Kaip veža baldus iš Weaverham: kas slepiasi už kainos ir kas nutinka kelyje?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai supakuotų antikvarinių sekcijų iki tokių katastrofų, kai sunkvežimis užstringa Anglijos kaime, o klientas Lietuvoje laukia ir nebežino, ką daryti. Dažnai žmonės sako, kad jie tiesiog ieško, kas veža baldus iš Weaverham, tačiau retai susimąsto apie tai, kas vyksta „už scenos“. Tai nėra tik taškas A į tašką B, ypač kai kalbame apie Jungtinę Karalystę po „Brexit“.

Šiame straipsnyje nerašysiu sausų instrukcijų, kaip elgtis su muitinės deklaracijomis (tai gali padaryti brokeris), o papasakosiu, kaip visa tai atrodo iš vidaus. Kartas nuo karto galiu šiek tiek nukrypti nuo temos, bet tik todėl, kad suprasite, kodėl vieną kartą viskas vyksta lyg pagal laikrodį, o kitą – užtrunka savaitę ilgiau. Jei jums reikia patikimo pervežimo iš Weaverham ar apylinkių, geriau žinoti realią situaciją.

Apie patį Weaverham ir logistikos realybę

Ar sunku rasti tą, kas veža baldus iš Weaverham tiesiogiai į Lietuvą?

Iš tiesų, ne taip ir lengva, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Weaverham – tai gan mažas miestelis Čšyre, ir ten ne tiesiog važinėja dideli sunkvežimiai kasdien. Dažniausiai reikia suderinti, kad vairuotojas nukryptų nuo pagrindinio maršruto, kuris eina per Mančesterį ar Liverpulį. Jei radote firmą, kuri sako, kad kasdien važiuoja pro ten ir veža baldus iš Weaverham, patikrinkite, ar tai ne tiek pačiai, kurie tiesiog renka krovinius iš visos šalies. Kartais būna taip, kad atvažiuoja mažesnis „vagonėlis“, viską surenka ir veža į sandėlį prieš išvykstant į Lietuvą. Tai nėra blogai, tiesiog reikia žinoti, kad jūsų daiktai gali šiek tiek pavėluoti.

Kiek laiko trunka tas kelias į Lietuvą?

Standartiškai, jei nieko neįvyksta, tai trys–keturios dienos iki Vilniaus ar Kauno. Tačiau... (čia visada to „tačiau“). Atsimenu vieną atveją, kai vairuotojas užstrigo ant M6 greitkelio dėl avarijos ir stovėjo septynias valandas. Taip, įvyksta štai tokios dalykėliai. Be to, jei reikia rašyti TIR knygelę ar daryti muitinės formalumus, tai gali prailgti dar dieną prieš pat plaukimą keltu. Taigi, jei jums skubia, geriau tartis iš anksto ir nesitikėti stebuklo, kad viskas įvyks per 48 valandas, nors ir kartais pavyksta.

Ar galima vežti tik vieną kėdę ar reikia pilno krovinio?

Galima, bet tai jums kainuos brangiau. Logistikoje egzistuoja tokia dalyka kaip „dalies krovinio“ kaina. Jei kas veža baldus iš Weaverham pilnu sunkvežimiu, tai jam pigiau, o jei jis važiuoja tik dėl vienos jūsų sofos, tai jis privalo uždirbti iš tos sofos tiek, kiek uždirbtų iš pusės sunkvežimio. Kartais mes galime sudėti jūsų daiktus į kitą, jau einantį reisą, tada kaina nukrenta. Bet tada reikia laukti, kol susirinks tas pilnas krovinys. Tai tokia lošimo ruletė – ar jums svarbiau greitis, ar kaina.

Kainodara ir pinigai

Kodėl kainos tokios skirtingos pas skirtingus pervežėjus?

Kodėl? O kadangi vieniems važinėja seni „Scania“ sunkvežimiai, kurie riebia degalus kaip lokys, o kitiems – nauji „Volvo“, kurie ekonomiškesni, bet juos reikia išsimokėti. Be to, kainoje įskaičiuota ir draudimas, ir vairuotojo atlyginimas (kuris JK nėra mažas), ir keltų bilietai. Keltų kainos šiuo metu šokinėja kaip nori. Dar labai svarbu – ar jie veža baldus iš Weaverham su keliomis sustojimais ar tiesiogiai. Kiekvienas iškrovimas-įkrovimas tai laikas, o laikas – pinigai. Taip pat, jei kas siūlo kainą, kuri žymiai mažesnė nei rinkos, tai gali reikšti, kad jie neturi draudimo arba važiuos „per juodą“.

Ar reikia mokėti užsidėti (deposit)?

Dažniausiai taip. Ypač jei mes turime vykti specialiai į Weaverham pas jūsų pačių nurodytu adresu ir nieko daugiau ten neimti. Atsimenu vieną klientą, kuris pažadėjo sumokėti atvykus, o kai vairuotojas atvažiavo, telefono neatsiliepė. Vairuotojas stovėjo po lietumi valandą ir turėjo važiuoti tuščias atgal. Po to įvedome taisyklę – reikalingas avansas. Tai neblogas intelekto ženklas, jei įmonė jo neprašo, gali būti, kad ji labai desperatiškai ieško klientų arba... kaip čia pasakyti, ne visai aišku su jų padėtimi.

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kubinis metras?

Sakyčiaime, dabar rinka yra tokia, kad svyruoja nuo 80 iki 120 eurų už kubą, priklausomai nuo sezono. Vasarą, kai visi grįžta iš atostogų ir veža daiktus, kaina šokteli. Žiemos metais, sausio ar vasario mėnesį, galima susiderėti pigiau. Tačiau Weaverham nėra toks paprastas maršrutas, todėl ten gali būti pridėtas papildomas mokestis už nuokrypą. Geriausia klausti tiesioginės kainos konkrečiam datai. O jei jums sako fiksuotą kainą už viską, patikrinkite, ar ji nepadidės vėliau dėl „neplanuotų išlaidų“.

Ar kainuoja brangiau, jei gyvenu toliau nuo pagrindinio kelio?

Žinoma, vairuotojai myli lengvą priėjimą. Jei jūsų namas yra tolimame kaimelyje, kur sunkvežimiui nebus kur pasisukti ar netgi įvažiuoti, tai gali kainuoti. Yra tokia vieta prie Northwich (netoli Weaverham), kur tenka važiuoti siauru keliu, kur vienintelė vieta apsisukti yra kaimo aikštelėje. Jei ten reikia statyti kėblius, tai laikas. O laikas, kaip jau minėjau, yra pinigai. Kartais netgi tenka iškrauti į mažesnę transporto priemonę „paskutiniai kilometrai“. Tai viskas įkainojama.

Ar galima apmokėti atvykus į Lietuvą?

Retai kas sutinka. Tai didelė rizika pervežėjui. Jis išveža jūsų turto tūkstančius kilometrų, o jei jums staiga nepatinka spalva ar atsiranda „nepageidaujamų“ aplinkybių? Mes stengiamės būti lankstūs, bet standartinė praktika yra tokia, kad sumokėta iki išvykimo arba bent jau dalis, o likutis – prieš iškraunant Lietuvoje. Taip jau čia susiformavo logistikos pasaulyje, pasitikėjimas yra gerai, bet sutartis ir pinigai kišenėje – dar geriau.

Pakavimas, saugumas ir „kaip tai vyksta“

Ar aš turiu pats surinkti baldus?

Geriau taip daryti. Žinoma, mes galime padėti, bet mūsų vairuotojai yra vairuotojai, ne baldų meistro. Jie gali nukristi varžtą, priveržti, bet jei jūs turite sudėtingą sistemą su tūkstančiais detalių, geriau, jei tai padarysite patys arba pasamdysite vietinį meistrą Weaverham'e prieš mūsų atvykimą. Vieną kartą gavau skambutį, kad klientas nesurinko spintos, o vairuotojas negali jos įkišti į kėbulą, nes ji per didelė. Teko laukti dieną, kol klientas surado kažką, kas sugebėtų tai padaryti. Laikas prarastas, nervai sudėvėti.

Kaip turėčiau supakuoti štai tas visus smulkius daiktus?

Dėžėmis, dėžėmis ir dar kartą dėžėmis. Nenaudokite maišelių, jei norite, kad taurės atvyktų sveikos. Pervežime, kai sunkvežimis šokinėja įvairiuose badų angliuos (o Anglių keliai... štai ten kur kas blogiau nei mūsiškiai), viskas juda. Jei turite brangų porcelianą, geriau investuoti į burbulų plėvelę. Mes, kai vežame baldus iš Weaverham, stengiamės uždėti geresnes apsauginės dangas ant didelių paviršių, bet viduje esančius smulkius daiktus privalote užtikrinti patys.

Ar jūsų įmonė duoda pakavimo medžiagas?

Kartais galime susiderėti, kad atvešime dėžių, bet paprastai tai nėra įskaičiuota į kainą. Geriausia juos nusipirkti pačiam vietiniame „B&Q“ ar panašioje parduotuvėje Weaverham ar Northwich srityje. Ten bus pigiau nei mums vežti iš Lietuvos tuščias dėžes. O jei reikia specialių dėžių paveikslams ar vitrinoms, tai tai jau išvis atskira paslauga, kurią reikia užsakyti iš anksto.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta kelyje?

Turi draudimą. Bet... (vėl tas „bet“). Draudimo išmokos gavimas – tai ne penkios minutes. Reikia užpildyti protokolą, padaryti nuotraukas, įrodyti, kad tai nebuvo jūsų kaltė (pvz., kad nepakavote taip, kaip reikia). Vieną kartą buvo situacija, kai vairuotojas staigiai stabdė (kad neištrenktų elnį, juokinga tiesa Anglijoje), o viršuje stovėjusių dėžių pilna virta. Viskas sulūžo. Klientas gavo pinigus, bet laukė jų apie mėnesį. Taigi, geriau vengti tokių situacijų ir užtikrinti, kad kas stovėtų tvirtai.

Ar galima vežti augalus?

Techniškai – galima, bet yra rizika. Muitinė gali labai griežtai tikrinti žemę, dėl ligų. Be to, jei žiema ir užšąla kėbule, augalai gali numirti. Aš asmeniškai nebūčiau rekomendavęs vežti brangius orchidėjus tokiu būdu. Jei kas veža baldus iš Weaverham ir sutinka paimti augalus, tikriausiai jie tiesiog užjuos juos plėvele ir melsdievės, kad nieko neįvyks. Geriau dovanoti kaimynams prieš išvykstant.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija (pats baisiausias dalykas)

Kokius dokumentu reikia paruošti?

Reikalingas daiktų sąrašas (packing list). Jis turi būti kuo detaliau, su apytikslėmis vertėmis. Nereikia meluoti, muitininkai turi akis kaip ereliai. Jei rašote, kad „senas staliukas – 5 svarai“, o jis atrodo kaip „Louis XIV“ stilius, jūsų tikrai sustabdys. Taip pat reikia asmens dokumento kopijos. Jei vežate ne savo daiktus, reikia notarinio įgaliojimo. Biurokratija po „Brexit“ pasidarė tokia, kartais net aš pasijuntu nesusimąstęs su tais kodais, kuriuos reikia rašyti deklaracijose.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius ir grįžtate gyventi į Lietuvą (Transfer of Residence), tai mokėti nereikia.