Kraustymas į Washington: kaip nenukristi nuo kojų pervežant daiktus per vandenyną

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvidešimt metų ir, pasirodo, mažai kas pasikeitė – žmonės vis tiek bijo tos pačios Muitinės ir to paties vandenyno. Kraustymas į Washington, ar tai būtų valstija ar miestas, yra sudėtingas procesas, kurį reikia pradėti planuoti ne prieš pat išvykimą. Dažnai klientai sako: „o, aš maniau, tiesiog užpildysiu formą ir parvyksite“. Ne taip greitai. Čia ne tik apie dėžių kėlimą, tai apie nervus, dokumentus, ir tame tame Washington orus, kurie gali sugadinti dalykus, jei gerai nepakuošiate. Turėčiau pradėti nuo pagrindų, kadangi be jų visi kiti žingsniai bus beveik beviltiški.

Pasiruošimas ir pradiniai žingsniai

Kaip išvis pradėti tą kraustymą į Washington, nesąmoningai neprarandant pinigų?

Viskas prasideda ne nuo dėžių, o nuo galvos. Sėsdamos ir susirašinėtos, kas jums tikrai reikalinga, kas gali būti išmesta, o ką geriau atiduoti kaimynams. Žmonės dažnai bando pergabenti senus sovietinius baldus, kuriems jau trisdešimt metų, tik todėl, kad „senelis neleido“. Tikiuosi, suprantate, kad kraustymas į Washington kainuoja tiek, kad toks senis tuščias vertas neatsiperka. Susibraukite atsargiai, nustatykite datą ir tik tada pradėkite šauktis firmų. Nedarykite to prieš pat šventes arba pabaigus metus, tuomet logistika – siaubas.

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka visa ši istorija?

Nebijokite, aš neatsakysiu „puse dienos“. Jei kalbame apie jūrų kelią, tai nuo to momento, kai užpildote užsakymą, iki to momento, kai dėžės stovi ties jūsiškiais rūsiais Washington, gali praeiti nuo mėnesio iki dviejų. Kartais ir ilgiau, jei uostuose užstrigs kažkokie dideli kroviniai. Geriau planuokite, kad daiktai atvyks vėliau nei jūs. Niekada nesirkite į taip, kad jums reikia drabužių kitą dieną po atvykimo. Pasidaraukite lagaminą su reikalingiausiais daiktais ir užmirškite likusius mėnesiui.

Ar verta viską daryti patys ar geriau kviesti specialistus?

Jeigu turite bičiulį su sankabos vilkiku, turbūt galit bandyti (juokauju). Sunkvežimiai ten kiti, o dokumentai tokie, kad be brokerio jums tikrai niekas neleis važiuoti. Kraustymas į Washington reikalauja licencijuotų vežėjų, ypač jei einate per vandenyną. Galiu pasakyti viena – bandant sutaupyti ant firmų, dažniausiai galvojate apie „vieną draugą“, kuris veža krosnis, o to nepadarėte. Pasitikėkite profesionalais, nors ir brangiau, bet bent miegosite ramiau.

Kas nutinka, jei paskutiniu momentu reikia atidėti reisą?

O čia bus linksma. Jūsų daiktai gali būti jau pakuojami arba netgi pakrauti į konteinerį, o tuomet reikia viską stabdyti. Viskas priklauso nuo to, kada sakote. Jei prieš savaitę – tai tiesiog pakeisime tvarkaraštį ir blogai nebus. Jei konteineris jau plaukia, tai jau nebebegalime jo padaryti. Kraustymas į Washington nėra traukinys, kurį galima sustabdyti paspaudus mygtuką. Todėl nustatykite datas ir laikykitės jų, nebent norite mokėti už sandėliavimą Lietuvoje, o paskui dar ir JAV.

Ar dažnai pasitaiko, kad žmonės susigadina nugarą renkant daiktus?

Be abejo, dažniau nei manote. Dirbau su viena šeima Vilniuje, kur vyras ryte buvo „visiškai sveikas“, o po keturių valandų nebegalėjo pastovėti ant kojų. Nežiūrėkite į svorį, dėžę su knygomis užpildykite tik pusiau. Kraustymas į Washington neapsisoka ant jūsų sveikatos. Pasamdykite vyrus dėžėms nešti arba pakrovejus, jums nereikia būti herojumi. Pinigai už gydytojus bus brangesni nei už kelių valandų darbą.

Kainos ir biurokratija

Kiek reikia numatyti biudžeto šiam nelengvam reikalui?

Sakyčiau, neskubėkite girdėti konkrečių skaičių, kol neparodysite, ką turite. Kainos labai svyruoja – nuo kelių tūkstančių eurų už mažą butą iki dešimties ar daugiau už namą su viskuo. Kraustymas į Washington mums, europiečiams, visada brangesnis dėl atstumo ir JAV specifinių mokesčių. Geriau susirašykite su trims firmom ir paprašykite apytikslės kainos. Tuomet matysite vidurkį. Nereikėtų tikėtis, kad tai kainuos tiek, kai pervežėte sofą iš Panevėžio į Vilnių.

Kas dėl tokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Čia aš jums pasakysiu tiesą – „paslėptų“ nėra, yra „pamirštų“ arba „nepagalvotų“. Pavyzdžiui, JAV yra keli mokesčiai uoste, kuriuos moka gavėjas, ne siuntėjas. Dar yra taip vadinamas „bond“ – garantinis įrašas muitinei. Daugelis klientų pamiršta, kad reikia apmokėti JAV muitinį išankstu. Klauskite apie „destination charges“, tai ten dažniausiai ir slepiasi didžiausia staigmena.

Ar taip, kad kaina didėja, jei daiktų daugiau?

Aišku, tai logiška. Mums nebeįdoma, kiek svorio, daugiau įdoma, kiek vietos tai užima. Tą vadiname „kubiniu metru“. Jei užpildote visą konteinerį (40 pėdų), tai ir bus viena kaina, jei tik pusę – kita. Kraustymas į Washington tampa ekonomiškesnis, kai turite daug daiktų ir galite pasidalinti konteinerį su kam nors, bet retai kas sutinka savo daiktus maišyti su svetimais. Nors, pasakysiu, kartais tai iš tiesų būna geriau nei važiuoti tuščia mašina.

Kas vyksta su mokesčiais už vaikus? Jų daiktai brangiau?

Ne, vaikų daiktai nėra brangesni, jie tiesiog sudaro daug triukšmo. Bet jei kalbame apie dokumentus, tai vaikų daiktai įeina į tėvų deklaraciją, jei jos artimos šeimos nariai. Nieko papildomo mokėti nereikia, nebent jūsų keturių metų vaikas turi savo asmeninę aksomą drabužių kolekciją, kuri vertinama tūkstančiais. Tiesą sakant, vaikų žaislus vežti verta, JAV jie brangūs.

Ar verta draustumą įtraukti į tą kainą ar geriau atskirai?

Visada įtraukti. Geriau jo nenaudoti ir permokėti šimną eurų, nei susidurti su situacija, kai konteineris nukrenta pakrantėje (tai retas atvejis, bet būna). Draudimas apima viską – nuo laužymosi iki vandens pažeidimo. Kraustymas į Washington nėra tas dalykas, kurį reikėtų rizikuoti daryti be draudimo. Mano patirtis sako, kas taupo ant draudimo, tas vėliau verčia savo viltis, kad dėžė su indais nebuvo viršų.

Kokie mokesčiai susiformuoja pačioje Amerikoje atvykus?

Jums teks susidurti su JAV Pietų Muitinės ir apsaugos tarnyba (CBP). Jei daiktai naudoti (personal effects), dažniausiai mokesčių nėra nebent daugiau nei metus nuo jų pirkimo praėjo. Bet yra mokestis už išankstinę deklaraciją. Be to, vietiniai agentai Washington srityje ims savo mokestį už dokumentų apdorojimą. Tai ne tas laukas, kuris nemokamas.

Dokumentai ir procedūros

Kokius popierius reikia surinkti, kad nebūtų nusivylimų?

Geriausia turėti pasą, vizą (ar leidimą gyventi), detalią inventoriaus sąrašą angliškai ir, svarbiausia, adresą atvykimo. Be to, reikia „Packing List“ – sąrašo, kur parašyta, kas yra kiekvienoje dėžėje. Ne „baldai“, o „medinė spintelė, 50x50cm“. Kraustymas į Washington sustoja be gero sąrašo. Jie ten labai griežti dėl terorizmo prevencijos, todėl turi žinoti, ką vežate, dar nepriplaukę.

Kas tas „Customs Form 3299“ ir kodėl visi su juo kelia?

Tai pagrindinė JAV muitinės forma asmens daiktams paskelbti. Be jos nepraeisite. Ji reikalauja, kad nurodytumėte adresą pristatymą Washington ir tiksliai parodytumėte, kad tie daiktai yra asmeniniai, ne parduodami. Neišsigaskite, ji atrodo baisi, bet paprastai ją užpildo jūsų brokeris. Jums tik reikia ją pasirašyti ir tikrinti, ar duomenys teisingi.

Ar tikrai reikia brokerio ar tai dar vienas būdas uždirbti pinigų?

Tikrai, tikrai ir dar kartą tikrai. Be brokerio JAV neišeisite. Jis yra tarpininkas tarp jūsų ir vyriausybės. Jis patvirtina jūsų dokumentus, pateikia mokesčius ir gauna leidimą išimti daiktus. Mėginau kartą padaryti be jo (ne aš asmeniškai, bet klientas insistavo), tai užstrigome trims savaitėms. Kraustymas į Washington be brokerio yra kaip vairuoti automobilį be vairo – neįmanoma.

Ką daryti, jei dokumentų išduoda daugiau, nei galima numesti?

Neišmeskite nieko, jei ten yra techniniai lapai ar garantiniai. Bet jei kalbame apie inventoriaus sąrašą, jis turi būti vienas. Jei paimsite dvi kopijas, vieną užmeskite, kad nesusimaišytumėte. Muitininkai mėgsta, kai viskas tvarkingai. Jei pamatys dvigubus įrašus, gali pradėti klausinėti, ar nevežtate prekybinių daiktų, o tai jau kaina brangiau.

Ar sunku gauti vizą ar leidimą susietą su daiktų atvežimu?

Tai nėra mano kompetencija, aš vežu, o ne imigruoju (nors paskaityčiau internete, daug ką žinau). Žinau tiek, kad be galimybės gyventi ten, legaliai daiktus ilgam vežti sudėtingiau. Jei turite darbo vizą (H1B) ar „Green Card“, tai gerai, viskas eina sklandžiai. Jei tik turistų, daiktus nebegausite (išskyrus lagaminį). Užtikrinkite savo statusą dar prieš skambindamas man.

Ar reikia vertinimo dokumentų į anglišką kalbą?

Žinoma, viskas turi būti angliškai. Inventoriaus sąrašas, garantiniai lapai, viskas. Lietuviškai rašyta jie nesupras. Nereikia notaro vertinimo, paprastas vertimas užtenka, jei aišku parašyta. Kraustymas į Washington su lietuviškais lapais gali baigtis taip, kad jūsų dėžės ilgai stovės muitinėje, kol ras vertėją.

Pakavimas ir daiktų saugumas

Ką daryti su tais pačiais drabužiais – reikia juos dėti į dėžes ar maišus?

Dėžės, dėžės ir dar kartą dėžės. Maišai (net stiprūs) sutrumpa, perplėšiami, o ant jų negalima uždėti kitų dėžių viršaus. Kraustymas į Washington reiškia, kad dėžės bus perkraunamos keletą kartų – iš namo į sunkvežimį, iš sunkvežimio į konteinerį, iš konteinerio į vagoną... drabužius geriau sudėti į vakuumo maišus, o tuos į storas dėžes. Taip sutaupsite vietos ir apsaugosite nuo drėgmės.

Kaip su vynu ar alumi? Ar galima vežti?

Jei mėgstate vyną, tai geras klausimas. Asmeniniam naudojimui JAV leidžiama vežti tam tikrą kiekį alkoholio, bet kiekviena valstija turi savo taisykles. Washington valstijoje yra griežtos taisyklės, jeigu norite vežti daug. Paprastai leidžiama 1 litras asmens (nors vietiniai agentai sako, kad gali praeiti ir daugiau, jei tai ne parduodama). Geriau pasikalbėkite su brokeriu dėl konkrečios Washington vietos, kad nebūtumėte nustebinti.

Ar galiu vežti savo dviratį ar tai per daug trikšmo?

Dviratį vežti galima ir netgi reikia, jei jis geras. JAV dviratis gali brangiai kainuoti. Jį reikia išardyti (nuleisti ratus), padengti plastiku, kad neapsibraižytų. Viename dviratelyje nėra nieko blogo. Tiesą sakant, dauguma mano klientų vežia dviračius, nes ten kelias į darbą arba poilsiui yra daug patogesnis nei čia (nors Kaune taip pat gerai taisosi).

O su maistu? Turiu puikių lietuviškų saldainių, kurias noriu pasiimti.

Dėl maisto gerai pagalvokite. Gamybinės pakuotės dažnai praeina (žirnius, džiovintus vaisius), bet bet koks mėsos ar pieno produktas yra tabu. Muitinė JAV yra išties griežta – jei rasis lietuvoje pagamintą dešrą, ją greitai nuims ir sudegins. Saldainiai (pvz., Rūta) turi praeiti, jei nėra ašių uogų, kurios yra draudžiamos. Kraustymas į Washington negali būti priežastis, dėl kurios JAV atkeliaus ligos.

Kaip su knygomis? Jos labai sunkios.

Knygos yra blogiausias daiktas pervežėjo požiūriu, nes sunkios ir mažos. Negalima dėti jų į didelę dėžę, nes nebežmogus pakels. Mažos dėžės, knygos iki pusės. Taip pat, žiūrėkite, ar neatvežiate knygų su vabzdžiais (juokinga skamba, bet būna). Knygoms taip pat gali būti taikti mokesčiai, jei jų per daug ne asmeniniam naudojimui, bet bibliotekai steigti (tai vėl kitas reikalas).

Ar saugu vežti elektroniką ar geriau palikti čia?

Kompiuterius, televizorius, telefonus – visą tai vežti verta, jei tai kokybiška ir vertinga. Dėl įtampų – JAV 110V, Lietuvoje 220V. Todėl kai kurių daiktų (pvz., plaukų džiovintuvo) gali tekti nepalikti, jei joje nėra perjungiklio. Televizoriai dažnai veikia, bet gali reikėti priedo skaitmeniniam signalui. Elektroniką reikia tikrai gerai įpakuoti, kad nenutūžtų kelyje.

Washington specifika ir realios problemos

Ar ten važiuojama į Washington miestą ar į valstiją, ar tai tas pats?

Labai svarbu klausti! Dažnai žmonės sako „vežu į Washington“, o tai gali būti ir sostinė Washington D.C. (rytinėje pusėje), ir valstija Washington (vakarinėje pusėje, netoli Seattle). Tai skirtingi kraštai, skirtingi uostai (D.C. – užsakomasis, Baltimore; Valstija – Seattle ar Tacoma). Kraustymas į Washington valstiją dažniau vyksta per Ramųjį vandenyną, o į sostinę – per Atlantą. Neišsigaskite, jei paklausiu „kur tiksliai“.

Ar sunku pravažiuoti dideliu sunkvežimiu ten namo?

Washington valstijoje, ypač kalnuotose vietovėse ar netoli Seattle, gatvės gali būti siauros ir vingiuotos. Vieną kartą turėjau atvežti daiktus į namą, kur vartai buvo per siauri vilkikui. Teko perkrauti į mažesnę mašiną ant kalno, o tai kainavo papildomai. Pasitikrinkite namo prieeigą. Jei gyvenate mieste (D.C.), tų problemų mažiau, bet leidimų stovėti gatvėje gali prireikti.

Kaip ten su oru – ar jis ne sugadina daiktų jūroje?

Washington valstija yra žinoma dėl lietaus (kai kur sako, kad ten lyja visada). Dėl to drėgmė jūros ore gali būti didesnė. Konteineriai nėra hermetiški, jie kvėpuoja. Todėl būtina naudoti drėgmės sugėriklius (desiccants) kiekvienoje dėžėje arba konteineryje. Niekada nenaudokite plėvelių tiesiog ant grindų, drėgmė susikaups po ja. Kraustymas į Washington be drėgmės apsaugos gali baigtis pelėsiais ant baldų.

Ar yra kokių nors specifinių Washington taisyklių, apie kurias nežinojau?

Jei esate Washington valstijoje, žinokite, kad ten yra griežtos ekologinės taisyklės. Ne visus daiktus galima tiesiog išmesti, kai išpakuosite. Nėra taip lengva rasti šiukšliadėžę Didžiosiose dėžėse kaip Lietuvoje. Taip pat, jei vežate kai kuriuos augalus, gali reikėti specialų sertifikatą. Žinoma, mažas vazone su lelija nebus problema, bet aš nekalbčiau apie didelius medžius be dokumentų.

Kas dėl to laiko skirtumo? Kaip tai veikia pristatymą?

Jei vežate į Washington valstiją, laiko skirtumas yra -10 arba -11 valandų (priklausomai nuo vasaros/žiemos laiko). Reiškia, kai mes dirbame, jie miega. Dėl to pranešimai gali ateiti vėlu. Jei pamatysite, kad siunta „išsiųsta“, o nėra judėjimo per porą dienų, nespėkite panikuoti, tiesiog jie dar nepradėjo dienos. Kraustymas į Washington reikalauja kantrybės dėl tos logistikos.

Ar yra kažkokia „gėda“, kada daiktai atvyksta nešvari?

Nėra gėda, bet yra nepatogu. Dėžės gali būti purvinos nuo dulkių juostoje arba uoste. Nustokite tikėtis, kad pakuotė bus lyg parduotuvėje. Tai transportas, ne šou. Viduje daiktai turi būti sausi, bet išorė – na, tokia jau yra pervežimo sujungimo realybė. Tik pasitikrinkite ar nėra prakiusių dėžių, tai jau problema.

Galiausiai, ką daryti, jei kažkas pasidaroblogai su siuntą?

Skambink man. Neskubėkite gąsdinti vairuotojo vietose. Pirmiausia sužinokite, kas nutiko – pažeidimas rūsyje ar buvo avarija? Užpildykite pažeidimo protokolą (nors tikrai tikėkitės, kad jums nereikės). Kraustymas į Washington be smūgių praktiškai neįmanomas, svarbu, kad jie būtų minimalūs. Paimkite nuotraukas. Jei kas rimta – kreipkitės į draudimą. Aitsim, draudimas yra ne dėl to, kad nieko nenutiktų, o dėl to, ką daryti, kai nutinka.

Tai visas procesas trumpai tariant. Pasiruoškite, kantriai palaukite ir daiktai Jums atvyks. Sėkmės naujame namuose.