Kas veža baldus į Tonbridge ir kaip išvengti nemalonumų kelyje

Sveiki, vaikinai ir merginos. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir jei kas nors mano, kad tarptautiniai pervežimai – tai tik lygus keliai ir laiku atvykstantys vairuotojai, tai gi labai klysta. Ypač kai kalba eina apie Didžiąją Britaniją. Tonbridge – ne Londonas, tačiau ten pat vėžti reikia pro tuos pačius siaurus tiltus ir statybose užšlusius M25. Dažnai klientai klausto, kas veža baldus į Tonbridge, ir tiki, kad atsakymas bus paprastas. Bet tiesos sakant, čia viskas vyksta kaip kokteilis: sumaišyta nervų, muitinės popierių ir vairuotojų, kurie tiesiog nori gerti karštą kavą. Šiandien pasakysiu jums tiesą be jokio užmaskavimo, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidinio pusės.

Kaip rasti gerą vežėją ir suprasti kainas

Kur rasti normalų vairuotoją, kuris veža baldus į Tonbridge?

Čia yra pagrindinis klausimas, nes internete dabar pilna visokių siuntų biržų. Žiūrėkite, ne visada brangiau reiškia geriau, ir ne visada pigiau reiškia, kad jums apiplėš. Geriausiai dirba tie, kurie turi savo techniką, o ne tarpininkai, kurie paskui perduoda užsakymą kitam, o dar kitam. Aš pats stengiuosi dirbti su patikimais žmonėmis, kurie žino kelią. Tonbridge zonoje dažnai važinėja tie patys lenkai ar lietuviai, kurie gyvena ten jau dešimtmetį. Jie žino, kur užsukti pietų. Taigi, ieškokite rekomendacijų vietiniuose forumuose arba Facebook grupėse, o ne tik paieškos sistemose.

Ar brangu, kai veža baldus į Tonbridge?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kišenėje po šventės. Benzinas nebe toks, koks buvo prieš metus, be to, po Brexit taip pat viskas pasikeitė. Jei kas nors sako, kad nupliusite visą butą už trys šimtus svarų – bėkite. Tiesiog bėkite toli. Realioje situacijoje reikia apskaičiuoti kuro, kelių mokesčių (Prancūzijoje ir Anglijoje tai ne malonumas), darbo užmokestį ir muitinės išlaidas. Vidutiniškai, jei turite kelių kubinių metrų siuntą, žiūrėkite į tą sritį, kur prasideda nuo kelių šimtų eurų. Už mažiau – tai tik tada, jei vairuotojas grįžta tuščias ir tau tik papildomai užsidirba.

Kodėl kaina svyruoja?

Nes pasaulis nestabilus. Vakar benzinas kainavo 1.40, šiandien jau gali būti 1.50. Be to, labai didelę įtaką turi tai, kiek krovinių mes turime tame pat reise. Jei mes paimame jūsų baldus į Tonbridge kartu su kitu klientu iš Kauno, mes galime pasiūlyti pigiau, nes mes dalinės kuro sąnaudas. Bet jei jums reikia ekskursinio reiso – tada tai kainuoja brangiau, nes tenai grįžti tuščiam sunkvežimiui visiškai neapsimoka. Taigi, kaina priklauso nuo jūsų lankstumo su datais. Jei galite palaukti savaitę-dvi – sutaupysite nemažai.

Ar įeina į kainą pakavimas?

Retai kada. Dažniausiai į kainą įeina tik patys įkėlimas-iškėlimas ir vežimas. Pakavimas – tai atskira paslauga, kuri kainuoja. Ir labai rekomenduoju ją naudoti, nes jums atrodo, kad sofa yra tvirta, bet ji nėra tvirta, kai ji krenta iš krovininio 20 metrų aukštyje (tiek maždaug, kai vairuotojas staigiai stabdo). Kartais į kainą įeina pagrindinės apsaugos – plėvelės, kartonas. Bet jei norite, kad viskas būtų įpakuota į medines dėžes, tai papildomai mokėkite už medieną ir darbą. Nekantrauju, kai žmonės stebisi, kad už dėžę reikia mokėti. Mediena nemokama nebuvo niekada.

Kas daryti, jei atvyksta didelis sunkvežimis?

Tonbridge centre gatvės, sakyčiau, labai... istorinės. Ir siauros. Jei užsakykite 40 tonų sunkvežimį su tentu į vietą, kur yra siauri tuneliai, vairuotojas tiesiog neįvažiuos. Buvo atvejis, kai vienas kolega nutūpė prie namų ir negalėjo nei pirmyn, nei atgal, nes užkirtė kelią. Tek skambinti policijai. Todėl visuomet reikia iš anksto pasakyti dydį. Jei gyvenate prie pagrindinės, gerai, bet jei kur gatvelėje – reikia mažesnės mašinos, 7.5 tonų arba net su pervežimo liftu. Tai svarbu.

Ar galima vežti ir mažus daiktus?

Žinoma, mes vadiname tai "prieskambiais". Jei turi kelias dėžutes su knygomis arba dviratį, galima įkišti tarp didelių baldų, jei vietos užtenka. Bet čia ne taip, kad užsibrėžiate kainą už vieną sofa, o paskui metat ten visą butą. Vairuotojai akys ant kaklo turi. Jie mato, kiek kubinių metrų užimate. Jei staiga išsitiesia, mes turime papildomai užsitraukti arba kažką daryti. Geriau iš karto sąžiningai parašyti, kas yra krovinys, nei vėliau ginčytis prie Anglijos namų vartų.

Dokumentai ir oficialūs dalykai

Kokius dokumentus reikia turė?

Čia prasideda nuoboduliai. Po Brexit reikia daugiau popierių nei anksčiau. Reikia komercinės sąskaitos (invoice), kurią turi pasirašyti tiek siuntėjas, tiek gavėjas. Be to, reikia deklaracijos, kad tai nėra prekyba, o turtas, kuris keičia savininką (jei tai persikėlimas). Jei trūksta parašo, muitinėje Dover‘e arba Folkestone‘e gali užlaikyti. Ir tada prasideda mokestis už sandėliavimą. Tai brangu. Taigi, dokumentus reikia turėti paruoštus dar prieš išvykstant iš Lietuvos.

Ar reikia mokėti PVM ar muito?

Jei pervežate naudotus daiktus asmeniniam naudojimui (persikėlėjimas), dažniausiai mokesčių nėra, jei galite parodyti, kad gyvenote Lietuvoje mažiausiai 12 mėnesių. Bet jei pervežate naujus baldus, kuriuos nusipirkote internete ir siunčiate sau į naują namą Anglijoje – tai jau yra importas. Turėsite sumokėti PVM ir galbūt muito, priklausomai nuo prekės kilmės. Dažnai klientai mano, kad jei jie tai nusipirko, tai tai jų asmeninis daiktas. Ne, muitinės muitininkas taip nemano. Jis mato tik kodą ir vertę.

Kas daryti, jei prarandu dokumentus kelyje?

Nervuotis. O tiesiog – skambinti brokeriui. Bet geriau jų neprarasdami. Dabar viskas yra elektroniniu būdu, bet vis tiek reikia turėti numerius. Buvo kartas, kai vienas vairuotojas išmetė popierių su kodais į šiukšles degalinėje (žinoma, netyčia... arba gal dėl to, kad buvo pavargęs). Teko viską atstatyti per 4 valandas, kol mašina stovėjo pasienyje. Tai buvo brangi klaida. Taigi, darykite kopijas ir siųskite sau į el. paštą.

Ar reikia draudimo?

Labai rekomenduoju. Savaime suprantama, mes turime atsakomybės draudimą, bet jis dažnai apima tik tam tikrą sumą, pavyzdžiui, 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangų pianiną ar vintage seklyčią, tai nebus užtenka. Galite pasirašyti specialų draudimo "polisą" pagal tikrąją vertę. Žinoma, tai kainuos, bet tada, jei kažkas nutinka – mažiau nori verkti. Vieną kartą klientas atsisakė draudimo, siekdamas sutaupyti 50 eurų, o vėliau, kai sužalojo vitriną, kaltino mus. Mes be kaltės, bet emocijų nupirkti nepavyksta.

Kas tas CMR dokumentas?

Tai tarptautinis krovinių vežimo dokumentas. Be jo negali važiuoti joks sunkvežimis. Jis įrodo, kad mes priėmė krovį, ir jame aprašomas krovinių būklė. Kai vairuotojas atvyksta pas jums, jis turi užpildyti tą lapą. Susižiūrėkite, kad jame būtų parašyta "tvarkinga" arba "su defektais", jei tokių yra. Jei parašysite "tvarkinga", o paskui atsivers, kad kojos sulūžusios – CMR bus vienintelis įrodymas teisme. Vairuotojai kartais bando rašyti greitai, neįsižiūrėję, todėl būkite dėmesingi.

Kelionės eiga ir problemos

Kiek laiko užtrunka kelionė į Tonbridge?

Teoriškai – 2-3 dienos, jei viskas eina kaip pagal laikrodį. Išvažiujame pirmadienį, antradienį jau esame Lamanše, trečiadienį iškrauname. Bet praktiškai... Stovi eilės prie Kalė. Taisia kelią ant M25. Vairuotojui reikia miego. Aš mačiau kartą, kelionė truko 5 dienas dėl blogo oro Anglijoje. Ten sniegas viską sustabdo. Taigi, planuokite savo atvykimą su atsarga. Nedarykite planų, kad jums reikalingi baldai būtinai rytoj ryte, nes jei sprogsta padanga – tai ne iš karto sutaisoma.

Ar vairuotojas gali padėti su iškrovimu?

Įprastai ne, jei tai nenurodyta užsakyme. Vairuotojo darbas – vairuoti. Jei jis pradės nešti sofos, jis gali susižaloti, o draudimas neišmokės, nes tai ne jo pareigos. Yra specialios brigados, kurios važiuoja tikkrauti. Jei užsakote "įkėlimo/iškėlimo" paslaugą, tuomet važiuoja du vyrui. Vienas vairuotojas, vienas krovėjas. Bet jei tik vairuotojas – tikėkitės, kad jis nuleis gatvę ir stovės prie mašinos, o jūs nešite. Kartais gali nupustyti ranką, jei nuoširdžiai prašysite, bet neįsiskaičiuokite.

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Skambinkite mums. Kartais mes nežinome, kad jis sustojo. Pavyzdžiui, prieš savaitę vienas vaikinas užmigo požemyje (nors negalima, bet žmogui reikia poilsio) ir neatsiliepė į telefonus valandą. Buvo panika. Bet dažniausiai pavėlavimai būna dėl techninių gedimų. Jei mes žinome, kad vėluojame, mes jums pranešame. Bet jei neturime ryšio – tai nervuojame mes patys. Todėl kantrumo. Mes ne stogą nešame, o baldus.

Ar saugu vežti baldais kelyje?

Kiek įmanoma – taip. Mes juos užtvirtinomis juostomis (stropomis) pririšame prie sienų. Jie nešoka. Bet vėl gi, jei vairuotojas staigiai stabdo dėl kažkurio "iššokusio" kiškio (o jų ten Anglijoje daug), inercija daro savo. Neklauskite, kodėl jis staigiai stabdo – gali būti, kad kažkas įlindo į juostą. Svarbiausia, kad baldai būtų įpakuoti. Kietas dėžės sienas išlaiko, minkštas sofa – ne.

Ar galima sekti krovinių vietą?

Dauguma mūsų mašinų turi GPS seklius. Galime jums nusiųsti nuorodą, kur matote, kur mašina yra realiu laiku. Tai labai padeda, jei jums nervuota. Bet nebekreipkitės į vairuotojų kas pusvalandį, klausančiu "kur jūs". Jis važiuoja Anglijoje, ten greičio ribos griežtos, o telefonas laidinis (arba be rankų) ne visada leidžiamas. Geriau žiūrėkite žemėlapį ramiai.

Kas būna, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes skambiname techninei pagalbai. Jei sugenda Lietuvoje – mes pakeičiame mašiną ir važiuojame toliau. Jei sugenda Prancūzijoje ar Anglijoje – tai sudėtingiau. Gali tekti perkrauti krovinius į kitą sunkvežimį. Tai užtrunka. Už tai mes atsiprašome, bet mes ne dievai, technika sena. Naujus sunkvežimius pirkti dabr brangu, dauguma senoviškus "Mercedesus" ar "Scania" važinėja, kurie reikalauja daug dėmesio.

Specifiniai Tonbridge ir Londono niuansai

Ar sunku važiuoti į Tonbridge?