Kraustymas į Epping: ką reikia žinoti, kad neišprotėtum M25 žiede

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir matavau viską – pradedant nuo dėžės su bulvėmis iki pilnos vilos pervežimo. Dažniausiai žmonės sako „Londonas“, bet pastaruoju metu kraustymas į Epping tampa vis aktualesnis, nes visi nori pabėgti iš miesto šurmulio, bet vis dar turėti greitą susisiekimą. Epingas yra unikalus – čia jau nebe Londonas (techniškai Esekse), bet vis tiek Londono transporto zona, o tai sukuria savotišką „pilietinę painiavą“. Čia yra savi niuansai, kuriuos reikia žinoti, kad neišprotėtum su biurokratija, vietiniais važiavimais ir paprastai nesusigadintum nervų prieš pat išsikraustymą.

Kraustymas į Epping: kainos, biudžetas ir tų pačių pinigų gavimas

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymas į Epping iš Lietuvos?

Viskas čia labai individualu, bet jei kalbame apie standartinį vieno buto kiekį, tai žiūrėkite į 1500–2500 eurų range. Kainą lemia ne tik atstumas, bet ir tas pats kuras, kurio kaina šuoliuoja kaip ožys ant uolos. Be to, kraustymas į Epping brangesnis nei į gilesnį Anglijos kaimą, nes vairuotojui reikia uždirbti pinigus sugrįžtant tuščiam (t.y. tuščias grįžimas niekam nemokamas). Taigi, jei kas nors pasako, kad už 500 eurų atveš viską – tikėkite, tai arba melas, arba jūsų daiktai važiuos atvira priekaba.

Ar galima kažkaip sutaupyti, jei aš turiu mažai daiktų?

Žinoma, jei turite tik kelias krepšius ir dėžes, galima derėtis dėl „dalinių krovinių“. Tai yra, mes įkrauname jūsų daiktus į sunkvežimį, kuriame jau yra kitų klientų daiktai, ir važiuojame maršrutu. Tačiau čia yra vienas didelis „bet“ – laukimas. Gali tekti palaukti savaitę-dvi, kol surinksime pilną mašiną. Jei skubate, teks mokėti už pilną automobilį, nors jis ir pusiau tuščias. Kartais pigiau tiesiog nusipirkti naujus baldus Epinge nei juos pervežti, ypač jei tai IKEA tipo spintos.

Kodėl kainos svyruoja taip stipriai tarp skirtingų firmų?

Tai kaip su automechanikais – vienas girdi, kad keičia tepalus, kitas, kad variklį remontuoja. Čia panašiai. Viena įmonė gali duoti kainą „nuo“, įskaičiuodama tik darbą (krovimą ir važiavimą), o kita – viską įskaitant dėžes, pakavimo popierių, draudimą ir net kelią per M24 (šiaip juokauju, bet kuro mokesčiai realūs). Atidžiai skaitykite, kas įeina į kainą. Dažnai pigiau atrodo tas pasiūlymas, kuris vėliau papildomai užkrauna mokestį už liftą ar laiptus. Tai senas triukas.

Ar reikia mokėti užsidėjimą (deposit)?

Dažniausiai taip, kad užtikrintum, kad nešuksit po kitą firmą ir nepaliksite mūsų su nosimi lauku. Standartiškai tai 10–30 proc. nuo galutinės sumos. Bet čia nėra įstatymas – kai kurie mažesni vežėjai gali dirbti ir be avanso, ypač jei juos pažįstate arba tai jų „tarpinė“ diena, kai turi tuščią mašiną grįžtant. Asmeniškai visada rekomenduoju padengti bent dalį sumos, nes tada ir jums aišku, kad įmonė tikrai rezervavo datas. Be to, tai duoda jums galios reikalauti, jei kas nepasisektų.

Kas nutinka, jei aš atšaukiu kraustymąą paskutinę minutę?

Tuomet prasideda pyktis. Jei atšaukiate savaitę iki, dažniausiai grąžiname avansą, atimdami nedidelį mokestį už dokumentų paruošimą. Bet jei skambinate paskutinę dieną, kai vairuotojas jau stovi prie jūsų namų Kaune... tai jau sunku. Pinigų tikriausiai negrąžinsime, nes mes jau suvėlėme komandą, užsakėme keltą (ir bilietai ten nebe grąžinami). Žodžiu, kuo anksčiau pasakysite, tuo mažiau nuostolių visiems. Nekantraukite informuoti, net jei dar tik abejojate – geriau pasakyti „galbūt“, nei „nebe“ vėlai.

Epping specifika: gatvės, miškas ir parkavimas

Ar sunku privažiuoti dideliu sunkvežimiu į Eppingą?

Čia yra pagrindinė bėda. Epingas – miestas su istorija, o tai reiškia siauras gatves, kurias kadaise projektavo arkliams, ne 18 tonų sunkvežimams. Jei gyvenate centre arba prie pat miško, didelis „TIRas“ gali tiesiog neužlipti į gatvę. Tada tenka perkrauti į mažesnį „Luton“ tipo sunkvežimį. Tai brangina kraustymą į Epping, bet kitaip išsigelbėti neina. Vakar kalbėjau su vairuotoju, sakė, kad viename kvartale teko atsukti 5 kilometrus tolyn, nes gatvės uždarytos dėl statybų. Taigi, tikrinkite gatvės plotį.

Ar reikia gauti specialų leidimą stovėjimui (parking permit)?

Esu tikras, kad reikia (arba bent jau labai rekomenduoja), bet tiksliai taisyklių nebežinau iš galvos (geriau patikrinti Epping Forest District Council svetainę). Kai kuriose gatvėse galima stovėti ant geltonos linijos tam tikrą laiką jei yra „Loading“ ženklas, bet ne visur. Jei vairuotojas paliks mašiną nelegaliai, gausite baudą, kurią teks mokėti jums. Geriau pasirūpinti leidimu iš anksto – tai paprasta forma, užpildoma internetu, ir tai sutaugo daug nervų, kai mašina jau stovi ir laukia.

Kas daryti, jei gyvenu šalia miško ir ten siaura gatvė?

Tada tikrai dėkite viltis į mažesnę mašiną. Epping Forest gatvės yra žavingos, bet logistiškai – košmaras. Kartais net nebe dėl pločio, o dėl medžių šakų, kurios gali įdrėskti kėbulą ar nuplėšti tentą. Jei gatvė yra „private road“ (privati), gali būti, kad reikės gauti visių kaimynų sutikimą, kad mašina užims vietą. Aš vieną kartą mačiau, kaip kaimynas iššaukė policiją dėl pervežėjų, kurie užblokavo jo išvažiavimą. Žodžiu, derėkitės su kaimynais iš anksto, o ne tik su vežėjais.

Ar gali būti, kad vairuotojas atsisaks važiuoti į mano gatvę?

Taip, tai vyksta. Jei vairuotojas atvyksta į vietą ir mato, kad įvažiavimas yra 2,2 metro aukščio, o jo mašina – 3 metrų, jis nevažiuos. Jis negali rizikuoti technika. Tokiu atveju bus organizuojamas perkrovimas į mažesnį automobilį arba vežimas rankomis (kas gali kainuoti papildomai). Užsakydami paslaugą, nurodykite ne tik adresą, bet ir galimas problemas – „žemas arkliukas“, „siauras posūkis“, „rampų nėra“. Mums geriau žinoti iš anksto ir paruošti mažesnę mašiną, nei stovėti kieme ir galvoti, ką daryti.

Ar Eppinge yra apribojimų sunkiasvoriams transportams (Lorry ban)?

Yra, ypač centriniuose rajonuose ir netoli mokyklų. Ten yra ženklai, draudžiantys sunkvežimus virš 7,5 tonų (arba net 3,5 tonų). Jei jūsų kelias eina per tokią zoną, vairuotojas gaus baudą, o jei jis nešvaistys pinigų – tiesiog nevažiuos. Svarbu patikrinti maršrutą. Kartais reikia važiuoti apšaliai, pro North Weald ar kt., kad apeiti apribojimus. Tai prailgina kelionę, bet taupo pinigus ir nervus. Niekada nenaudokite „Google Maps“ maršruto automobiliui – jis nemato sunkiasvorio draudimų.

Dokumentai, muitai ir tas Brexit'o galvasukis

Kokius dokumentus aš turiu pateikti išvykstant iš Lietuvos?

Sąrašas nėra milžiniškas, bet tikslumas dabar svarbesnis nei bet kada. Jums reikės daiktų sąrašo (inventoriaus) su apytikslėmis vertėmis (net jei jos senos, nurodykite, kiek kainotų naudota). Taip pat asmens dokumento (pasas ar ID). Jei pervežiate transporto priemonę, jo techninio paso. Dabar, po „Brexit“, viską reikia pateikti anglų kalba, todėl geriau, kad sąrašą būtų paruošęs brokeris ar vežėjas, o ne jūs su „Google Translate“. Vien klaida pavadinime gali sustabdyti krovinį muitinėje.

Ar galiu atvežti savo seną automobilį be mokesčių?

Galite, jei jums priklauso „Transfer of Residence“ (ToR) statusas. Tai reiškia, kad gyvenate užsienyje daugiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į UK ilgam. Tada galite atvežti mašiną be PVM ir muito. Bet jei tiesiog norite atvežti seną „BMW“ parduoti Anglijoje – tai jau kita istorija, ten mokesčiai bus dideli. Muitinė labai tikrina šią sritį, nes daug kas bandė uždirbti ant naudotų automobilių importo. Geriau turėti visus pirkimo-dovanojimo dokumentus, kad įrodytumėte, kad mašina jūsų ne pirmą dieną.

Kas yra Transfer of Residence (ToR) ir ar man jo reikia?

Tai toks magiškas numeriukas (ToR01), kuris leidžia atvežti asmeninius daiktus be muito ir PVM. Jei kelsiate į Epingą gyventi, o ne tik atostogauti, jis būtinas. Be jo, muitininkas gali apmokestinti visus jūsų drabužius, indus ir baldus kaip naujus importuotamas prekes. Užpildyti paraišką gana paprasta internetu (HMRC svetainėje), bet gali užeiti porą savaičių, kol gausite atsakymą. Nesiųskite daiktų be to numerio, nebent norite pamatyti, kaip atrodo britiškas biurokratinis košmaras gyvai.

Kaip su muitinės dokumentais, jei daiktus veža ne aš, o firma?

Firma turi būti jūsų atstovas (t.y. turėti notarinio pavedimo ar sutarties pagrindą). Mums, kaip pervežėjams, reikia jūsų ToR numerio ir daiktų sąrašo, kad galėtume pateikti „Entry Summary Declaration“. Mes tiesiog esame tarpininkai. Jūs esate importuotojas. Jei dokumentuose bus klaidų, laišką gaus jūsų (arba jūsų brokeris), o ne mes. Tačiau jei mes padarome klaidą, kurdamas sąrašą... na, tada tai mūsų kaltė, ir mes tai taisome. (Aš čia pagalvojau, kad kai kurios firmos neina į tokią riziką ir priverčia klientus pačius rasti brokerius – mums tai nereikia, mes padedame).

Ar tikrai turiu deklaruoti kiekvieną dėžę?

Ne kiekvieną dėžę atskirai, bet turite deklaruoti visą siuntą kaip vieną vienetą su dėlėmis viduje. Sąraše turi būti nurodyta, kiek dėžių iš viso ir ką jose tiksliai randame. „Dėžė su virtuvės reikmenimis“ – tai per mažai informacijos. Reikia „Indai, keptuvės, smulkintuvas, 3 vnt.“. Muitinė turi teisę atidaryti ir patikrinti. Jei randa kažko, ko nėra sąraše (pavyzdžiui, alkoholio), tai kelia problemų. Būkite sąžiningi, bet ir išsamūs.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra ties Lamanšu?

Dabar, kai visi jau įprato, tai paprastai trunka kelias valandas, jei dokumentai tvarkingi. Anksčiau, 2021-aisiais, buvo chaosas – stovėdavo po kelias dienas. Dabar sistema „GVMS“ veikia gana sklandžiai. Tačiau jei trūksta ToR numerio arba sąrašas parašytas lietuviškai, gali užstringti. Taip pat, jei atsitinka incidentas (pvz., chemikalų nutekėjimas kelyje), visą terminalą gali uždaryti. Žodžiu, planuokite atvykti po 2-3 dienų nuo išvykimo, kad nebūtum stresuojantis, kad vairuotojas dar nebuvo pasiekė Epingo.

Pakavimas, daiktai ir "aukso luitai" (t.y. brangūs daiktai)

Ar geriau pakruoti patys ar pasitelkti jūsų komandą?

Jei turite laiko ir norite sutaupyti – drąsiai darykite patys. Naudokite tvirtas dėžes (ne iš parduotuvės po bananų). Jei norite išvengti sužalojimų nugarai (ir lūžusių kojų) – palikite mums. Mūsų pakavėjai per 20 minučių supako daugiau nei jūs per dieną. Be to, mes atsakome už tai, ką supakome. Jei jūs supakote lėlę taip, kad ji susilaužo, mes neatsakome. (Šiaip sakant, aš asmeniškai visada rekomenduoju mums supakuoti baldus – mes žinome, kur reikia padėti kartoną, kad neįbrėžtų kampas).

Ar saugu pervežti pianiną į Eppingą senais namais?

Pianinas yra tas dalykas, kurį neįmanoma tiesiog užmesti ant pečių. Reikia specialios įrangos – juostų, vežimėlių, o kartais ir kraninių. Epinge daug namų turi staigus laiptus ar siaurus koridorius. Vieną kartą teko nešti pianiną per langą, nes laiptai buvo per aštri. Tai kainuoja brangiau nei paprastas baldas, bet saugumo sumetimais verta. Nepamirškite nustatyti gijų – pianinas po pervežimo gali išsikraipyti ir skambėti kaip senas šakalas.

Kas daryti su maistu, kurį turėjau šaldytuve?

Į šaldytuvą neįsidėsime. Maistas, kuris gali sugesti (mėsa, sūris, daržovės), turi likti Lietuvoje arba būti suvalgytas išvykstant. Muitinė ir Britanijos sanitarijos tarnybos (DEFRA) yra labai griežtos dėl mėsos ir pieno produktų iš ES. Galite atvežti džiovintus produktus, makaronus, aliejus – tai ne problema. Bet jei mums rastumete pusę kiaulienos šoninės dėžėje, tektų ją išmesti prie pat sienos, o gali būti ir bauda. Geriau ne rizikuoti.

Ar pervežiate augalus per kanalą?

Galime, bet su įspėjimu. Augalų šaknys turi būti nuvalytos nuo žemės (nėra gramo dirvožemio, tai svarbu!). Vieni augalai gali reikalauti fitosanitarinio pažymėjimo. Britai bijo ligų, kurios gali užkrėsti jų sodus. Jei turite retą orchidėją, geriau pasitikrinti reikalavimus. Paprastus kaktusus ar paprastas gėles dažniausiai praleidžia be problemų, jei šaknys švarios. Žiūrėkime tiesiai: jei tai kelių eurų augalas, gal palikite, o jei brangus kolekcijos egzempliorius – reikia dokumentų.

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Standartinis dydis – tai maždaug 50x40x40 cm. Tokios dėžės patogios nešti (nepertraukia nugaros) ir patogiai stumiamos viena ant kitos. Nenaudokite didelių „jūrų konteinerių“ dėžių, jei jose įkelsite knygas – tokios dėžės taps nekeliamos. (Aš kartą mačiau vyrą, kuris įdėjo visą biblioteką į vieną dėžę – net neįsivaizduoju, kaip jis ją užkėlė į sunkvežimį, turbūt su kranu). Naudokite dvigubai sienelių dėžes sunkiems daiktams. Dėžių kaina maža lyginant su suirusiu brangiu vazų komplektu.

Ar turiu būti vietoje, kai atvyksta su kroviniu?

Nebūtinai, bet labai pageidautina. Galite atiduoti raktus artimam žmogui arba gatvės draugui, kuris parodys, kur statyti dėžes. Bet jei jūsų nėra, kaip mes sužinosime, kur dėti lovą, o kur indus? Galime padėti viską vienoje kambaryje, bet tada jums teks vėliau patiems nešioti. O jei kur nors netyčia uždūsime kampą... geriau, jei matote procesą. (Be to, reikia pasirašyti dokumentus, kad krovinyje viskas tvarkoje).

Nerealios situacijos ir gyvenimas kelyje

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda M25 žiede?

M25 yra didžiausias Epingo draugas ir priešas. Jei mašina sugenda, mes kviečiame techninę pagalbą. Jūsų daiktai dažniausiai lieka saugioje mašinoje (užrakinta). Jei dėl gedimo vėluojame dieną-dvi, mes apmokame jums sandėliavimą arba (jei sutarta) grąžiname pinigus už laiko praradimą. Tačiau, jei sugenda dėl to, kad vairuotojas neįsijungė šaltą rytą... tai jau kita istorija. (Vieną kartą mūsų sunkvežimis užsidegė ties Dartford tuneliu – tai buvo incidentas, bet daiktus perkrovėme ir atvežėme tik su 4 valandų vėlavimu).

Ar buvote patyrę, kad klientas nepripažino savo daiktų?

Taip, ir tai keista. Kartais atveža daugiau dėžių nei buvo sąraše, o kartais – mažiau. Vieną kartą klientas tvirtino, kad jo dviračio nebuvo, o mes jį radome gale po grindų dėže. Kitą kartą – kaltino mus, kad pavogėme televizorių, o jis stovėjo jo seno buto sandėliuke, kurį jis užmiršo. Žodžiu, žmonių atmintis yra keistas dalykas. Todėl visada pakraunant darome nuotraukas, kad nebūtų ginčų, kas įėjo į mašiną Lietuvoje ir kas išėjo Anglijoje.

Kaip elgtis, jei vairuotojas kalba tik rusiškai ar angliškai?

Daugelis mūsų vairuotojų yra lietuviai arba kalba lietuviškai, tačiau jei ateina vietinis (UK) vairuotojas arba subrangovas iš kitos šalies, gali būti barjeras. Tokiu atveju mes (dispečeriai) esame ryšio grandis. Jūs skambinate mums, mes – vairuotojui. Nereikia būti lingvistu, kad susitartum dėl to, kur dėti dėžę. Paprastai rankų kalba ir „Google Translate“ padeda išspręsti 90 proc. problemų vietoi. Bet geriau iš anksto pasidomėti, ar bus lietuviškai kalbančio žmogaus.

Ar galiu sėdėti kabinėje kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, dėl draudimo ir saugumo taisyklių (tarptautiniai pervežimai). Taip pat, dėl tų pačių taisyklių dėl „pabėgėlių“ ir neteisėtų migrantų kontrolės (ypač Lamanšo sąsiauryje). Vairuotojas negali imti savo kelyne keleivių be specialaus leidimo. Jei norite vykti kartu, turbūt reikėtų tartis dėl keleivinio pervežimo, o ne krovinių. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvu ar traukiniu – tai greičiau ir saugiau. Kabinėje yra tik viena vieta – vairuotojui.

O jei man reikia palikti daiktus sandėlyje kuriam laikui?

Nėra problemų. Epinge ir aplinkinėse vietose (pvz., Harlow ar Loughton) yra nemažai sandėlių. Mes galime iškrauti daiktus į mūsų partnerio sandėlį, o jūs juos pasiimsite, kai tik namai bus paruošti. Tai kainuoja papildomai (paprastai už kiekvieną dėžę ar už mėnesį už vietą). Tai naudinga, jei parduodate namą Lietuvoje greičiau nei įsirengiate Anglijoje. Tiesa, patikrinkite, ar sandėlis yra saugus (vaizdo kameros, apsauga).

Ką daryti, jei atvykęs pastatau, kad daiktų per daug?

Tai dažna situacija. Žmonės visada pamiršta apie palėpę, rūsį ar balkoną. Jei mašina pilna, mes galime pasiimti likutį antrą kartu (už papildomą kainą). Arba, jei skubame, galima įsprusti (bet ne per daug, kad neiškristų durų). Geriau iš anksto pasakyti „aš turiu apie 20 kubinių“, o ne „mažai daiktų“. Mums lengviau atvežti didesnę mašiną ir važiuoti truputį tuščia grįžtant, nei vėliau organizuoti antrą reisą.

Apibendrinimas: kas svarbiausia

Ar verta rinktis mažas firmas ar didžiąsias?

Didelios firmos turi resursų, bet dažnai brangiau ir biurokratiškiau. Mažos – lankstesnės, pigiau, bet kartais trūksta patikimumo (gali atšaukti išvyką). Rinkitės tą, kuris turi atsiliepimų (ne tik „penkių žvaigždučių“ pas savo giminaičius). Asmeniškai, aš dirbu vidutinio dydžio komandoje – mes žinome kiekvieną klientą pavardėmis. Kraustymas į Epping yra atsakomybė, todėl rinkitės ne pagal kainą, o pagai tai, kaip jie kalba su jumis telefonu. Ar jie klausia klausimų, ar tik tiesiog sako „kainą“?

Kokį patarimą duotum žmogui, kuris dar niekada nebuvo kėlęsis?

Gerkite mažiau kavos ir būkite kantrūs. Pervežimas – tai stresas, o ne šventė. Kažkas tikrai nulūžta, kažkas dingsta, kažkas pavėluoja. Tai gyvenimas. Susiraskite geras dėžes, pažymėkite jas rašikliu („Virtuvė“, „Miegamasis“), ir atsikratykite šiukšlių prieš išvykdami. Nevežkite senų laikraščių ir sulaužytų baldų – Naujajame pasaulyje (UK) tai tik užims vietą. Ir svarbiausia – pasitarkite su savo šeima, kad visi būtų vienoje pusėje.

Galiausiai, kraustymas į Epping nėra rocket science, bet jis reikalauja planavimo. Žinokite savo adresą, gerbkite vairuotojo laiką ir pasirūpinkite dokumentais (ypač ToR). Jei viską padarysite protingai, tai gali būti net lengvas procesas, po kurio tiesiog gersite arbatą savo naujame sode prie Epping Forest. O jei nepasiruošite... tada gausite istoriją, kurią pasakosite draugams prie alaus, kiek buvote nuliūdę.