Kaip užtikrinti saugų daiktų pristatymą iš Anglijos be pažeidimų?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo sofos, kurią vairuotojas bandė įkišti per automobilio langą, iki indų, kurie buvo užpilti cementu (taip, tai ne klaida, vėliau paaiškino, kad taip „apsisaugojo“ nuo sulaužymo). Po „Brexit“ situacija pasikeitė, įvedė daugiau popierių, bet esmis liko ta pati – žmonės nori, kad jų daiktai iš Anglijos atvyktų gyvi. Tiesiog dažnai nepagalvoja apie tai, kas vyksta tarp punkto A ir punkto B. Jei klausiate, kaip užtikrinti saugų daiktų pristatymą iš Anglijos be pažeidimų, atsakymas nėra vienas žodis. Tai kompleksas: nuo to, kaip užlipdžiate lipdukus, iki to, ką vairuotojas valgo prie vairo. Toliau bandysiu papasakoti taip, kaip yra, be gražių brošiūrų.

Pagrindai: kaip užtikrinti saugų daiktų pristatymą iš Anglijos be pažeidimų pakavimo etape

Ar butona užtenka jei daiktas nedidelis?

Nebūtinai. Žinoma, jei tai yra marškiniai, tada butonas gerai, jei jis stiprus. Bet jei ten yra kažkas trapaus, pavyzdžiui, servizas arba vazas, butonas – tai prasidėjimo pabaiga. Turiu omenyje, kad tą butoną dar reikia užklijuoti lipnia juosta, o ne tik sukti ant viršaus. Viena kartą gavau siuntą, kur butonas buvo uždarytas, bet apatinė dalis atsidaro, kai pakrovėjas jį paėmė. Viskas iškrito ant betono. Taigi, užtenka tik tada, jei uždarysite jį taip, kad jis neatsidarytų net jei nukristų nuo trečio aukšto (prieš tai nereikėtų bandyti, aišku).

Kiek putplasčio reikia naudoti?

Kiek daugiau, negu manote. Sunkiai pervertinate. Viskas turi būti ne tik apvyniota, bet ir tarp daiktų turi būti tarpinės, kad jie nešoktų vienas į kitą. Vienas klientas man sakė, kad jis viską užpyldė putplasčiu, tačiau, kai atidarėme vokus, paaiškėjo, kad jis tiesiog padėjo vieną lapą viršuje. Daiktai susimovė į vieną didelį gniužulį. Naudojite daugiau, jis pigus už tai, ką kainuoja naujas stalas.

Ar verta pirkti brangias dėžes?

Galvojau apie šitą daugelį kartų. Jei jums reikia pergabenti vieną dėžę knygų, tuomet nereikia jums specialios „heavy duty“ dėžės. Bet jei statote visą butą iš Londono į Vilnių, tuomet geriau investuoti į storesnes dėžes. Paprastos prekybos centro dėžės, vos jas paėmus už kraštų, dažnai lūžta per vidurį. Ypač jei jos drėgnos o Anglijoje dažnai lyja. Taigi, sutaupyti galite ant maisto, bet ne ant dėžių.

Kaip pakavoti stiklinius daiktus?

Stiklas – tai blogiausias darbas. Jums reikia ne tik putplasčio, bet ir kartono. Kiekvienas indas turi būti atskirai užvyniotas, o tarp jų įkištos kartono pjuvenos arba daug putplasčio. Būna taip, kad žmonės sukrauta penkias lėkštes viena ant kitos ir įkiša į butoną. Tai yra receptas katastrofai. Atėjus į sandėlį, ten galite rasti tik stiklo miltus.

Ar reikia rašyti „trapu“?

Žinoma, rašykite. Bet ne tik ant vienos pusės. Ant kiekvienos pusės, viršuje, apačioje. Vairuotojai dažnai būna pavargę, jie krauna po 20-30 vokų per dieną, jie tiesiog nemato to mažo užrašo. Jei parašysite didžiomis raidėmis ir nupiesite laužtą stiklą, tai padės. Nors kartais ir tai nepadeda, jei vairuotojas tiesiog meta dėžę į krūvą. Bet bent jau bandysite.

Kas su baldais, ar juos reikia išmontuoti?

Labai rekomenduoju. Jei ne išmontuosite, jiems gali nukirsti kampai arba nudžiūvėti (nudžiūti? ne... nudžiūti... nuvilioti?) įbrėžimai. Didelis spinta per duris nepasileis, be to, ji ims svyruoti sunkvežimyje. Išmontuotas baldas užima mažiau vietos ir yra lengviau užsegamas juostomis. Turiu omenyje, kad galite palikti vidinius dėžutes, bet fasadus ir duris geriaja nuimti.

Ar verta naudoti dangčius ant baldų?

Absoliučiai tai. Ypatingai jei baldai yra MDF arba natūralus medis. Dangčiai apsaugo nuo įbrėžimų, nuo dulkių, nuo drėgmės. Viena kartą gavau labai gražią vintage komodą iš Mančesterio, kuris buvo uždengtas storu audiniu, bet po to viršui buvo užlieta kava. Klientas buvo liūdnas. Dangčiai neleistų tokių dalykų įvykti.

Ką daryti su elgsena (electronics)?

Telefonai, kompiuteriai – tai brangūs dalykai. Jie turi būti įdėti į originalią dėžutę, jei jos dar neturite, tai į dėžę, kuri tiksliai atitinka dydį, tarpų negali būti. Negali būti taip, kad jis plaukioja dėžėje. Taip pat, svarbu pašalinti baterijas, jei galima, arba bent jau išjungti įrenginį, kad jis neįsijungtų kelyje (nors šiaip tai reti atvejai). O ir dulnės turi patekti vidun.

Ar reikia sudaryti daiktų sąrašą?

Būtina. Be sąrašo jūs nieko nebus gauti iš draudimo, jei kas nutiks. Sąraše turi būti parašyta, kas kas yra ir apytikslė vertė. Nerašykite „daugelis daiktų“, nerašykite „baldai“. Parašykite „2 sofos, 1 stalas, 4 kėdės“. Be to, muitinė taip pat mėgsta matyti, kas važiuoja. Ypač jei tai yra naujos prekės.

Logistika: rizikos keliose ir kaip išvengti blogių vežėjų

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Kodėl vienas klausia 300 svarų, o kitas 1000? Nes pirmasis, greičiausiai, vežia „priešakyje“. Kas tai reiškia? Jis ima jūsų dėžę, meta į sunkvežimį, kur jau yra 20 kitų siuntų, ir važiuoja, kai jam patogu. Antrasis gali skirti specialų automobilį arba garantuoti datas. Taip pat, pigiems vežėjams dažnai neleidžiama įvažiuoti į Londono centrą dėl ULEZ zonos, todėl jie palieja daiktus pakraštyje ir tada jūs turite bėgioti.

Ar pigūs vežėjai visada blogi?

Ne visada, bet dažniau nei ne. Esu matęs puikius vairuotojus, kurie dirbo už mažai, bet jiems tiesiog nepasisekė su savininkais. Bet statistiškai, jei kaina atrodo per gera būti tiesa, tai greičiausiai jūsų daiktai važiuos su keliuose vairuotojais, kurie nežino, ką daro. Arba su automobiliu, kuris gali sugesti per puskelio.

Kas su tarpininkais?

Tarpininkai (brokeriai) tai tie, kurie tik parduoda maršrutą. Patys jie nieko neveža. Jie suranda pigų vairuotoją ir uždirba ant skirtumo. Jei kils problemų, tarpininkas sakys „susisiekite su vairuotoju“, o vairuotojas neatsilieps. Todėl rekomenduoju ieškoti tiek paties, kuris turi savo techniką (arba bent jau gerai prižiūri savo parką).

Ar reikia mokėti iš karto?

Niekada nemokėkite visos sumos iš karto. Galiu pasakyti iš patirties, kad kai kas iš karto sumokėjęs 100%, daugiau niekada nieko neišgirdo. Įprasta yra palikti 10-20% avansą, o likusią sumą mokėti tik tada, kai daiktai yra pas jūsų namuose arba sandėlyje. Jei reikalauja 100% iš karto – bėkite.

Kiek laiko trunka kelionė?

Priklausomai nuo to, ką jūs pasirašote. Paprastai tai yra 3-5 dienos, jei tai yra dalinis krovinys (angliškai „part load“). Jei tai pilnas vokas, tuomet gali užeiti ir 2 dienas. Bet nepamirškite apie perkėlą per Lamanšą. Ten eilės gali būti kelias valandas, o kartais ir dienas, jei yra problema su muitine arba migrantais.

Ar vairuotojai kontroliuoja temperatūrą?

Jei tai yra standartinis sunkvežimis (tentis), tai ten nėra jokios temperatūros kontrolės. Žiemą gali būti -10 laipsnių, vasarą +50. Jei turite kažką, kas bijo šalto arba karšto (vynas, muzikos instrumentai, vaistai), privalote pasirūpinti šaltkalvių sunkvežimių paslaugomis. Tai kainuos brangiau, bet kitu atveju rizikuojate.

Kas nutinka jei vairuotojas pavėluoja?

Turite teisę reikalauti nuolaidos arba kompensacijos, jei tai buvo užfiksuota sutartyje. Bet realybėje vairuotojai dažnai turi išanksto numatytas priežastis – „užstrigau pasienyje“, „buvo eilė į keltą“, „sugedo automobilis“. Jei jis nenurodė konkretaus priežasties, rašykite pretenziją. Bet dažniausiai žmonės tiesiog laukia, nes nori gauti savo daiktus.

Ar galima sekti savo krovinį?

Jei pasirinksite normalią bendrovę, taip. Jie turėtų duoti jums nuorodą į GPS sekimo sistemą. Jei jie sako, kad „mes jums paskambinsime kai atvažiuosime“, tai yra raudona vėliava. Nors kartais GPS būna netikslus, pavyzdžiui, rodo, kad jis Anglijoje, nors jau jis važiuoja link Lietuvos. Sistema užstringa.

Kaip elgiasi vairuotojai su keliais klientais?

Jei tai yra dalinis krovinys, jis sustoja penkiuose-dešimtyje vietų. Kiekvieną kartą jis turi iškrauti, pakrauti. Dėl to daiktai gali būti judinami, stumdomi. Vieną kartą matėme, kaip vairuotojas, ieškodamas vienos dėžės, išmetė visas kitas ant asfalto, kad pasiektų apačią. Deja, tokia yra realybė, todėl pakavimas turi būti idealus.

Muitinė ir dokumentai: biurokratijos įtaka saugumui

Ar reikia deklaruoti viską?

Taip. Nors jums atrodo, kad tai sena drabužė, muitininkui tai gali atrodyti kaip prekės prekybai. Anglijoje dabar griežtai tikrina, kas išvažiuoja. Jei rasą naujas prekes su etiketėmis, gali tekti mokėti PVM ir veryt. Geriau parašyti per daug, nei per mažai.

Kas su TIR knygelėmis?

Jei važiuojate dideliu voku, turite turėti TIR knygelę (arba Transit dokumentą). Be to, negalima tiesiog važiuoti. Muitinė turi uždaryti dokumentą išvykimo metu. Jei vairuotojas to nepadaręs, gali būti, kad jis nelegaliai vairuoja arba bando apeiti muitinę.

Kiek laiko užtrunka muitinės tikrinimas?

Normaliai tai trunka 30 minutes iki valandos. Jei jie nusprendžia peržiūrėti voką, tai gali trukti ir visą dieną. Tada jūsų daiktai stovi saulėkartoje (arba lietuje). Jei ten yra trapūs daiktai, šiluma ar drėgmė gali pakenkti. Muitinės taisyklės nėra mums palankios.

Kas trūksta dažniausiai?

Dažniausiai trūksta sąrašo (packing list) arba vertės nurodymo. Žmonės rašo „asmeniniai daiktai, vertė 0 eurų“. Taip negali būti. Muitinė reikalauja nurodyti bent jau prognozinę vertę. Be to, jei trūksta siuntėjo arba gavėjo duomenų, dokumentą gali atmesti.

Ar gali uždaryti vokus muitinė?

Taip, jei yra įtarimų. Tada jie deda savo spyną (plombą). Jei vairuotojas ją sulaužo be leidimo, turės didžiules problemas. Jums tai reiškia, kad negalėsite gauti savo daiktų tol, kol muitinė nepatvirtins, kad viskas tvarkoje. Tai gali užtrukti dienomis.

Kas jei aš pamiršau duot kokį dokumentą?

Tuomet jums teks siųsti jį el. paštu arba faksu (dar kas naudojosi faksu? Na, kai kurios muitinės dar reikalauja). Kol gausite dokumentą, vairuotojas gali prarasti vietą laive (kadangi laikas eina). Tai gali atidėlioti pristatymą ir pridėti papildomų išlaidų (stovėjimo mokesčiai).

Ar reikia mokėti muito mokestį?

Jei daiktai yra naudoti ir asmeniniai, dažniausiai ne. Bet jei perkate naują baldą iš Anglijos ir jis kainuoja daugiau nei 150 eurų (arba kita riba, kuri keičiasi), teks mokėti PVM ir muito mokestį. Verta pasikonsultuoti su brokeriu pirkimo metu.

Kas yra EORI numeris?

Jūsų EORI numeris reikalingas, kad muitinė galėtų jus identifikuoti. Be jo negalima eksportuoti ar importuoti prekių iš ES į UK ir atvirkščiai. Gaukite jį iš karto, nes registracija trunka kelias dienas (arba minutes, jei esate laimingas).

Draudimas ir nesklandumų sprendimas

Ar draudimas apima viską?

Niekada neapsirūpinkite, kad draudimas apima viską. Skaitykite small print (smulkią spaudą). Dažnai jie neapima trapių daiktų, jei jie nebuvo pakrauti profesionaliai. Taip pat, jie neapima jokių vidinių mechaninių gedimų (pavyzdžiui, jei pasikeičia televizoriaus spalvos ne dėl smūgio).

Ką daryti jei daiktas atvyko pažeistas?

Pirmiausia, nufotografuokite. Nufotografuokite pakuotę iš išorės, tada atidarykite ir nufotografuokite vidų. Nedaryk to, ką vienas mano klientas – jis viską išmetė į šiukšliadėžę ir paskui bandė gauti pinigus. Be nuotraukų ir sužalojimo akto (kurį turi užpildyti vairuotojas), pretenzijos nepriims.

Ar reikia įmokos draudimui?

Draudimas mokamas papildomai, paprastai tai yra 3-5% nuo krovinio vertės. Kai kurios firmos jį įtraukia į kainą, kitos ne. Neklauskite „ar draudimas įskaičiuotas“ – klauskite „kiek kainuoja draudimas ir ką jis apima“.

Kas yra CMR draudimas?

CMR draudimas yra privalomas, bet jo suma yra labai maža (paprastai apie 8-10 SDR vienetai už kilogramą). Jei transportuojate brangų kompiuterį, kuris sveria 2 kg, gausite labai mažai pinigų. Todėl reikalingas papildomas draudimas (visaverčio krovinio draudimas).

Kiek laiko trunka išmokos gavimas?

Tai gali trukti mėnesį, o kartais ir ilgiau. Draudimo kompanijos mėgsta tirti. Jos apklaus vairuotoją, jūsų, ir galbūt net trečiąsias šalis. Būkite kantrūs ir laikykite visus dokumentus.

Ar galiu reikalauti pristatyti iš naujo?

Jei daiktas sugadintas taip, kad jo neįmanoma naudoti, taip, galite reikalauti pinigų arba pakeitimo. Bet jei tai tik mažas įbrėžimas, jie gali pasiūlyti tik nuolaidą arba remonto išlaidas (nors remontuoti baldą iš Anglijos gali būti brangiau nei nusipirkti naują).

Kas jei vairuotojas nepasirašo akto?

Jei jis atsisako pasirašyti pažeidimo akto, skambinkite policiją (jei situacija įtampa) arba tiesiog nufotografuokite jį su pažeistu daiktu. Be jo parašo, draudimas gali atmesti pretenziją, sakydami, kad įvykio nebuvo. Bet vairuotojai dažnai baiminasi to, todėl dažniausiai pasirašo.

Ar galiu drausti pats?

Taip, galite susitarti su savo draudimo brokeriu Lietuvoje. Kartais tai pigiau ir patikimiau, nei imti tą, kurį siūlo vežėjas. Bet tikrinkite, ar draudimas galioja užsienio maršrutuose ir ar nėra teritorinių apribojimų.

Specialios situacijos ir patarimai iš vidaus

Ar galima veži motociklą?

Taip, bet jis turi būti užfiksuotas. Negali tiesiog pastatyti ratais ant grindų, nes jis nuslyst. Reikia specialių juostų, kurios pritvirtina jį prie sienų ar grindų. Be to, reikia nusipilti benziną (arba išpilti, priklauso nuo taisyklių), kad neviršytų ribų.

Ar galima veži maistą?

Nėra draudžiama, bet nerekomenduoju. Jei tai yra džemai arba sausi produktai, galite. Bet jei tai mėsa ar sūris, gali kilti problemų su veterinarinės kontrolės tarnybomis (o dabar po „Brexit“ dar labiau griežta). O jei dėžė su sūriiu susilūžta kelyje... kvailelė uodega važiuos po visą voką.

Kas su augalais?

Augalai turi turi turėti fitosanitarinius pasus. Be jų jų neleis įvežti. Be to, jie turi būti be žemės (šaknys turi būti nuvalytos). Vieną kartą klientas bandė įvežti didelį palmę su žeme – muitinė nurodė ją sudeginti. Taip, sudeginti.

Ką daryti jei vairuotojas atrodo „įkeitęs“?

Tai yra reali problema. Jei jaučiate alkoholio kvapą arba matote, kad jis nevengia, neduokite jam savo daiktų. Skambukite į jo biurą ir reikalaukite kito vairuotojo. Geriau pavėluoti dvi dienas, nei gti sunaikintą krovinį.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Asmeniškai aš nedučiau. Jei reikia iškrauti, būkite ten arba pasirūpinkite, kad kas nors artimas būtų. Yra atvejų, kai vairuotojai pasinaudoja situacija (nors tai reti atvejai, tačiau...). Saugiau laikykite raktus sau. Jis gali laukti.

Ar verta duoti arbatpinigių?

Nėra privaloma, bet vairuotojai tai vertina. Jei jis padėjo jums nunešti dėžes iki trečio aukšto be lifto (kas nėra jo pareiga), duokite jam 10-20 svarų arba euru. Tai gali padaryti, kad jis rūpinsis jūsų daiktais šiek tiek geriau kelyje.

Kas yra „white glove“ paslauga?

Tai yra paslauga, kai vairuotojai ne tik vežia, bet ir išpakuoja, surenka baldus, padeda pastatyti. Tai kainuoja brangiai, bet jei turite daug brangių daiktų arba esate senjoras, tai verta. Jie turi specialią aprangą ir įrangą.

Galiausiai, kuo tiksliau užtikrinti saugumą?

Geriausias būdas užtikrinti, kad kaip užtikrinti saugų daiktų pristatymą iš Anglijos be pažeidimų procesas būtų sėkmingas, yra pasitikėjimas savo intuicija. Jei kaina atrodo keista, jei vairuotojas neatsiliepia, jei dokumentai neatrodo tvarkingi – nebeidžiakykite. Paklauskite, ieškokite kitų. Geriau prarasti laiką ieškodant, nei gailėtis savo daiktų stovint prie tuščios dėžės Lietuvoje.

Išvada

Viskas apie tai, kaip užtikrinti saugų daiktų pristatymą iš Anglijos be pažeidimų, nėra rocket science. Tai tiesiog protas, kantrybė ir dėmesys detalėms. Nėra jokios stebuklingos formulės, tik geras pakavimas, pasitikėjimas tinkama įmone ir žinojimas, ką daryti, kažką nutikus. Dirbu jau tiek metų, o žmonės vis dar daro tas pačias klaidas. Tikiuosi, jūs jų nepakartosite ir jūsų sofa atvyks sveika.