Kaip užtikrinti saugų daiktų gabenimą į Londoną: Praktiškas vadovas be idealizavimo

Sveiki, draugai. Būna taip, kad gyvenime tenka persikelti, o kart tiesiog reikia kažką nusiųsti artimiesiems ar klientams į Didžiąją Britaniją. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir tas senasis „įvažiavęs ir išvažiavęs“ nebegalioja. Daugeliu klausiate, kaip užtikrinti saugų daiktų gabenimą į Londoną, kad nereikėtų raudotis prie suskilusių baldų ar laukti mėnesį muitinėje. Turiu dvidešimt metų patirties, matydavau viską – nuo karietų, kurias vairuotojai vesdavo šaligatviu, iki dėžių, tapusių popieriaus masės. Čia nebus sausas vadovėlis, o tiesiog žmogiškas pokalbis apie tai, kaip išvengti didžiausių bėdų ir nusipirkti ramybės. Svarbiausia – suprasti, kad saugumas prasideda ne kelyje, o jūsų garaže ar bute.

Pakavimo chaosas: kodėl dėžės dažniausiai plyšta

Ar tikrai reikia pirkti brangias dėžes?

Sakyčiau, taip, nors pats kartais nusiperku pigių iš parduotuvės „iki“. Jei statote smėlininką į ploną, išlygusią „apelsinų“ dėžę, nelaukite stebuklų. Vokiečiai su savo „Umzugskartons“ žino tai geriausia – stori, dvigubi sienelės. Kai kaip užtikrinti saugų daiktų gabenimą į Londoną kyla šis klausimas, pirmas dalykas yra dėžės kokybė. Vieną kartą gavau siuntą, kur vyras buvo supakavais visą techniką į senas degtukų dėžes – gailiuosi to vairuotojo, kuris tai bandė užkrauti. Nenaudokite to, ką pats neįsivaizduoji pakelt.

Kiek stiklo vatos (putplasčio) reikia? Ar per daug nebus?

Niekada nėra per daug. Nuo patirties sakau – jei jums atrodo, kad pakavote pakankamai, įdėkite dar vieną sluoksnį. Ypač jei gabenate į Londoną, kur keliai, tiesa sakant, ne iš pažiūros geriausi, ypač po žiemos. Tą sykį klientas buvo įdėjęs porą plokščių į dėžę tarp dviejų drabužių. Atėjo suskilusios plokštės – vairuotojas stabdo, o fizikos dėsniai daro savo. Putplasčio (pūslėtos plėvelės) geriau įpynkite į maišelius, kad nebesivyrautų.

Ar verta daryti „maišelius maišeliuose“?

Kartais atrodo per daug, bet tai veikia. Imkite dėžę, į ją padėkite daiktą, į dar didesnę dėžę – tą pirmają su užpildu. Tai tas vadinamasis „rusiškas dėžė“, mums, logistikos žmonėms, labai patinka taip daryti su brangiausiais daiktais. Žinoma, tai kainuoja truputį daugiau laiko ir pinigų, bet kai sužinai, kad kelyje įvyko avarija, o tavo dėžė išlido sveika, tu pats sau padėkoti už tą papildomą darbą.

Kodėl vengti „plastikinių dėžių“?

Jos tikrai patogios – jos tvirtos, jos atsparios drėgmei. Bet problema ta, kad jose daiktai lyg ir slysta. Jei neįkelsite ten pakankamai įklotų, viskas susigrums į vieną didelį gabalą. Be to, kai kraunamas sunkvežimis, plastikines dėžes sunkiau „užblokuoti“, kad jos ne judėtų tarpe. Geriau likti prie klasikinio storio kartono – jis savyje turi tam pritaikytumą (elastingumą).

Ar reikia lipdukų „Kruopščiai“?

Niekas to neskaito. Vairuotojas įsidėja į galvą, kad ten yra smegenų, nors ten gali būti porcelianas. Užrašykite ne tai, kad jums reikia, o tai, kas ten yra realiai. „Stiklas“, „Elektronika“, „Knygos“. Knygų dėžės būna sunkios kaip velnias, jei jas supaksite į didžiąsias dėžes. Supakuokite knygas į mažesnes dėžes, kitaip juos išmesite pro langą, kai bandysite pakelti (šipuliavau). O jei norite sužinoti, kaip užtikrinti saugų daiktų gabenimą į Londoną pradedant nuo etikečių, tiesiog pažymėkite dėžę viršų.

Kas su baldais? Ar reikia išmontuoti?

Privalomai. Niekas nenori gabenti sofos su atsitraukusia koja, nes to kojos galo sparnas sulaužo kaimynystėje esantį šaldytuvą. Išmontuokite visas kojas, išimkite stalviršius. Plius, uždenkite juos storu bliudu (stirbu). Neseniai matėme, kaip pervežėjai įvežė virtuvę neįpakuotą – tiesiog uždėję ant grindų furgone. Rezultatas – visi virtuvės kampai nušluoti, o klientas sužinojo tai tik tada, kai vairuotojas jau važiavo atgal.

Ar verta kreiptis į profesionalų pakavėją?

Jei turite šimtą tūkstantį vertingų paveikslų ar kinišką vazą – be abejo. Jei tai tik seni drabužiai ir keletas knygų – nėra prasmės mokėti už tai, kad kas nors juos sudėtų į dėžę. Profesionalus pakavimas užtikrina, kad jūsų daiktas atvyks toks pat, koks buvo išsiųstas, tačiau tai kainuoja. Svarbiausia – nenukrypimai nuo temos, o svarbiausia yra tai, kad saugus daiktų gabenimas į Londoną prasideda nuo jūsų pasiruosimo.

Pasirinkimas: ką žiūrėti kuriant užsakymą

Kodėl pigiausi pasiūlymai baido?

Kadangi kuro kaina nenukrito, o tranzitas per Kanalą (Eurotūnelį ar keltą) brangesnis nei buvo. Jei kamieno sako, kad perveš visą namą į Londoną už šimtą eurų – bėkite. Tai arba jie jūsų daiktus parduos turguje, arba jis bus pristatytas po pusmečio (jei ištis). Pigu gali būti tik tada, jei jie jau turi pilną sunkvežimį į tą pusę ir tada jie tik „užpildo tuščias vietas“.

Ar tikrai svarbu, ar įmonė turi licenciją?

Lietuvoje daug kas vežia „be popierių“, ir jei nieko neįvyksta – viskas gerai. Bet jei įvyksta avarija arba muitinėje sužaidžiaja (pavyzdžiui, randama nelegali preke), jūsų daiktai gali būti konfiskuoti netam, dėl ko n�ra ne jūsų kaltės. Tikrinkite, ar jie tais transporto licenciją. Žinoma, aš ne teisininkas, bet geriau sauguoti už tai, kad įmonė legali, nei gailėtis vėliau. Patikrinkite, ar jie nurodo savo kodą įmonės aprašyme.

Ką reiškia „ dalinė krovinio“ (part load)?

Tai kai jūsų dėžės keliauja kartu su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje. Tai pigiau, bet lėčiau. Jūsų daiktai bus pakrauti į furgoną Vilniuje, iškraunami Sandvige (Sandridge) sandėlyje, paskui galbūt vėl kraunami į mažesnį furgoną Londono viduje. Kiekvienas perkrovimas yra galimybė suskilti arba pasimesti. Tačiau tai vienas iš būdų, kaip užtikrinti saugų daiktų gabenimą į Londoną neperleidžiant viso turto.

Ar reikėtų rūpintis draudimu?

Be abejo. Žinoma, visi sako, kad „jie važiuoja saugiai“, bet kas yra toks saugumas? Aš pats mačiau, kaip sunkvežimis užsidegė ant magistralės A2 – ir viskas, kas buvo gale, sudegė. Jeigu neturite draudimo, gausite tik uždegusį metalą. Dauguma įmonių siūlo „apribotą atsakomybę“, tai yra, keletas eurų už kilogramą. Pasirašykite papildomą draudimo polisą, ypač jei gabenate brangius dalykus.

Ar įmanoma sekti savo daiktus realiu laiku?

Dabar jau beveik visi turi GPS trackerius, tačiau dažnai jie rodo, kur yra sunkvežimis, o ne kur yra būtent jūsų dėžė. Vairuotojas gali neatsiųsti nuotraukos, kai palieka sandėlį. Nepanikuokite, jei 10 valandų nepajudėjo – gali būti, kad jis miegoja po vairu (kaip ir privaloma pagal taisykles). Bet jei žiūrite į žemėlapį ir matote, kad jis suka ratus aplink Mančesterią, o jums reikia į Londoną – tuomet skambinkite.

Kodėl reikalingas detalus inventorius (sąrašas)?

Kadangi Didžiojoje Britanijoje muitinė dabar yra ES ribos, gali būti atsitiktinis patikrinimas. Jei sąraše parašote „baldai“, tai gali sukelti įtarimą. Reikia rašyti „medinės spynos, 3 vnt., 50 kg“, „vintažinis staliukas“. Turėjau atvejį, kai klientas parašė „asmeniniai daiktai“, o ten buvo dešimtys butelių alkoholio. Pasibaigė tuo, kad teko mokėti muito mokestį, kuris buvo didesnis už patį pervežimą.

Kelias, muitinė ir Londono nuotaikos

Kaip dabar atrodo muitinės procedūra po „Brexit“?

Esu prisipažinęs – tai siaubas. Anksčiau tiesiog važiavai, dabar reikia pateikti „Entry Summary Declaration“. Jei jūsų pervežėjas tai nepadarė anksčiau (ir tinkamai), jūsų krovinys gali būti užtrenktas Dovere arba Folkestone’e. Kai klausiate, kaip užtikrinti saugų daiktų gabenimą į Londoną, štai čia yra pati didžiausia klūtis – ne kelias, o biurokracija. Užtikrinkite, kad pervežėjas turi jūsų paso duomenis arba EORI numerį (jei verslas).

Ar reikia EORI numeris asmenims?

Paprasčiausiam žmogui, kuris perkeliasi gyventi, dažniausiai nereikia, jei tai yra asmeniniai daiktai (Transfer of Residence). Tačiau reikia užpildyti specialų formą C1601 (ar panašų dokumentą). Aš visada primygtinai rekomenduoju pasikalbėti su pervežėju apie šią formą. Jei jos nėra, muitininkas gali manyti, kad tai prekyba, ir paskaičiuoti PVM bei mokesčius. Nepamenu tikslaus kodo dabar (tikriausiai pasikeitė), bet dokumentas yra būtinas.

Kiek laiko trunka kelionė į Londoną?

Idealiai – 3-4 dienos. Realiai – nuo 4 iki 10 dienų. Priklauso nuo eilės keltuose (Dover-Calais arba Eurotunnelis). Kartais būna taip, kad Anglijoje vyksta protestai („Insulate Britain“ ar panašiai), ir uždaromas M25 kelias. Tada vairuotojas sėdi traukinyje kaip žuvis akvariume. Geriau pasiruoškite ilgesniam laukimui, nebent užsakote ekspresinį (brangų) reisą.

Ar sunku važiuoti į Londono centrą (ULEZ)?

Vėl gi, Londono meras Sadiq Khan padarė viską, kad nebūtų lengva. Jei sunkvežimis nebeatitinka „Euro 6“ standarto, ULEZ (Ultra Low Emission Zone) mokestis gali būti baisus – 100 svarų dienai ar daugiau. Dauguma pervežėjų tiesiod nenuvažiuoja į centrą, o iškrauna Sandvige arba šiaurės Londone. Tada jūs turite rasti savo būdą, kaip tą daiktą atvežti namo (taksi? draugas?). Patikrinkite šį dalyką iš anksto, kad nenuviltumėte.

Kas daryti, jei dėžė atvykta sužalota?

Niekada nepasirašykite pristatymo dokumento be prievartos, jei matau, kad dėžė susmulkinta. Reikia ant dokumento užrašyti „PREKIŲ PAŽEIDIMAI – GALI BŪTI ŽALOS“ (arba angliškai „Damaged“). Jei pasirašote, kad viskas gerai, vėliau įrodinėti, kad lūžo jūsų komoda, bus beveik neįmanoma. Aš pats kartą nusigailėjau vairuotojo ir pasirašiau „gerai“, o namie radau du dušo kabinus sujungtus į vieną monumentą.

Ar keičiasi siuntos numeris (CMR)?

Keičiasi, kai keičiasi pervežėjas (pavyzdžiui, jei perkeliamas iš Lietuvos į Didžiosios Britanijos sandėlį). Išsaugokite sau nuotrauką tų dokumentų. Kartais vyksta taip: vairuotojas prarada sąskaitą (būna ir tokie „profi“), ir be jūsų duomenų jis negali išleisti prekių. Tada kaip užtikrinti saugų daiktų gabenimą į Londoną pasidaro omonimas, jei neturi savo CMR kopijos.

Viskas, ko baiminatės, bet bijote paklausti

Ar galiu siųsti maistą?

Galite, bet ne viską. Mėsą, pienui, kiaušinius – griežtai draudžiama siųsti asmeniniais principais (ne verslo). Vieną kartą mums teko sugražinti visą siuntą, nes dėžėje buvo dešra ir dešimt kilogramų kiaušinių. Muitinė to neleidžia, nes bijo ligų. Jei norite atvežti lietuviško sūrio – geriau jį suvalgykite čia, o į Angliją vežkite tik sausus maisto produktus (pavyzdžiui, virtus kepalius, jei gavsite pažymą iš veterinarijos, kas sunku).

Kodėl man kalbėjo, kad „pervežimo sąnaudos“ padidės?

Todėl, kad tiek laikas, tiek kuras, tiek biurokratija. Angliškas muitininkas dirba lėčiau nei mūsų, ir jis mums, lietuviams, nepasitiki automatiškai. Be to, jei reikia mokėti už patikrinimą (pavyzdžiui, jei atidaro dėžę), tai mokesčius sumoka gavėjas. O tas patikrinimas gali kainuoti nuo 50 iki 200 svarų už valandą.

Ar galiu siųsti alkoholį į Londoną?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai (daugiau nei 90 litrų vyno ir pan.) ir mokesčiai. Jei siunčiate dovaną draugui, tai vėlgi gali būti apmokestinta kaip importas. Geriau pasikalbėkite su brokeriu. Aš ne alaus mėgėjas (melagingai), bet dažnai žmonės nori atvežti „tą patį alų“, kurią niekur nerasi, o po to gauna sąskaitą, kuri verčia verkti.

Kas nutinka, jei niekas neatsidaro paskutiniame etape?

Jeigu tai yra „prie durų“ pristatymas, o vairuotojas negali susisiekti su jumis, jis gali nugabenti daiktus į sandėlį. Ten laikymas kainuoja pinigus. Nustatykite priminimus savo telefone, ir jei galite, paskirkite kažką, kas padės su iškrovimu, jei patys negalite būti ten laiku.

Ar verta rūpintis dėžės fiksavimo diržais (stropais)?

Pervežėjas tai turi padaryti. Tačiau jei dėžės tarpusavyje nufiksuotos (tarkim, 4 dėžės viena ant kitos ir sujungtos lipnia juosta), tai sumažina judėjimo tikimybę. Pats nemačiau, kad kas nors būtų pririšęs dėžes sujuosdamas jas kaip vieną bloką, bet tai geras patarimas tiems, kurie moka įsivaizduoti fiziką.

Ar galiu siųsti augalus?

Taip, bet tik jei turite fitosanitarinę pažymą (phytosanitary certificate). Be to kiekvienas augalas turi būti pažymėtas lietuviškai ir lotyniškai. Žinoma, mažą kaktusą į dėžę dažnai užšluožia ir nebežiūri, bet jei atvešite visą sodą su žeme ant šaknų, muitinės pareigūnas taps labai nekalbus. Žemės (soil) yra didelė rizika jų akimis.

Įvadas į tai, kas iš tiesų svarbu

Ar aš galiu pasitikėti įmonės atsiliepimais?

Nekančia tų „penkių žvaigždučių“, kur parašytos per vieną naktį. Ieškokite tokių, kur rašoma, kad „buvo problema, bet ją išsprendėme“. Niekas nenori girdėti apie problemas, bet jos yra. Jei įmonė atsiliepimuose rašo, kad vėlavo, bet atvyko ir viskas sveika – tai vienas geriausių signalų. Saugus daiktų gabenimas į Londoną nėra apie tai, kad niekas nevyksta negerai, o apie tai, kaip tai sutvarkoma.

Ką daryti, jei aš nesusikalbu su vairuotoju?

Dažniausiai jie kalba angliškai taip, kad net britams sunku suprasti (ypač jei tai rytiečiai). Jei jūsų anglų kalbos lygis nėra tobulas, prašykite pervežėjo dispečerio (kuris lietuvis) skambinti. Nerašykite vairuotojui ilgų pranešimų – jis vairuoja (tikiuosi). Trumpi ir aiškūi sakiniai.

Ar reikia duoti pinigų arbatpinigių?

Lietuvoje ne, Anglijoje – taip, bet nebučiuoti. Jei vairuotojas iškrauna didelį kiekį daiktų ir padeda jums juos sudėlioti į butą (be jokios įsipareigojimo), 10-20 svarų arbatpinigių padės jam nebijoti jų iškrovimo kitą kartą. Tai neprivaloma, bet žmoniška.

Kodėl mane klausia apie „prieigos rūšį“?

Anglijoje dauguma gatvių yra siauros, o sunkvežimis (18 metrų) negali užvažiuoti į kiekvieną kiemą. Jei gyvenate tiesiogiai ant Londono centro gatvės, gali reikėti mažesnio furgono (7.5 tonos). O tai reiškia perkrovimą, o tai – pinigus. Patikrinkite, ar gatvėje yra geltonos linijos (kuriose neleista stovėti), nes vairuotojas gads būti baustas.

Ar galiu siųsti vaistus?

Tik asmeniniam vartojimui ir originalioje pakuotėje. Jei turi receptą, paimk jį su savimi (nukopijuotą). Bet nesiųsk vaistų, kurie yra kontroliuojami (narkotiniai analgetikai ir pan.) – tai uždaro kelius į kalėjimą (tiek jums, tiek vairuotojui). Geriau pasikalbėkite su gydytoju Anglijoje.

Ką daryti, jei dingsta dėžė?

Pirmiausia – nepanikuoti. Kartais ji tiesiog nukrito į kitą furgono kampą arba liko sandėlyje Perimui. Tikriname inventoriaus sąrašus. Jei po savaitės nerandama – tada rašome pretenziją draudimo kompanijai. Aš turiu vieną istoriją, kai dėžė su avalyne rasta po mėnesio – ji buvo užkliuvo už krovinių grotų.

Pabaigos ir išvados

Na, tiek iš manęs, šiek tiek išblaškytas, bet tikiuosi naudingas pokalbis. Svarbiausia suprasti, kad kaip užtikrinti saugų daiktų gabenimą į Londoną nėra mokslo sritis, o daugiau kantrybės ir dėmesio testas. Pasiruoškite gerai, pasirinkite ne pigiausią, o patikimą variantą, ir tikėkimės, kad Anglijos orai bus malonūs jūsų daiktams. Linkiu jums sėkmės ir kad jūsų kredenso (jei tokią turite) kojų nenulaužtų. Ir atsisakykite šitos idėjos vežti smėlį iš Nidos – Londone jo tiek, kad neverta kelti.