Kas turi žinoti, ieškodamas, kas veža baldus į Saltash: patirtis iš vidaus

Sveiki, čia vėl aš, jūsų tipiškas logistikos "veteranas", kuris gali šiaip sau pasakoti, kiek tonų grūdų pervežė per savo gyvenimą (nenuvertinkite to, tai sunkus darbas). Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir mačiau viską – nuo degančių sunkvežimių iki dėžių, kurios atkeliavo iš Kinijos pilnos smėlio. Jeigu jums reikia, kad kas nors veža baldus į Saltash, arba bet kurį kitą Kornvalio kampelį, turbūt jau susidūrote su tą pačią painiava. Tiesą sakant, dauguma klientų visiškai nesupranta, kas vyksta užkulisiuose, kol jiems nenukrenta telefonas su pranešimu apie vėlavimą. Štai kodėl nusprendžiau parašyti šią žinutę-pasakojimą. Čia nėra jokių gražių žodžių iš rinkodaros vadovo, o tik gryna, kartais šiokia tokia bjaura, bet tikra realybė.

Bendri klausimai apie pervežimus į Angliją

Kaip išvis vyksta šis procesas?

Viskas paprastai prasideda nuo to, kad jūs pildote formą internete arba skambinate man į telefoną, kai aš bandau išgerti ryto kava. Tada aš turiu sužinoti, ką tiksliai norite vežti – ar tai tik viena sofa, ar visas namų ūkis su seneliu piestu. Po to, kai susitariame dėl kainos (ir tai dažniausiai būna sunkiausia dalis), aš pradedu ieškoti transporto. Kartais turiu savo vairuotojus vietiniuose reisuose, bet dažniau tenka skambinti draugams "tarpininkams". Viskas susideda į vieną didelį mazgą: dokumentai, muitinė (Brexitas vis dar sukelia skausmo), ir galiausiai paties vairuotojo nuotaika.

Kodėl kainos tokios skirtingos?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną dieną. Žiūrėkite, kaina priklauso ne tik nuo atstumo, nors į Saltash važiuoti toli. Svarbiausia yra kuro kaina, kuri šokinėja kaip kiškis, ir tai, kiek kitų krovinių mes įsimesime į tą patį sunkvežimį. Jeigu mums pavyksta surasti dalinį krovinį (t.y. įsimesti baldus kartu su kitų klientų daiktais), kaina bus žemesnė. Jeigu reikia ekskursinio reiso – tik jums – būkite tikri, tai kainuos brangiai, nes vairuotojas turi grįžti tuščias.

Ar saugu duoti daiktus?

Saugu, tačiau visada yra rizika. Mes dedame visas pastangas, kad viskas pakrauta būtų tvirtai, naudojame juostas, pledus, o kartais net ir stabiųjų keltuvus. Bet žinote, kelyje įvyksta dalykai, kurių niekas negali numatyti – staigus stabdymas M5 magistralėje arba blogas asfaltas Kornvalyje. Be to, yra ir tokių įmonių (nepaminsiu pavardžių), kurios tiesiog pasinaudoja jūsų nepatirtimi. Todėl visada rekomenduoju pasirašyti draudimo sutartį, nors dažnai žmonės sako, kad "taip niekam neatsitinka". Atsitinka, pasakykiau.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai, jeigu viskas eina kaip laikrodis, reikėtų skaičiuoti apie 3-4 dienas nuo to momento, kai pasiimame krovinius Lietuvoje, iki atvykimo į jūsų namus Saltashe. Bet čia yra idealus variantas. Realybėje vairuotojas gali užstrigti pasienio punkte su muitinės dokumentais, arba gali atsitkti, kad keltas iš Dover’o į Calais vėluoja dėl audros. Tada tas laikas gali išsiplėsti iki savaitės. Vieni klientai supranta, kiti verčia mirtis telefonu, ką aš darau.

Ar galima sekti krovinių buvimo vietą?

Dauguma šiuolaikinių įmonių siūlo "tracking" sistemas, bet turiu pripažinti – mano vairuotojai dažnai tiesiog išjungia telefonus arba neturi interneto važiuodami pro miškus Anglijoje. Geriausias būdas sužinoti, kur yra daiktai – tiesiog parasdyti man. Aš paskambinu vairuotojui (jeigu jis atsiliepia) ir parasau jums atgal: "Jis jau važiuoja pro Bristolį". Nėra jokių žalių taškų žemėlapyje, tik mano žodis ir vairuotojo "aš važiuoju".

Kas daroma su dokumentais?

Oho, čia yra mano mėgstamiausia dalis (juokauju). Nuo Britanijos išstojimo iš ES, reikia pildyti tiek popierių, kad galima būtų pastatyti knygą. Mums reikia jūsų asmens kodo, adreso, prekių sąrašo, o kartais net ir vertės deklaracijos. Vieną kartą vairuotojui neleido išvažiuoti iš Lietuvos, nes viena skaičius buvo padėtas ne toje vietoje. Dabar viską tikrinu tris kartus, nors aš ir taip nematau tiek gerai be akinių.

Ar galima veži ir mašinas?

Taip, mes dažnai vežame ir automobilius, bet tai jau kita istorija. Baldus į Saltash įtraukti į sunkvežimį kartu su automobiliu gali būti sudėtinga dėl svorio ir matmenų. Jeigu tai mažas "Smart" automobilis – nėra problemų, bet jeigu jūsų senas BMW – gali tekti organizuoti atskirą transportą. Žinoma, tai kainuos papildomai, nes vietos kėbului daugiau nebelieka.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavargsta?

Tuomet jis sustoja poilsiui. Anglijoje yra griežtos taisyklės, kiek valandų vairuotojas gali būti zaibo. Jis negali tiesiog nusipilti kavos ir važiuoti toliau, jeigu laikrodis rodo, kad poilsis privalomas. Tai dažnai erzina klientus, kai jie matyti, kad sunkvežimis stovi "kažkur" prie kelio ir nejudi. Bet aš geriau lauksiu valandą ilgiau, nei gausiu baudą arba, Dieve saugok, įvyks avarija.

Kainos ir mokėjimai

Kiek vidutiniškai kainuoja viena kėdės pervežimas?

Klausimas yra geras, bet atsakymas ne toks paprastas. Jeigu tą kėdę mes įsimegome į pilną sunkvežimį, kuris važiuoja ir taip, kaina gali būti simboliška – gal 50 arba 70 eurų. Bet jeigu jums reikia ekskursinio reiso tik tam vienam baldui... tuomet gali tekti mokėti kelis šimtus. Logistikoje nėra fiksuotos kainos vienetui, viskas suskaičiuojama pagal vietą ir laiką. Atsimenu vieną klientą, kuris norėjo pervežti vieną mažą staliką, o jam teko mokėti beveik tiek pat, kiek už sofos, nes niekas daugiau ten neįsileido.

Kaip apskaičiuojamas tūris?

Mes viską matuojome kubiniais metrais (cbm). Vienas kubinis metras – tai tai daugiau mažiau dėžė, kurios kraštinės metro ilgio. Kai sakote "aš turiu tris dėžes", aš klausiu: "kokio dydžio?". Kartais žmonės suvokia tūrį neteisingai. Vieną kartą klientas sakė, kad turi "nedaug daiktų", o pasirodo, jis turėjo visą butą išardyta į mažas dėžutes, kurios užėmė pusę sunkvežimio. Tada kaina pasikeičia momentaliai.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Grynaisiais – ne. Nebent susitiktume su vairuotoju kažkur prie kelio ir jam duotumė pinigus į rankas, bet tai yra labai rizikinga ir nerekomenduojama. Mums reikia sąskaitos, kad būtų aišku, kas kada ir kiek sumokėjo. Be to, vairuotojams draudžiama turėti didelių pinigų sumų sau sau, tai jie tiesiog atsisakys. Banko pavedimas yra saugiausias ir greičiausias būdas, nors ir kelia šiek tiek nepatogumų.

Ar imamas avansas?

Dažniausiai taip, ypač jeigu reikia išsinuomoti specialią transporto priemonę arba jeigu reisas yra didelis. Mes nebegalime dirbti "pasižadėjimais", nes per pastaruosius metus buvome apgauti ne kartą. Avansas užtikrina, kad jūsų užsakymas yra rimtas, o mes galime užsakyti vietą keltu arba pasirūpinti dokumentais. Paprastai tai yra 30-50 proc. nuo galutinės sumos.

Kas daryti, jei kaina per aukšta?

Galite bandyti derėtis, tačiau turiu suprasti jūsų ribas. Jeigu aš sakau, kad tai minimali kaina, kuria aš galiu užtikrinti, kad vairuotojas nebus nuostolingas, tai mažiau nebus. Kartais padedu klientams susirasti pigesnį variantą – pavyzdžiui, jeigu jie patys gali nuvežti daiktus į mūsų sandėlį Vilniuje, tai taupome vietos paėmimą.

Ar yra paslėpti mokesčiai?

Mūsų įmonėje jų nėra, bet būkite budrūs su kitais. Kartais užsakius "nuo durų iki durų", pasirodo, kad sunkvežimis negali važiuoti į jūsų gatvę (nors Saltashe dauguma vietų pravažiuoja), ir reikia mokėti už mažesnį sunkvežimį. Aš visada stengiuosi iš karto pasakyti, jei bus kažkokių papildomų išlaidų, pavyzdžiui, už Tamar tilto mokesčius (nors dažniausiai jie įskaičiuoti į kainą).

Kada reikia apmokėti likutį?

Likutį reikia apmokėti tada, kai krovinyje jau būna Anglijoje arba prieš pat iškrovimą. Mes nesiunčiame krovinių iki galo išmokėti, nes taip yra saugiau abiem pusėms. Kai vairuotojas atvyksta į Saltash ir jūs matote, kad baldai yra tvarkingi, tada atliekamas galutinis atsiskaitymas.

Baldų paruošimas ir pakavimas

Ar jūsų įmonė pakuoja daiktus?

Taip, mes turime komandą, kuri gali atvažiuoti pas jus ir viską susukti į foliją, uždėti į dėžes. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo daug nervų. Ypač jeigu jums tenka pervežti brangius antikvarinius baldus arba stiklinius vitrinius stalus. Vieną kartą klientas bandė pats suvynioti vitriną su senais laikraščiais... geriau net nenukalbėsiu, kaip tai atrodė atvykus.

Ką daryti su didele spinta?

Didelės spintos arba sekcijos dažnai turi būti išardomos. Vairuotojai dažniausiai turi su savimi pagrindinius įrankius, bet jie nėra baldų meistrai. Jeigu spinta yra labai sena ir sudėtinga, geriau ją išardyti pats arba pakviesti meistrą. Išardytas baldas užima daug mažiau vietos ir mažiau tikėtina, kad jis nukris važiuojant per angliškas "duobes".

Ar reikia nuimti duris nuo spintos?

Būtinai. Net jeigu spinta atrodo maža, durys gali užkliūti į koridoriaus kampą arba sunkvežimio rampą.