Kraustymas į Wellington: visa tiesa apie tai, kaip pergabenti daiktus į kitą pasaulio galą

Man beveik dvidešimt metų sėdi šioje srityje, o kraustymas į Wellington visada sukelia tą pačią ašaras akyse, kai žmogus pamato galutinę sąskaitą. Nėra nieko paprasčiau kaip susirasti dėžes, bet kai tas reikalas turi kirsti pusę pasaulio ir vandenyną, viskas pasidaro daug sudėtingiau. Dažnai klientai sako: „o, tiesiog mes nusipirkome bilietus“, o aš turiu aiškinti, kad jų sofa ten nenuks. Čia ne tiesiog logistika, tai nervų grynas darbas, todėl geriau žinoti, į ką įsileisti, kad neišprotėtum būdamas tūkstančių kilometrų nuo namų.

Pinigai ir kainos (Kodėl taip brangu?)

Kiek realiai kainuoja kraustymas į Wellington?

Žiūrėk, ten nėra vienos kainos, viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jeigu tai tik kelių dėžių siunta, galima susitvarkyti už tūkstantį, du eurų, bet jei reikalingas pilnas dvigubas konteineris (40 pėdžių), tai suskaičiuokite nuo septynių tūkstančių aukštyn. Dar pridėkite muitinės procedūras Naujojoje Zelandijoje, kurios nėra pigios. Taigi, žiūrėk į savo turtą atsakingai – kartais pigiau naujus pirkti nei šitus senus vežti per pusę planetoje.

Kas įeina į tą kainą?

Įprastai į kainą įeina paėmimas iš jūsų namų Lietuvoje, pakuojamoji medžiaga, patalpinimas laive ir iškrovimas uoste Wellington. Bet! Dažnai žmonės pamiršta, kad galutinė iškrova prie jūsų namų gatvės gali būti papildomai mokama, ypač jeigu ten sunku privažiuoti dideliem sunkvežimiams. Visada klausinėkite, ar tai „door to door“ ar tik „port to port“, nes tas skirtumas gali nustebinti.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Paslėptų... vadinasi, kad kas nors bando apgauti, bet aš vadinau juos „netikėtais“. Naujoji Zelandija turi griežtas biosecurity taisykles, todėl už tai, kad jie tikrina jūsų dėžes dėl purvo ar vabzdžių, reikia sumokėti. Tas mokestis gali svyruoti nuo 150 iki 500 NZD, priklausomai nuo to, kiek „šlamšto“ jie ras. Dar gali būti vietinio agento honoraras už dokumentų tvarkymą. Ne, tai ne paslėpta, bet dažnai klientai to nesitikėja.

Ar galiu sumokėti dalimis?

Dauguma kompanijų, tarp kurių ir mes, prašo 30-50 procentų avanso, kad užsakygtume vietą laive. Likusią dalį reikia sumokėti, kai laivas išplaukia arba kai atvyksta į paskirties vietą. Negi tu manei, kad mes vežsime jūsų daiktus kažkur į Australiją ir tikėsimės, kad susimokėsite? Pinigai visada pirmiau. (Dėja, taip veikia verslas, niekas nemėgsta dirbti nemokamai).

Ar brangiau vežti vasarą?

Nors Lietuvoje vasarą, tai Naujojoje Zelandijoje žiema, tačiau kainos svyruoja ne pagal orą, o pagal patalpų trūkumą laivuose. Yra tokios savaitės, kai reikalavimas didelis ir brangiau. Taip pat, per šventes (Kalėdas, Naujuosius metus) viskas brangsta, nes vairuotojai ir uosto darbuotojai ilsisi. Taigi geriau planuok kraustymą į Wellington ne pačiu švenčių šūsnio metu, jeigu norite sutaupyti.

Dokumentai ir biurokratija (Popieriaus darbas)

Kokius dokumentų reikės?

Būtinai reikės paso kopijos (su nuotrauka), vizos ar leidimo gyventi Naujojoje Zelandijoje. Labai svarbus yra detalus inventorius sąrašas – tai tok lentelė, kurioje parašyta, kas yra kiekvienoje dėžėje. Jeigu ten bus parašyta tik „buitiniai daiktai“, gausite didelį baudą iš muitinės. Būkite konkretūs: „indai“, „knygos“, „drabužiai“. Juokinga, bet didžiausias galvos skausmas būna būtent su tuo popieriumi.

Ar reikės mokėti muito mokestį?

Jeigu persikeliate gyventi ilgam laikui ir turite gyvenamosios vietos leidimą, dauguma atvejų galite atsiskaityti be muito. Tai vadinama „naujakurių statusu“. Tačiau turi būti daiktai, naudoti mažiausiai 12 mėnesių. Negali vežti naujų dalykų (su etiketėmis) ir sakyti, kad tai seni. Muitininkai Naujojoje Zelandijoje nėra kvaili, jie mato, ką darote.

Kas nutinka, jeigu pamiršau vizą?

Oho, tada tavo daiktai gali užstrigti uoste arba net būti išsiųsti atgal (tavo sąskaita). Naujoji Zelandija labai griežta dėl imigracijos. Be teisingo dokumento negali įvežti daiktų kaip asmeninis turinys. Todėl prieš pradedant visą šitą procesą, dukart patikrink, ar turi vizą ar pilietybę patvirtinimą. Geriau delsti savaitę nei mokėti tūkstančius už sandėliavimą.

Kiek laiko trunka dokumentų tvarkymas?

Pats siuntimas trunka ilgai, bet dokumentus reikia pateikti dar prieš išvežimą. Tai trunka vos kelias dienas, jeigu viskas tvarkinga. Bet jeigu trūksta kokių nors parašų ar liudijimų (pavyzdžiui, technikos), tai gali užtrukti ir savaitę. Būna, kad klientai sulaiko visą procesą, nes negali rasti senos televizoriaus pirkimo čeko. (Kas išvis laiko šiuos čekius po 5 metų? aš jau pats net pirmosios žmonos vardą pamirščiu... o ne, šiaip juokauju).

Ar galiu vežti alkoholį?

Taip, bet tą vietą geriau užskaičiuoti kaip prabangos prekę. Alkoholis Naujojoje Zelandijoje brangus, o mokesčiai už jo importą taip pat ne maži. Turi būti deklaruojamas. Paprastai leidžiama įvežti tam tikrą kiekį be mokesčių (kaip turistui), bet jeigu tai pilna dėžė vyno – turės sumokėti akcizą ir PVM. Suskaičiuok, ar verta.

Gabenimo rūšys ir laikas (Kada tai atvyks?)

Kiek laiko plaukia laivas?

Paprastai kraustymas į Wellington trunka apie 40-50 dienų nuo to momento, kai laivas išplaukia iš Europos (paprastai iš Hamburgo ar Roterdamo). Bet nepamiršk, kad prieš tai dar reikia surinkti dėžes ir parvežti į uostą. Taigi nuo tavo išsikraustymo dienos iki momento, kai gali įsirašyti į naują butą Wellington, gali praeiti net trys mėnesiai. Kantrybė – tai tavo geriausias draugas čia.

Kas yra dalinis krovinių pervežimas (LCL)?

Jeigu turi mažiau daiktų nei pilnai užpildytas 20 pėdžių konteineris (tai apie 15 kubinių metrų), tu gali naudotis LCL – Less than Container Load. Tuo atveju tavo dėžės dedamos į vieną didelį konteinerį su svetimais daiktais. Tai pigiau už pilną konteinerį, bet ilgiau trunka surinkti ir išskirstyti uoste. Dar didesnė rizika, kad kažkas nuslydž ar sudrėkneja.

Ar saugu vežti automobilį?

Automobilius vežame kasdien. Geriausia juos įstatyti į konteinerį ir prifikuoti (tvirtai pririšti). Tai saugu. Bet yra vienas „didelis bet“ – automobilis turi būti idealiai išvalytas iš išorės ir vidaus. Jeigu rasi dulkių ratelyje ar lapelių po grotelėmis, Naujosios Zelandijos biosecurity jį nukreips į valymą. Tas valymas kainuoja kaip nulis (t.y., labai brangiai). Valyk pats.

Kas daryti, jeigu laivas pavėluoja?

Tai nutinka dažniau, negu norėtume. Gali būti audros uoste, darbininkų streikai ar tiesiog techniniai gedimai. Paprastai tada tiesiog pranešame, kad vėluojame. Jokios kompensacijos už vėlavimą nėra, nebent tai truko kelis mėnesius. Tiesiog būk pasiruošęs, kad gali tekti gyventi su lagaminais ilgiau nei planavai. (Būna, kad klientai dėl to pradeda šauktis, bet mes nuo to nevalome vandenyną).

Ar verta siųsti dėžes lėktuvu?

Jeigu turi pinigų – kuo tikriausiai taip. Oro siuntoms trunka 5-7 dienas. Tačiau kaina... kaina yra astronomiška. Skaičiuok maždaug 10-15 eurų už kilogramą, o dar pridėk kuro priemokas. Naudojama tik pačioms būtinosioms thingoms: vaistams, dokumentams, drabužiams savaitei. Visą likusį baldą vežk vandeniu.

Specifika Wellington ir Naujoji Zelandija (Vietinės ypatybės)

Kodėl visi kalba apie biosecurity?

Naujoji Zelandija yra sala, kuri neturi daugumos ligų ir kenkėjų, todėl jie yra paranojiškai griežti. Jų mantra yra „clean“. Jeigu tave sugauna su šiek tiek žemės ant žolės žirklučių ar purvo ant batų – baudos. Kraustymas į Wellington be švaros garantijos yra nerealus. Mes visada patariame išvalyti viską: dviračius, baldus, įrankius. Netgi šunų bučnius reikia nuvalyti (tai ne juokas).

Ar galiu vežti maistą?

Labai apribotai. Viską, kas yra uždaroma, gamintojo supakuota (pvz., miltai, cukrus), dažniausiai praeina, jeigu deklaruoji. Bet ką tik nupirktą mėsą, sūrį ar vaisius – užmiršk. Jie konfiskuos ir nusprogdins (specialiose krosnyse). Geriau suvalgyk viską gerą išsikraustant Lietuvoje, nes ten skanesnis.

Ką daryti su augalais?

Aš asmeniškai niekada nerekomenduoju vežti gyvų augalų per vandenyną. Jie gali nudžiūti arba būti sunaikinti muitinėje, jeigu turi kokių kenkėjų po lapais. Naujoji Zelandija leidžia importuoti tik kai kurias rūšis su labai brangiais sertifikatais. Palik kaktusą močiutei arba dovanok kaimynams, nenusipirksi naujo Wellington sodinukų centre už tas pinigus, kuriuos sumokėtai už kvitą.

Ar sunku pristatyti į Wellington centrą?

Wellington... miestas kalnuose. Kai kurios gatvės yra tokios siauros ir statmenos, kad didelis sunkvežimis su konteineriu tiesiog negali privažiuoti. Ten dažnai tenka naudoti mažesnį sunkvežimį (shuttle truck), kuris iškrauna daiktus iš didelio ir veža į namus. Tai dar viena papildoma išlaida, apie kurią nedaug kas pagalvoja, kol paaiškėja, kad sunkvežimis užstrigo pasvirusioje gatvėje.

Ar reikia vietinio agento?

Būtinai. Mes galime padaryti viską čia, bet Naujojoje Zelandijoje reikia kas nors, kas fiziškai eitų į uostą, užpildytų formas, susitartų su biosecurity inspektoriais. Tas vietinis agentas (customs broker) yra būtinas blogis. Jų paslaugos įeina į tą galutinę sąskaitą, kurią tau pateikiame, tai nereikia ieškoti jų patys.

Gyvenimas ir patirtis (Kas laukia čia?)

Ar verta vežti elektrines prietaisus?

Naujojoje Zelandijoje įtampa yra 230V (kaip ir Lietuvoje), taigi įtampa tinka. Tačiau kai kuriuose vietose yra skirtingi kištukai (taip, turi tas 3 adatas). Taigi, greičiausiai teks pervelti kištukus arba naudoti adapterius. Didelės technikos (šaldytuvai, skalbimo mašinos) vežti verta, jei jos naujos, nes technika ten brangi. Senas geležles geriau palikti.

Kaip sužinoti, kur dėti daiktus išsikraustant?

Naudojame numeruotą etikečių sistemą. Pavyzdžiui, virtuvė – numeris 1, svetainė – numeris 2. Kai atvykstate į Wellington, tiesiog įrengiate lapelį ant durų su tuo numeriu. Viską padeda ten, kur reikia. Žinoma, turi užpildyti tą sąrašelį, kitaip vyrai viską numes į vieną kambarį kampą, o tada paieškos truks savaitę.

Ką daryti su brangiausiais daiktais?

Juos paslėpk giliau... šiuo atveju, reikia juos specialiai paženklinti ir, jeigu reikia, apdrausti. Ne visos draudimo policijos automatiškai padengia juvelyrinius dirbinius ar brangų meną. Reikia pateikti įrodymus (čekiai, vertinimai). Aš kartą turėjau klientą, kuris uždėjo žiedą ant stalviršio ir dingo (o ne, jis tiesiog nupirko naują čia... na, bet vis tiek būk atsarges).

Ar dažnai kažkas pasidauža?

Retai, bet nutinka. Profesionalūs imonės (kaip ir mes) naudoja daug popieriaus, burbulų plėvelės ir specialių užpildų. Jeigu kažkas sulūžta, tai dažniausiai dėl to, kad klientas bandė ką nors patys supakuoti (pvz., stiklinę vazą į dėžę be apsaugos). Geriau mokėti už pakavimą negu rinkti stiklo šukas pietų metu.

Kokios blogiausios situacijos matėte?

Viena kartą, kažkas bandė vežti seną motociklą, kuris buvo pilnas alyvės ir purvo. Biosecurity juos tiesiog uždarė – reikėjo išvalyti profesonaliai, kainavo 800 NZD. O kita kartą klientas negalėjo rasti rakto nuo savo konteinerio... (ne, tai buvo kita istorija, su užrakintu namu, bet siaubo istorijos visados panašios). Bet svarbiausia – nepabandyk nieko paslėpti, jeigu esi švarus, nieko nebus.

Ar galite padėti su apgyvendinimu?

Mes ne nekilnojamojo turto agentai, mes pervežėjai. Bet per 20 metų susibrolavome su keletu brokerių Wellington (pietų pusėje), galime paduoti kontaktus. Taip pat dažnai klientai pradeda ieškoti butų dar prieš išvykdami, būna naudinga. (Tik žiūrėk, kad nenusipirktum namo po kalnu, jeigu nemėgstat lietaus, Wellington jis dažnas).

Išvada

Viskas baigiasi taip, kaip ir prasidėjo – kraustymas į Wellington yra sudėtingas, bet įveikiamas iššūkis. Jeigu pasiruošiate tinkamai, išvalote savo daiktus ir pasitikit patikima kompanija, viskas turėtų pavykti be didelio streso. Naujoji Zelandija laukia, tik reikia kantrybės ir gero planavimo. Sėkmės kelyje, ir pasitikėkite savo vadybininku – jis jau matė viską, ką tik gali įsivaizduoti.