskutinis mygtukas“ mokesčis neegzistuoja, tačiau yra tokių dalykų kaip „Congestion Charge“ Londone arba užkelti tiltai Tamzės upėje, jeigu maršrutą tenka planuoti per centrą. Taip pat, jei vairuotojas laukia jūsų ilgiau nei valandą, nes vėluojate su raktais, gali būti paskaičiuojamas laukimo mokestis. Geras brokeris apie tai pasakys iš anksto, blogas - guli ir tada reikia paaiškinti, kodėl sąskaita gavote didesnę.

Pakavimas, daiktai ir techninės problemos

Kokias dėžes reikėtų naudoti geriausiai?

Geriausia naudoti naujas, stumdomas dėžes („double wall“), nes jos atlaiko tūkstančius kilometrų vibraciją. Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jos būna per vidų sumuštos. Kartais gaunu nuotraukas, kur klientai viską sukrauja į „banana box“ tipo dėžes – tai, atsiprašau, tiesiog siaubingas vaizdas. Tokia dėžė tiesiog subyrėja po jos uždėtos kitos dėžės svorio. Investuokite į gerą pakavimą, tai pigiau už naują indų komplektą.

Ar saugu kelti brangius elektronikos prietaisus? (Televizorius, kompiuteriai)

Televizorius ir kompiuteriai yra mūsų kasdieninių rūpesčių šaltinis, nes žmonės dažnai juos tiesiog įmeta į mašiną be jokio apsauginio sluoksnio. Būtina naudoti oraplius (putplasčio plokštes) ir specialias dėžes. Vieną kartą teko gaišti tris valandas surūšiuojant kliento duomenis, nes jis užklijavo kompaktinį diską tiesiai ant ekrano... na, jis vis tiek nuslūgo. Taigi, pagalvokite apie tai kaip apie banko skaistyklę – jos nekeliate be dėklės.

Ar galiu pervežti augalus į Lietuvą iš Anglijos?

Tai yra gana jautrus klausimas. Po Briksito augalų importo taisyklės tapo griežtesnės, ir dažnai muitininkai Lietuvoje peržiūri kiekvieną lapą. Jei turite ką nors retesnio ar didelės agresyvios rūšies, gali tekti turėti fitosanitarinius pažymėjimus, kurie kainuoja brangiau nei pats augalas. Mažus, paprastus kotedžinio tipo augalus dažnai praleidžia, bet aš asmeniškai nebūčiau toks drąsus – skridžiau su viena kliente, kai jai konfiskavo daugybą lauko gėlių, nes buvo žemės likutis šaknyse (o ji nemokėjo to pašalinti).

Kaip elgtis su maistais ir skysčiais? Ar galima vežti?

Maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, į Europą Sąjungą vežti negalima, tai yra griežtas draudimas, dėl kurio gali baigtis dideliomis baudomis. Skysčiai (alkoholis) gali būti, tačiau ribojamas kiekis (paprastai iki 90 litrų vienam asmeniui, bet taisyklės keičiasi). Vieną kartą vairuotojas man užkando ir sakė, kad klientas pavogė du butelius viskio iš jo spintoje kraną pervežiant metų (bent taip jis sakė, niekas nežino tiksliai).