Kodėl perkraustymo kaina iš Jungtinės Karalystės konkurencinga ir ką tai reiškia jūsų kišenei?

Dirbau šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, matydamas viską – nuo puikių, tvarkingų kelionių iki tų, kuriuos norčiau pamiršti. Žmonės dažnai klausia, kodėl kainos šokuoja kaip šuo ant pievos, ir kaip čia viskas suskaičiuojama. Tiesą sakant, rinka yra labai gyva. Nors Brexit sužlugdė nemažai dalykų ir padarino dokumentų gyvulišką darbą, viena dalyka liko gera – pasiūlas yra daug, todėl perkraustymo kaina iš Jungtinės Karalystės konkurencinga lyginant su kitomis kryptimis. Sunkvežimiai važiuoja kasdien, todėl paprastai galima susiderėti, jei žinai, ieško ko. bet nenukrypime nuo temos. Štai kas iš tikrųjų vyksta užkulisiuose ir kodėl verta būti atsargiam.

Apie kainas ir kaip jos susiformuoja realiame gyvenime

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Londono ar Birminghamo?

Visada sakau klientams – nėra vienos kainos. Viskas prasideda nuo tūrio, arba kaip mes sakome, „kubo“ (m³). Jei turite tik kelių dėžių kiekį, galite susitvarkyti už 300–500 svarų, jei tai bus dalinis krovinys su kitais žmonėmis. O jei pilnam namui reikia 20 kubo sunkvežimio, tai žiūrime link 2000–3000 svarų. Benzinas brangsta, o mokesčiai už keltą Doveriu kiekvienąmet kyla, tad perkraustymo kaina iš Jungtinės Karalystės konkurencinga tik dėl to, kad vežėjai kažką praranda maržose, kad tik gautų užsakymą. Tačiau būkite tikri, mažiau nei pusantro tūkstančio už pilną mašiną iš Londono gauti neįmanoma nebent tą mašiną vertytų senas „Zilas“.

Kodėl viena firma siūlo 400 svarų, o kita 800?

Tai klasika. Vienintelė priežastis – paslaugos kokybė ir rizika. Pigiausios siūlytas dažnai gauna vairuotojai, kurie tiesiog nupirka bilietą į Lietuvą ir važiuoja tuščia atgal (arba su pusiau tuščia mašina). Jieims užtektų už 400, o jie nupelnys papildomai. Brangesnės firmos turi draudimą, sandėlius, profesionalius krovėjus ir, kas svarbiau, jie atsako už daiktus. Žinau vieną atveją, kai vyras pasikreipė į pigius meškerius, jo dėžė su kompiuteriu dingo Kelne (o čia jau Vokietija), ir niekas jo neišgirdo. Taupykite protingai.

Ar brangiau perkraustyti iš Škotijos nei iš Anglijos?

Žodžiu, taip. Ką toliau į šiaurę (Edinburgas, Glazgas), tuo brangiau. Ten vairuotojas praleidžia daugiau laiko, be to, ten reikia važiuoti ne per Doverį, o dažnai per Niukaslą ar Hull’ą. Keltai šiaurėje yra dvigubai brangesni nei pietuose. Jei perkraustymo kaina iš Jungtinės Karalystės konkurencinga Anglijos viduje, tai Škotijoje jau čia ne taip paprasta būna. Ten pridėsite maždaug 15–20 procentų prie galutinės sumos tik dėl geografijos. Taip pat ten blogesni keliai ir daugiau rūkų, kas uždelgia laiką.

Kas vyksta su kainomis, kai britai turi rinkimus?

Keista, bet tiesa. Kai ten kilnoja politika, svaras pradeda šuoliuoti. Jei prieš perkraustymą metus sutarėte už 1000 svarų, o prieš pat išvykimą sterlingas nukrito 10 procentų, mums reikia koreguoti kainą, nes mums reikia pirkti degalą už eurus, o mokėjimą gausime susilpnintomis monetomis. Taip tai veikia. Nors dažniausiai firmos laikosi fiksuotų kainų, jei sutartyra pasirašyta laiku.

Ar galima kažkaip užsidirbti važiuodamas atgal? (T.y. ar galiu sutepti kainą?)

Kartais klientai klauso, ar galiu kažką nuvežti atgal, kad pigiau būtų. Vairuotojai to nemėgsta, mes ne kurjeriai su pakeliais. Jei turi ką gabenti į UK, galima susiderėti dėl grįžtamojo krovinio, tada perkraustymo kaina iš Jungtinės Karalystės konkurencinga tampa dar labiau akivaizdi, nes mašina neužsidaro tuščia. Bet turi suprasti, jei tai neįprasta prekė, o kažkokia keista technika, vairuotojas gali atsisakyti.

Brexitas, muitinė ir dokumentų šlamštas

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Deja, taip. Nuo 2021 metų tai nebebe variantas. Anksčiau užsukdavome į Kalais ir tiesiog važiuodavom. Dabar reikia pilnos eksporto deklaracijos. Turi surašyti viską: nuo sofos iki seno keptuvo. Kiekvienas daiktas turi turėti apytikrę vertę. Jei pamatys, kad deklaruoji du didelius televizorius, bet rašai, kad jie verti 5 svarų, muitininkai sustabdys. Nesistengkš meluoti, jiems ten akys paplūduriuoja nuo to keisto teksto.

Kas nutinka, jei pamiršau kokią smulkmę deklaracijoje?

Nieko baisaus, jei tai ne alkoholis ar tabakas. Jei trūksta keleto dėžių su drabužiais, dažniausia paprasčiausiai praleidžia. Bet jei trūksta kokių nors brangių elektronikos detalių, gali būti problemų. Vieną kartą teko laužti trailerį pusvalandį, nes klientas užmiršo paminėti motorolerį, kuris stovėjo giliai krautuve. Muitininkai nebuvo patenkinti. Tas dalykas užtruko ilgiau nei pati kelionė.

Kas su TIR knygelių? Ar jos reikalingos?

Tik tada, jei keliaujate tranzitu pro kitas šalis (pvz., pro Vokietiją ar Belgiją) ir nenorite mokėti mokesčių jų teritorijoje. Tačiau paprastam perkraustymui į Lietuvą TIR nereikalingas, užtenka paprasto eksporto dokumento. TIR tai daugiau prekybai, o ne asmeniniams daiktams, nors kai kurie tai painioja.

Ar galiu vežti maistą iš UK į Lietuvą?

Čia yra pavojinga zona. Žaiskite sąžiningai – sausainius galite, dešrų ir mėsos rūkyto – negalite (be specialių sertifikatų). Muitinė turi gana griežtas taisykles dėl gyvūninių produktų. Aš asmeniškai nebūčia rizikavęs vežti kumpio, jei nenorite, kad jį išmestų konteoriaryje prie pat sienos. Nepamirškite, kad Jungtinė Karalystė dabar yra „trečioji šalis“.

Ar mokesčiai už muitinės išbraukimą įeina į kainą?

Dažniausiai ne. Firmos siūlo kainą „iki durų“, bet muitinės išbraukimas (tas dalykas, kai pareiškiate daiktus Lietuvos muitinėje) dažnai yra papildomai mokamas arba reikia tai padaryti pačiam. Užsienio brokeriai užima šiek tiek, o tai gali būti apie 50-100 eurų. Klauskite iš anksto, ar įskaičiuota, ar ne.

Ar sunku gauti šienainį (CMR) ir draudimą?

CMR tai nėra šienainis (tai aišku, juokauju), tai tarptautinis vežimo dokumentas. Jis būtinas. Be jo net nėra ką važiuoti. Draudimas taip pat privalomas, bet jis nedažnai dengia viską 100 %. Yra vadinamasis „ribinis atsakingumas“, kuris yra maždaug 10 EUR už kg. Jei vežate brangius daiktus, reikia specialaus draudimo. Manyk, perkraustymo kaina iš Jungtinės Karalystės konkurencinga, bet draudimas gali būti toks pat kaip ir pati kelionė, jei turite daug aksomo grandinių.

Kas su alkoholiu ir cigaretais? Ar tai ne problemos?

Problemų tikrai bus, jei viršysite nustatytas leistinas normas. Asmeniniam vartojimui galima, bet kiekvienas vairuotojas žino, kad radę 200 kartonų cigarečių vienoje dėžėje, muitinės pareigūnai nusijuoks nuo ausų. Geriau deklaruokite kaip prekę ir mokėkite mokesčius, jei taip planuojate verslą.

Ar reikia Pasų sąsajos dokumentų, jei asmuo nekeliauja su mašina?

Daugeliu atvejų ne. Dabar daug kas daroma elektroniniu būdu per „Gov.uk“ portalą. Tiesa, jei asmuo yra trečiosios šalies pilietis (ne ES ar ne JK), reikia vizų ar leidimų gyventi. Bet dažniausiai mums, vežėjams, svarbu tik geras krovinys ir dokumentai ant jo, o asmenų leidimai daugiau pačiems keleiviams rūpi.

Dėžės, krovimas ir kaip tai atrodo iš vidaus

Ar reikia pirkti dėžes patiems?

Galite, bet vengiate spanguolių dėžių iš parduotuvės. Jos suyra per pusę kelionės. Geriau pasiimti specialių perkraustymo dėžių, jas galima išsinuomoti iš vežėjo (nors ne visi siūlo). Stiprios dėžės tai pusė sėkmės. Jei dėžė atsivers ant greitkelio A1 – tai bus blogiausia jūsų diena. Aš vieną kartą matau, kaip viena moteris bandė supakuoti viską nešiojamuose krepšiuose su užtrauktukais. Nepraėjo nieko.

Ką daryti su baldais, ar jie juos iškrauna?

Statybinių baldų demontavimas ir montavimas tai papildomas darbas. Vairuotojai nėra staliai. Jei turite didelę spintą, reikės ją išardyti prieš atvykstant. Kai kurios firmos siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį, bet dažniausiai reikės pasirūpinti patiems, arba susitarti su giminaičiais.

Ar saugu vežti pianiną?

Pianinas tai mūsų košmaras. Jis sunkus, trapus ir vargiai įeina pro duris. Jei turiate seną „įrašą“ (pianiną), perkraustymo kaina iš Jungtinės Karalystės konkurencinga tik tada, kai mes sužinome, kad pianino nėra. Jį reikia kelti su specialine technika, o tai kainuoja daugiau nei du vidutiniai kambariai kartu paėmus. Geriau jį parduokite Anglijoje ir nusipirkite naują Lietuvoje, tikrai atsieis.

Ar galiu vežti augalus?

Dabar tai labai apribota. Žemės įkvėpti negalima. Kai kurios sėklos nėra leidžiamos. Jei turi kelių vazų su gėlėmis, dažniausia praleidžia, jei nėra dirvožemio. Bet jei būtum bandęs pervežti didelį suolelį su žemės, laikykis, nusiųstų atgal. Svarbiausia – nerašyk „gėlės“, rašyk „dekoratyvinės žolės“ (juokauju, geriau tiesiog klausk brokerio).

Ką daryti su šaldytuvu?

Ką daryti? Jį išjunkti iš anksto! Ne vieną kartą girdėjau istorijų, kai šaldytuvas įkeltas įkaitęs, su maistu viduje, o po dviejų dienų kelionės kvapas mašinoje toks, kad vairuotojas bekvapis vairuoti negali. Išjunkite 24 valandoms prieš, palaiskite duris išdžiūti. Ir užsegti juostele, kad durys neatsidarytų kelyje (nes labai dažnai nutinka).

Kaip vežti vaikiškas kėdutes?

Kėdutės nėra problemos, jei jos neapsaugotos. Geriau jas susukti į burbuliuką arba uždengti antklode, nes plastikas įsibraižo labai lengvai. Jei kėdutė brangi, geriau ją vežti asmeniniame automobilyje, jeigu keliaujate patys, o ne su krovininiu.

Ar vairuotojai padeda nešti dėžes?

Tai priklauso nuo jų nuotaikos ir susitarimo. Standartiškai, vairuotojas vairuoja, o krovėjas neša. Jei pasamdytai mašinai be vadybininko, tikėkitės, kad vairuotojui reikės padėti. Jie nėra robotai, po 10 valandų vairo tik nori miego. Už papildomą pinigą dažniausiai sutinka, bet nedarykite to kaip saviteisiškumo.

Kelionės ritmas, vairuotojai ir keisti dalykai kelyje

Kiek laiko trunka kelionė iš Londono į Vilnių?

Teoriškai 3 dienas (iki 72 valandų). Praktiškai? Gali būti ir 4, ir 5. Priklauso nuo eismo M25 kelias (tas Londono žiedas, kur niekada nebaigiasi remontų), eilių prie Kelerių (Dover) arba sniego Lenkijoje. Žiemos sezonu visada užtrunka ilgiau. Nenukreipti į kairę (ne, dabar važiuojame dešine, bet Anglijoje vis dar dešine, o Lietuvoje dešine... viskas aišku).

Ar saugu leisti daiktus be priežiūros?

Sunkvežimiai dažniausiai turi GPS stebejimus ir urėdžius. Pavogti mašina su pilnu kroviniu labai sunku, o be naudos. Tačiau mažosios vagystės pereivėvių stovyklose (LKW parkuose) gyvuoja. Nenaudokite per plonos dangos ar užraknų, kur galima perlaužti paprastu plaktuku. Du geri antspaudo užraktai užtikrina ramybę.

Kas vyksta, jei vairuotojas susirgsta ar sugenda mašina?

Tai realus scenarijus. Tuomet jis skambina dispečeriui, o dispečeris turi rasti kitą vairuotoją, kuris paimtų krovinį. Tai gali uždelsti pristatymą parai ar dvejoms. Čia jau nei kaltės, nei pykčio nepadėsi – technika yra technika. Vieną kartą mums teko keisti priekabą viduryje Belgijos, nes sulūžo ratas. Klientas buvo įsiutęs, bet ko padarysite?

Ar vairuotojai moka už keltą?

Taip, tai įskaičiuota į vežimo kainą. Jie nemoka iš savo kišenės. Firmos turi sąskaitas P&O ar DFDS keltų kompanijose. Vairuotojų dažniausiai nemėgsta to kelto, nes ten maistas brangus, o poilsio vietos užpildytos tokių pačių vairuotojų, kuriančių didelį triukšmą.

Ar galiu siųsti pranešimus vairuotojui?

Taip, jei turite jo numerį. Dažniausiai jiems duodamas vieno kontakto numeris, kad neblogintų vairuotojo miego. Jei kabinės telefonas skamba naktį, jis gali neįsijungti. Geriau rašyti žinutes, tada jie jas perskaitys sustoję poilsio.

Ar dažnai sustoja perpildytose stotyse?

Stabdymo taisyklės Europoje griežtos (tachografas). Vairuotojas privalo sustoti po 4,5 valandų vairavimo. Jis sustoja ten, kur yra legali stovėjimo aikštelė. Kartais tai yra graži vieta, kartais – purvinas kiemas kažkur Lenkijos girioje. Nenuokite, jei GPS rodo, kad jis stovi vietoje valandą. Tai ne jis tingi, tai įstatymas.

Ar vairuotojas kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, lenkai ar latviai, taigi susikalbėsite. Kartais būna ukrainiečių ar baltarusių, bet dažniausiai jie moka bent truputį rusiškai ar angliškai. Kalbos barjeras retai kada būna problema, nebent reikia labai sudėtingų instrukcijų.

Ką daryti, jei atvyksta ne ta mašina?

Kartais dėl techninių priežasčių gali atvažiuoti mažesnė ar didesnė mašina (pvz., 7,5 tona vietoj 10 t). Jei tūris telpa, problema nėra. Jei netelpa – tada problemų krūva. Būtinai tikrinkite, kokią mašiną sutarėte. Nors jei perkraustymo kaina iš Jungtinės Karalystės konkurencinga, kartais firma gali siūlyti mažesnę mašiną, taupydama degalams.

Pinigai, apgavystės ir kaip neaptarti

Ar saugu mokėti iš anksto?

Niekada nemokėkite 100 proc. iš anksto. Įprasta praktika yra mokėti depozitą (apie 10–30 proc.), o likutį – atvykus arba iškraunant. Jei kas prašo pilnos sumos į nežinomą sąskaitą prieš Kraunant daiktus į tuščią kiemą Anglijoje – bėkite. Tai labai dažna apgavystės schema, ypač Facebook grupėse.

Kas yra „dalinis krovinys“ arba „ekskursija“?

Tai kai mašina surenka kelis klientus. Jūsų daiktai gali būti tiesiog dalis mašinos. Tai leidžia perkraustymo kainai iš Jungtinės Karalystės būti konkurencinga, nes išlaidos padalijamos tarp kelių žmonių. Trūkumas – tai užtrunka ilgiau, nes reikia nuvažiuoti pas kitus, prieš tai iškraunant juos.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Žiūrėkite į sutartį daugiau dėmesio. Dažnai nemokami yra pirmi 20 laiptų, o toliau – už kiekvieną pakopą mokama. Taip pat gali būti mokestis už „ilgą iškrovimą“ (jei ilgiau kaip valanda). Ir dar – apsauginės juostos (paklės) ir plėvelės dažnai yra mokamos, nors atrodo kaip įprasta dovana.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Kaip sako, skanią žuvį valgoma pirmą kartą, o pigūs paslaugos gali kainuoti daugiau nei brangios. Pigiausios firmos dažniausiai neturi jokio atsakomybės. Jei jums svarbiau, kad sofa atvyktų saugi, negu sutaupyti 50 svarų, rinkitės vidutinę ar aukštą kainą. Nors dabar dėl konkurencijos net ir geriausios firmos verčiasi ir sumažina kainas.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sužaloti?

Reikia fotografuoti iš karto, negišti nieko. Tada rašyti pretenziją per 24 valandas (arba kiek nurodyta sutartyje). Jei nufotografuosite sulaužytą koją nuo stalo, draudimas (jei buvo) sumokės. Jei nufotografuosite tik po savaitės, niekas nepasakys, kad tai ne jūs patys sulaužė namie.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Penktadieniais ir savaitgaliais vairuotojai nenori dirbti, jiems reikia poilsio prieš savaitgalį ar jie jau ilsisi. Taip pat savaitgaliais Anglijoje gali būti apribotas eismas sunkvežimių centruose. Darbo dienomis (antradienis, ketvirtadienis) pigiau ir lengviau susitvarkyti su grafiku.

Ar verta daryti viską patiems?

Jei tik turite galimybę nuvežti daiktus iki terminalo pačiam (pvz., į sandėlį Birminghamo priemiestyje), tai galima sutaupyti gana nemažai. Tada jums mokama tik viena kryptis (mašina važiuoja tuščia atgal ar su kitu kroviniu). Bet tada ten reikia pakrauti pats ant platformos, kas ne visada lengva be keltuvo. Žinoma, perkraustymo kaina iš Jungtinės Karalystės konkurencinga tokiu atveju labiausiai, bet jūsų nugaros sveikata to neverta.

Kaip sužinoti, ar firma ne sukčiai?

Patikrinkite adresą. Jei jie nurodo tik „London“ be gatvės, tai įtartina. Paieškokite atsiliepimų Google Maps ar „Trustpilot“. Jei visi atsiliepimai vienodi ir parašyti ta pačia diena – tai tikriausiai pirkti. Tikros firmos turi ir neigiamų atsiliepimų, kur yra atsakyma į juos. Žmogiškumas – tai geriausias ženklas.

Ar bus problemų dėl „piko“? (Brexit pasienio kontrolė)

Tas pats „Hard Border“, apie kurį kalbėjo, dar visiškai neįvyko taip blogai, kaip buvo baisinama. Tačiau eilės gali būti, ypač vasarą. Tiesa, perkraustymo kaina iš Jungtinės Karalystės konkurencinga nesijaučia tada, kai stovi 5 valandų prie sienos ir vairuotojas reikalauja papildomo mokesčio už laiką. Visada susitarkite dėl laukimo laiko limito (paprastai 2 valandos nemokamai).

Galutinis patarimas – ką daryti prieš išvykstant?

Gėrti kavą ir ne nerimauti. Jei pasirinkote patikimą žmogų, viskas gerai įvyks. Daiktai tik daiktai, jie gali susibraizyti, tai ne pabaiga. Svarbiausia turėti geras dokumentus, draudimą ir kantrybę. O kainos? Jos bus toks, kokios jos yra rinkoje šiandien.

Apibendrinant, nors situacija su dokumentais pasidarė sudėtingesnė, pačios paslaugos kainos liko prieinamos. Dėl didelio sunkvežimių skaičiaus, važiuojančio triba Londono ir Vilniaus, perkraustymo kaina iš Jungtinės Karalystės konkurencinga ir išlieka toks. Svarbiausia – nežiūrėkite tik į numerį sąskaitoje, ieškokite, kas už jį slypi.