Kas veža baldus į Newhaven? Visa tiesa apie pervežimus į Jungtinę Karalystę

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti viena – kelyje viskas vyksta ne taip, kaip parašyta vadovėliuose. Ypač kai kalbame apie maršrutus į Angliją. Dažnai klientai klauso, kas veža baldus į Newhaven, nes manyja, kad tai kažkoks stebuklingas būdas praleisti britų muitinę be problemų. Tiesą sakant, Newhaven uostas yra geras sprendimas, jeigu norite išvengti Didžiojo Londono chaoso, bet čia savų niuansų netrūksta. Per šiuos metus mačiau viską – nuo sugedusių vilkikų iki tų pačių klientų, kurie bando įsivažiuoti su draugo mašina ir neturi nei EORI, nei jokio supratimo, kas juos laukia. Štai paprastas, beveik „virtuvės“ pokalbis apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, kai renkatės pervežėją ir ką reikia žinoti, kad jūsų sofa ar spinta neatvyktų įbrėžtos.

Bendrai apie maršrutą ir laiką

Ar ilgai važiuoja tas krovinys iki Newhaven?

Viskas priklauso nuo to, kur esate Lietuvoje ir kaip susidaro eilės. Jei važiuojame tiesiai be stabdymų, tai nuo Kauno iki Newhaven uosto yra apie 1700–1800 kilometrų. Paprastai tai užtrunka maždaug dvi dienas jei vairuotojas važiuoja savaitgalį, kai kelyje mažiau sunkvežimių. Bet dažnai būna taip, kad reikia sustoti ilsėtis, o prieš pat uostą susidaro didžiulės eilės, ypač jeigu keltais vėluoja. Vakar tik gavau pranešimą, kad mūsų vairuotojas stovi trečias valandas, nes keltą išmetė iš grafiko dėl bangų. Taigi, nereikėtų tikėtis, kad jūsų baldai atsiras durų priekyje per 48 valandas, geriau skaičiuokite su atsarga.

Kodėl būtent Newhaven, o ne Doveris ar Folkestone?

Daugelis sako „veža baldus į Newhaven“ todėl, kad nori išvengti Doverio uosto, kuris dažnai užstrigta migrantų krizų ir muitinės problemų centre. Newhaven yra šiek tiek labiau į vakarus, ir ten važiuoja keltai iš Diepė (Prancūzija). Nors maršrutas gali atrodyti šiek tiek ilgesnis geografiškai, bet dažnai jis greitesnis logistiniu požiūriu, nes ten mažiau „šlamšto“. Be to, jeigu reikia važiuoti į pietų Angliją ar Londoną, tai tikrai patogiau nei važiuoti iki Hulio šiaurėje. Žinoma, kainos gali šiek tiek skirtis, bet nervų tausojimas čia svarbiau.

Kaip vyksta tas pervežimas iš Lietuvos?

Principas paprastas – atvažiuojame, pakrauname, važiuojame. Bet realybėje tai atrodo taip: vairuotojas atvyksta į jūsų namus, apžiūri, ką reikia vežti, pasirašo perdavimo aktą. Tada važiuoja į Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Prancūziją (priklauso nuo to, kurį maršrutą parenkame, aš asmeniškai mėgstu per Vokietiją, nors ten ir keliai prasti vietomis). Paskui uostas, keltas, vėl muitinė. Atėjus į Angliją, vairuotojas iškrauna. Skamba paprastai, bet kartais tas procesas užtrunka ne dvi dienas, o savaitę, jeigu prieš pat išvykimą pasirodo, kad trūksta kokių nors dokumentų.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai tai yra labai sudėtinga ir dauguma kompanijų to nedaro dėl draudimo ir britų migracijos taisyklių. Mes ne turistų autobusų keleivinis pervežėjas. Jeigu kas nors veža baldus į Newhaven jums, jis užsiima krovinių pervežimu, o ne žmonių. Yra atvejų, kai klientai siūlo pinigus, kad tik galėtų sėdėti šalia, bet aš visada atkalbuju – jeigu sulaikys muitinė ar keli policija, o jūs neteisėtai sėdite kroveinyje, tai bus didelių rūpesčių ir mums, ir jums. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvui ar autobusui.

O jeigu aš turiu tik kelis dėžutes ir vieną kėdę?

Tuomet jums nereikia pilno vilkiko. Mes dažnai darome dalinius krovinius (tai ypač populiaru, kai žmonės vyksta gyventi). Surandame kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu kryptimi, ir sudedame viską į vieną furgoną. Tai pigiau, bet laukti reikia ilgiau, kol surinksime pilną „kompotą“. Nors jeigu skubate, galima rasti ir ekspresinį variantą, bet tai kainuos kaip ir pilnas krovinys.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra Britanijoje?

Dabar, po „Brexit“, tai yra tas blogiausias galvos skausmas. Anksčiau pravažiuodavome kaip vėjui, o dabar reikia pateikti deklaracijas, EORI numerius. Jeigu viskas tvarkinga – tai penkios dešimt minučių. Jeigu trūksta kokių nors duomenų arba muitininkas nusprendžia patikrinti krovinių sąrašą (tai vadinama „raudona linija“), tai gali užtrukti ir dvi paras, ir ilgiau. Buvau atvejų, kai vairuotojas teko praleisti naktį mašinoje laukiant, kol išsiaiškins, kodėl prekės kodas neatitinka to, kas parašyta dokumentuose.

Pinigai, kainos ir dokumentai

Kiek tai man kainuos? Neklausau „nuo“, o realiai.

Sakykime tiesiai – neįmanoma pasakyti tikslios sumos be matmenų. Bet jeigu kalbame apie standartinį vieno buto baldų pervežimą (apie 15-20 kubinių metrų), tai dabar, su degalų kainomis, tai gali kainuoti nuo 1200 iki 1800 eurų. Tai ne pigu, bet kas veža baldus į Newhaven už pusę kainos – tų reikia būti labai atsargiems. Žemiau 1000 eurų už tokį atstumą gali būti arba apgaulė, arba vairuotojas važiuos be poilsio, kas yra nelegalu ir pavojinga.

Kokie mokesčiai man reikės mokėti atvykus į Angliją?

Jei perkeliate savo asmeninius daiktus (t. y. persikėliate gyventi), tai dažniausiai mokesčių nėra, jeigu daiktai buvo naudoti mažiau nei 6 mėnesius. Bet reikia pateikti sąrašą su vertėmis (nors ir apytikslėmis). Jeigu tai naujos prekės, arba siunčiate dovanas draugui, teks mokėti PVM ir importo muitą. Kiekvienas atvejis individualus, aš neadvokatas, bet galiu pasakyti, kad britų muitinė labai griežtai tikrina, ar nėra bandymų įvežti prekes be mokesčių.

Ar reikalingas EORI numeris?

Tikrai taip. Be jo jūsų kroviniui neleis išvykti iš ES ir neleis įvažiuoti į JK. Tai kaip asmens kodas prekybai. Gali jį gauti patys internetu, tai nemokama ir užtrunka penkias minutes. Kai kurios firmos padaro tai už jus (už papildomą mokestį), bet geriau pasidaryti patys, kad turėtumėte viską po ranka. Buvau situacijų, kur vairuotojas stovi pasienyje ir negali važiuoti toliau, nes klientas nesirūpino tuo numeriu. Gelbėtis iš to labai sunku.

Kokius dokumentus reikia pasiruošti?

Reikia krovinių sąrašo (packing list), kur parašytumėte, ką vežiate (pvz., „sofa“, „stalas“, „10 dėžių su drabužiais“). Reikia nurodyti apytikslę vertę (net jei tai seni daiktai, nurodykite, kiek jie kainuotų naudoti). Ir reikia kopiją paso ar asmens dokumento. Jeigu vežate ką nors brangaus (pvz., paveikslus, antikvariatą), būtini nuotraukos ir vertinimo aktai, kitaip gali būti didelių nesusipratimų su verte.

Kaip ir kada reikia apmokėti už pervežimą?

Dauguma kompanijų, įskaitant ir mus, prašo avanso (depozito) – tai apie 30–50 proc., kad užtikrintumėte, kad marsrutas bus rezervuotas. Likusią dalį sumokate, kai krovinys pasiekia vietą arba prieš išvykstant (tai priklauso nuo pasitikėjimo lygio). Aš visada sakyčiau – jeigu kas prašo mokėti 100% iš karto, būkite atsargūs. (Nors dabar su visais tarpininkais gali būti ir kitaip, bet aš laikiuosi senos mokyklos).

Ar kaina keičiasi, jeigu aš nusprendžiu nebevežti?

Jei jau esame pasiruošę ir vairuotojas atvyksta, o jūs sakinėte „nebebereikia“, tai tikrai reikės sumokėti bent važiavimo išlaidas (taip vadinamas „nulinis važiavimas“). Mes negalime važiuoti tuščiomis 400 km ir negauti už tai nieko. Taip, tai nepatogu, bet logistika – tai pinigai, ne emocijos. Geriau apgalvoti iš anksto.

Baldų pakavimas ir saugumas

Ar aš turiu pats viską supakuoti?

Galite supakuoti patys, bet mes rekomenduojame, bent jau baldus, apvynioti burbuliukine plėvele. Klientai dažnai sako „o, jie taip pat įsivažiuos“, bet kai vairuotojas atvyksta ir mato, kad vitrina nėra uždengta, prasideda problemos. Už papildomą mokestį mes galime atvykti ir viską padaryti už jus – įpakuoti į dėžes, apynioti baldus, išmontuoti, jeigu reikia. Tai sutaupo daug nervų kelyje.

Ar jūs išmontuojate baldus?

Taip, jeigu reikia. Didelės spintos, lovos, sekcijos dažnai netilps į liftą arba netilps į kambarį surinktos. Mūsų komanda turi įrankių, viską išmontuos ir vėl surinks vietoje. Svarbiausia pasakyti apie tai iš anksto, kad neigtume su savimi papildomų rankų (o ne kojų, šiaip juokauju). Kartais vairuotojas vienas negali susitvarkyti su trijų metrų spinta.

Kaip elgiamės su lengvaisais baldais, pvz., „IKEA“ tipo?

Žinoma, juos vežame. Bet reikia suprasti, kad jeigu jūsų spinta yra iš tos popieriaus drožlės plokštės, ji gali neatsilaikyti prieš stiprų greitį ir kelio duobes. Nors mes ir kruopščiai užsegame viskas juostomis, bet fizikos dėsniai niekur nedingo. Jeigu baldas labai trapus, geriau jį išmontuoti ir įpakuoti į kietas dėžes, o ne bandyti pervežti surinktą. Nors aš mačiau, kaip viena klientė pervežė tokį stalą be dėžės ir viskas nuvyko gerai, bet tai labai retas laimėjimas.

O jeigu kažkas susilaužo kelyje?

Mes turime atsakomybės draudimą. Jeigu dėl mūsų kaltės sulužus spinta, mes atlyginame žalą. Bet jeigu pats supakavote labai blogai (pvz.,