Kas veža baldus iš Ludlow ir kaip išvengti paprastų, bet skausmingų klaidų

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius, ir galiu pasakyti viena – kiekvienas kartas yra kaip loterija, ypač kai kalba eina apie tokius specifinius maršrutus. Sakyčiau, kas veža baldus iš Ludlow, turi būti ne tiesiog vairuotojas, o dar šiek tiek ir psichologas, nes klientai dažnai nežino, į ką įsibėgėja. Anglija po „Brexit“ pasikeitė, ir tas važiavimas pro Folkestone arba Dover’į dabar yra visai kitas lygis nei buvo anksčiau. Dauguma žmonių mano, kad tai yra paprastas „užsivežė ir nuvežė“ procesas, tačiau realybėje susiduri su muitinės popieriais, kurių niekas nesupranta, ir keliais, kuriais praeina tik labai drąsių vairuotojų sunkvežimiai. Čia nėra apie idealias brošiūras, o apie tai, kaip iš tikrųjų atrodo tas kelias iš mažo angliško miestelio iki Lietuvos.

Kaip išvis rasti transportą šiam maršrutui

Ar sunku rasti vairuotoją, kuris nusprendžia vežti baldus iš Ludlow?

Išties ne taip ir lengva, kaip atrodo. Problema ta, kad Ludlow yra Šropšyre, tai ne Birminghamas ar Londonas, kur sunkvežimiai važinėja kas penkias minutes. Ten keliai siauri, o miesto centras senovinis, tad didelis „volvo“ su priekaba tiesiog negali įvažiuoti į keletą gatvių. Reikia surasti tiekėją, kuris žemo grindų (taip vadinamų „panda“ sunkvežimių) turi arba sutinka užsidirbti papildomai ir nuvažiuoti smulkesniu transportu iki priešgynio. Kartais tenka susieti du vairuotojus – vienas veža iki didelio miesto, kitas paima detalėmis.

Ar galiu pasitikėti „skelbimų portalų“ vairuotojais?

Žiūrėk, aš turiu savo nuomonę. Yra puikių savininkių, kurie dirba vieni ir dirba gerai. Bet yra ir nemažai tų, kurie tiesiog nusipirko seną „Scania“ ir važinėja be jokios atsakomybės. Jei jie sako, kad veža baldus iš Ludlow pigiau nei visi kiti, galvojate, kodėl? Paprastai todėl, kad jie neturi draudimo, kuris padengtų tavo senovinę spintelę, jei ji nukris per posūkį. Patikrinkite jų įmonės kodą – jei jis užsienietis ir be lietuviško atstovo, bėkite toli. Čia ne vienintelis atvejis, kai klientas pagalvojo, kad sutaupė, o galiausiai mokėjo dukart daugiau.

Kiek laiko trunka tas kelias iki Lietuvos?

Teoriškai, jei vairuotojas nemiega, tai galėtų nuvažiuoti per 24-30 valandas. Bet mes gyvename realybėje. Užtrunka maždaug 3-4 dienas nuo to momento, kai pakrovimas įvyksta Ludlow’e. Ten reikia prieiti prie parduotuvės ar namo, pakrauti, tiksliai užfiksuoti būklę, tada važiuoti iki uosto. Perbritanimas su traukiniu (Eurotunnelas) ar keltu taip pat užima laiko, o tada dar Lietuvoje gali užstringti muitinėje jei trūksta kazkokio lapelio. Geriau skaičiuokite, kad savaitgalį gali praleisti sandėlyje.

Ar verta laukti, kol susiformuoja pilna mašyna (konsolidacija)?

Jei jums skubėjimas nėra mirtinas, tai taip, tai gali būti pigiau. Bet yra vienas „butas“. Jei laukiate, kol kas veža baldus iš Ludlow ir užpildys vietą, jūsų baldai gali stovėti angliškoje sandėlininko patalpoje savaitę ar dvi. O Anglijoje drėgmė... (čia turiu omenyje, kad patalpos net visada šiltos), tai gali paveikti medieną, jei ji nebuvo tinkamai supakuota. Aš asmeniškai visada patariu – jei tai vertinga dalis, geriau mokėti už dalinį krovinį ir važiuoti greičiau.

Ar vairuotojai patys pakrauna?

Tai priklauso nuo jų sąžiningumo, bet dažniausiai taip. Profesionalai, kurie dirba su baldais, turi su savim keltuvus, rankines, oda uždengtas juostas. Tačiau girdėjau istorijų, kai vairuotojas atvykęs sako: „aš tik vežėjas, ne krovikas“. Tai tas momentas, kai nori plakti galva į sieną. Todėl visada aptarkite šį dalyką iš anksto. Jei reikia, reikia susitarti dėl „menedžerių“ pagalbos vienoje ar kitoje pusėje.

Kas daryti, jei aš pats nupirkau baldus „eBay“ ar „Gumtree“ Anglijoje?

Tuomet situacija dar įdomesnė. Tada jūs esi tiekėjas ir gavėjas viename asmenyje. Vairuotojui reikės aiškiai parodyti, kad tai ne komercinis krovinys (jei nėra PVM kodas), o asmeninis daiktas. Bet kai kalbame apie tai, kas veža baldus iš Ludlow, dažnai tenka važiuoti į privačius namus, kurie būna po kalvu, be asfalto. Vairuotojai tuo nebus patenkinti, gali reikalauti papildomo mokesčio už „prastą važiavimo sąlygą“.

Burokratija ir muitinės naktmarės

Ar reikalingas EORI kodas?

Absoliučiai taip. Be jo nei vienas krovinius vežantis vairuotojas neįvežs jūsų daiktų pro Lietuvos (ar Anglijos) muitinę. Tai yra toks pagrindas, kuris leidžia sistemoje užregistruoti prekę. Dauguma klientų apie tai sužino tik tada, kai mašina stovi sienoje ir niekur negali eiti. Gaukite jį iš anksto, tai nemokama ir užtrunka tik kelias minutes, tačiau taupo nervus.

Kokius dokumentus turiu parengti?

Jeigu perkate naujus baldus iš parduotuvės, jums reikės invoice (sąskaitos). Jei senus, antikvarinius – reikės kažkokio pirkimo-pardavimo dokumento arba raštiško patvirtinimo apie vertę. Muitininkai mėgsta kelti abejonę, kai mata senovinę spintelę už 10 svarų. Tada gali būti apskaičiuojamas muchas (muitinės mokestis) ir PVM pagal jų nustatytą vertę, o ne pagal tą, ką parašėte lapuke. Sakyčiau, geriau būti sąžiningas, arba bent jau realus.

Kas tas EX1 dokumentas ir ar jį turi užpildyti aš?

EX1 tai eksporto deklaracija. Anglijoje ją dažniausiai užpildo vairuotojo arba ekspeditoriaus partneris tame šallyje (tame pačiame Ludlow ar netoliese esančiame sandėlyje). Jums nereikia jo rašyti, jei pasirinksite pilną paslaugą („door to door“). Bet jei tik nuveža iki uosto, tada gali tekti samdyti vietinį brokerį. Ir čia prasideda kainos... (nors dabar pagalvoję, gal ten per daug sudėtingai parašiau, paprastai tai įeina į kainą).

Ar galiu kažką paslėpti dėžėse su baldais?

Nebent norite praleisti likusį gyvenimą aiškindamasi muitinėje. Skeneriai tuose uostuose mato viską – netgi cigaretės, jei jų yra per daug. Jei rasti neaprašyti daiktai, baudos yra astronomiškos. Geriau viską užrašyti, net tas pasvirusias lentynas, kurias planuojate išmesti. Vieną kartą matiau, kaip vyras bandė nuvežti motociklo dalis įsokeitęs tarp sofos pagalvių. Nusivylė abu pusės.

Ar turiu mokėti PVM ir muitą?

Jei baldai yra Naudoti (Used) ir juos naudojote ilgiau kaip 6 mėnesius (arba tai paveldėta dovana), galite kreiptis dėl atleidimo nuo mokesčių (relief). Tai vadinama „Transfer of Residence“ taisyklėmis. Bet jei nupirkote seną stalą per savaitę ir vežate jį čia parduoti – tada taip, mokėsite 21 % PVM ir galbūt 0-4 % muitą, priklausomai nuo medienos rūšies. Svarbu tai suprasti prieš ieškant kas veža baldus iš Ludlow, kad nusteigtumėt prie sienos.

Kas daryti, jei dokumentai neteisingi?

Tuomet mašina stovi. Viskas sustoja. Reikės kreiptis į brokerį, kad pataisytų klaidą. Tai kainuoja laiką ir pinigus. Kartais klaidos būna paprastos, pvz., neteisingai nurodytas svoris ar numeris. Kartais – blogai parašytas gavėjo adresas. Geriausia viską du kartus patikrinti dar prieš išsiuntimą. Nenuvilkite ant vairuotojo, jei jis tik veža, o ne rašo dokumentus.

Kainos ir pinigai: kur dingsta biudžetas

Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindai yra: atstumas, svoris (arba tūris), skubumas ir kuro kaina. Kadangi Ludlow yra šiek tiek nuošaliau, tenka mokėti už tuos papildomus kilometrus nuo magistralės iki miesto. Taip pat, jei reikia išnešti baldus iš antro aukšto be lifto, tai „rankinio darbo“ mokestis. Nėra vienos kainos visiems. Aš galiu sakyti tik tiek, kad sofos pervežimas gali kainuoti nuo 300 iki 600 eurų, priklausomai nuo to, kas įeina į tą kainą.

Kodėl kaina pasikeičia iš karto po pasiūlymo?

Dauguma ekspeditorių duoda preliminarią kainą. Ji gali pasikeisti, jei išaiškėja, kad jūsų „maža“ spintelė sveria 200 kilogramų, o ne 50 kaip sakėte. Arba jei reikia specialios įrangos krauti. Taip pat, kuro priedai (fuel surcharge) šiuo metu šokinėja kaip bepročiai. Todėl pasitarkite, ar kaina yra „fiksuota“ (fixed) ar gali keistis.

Ar verta imti draudimą?

Be abejo. Yra nemažai firmų, kurios sako, kad jų atsakomybė pagal CMR konvenciją (tarptautinė vežimo sutartis) yra ribota. Ji ribota labai mažai, pvz., keliais eurai už kilogramą. Jei turiu Brystolio pasienio stalą, jo vertė viršija tas ribas šimt kartų. Už papildomą draudimą (paprastai tai 2-3 % nuo vertės) galite miegoti ramiau. Nėra nieko blogiau, nei gavęs sudaužytą rinkinį ir girdėti „o mes nurodėme sąlygoje...“.

Kada reikia mokėti?

Standartinė praktika – 50 % avanso, likę 50 % gavus daiktus arba prieš išleidžiant juos iš sandėlio Lietuvoje. Yra firmų, kurios reikalauja 100 % iš karto. Aš asmeniškai nekalbėčiau su jomis. Per tiek metų mačiau, kaip po 100 % mokėjimo pradingdavo arba nebeatsakinėdavo telefonų. Tiesiog atsargiau.

Ar galima sumokėti vairuotojui grynais?

Kai kurie mėgsta taip daryti, galvodami, kad taip išvengs PVM. Tai rizikuota. Jei vairuotojas dingsta su pinigais (o jų yra buvę), neturite jokio įrodymo, kad mokėjote. Geriau mokėti į sąskaitą. O jei jau tikrai norite grynais, tikrai reikia imti kvitą (raštišką), pasirašytą ant firmos blanke, o ne ant lapo iš užrašų knygelės.

Ar brangiau vežti atskirai ar su kitiems?

Savarankiškas pervežimas (full load) brangiau bendrai suma, bet pigiau už vienetą (kubą). Jei turite tik kelis daiktus, dalinis krovinis (part load) yra vienintelis išeitis. Firmos, kurios specializuojasi ir veža baldus iš Ludlow, dažnai turi reguliarius maršrutus, todėl gali siūlyti geras kainas daliniams kroviniams, nes jie ir taip važiuoja tuštumomis atgal.

Rizikos ir patirtis: ką būna lauke

Kas daryti, jei baldai atvyko sulūžę?

Pirmiausia – nerašykite priėmimo akto (CMR), kad viskas gerai. Reikia pažymėti defektus tiesiogiai ant dokumento. Nufotografuokite. Tada skambinkite ekspeditoriui. Jei turite draudimą, procesas greitesnis. Jei neturite... girdėjau, kad vienas klientas teisėsi 3 metus ir vos gavo pusę vertės. Geriau būti principingas tiesiog tada, kai vairuotojas staigia atidaro dureles.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Nedideliais kiekiais – retai. Didelės įmonės turi GPS stebėjimą.