Kaip užtikrinti gyvūnų saugumą gabenant iš Anglijos?

Įvadas

Kaip užtikrinti gyvūnų saugumą gabenant iš Anglijos? Tai klausimas, kurio negalima palikti paskutinei dienai, ypač jei kalbame apie katę, šunį, triušį ar paukštį, kuris jau taip pat stresuoja nuo dėžių ir balso tono. Pervežimas iš Anglijos į Lietuvą nėra tik „įdėti į narvą ir važiuoti“. Reikia dokumentų, mikročipo, pasiutligės vakcinos, tinkamo narvo ar diržo, vandens, maisto, temperatūros ir žmogaus, kuris nesielgs pagal principą „kažkaip bus“. Per 20 metų mačiau gerų ir labai blogų sprendimų, todėl čia rašau paprastai.

DUK

Kaip užtikrinti gyvūnų saugumą gabenant iš Anglijos: dokumentai ir sveikata

Pirmas žingsnis yra ne narvas, o popieriai. Gyvūnas turi turėti mikročipą, galiojančią pasiutligės vakciną ir veterinarijos dokumentus, kurie atitinka kelionės taisykles. Be to, reikia žiūrėti, ar nėra papildomų reikalavimų konkrečiai rūšiai.

Kartais žmonės mano, kad jei gyvūnas keliauja su šeima, taisyklės netaikomos. Ne visada taip. Gyvūnų judėjimas tarp šalių yra reguliuojamas, o problemos dažniausiai prasideda ne kelyje, o prie dokumentų patikros. Todėl geriau pasitikrinti anksčiau ir, jei reikia, kreiptis į veterinarą bei kompetentingas institucijas.

Kokie dokumentai reikalingi gabenant šunį iš Anglijos į Lietuvą?

Šuniui dažniausiai reikia mikročipo, galiojančios pasiutligės vakcinos ir ES gyvūno paso arba atitinkamo veterinarijos dokumento. Jei dokumentai netvarkingi, kelionė gali užsitęsti arba gyvūnas gali būti izoliuotas. Svarbu, kad vakcina būtų atlikta laiku, ne vakar prieš kelionę. Aš nesu veterinarijos pareigūnas, todėl konkrečias datas visada tikrinu su veterinaru. Kaip užtikrinti gyvūnų saugumą gabenant iš Anglijos? Pradedant nuo popierių, ne nuo gražaus narvo.

Ar katei reikia tų pačių dokumentų kaip šuniui?

Dažniausiai katei taikomi panašūs pagrindiniai reikalavimai: mikročipas, pasiutligės vakcina ir veterinarijos dokumentai. Bet visada reikia žiūrėti konkrečias taisykles, nes jos gali keistis. Jei katė sena, serga ar vartoja vaistus, verta turėti veterinaro pažymą apie būklę. Aš mačiau katę iš Manchester, kuri keliavo ramiai, nes šeima viską sutvarkė prieš mėnesį. Mačiau ir kitokių atvejų, kur žmonės dokumentus darė paskutinę naktį ir tada visi nervinosi daugiau nei pati katė.

Kada reikia kreiptis į veterinarą prieš gabenant gyvūną?

Geriausia kreiptis bent prieš 3–6 savaites, ypač jei gyvūnas senas, turi lėtinę ligą ar bijo kelionių. Veterinaras patikrins vakcinas, mikročipą, bendrą būklę ir galės patarti dėl raminimo. Kai kuriais atvejais skiriami vaistai, bet jų negalima pirkti „nuo draugo“, nes netinkama dozė gali pakenkti. Jei gyvūnas vemia, sunkiai kvėpuoja ar labai agresyvus, reikia sakyti specialistui. Pervežimas nėra vieta eksperimentams.

Ar gyvūno amžius keičia pervežimo sąlygas?

Taip, jauni, seni ir sergantys gyvūnai reikalauja daugiau atsargumo. Labai jaunas gyvūnas gali neturėti visų vakcinų, o senas šuo gali sunkiai toleruoti ilgą kelionę. Triušiai ir paukščiai taip pat gali greitai reaguoti į temperatūros pokyčius. Todėl prieš užsakant transportą reikia pasakyti, koks gyvūnas keliaus, kiek jam metų ir ar yra sveikatos problemų. Kaip užtikrinti gyvūnų saugumą gabenant iš Anglijos? Ne paslėpti informaciją, o ją atskleisti.

Ką daryti, jei gyvūnas bijo kelionių?

Pirmiausia neignoruoti to. Kai kurie šunys dreba jau nuo automobilio garso, kitos katės narve tiesiog paniūra. Reikia palaipsnio pripratinti prie narvo, naudoti pažįstamą pledą, žaislą ar kvapą. Veterinaras gali patarti dėl raminimo, bet savarankiški sprendimai gali būti pavojingi. Aš esu matęs, kaip ramus namuose katinas kelyje tapo visiškai kitas. Todėl geriau paruošti trumpesnes treniruotes prieš kelionę, nei pirmą kartą narvą parodyti pakrovimo dieną.

Narvas, diržas, vanduo ir maistas gyvūnui kelyje

Narvas turi būti ne gražus, o tinkamas. Gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir patogiai gulėti. Per didelis narvas taip pat nėra gerai, nes staigiai stabdant gyvūnas gali būti permestas per erdvę.

Vanduo ir maistas turi būti suplanuoti pagal kelionės ilgį. Per karštą dieną vanduo svarbesnis už papildomą pašarą. Vasarą Anglijos oro uoste ar terminalo aikštelėje gali būti karšta, žiemą – šalta ir drėgna. Todėl temperatūra nėra smulkmena, nors daugelis apie ją pamiršta.

Kokio narvo reikia gabenant katę iš Anglijos?

Narvas turi būti tvirtas, vėdinamas, su užrakinamomis durimis ir pakankamai erdvus, kad katė galėtų atsistoti bei apsisukti. Plastikinė pernešimo dėžė tinka trumpam, bet ilgesnei kelionei geriau rinktis tvirtesnį variantą. Viduje dėkite sugeriantį kilimėlį, pažįstamą audinį, bet ne laisvų daiktų, kurie gali užkliudyti. Katę reikia pripratinti prie narvo prieš kelionę. Aš mačiau, kaip katė iš Liverpool keliavo ramiau, nes narvas kelioms dienoms stovėjo kambaryje kaip normali vieta.

Ar šunį galima vežti laisvai mikroautobuse?

Ne taip, kaip žmonės kartais įsivaizduoja. Šuo turi būti saugiai pritvirtintas diržu, specialioje dėžėje arba narve, kad staigiai stabdant neskristų per saloną. Didelis šuo, sėdintis ant kelių arba laisvai šalia vairuotojo, yra pavojus visiems. Be to, kai kuriems šunims stresas didesnis, kai jie mato pro langą lekiantį pasaulį. Geriau iš anksto aptarti su transportu, kaip gyvūnas bus vežamas. Saugumas čia svarbesnis už patogumo įvaizdį.

Kiek vandens reikia gyvūnui ilgoje kelionėje iš UK?

Vandens reikia turėti daugiau, nei atrodo būtina, ypač jei kelionė užtrunka dėl kelto, eilių ar oro sąlygų. Geriausia naudoti indelį, kurį galima pritvirtinti prie narvo, kad jis neišsilietų. Šunims vandens reikia dažniau, katės dažniau geria mažiau, bet vis tiek turi turėti prieigą. Vasarą reikia ypatingai stebėti perkaitimą. Aš nesu tikras, ar visi vairuotojai gali sustoti kas valandą, todėl geriau turėti planą iš anksto.

Ar reikia maitinti gyvūną prieš kelionę?

Priklausomai nuo gyvūno, geriau neduoti sunkaus maisto prieš pat kelionę. Šuniui galima duoti lengvą maistą prieš kelias valandas, katei – pagal veterinaro patarimą. Jei gyvūnas linkęs vemti, maistas prieš kelionę gali tik pabloginti situaciją. Triušiai ir kai kurie kiti gyvūnai turi specifinių poreikių, todėl čia negalima elgtis pagal bendrą taisyklę. Svarbiausia turėti įprastą pašarą ir nedaryti staigių pokyčių. Stresas jau pakankamai didelis.

Ką daryti, jei gyvūnas ilgą laiką atsisako gerti?

Jei gyvūnas trumpą laiką negeria dėl streso, tai dar ne katastrofa, bet reikia stebėti. Galima pasiūlyti vandens ramioje vietoje, naudoti pažįstamą indelį arba šiek tiek sudrėkinti maistą, jei tai tinka gyvūnui. Jei atsisakymas tęsiasi, gyvūnas vangus, vemia ar sunkiai kvėpuoja, reikia kreiptis į veterinarą. Ilgoje kelionėje iš Anglijos tai gali būti sudėtinga, todėl maršrutas turi būti realus. Kartais geriau sustoti ir praleisti kelias valandas, nei spausti toliau.

Transporto pasirinkimas: oro, keltas, mikroautobusas ar automobilis

Gyvūnui geriausias transportas nėra tas, kuris gražiausiai atrodo internete. Kartais oro kelionė greita, bet stresinė. Kartais keltas ilgas, bet leidžia žmogui būti šalia gyvūno. Mikroautobusas gali būti geras, jei vairuotojas supranta gyvūnų poreikius.

Svarbiausia, kad transporto įmonė žinotų, jog vežamas gyvas krovinys. Ne „dar viena dėžė kampe“, o gyvūnas, kuriam reikia oro, temperatūros, ramybės ir priežiūros. Jei įmonė sako „mes vežame viską“, tai dar nereiškia, kad ji moka vežti gyvūnus.

Ar geriau gabenti gyvūną lėktuvu ar automobiliu iš Anglijos?

Lėktuvas greitesnis, bet ne visada ramesnis. Kai kuriems gyvūnams skrydis krovinių skyriuje yra didelis stresas, o oro linijos turi savo taisykles dėl narvų, svorio ir sveikatos dokumentų. Automobilis ar mikroautobusas leidžia dažniau stebėti gyvūną, sustoti, duoti vandens. Bet kelionė trunka ilgiau. Aš pats šuniui, kuris bijo garsų, rinkčiausi ne būtinai greičiausią, o ramesnį variantą. Kaip užtikrinti gyvūnų saugumą gabenant iš Anglijos? Pasirenkant transportą pagal gyvūną, ne pagal patogumą žmogui.

Ar mikroautobusas tinka gyvūnų gabenimui iš UK?

Tinka, jei įmonė sutinka vežti gyvūnus ir žino, kaip tai daryti saugiai. Mikroautobusas gali būti geras pasirinkimas šeimoms, kurios kraunasi kartu su augintiniu. Svarbu, kad būtų vėdinimas, temperatūros kontrolė, vieta narvui ir galimybė sustoti. Negalima dėti gyvūno šalia chemikalų, dažų ar stipriai kvepiančių daiktų. Aš mačiau, kaip šuo keliavo ramiai, nes narvas buvo pritvirtintas ir uždengtas lengvu audiniu. Bet jei transportas perkrautas, geriau ieškoti kito varianto.

Ką klausti transporto įmonės prieš gabenant gyvūną?

Klauskite, ar jie jau vežė gyvūnus, kaip tvirtina narvus, ar leidžia sustoti, ar kontroliuoja temperatūrą, ar gyvūnas keliaus su žmonėmis ar atskirai. Taip pat klauskite, ką darys vėlavimo atveju. Jei atsakymai migloti, tai blogas ženklas. Gera įmonė neįsižeis dėl klausimų, nes gyvas gyvūnas nėra paprastas krovinys. Bloga įmonė sakys „nieko čia tokio“ ir tuo viskas baigsis. Tokių frazių aš nepasitikiu.

Ar kelte gyvūnas gali būti su savininku?

Tai priklauso nuo keltų kompanijos ir maršruto taisyklių. Kai kuriais atvejais gyvūnas turi likti transporto priemonėje, kitur galima naudoti specialias zonas arba kajutes. Reikia žiūrėti konkrečias sąlygas, nes jos keičiasi. Vasarą palikti gyvūną automobilyje ilgą laiką gali būti pavojinga, žiemą – taip pat. Todėl prieš perkant bilietą reikia patikrinti gyvūnų vežimo tvarką. Aš ne visada žinau naujausią kiekvienos keltų kompanijos taisyklę, todėl visada patariu pasitikrinti tiesiogiai.

Ką daryti, jei gyvūnas keliauja kartu su baldais ir dėžėmis?

Gyvūnas negali keliauti kaip viena iš dėžių. Reikia aiškiai atskirti jo vietą, kad nebūtų užstatytas, perkaitintas ar veikiamas kvapų. Baldai turi būti pritvirtinti taip, kad nepaslinktų į narvą. Dėžės neturi būti kraunamos ant gyvūno zonos. Jei transportas pilnas, geriau palikti vietos orui ir prieigai. Vienas netvarkingas pakrovimas iš Leeds baigėsi tuo, kad katės narvas buvo pastatytas per arti šildytuvo. Tai nebuvo tragedija, bet visiems tapo labai nejauku.

Gyvūno stresas, temperatūra ir saugumas kelyje

Stresas gyvūnui yra realus, ne „išsisukinėjimas“. Jis gali pasireikšti vėmimu, drebėjimu, agresija, tylėjimu, sunkiu kvėpavimu ar bandymu ištrūkti. Todėl reikia stebėti ne tik dokumentus, bet ir elgesį.

Temperatūra yra viena didžiausių rizikų. Karštą dieną automobilio vidus greitai įkaista, o šaltą – gyvūnas gali peršalti, ypač jei narvas stovi prie durų. Todėl maršrutas turi būti suplanuotas taip, kad būtų sustojimai ir kontrolė.

Kaip atpažinti, kad gyvūnui kelyje per karšta?

Šuo gali sunkiai kvėpuoti, lašinti seiles, būti neramus, gulėti neįprastoje padėtyje ar bandyti atsigulti ant vėsios grindų. Katė gali atrodyti labai vangiai arba, priešingai, labai neramiai. Jei matote tokius požymius, reikia sustoti, suteikti oro, vandens ir vėsos. Negalima manyti, kad „tuoj baigsis kelias“. Perkaitimas gali vystytis greitai. Kaip užtikrinti gyvūnų saugumą gabenant iš Anglijos? Stebint gyvūną, ne tik telefoną su maršrutu.

Ar žiemą gyvūnui kelyje gali būti per šalta?

Taip, ypač mažam šuniukui, katei, triušiui ar senam gyvūnui. Narvas šalia durų arba neuždengtas transportas gali greitai atšalti. Reikia naudoti šiltą, bet kvėpuojantį paklotą, vengti tiesioginio šalto oro srauto. Negalima dėti karšto vandens butelio taip, kad gyvūnas galėtų jį graužti ar apvirti. Jei kelionė ilga, reikia sustojimų patikrai. Žiemos pervežimai iš Anglijos kartais atrodo paprastesni nei vasaros, bet drėgmė ir vėjas gali būti labai nemalonūs.

Ar galima duoti gyvūnui raminamųjų be veterinaro?

Aš to nerekomenduočiau. Kai kurie žmonės duoda vaistus pagal draugo patarimą, o po to gyvūnas tampa per daug mieguistas arba, priešingai, dar labiau neramus. Dozė priklauso nuo svorio, amžiaus, sveikatos ir vaisto. Veterinaras gali skirti tinkamą variantą ir paaiškinti, kada jį duoti. Jei gyvūnas keliauja iš Anglijos į Lietuvą, klaida kelyje gali būti sunkiai sutvarkoma. Todėl čia geriau būti nuobodu saugiam, nei „lengvai“ rizikuoti.

Ką daryti, jei gyvūnas bando ištrūkti iš narvo?

Reikia sustabdyti situaciją saugioje vietoje ir patikrinti, ar narvas nepažeistas. Negalima atidaryti narvo automagistralėje ar terminalo aikštelėje, kur gyvūnas gali pabėgti. Geriau turėti atsarginį diržą, papildomą užraktą ar mažesnį vidinį narvą, jei tai tinka. Jei gyvūnas nuolat bando ištrūkti, jis patiria didelį stresą ir reikia keisti planą. Aš mačiau šunį, kuris išmokdavo atidaryti paprastą skląstį. Po to narvas buvo papildomai pritvirtintas diržu.

Ar kelionės dieną reikia daryti ilgas pertraukas?

Taip, bet pertraukos turi būti saugios. Šunį galima išvesti tik su pavadėliu ir antkakliu, geriausia ramioje vietoje. Katės dažniausiai neturėtų būti leidžiamos laisvai, nes iš baimės gali pasislėpti po mašina. Reikia turėti vandenį, sugeriančių servetėlių ir šiek tiek maisto, jei gyvūnas jį priima. Ilgas pertraukas geriau planuoti iš anksto, ne tik „kur nors pakeliui“. Pervežant gyvūną, maršrutas turi būti gyvam padarui, ne tik vairuotojui patogus.

Atvykimas į Lietuvą ir pirmos dienos po pervežimo

Atvykus į Lietuvą gyvūnui reikia ne tik iškrauti dėžes, bet ir sukurti ramų kampą. Nauja aplinka, nauji kvapai, galbūt naujas butas ar namas – viskas gali jį išgąsdinti. Geriausia palikti narvą atvirą, duoti vandens ir leisti gyvūnui pačiam išeiti.

Pirmą dieną nereikėtų kviesti svečių, rodyti gyvūno kaimynams ar varyti jį po visus kambarius. Jis ir taip ką tik keliavo per Angliją, keltą ar kelias šalis. Kartais gyvūnas nieko nevalgo vieną dieną, kartais tai signalas. Reikia stebėti.

Ką daryti pirmąją valandą po gyvūno atvykimo į Lietuvą?

Pirmiausia pastatykite narvą ramioje vietoje, atidarykite duris ir nedarykite triukšmo. Duokite vandens, pažįstamą maistą ir leiskite gyvūnui pačiam nuspręsti, kada išeiti. Jei tai katė, galima palikti ją mažesniame kambaryje, kad nebandytų slėptis visoje svetainėje. Jei šuo, ramiai parodykite vietą, kur galės eiti į tualetą. Kaip užtikrinti gyvūnų saugumą gabenant iš Anglijos? Ir po atvykimo dar reikia saugoti ramybę, ne tik kelią.

Ar reikia iškart vežti gyvūną pas veterinarą Lietuvoje?

Ne visada iškart, bet verta turėti planą. Jei gyvūnas keliavo ilgai, yra senas, sergantis ar atvykęs labai stresuotas, veterinaro konsultacija gali būti naudinga. Taip pat reikia prisiregistruoti naujoje klinikoje, ypač jei gyvūnas turi lėtinę ligą. Dokumentus laikykite lengvai pasiekiamus. Aš esu matęs, kad žmonės po perkraustymo pameta paso kopiją, o paskui sunku ką nors patikrinti. Geriau nusifotografuoti visus dokumentus dar prieš kelionę.

Kodėl gyvūnas po pervežimo gali nieko nevalgyti?

Stresas, nauja aplinka, kvapai, triukšmas ir nuovargis gali laikinai sumažinti apetitą. Katės ypač dažnai slepiasi ir nevalgo pirmą dieną. Bet jei gyvūnas negeria, vemia, sunkiai kvėpuoja ar atrodo labai vangus, laukti per ilgai negalima. Reikia stebėti elgesį, ne tik maisto dubenėlį. Jei situacija tęsiasi ilgiau nei veterinaro patarta, kreipkitės į specialistą. Perkraustymas gyvūnui yra didelis įvykis, net jei mums tai tik dėžės ir adresas.

Ar galima gyvūnui leisti iškart bėgioti po naują namą?

Geriau ne. Naujas namas pilnas kvapų, kampų, galimų spragų ir daiktų, kurių gyvūnas dar nežino. Katę geriau pirmiausia apgyvendinti viename kambaryje, šunį ramiai supažindinti su erdve. Vaikai ir svečiai turėtų palaukti. Jei gyvūnas iš baimės pasislėps už spintos, paskui jį gaudys visi. Aš mačiau katę, kuri po perkraustymo iš Birmingham tris dienas sėdėjo po lova. Tai ne kaprizas, tai prisitaikymas.

Ką daryti, jei gyvūnas pasimeta po atvykimo?

Nedelsiant ieškoti, bet protingai. Patikrinkite balkonus, rūsius, automobilius, angas, kaimynų kiemus. Katės dažnai slepiasi labai arti, tik nematomai. Reikia palikti pažįstamą kvapą, maistą, dėžę ar narvą prie durų. Praneškite kaimynams ir socialiniuose tinkluose. Jei gyvūnas turi mikročipą, įsitikinkite, kad kontaktai atnaujinti. Po ilgos kelionės gyvūnas gali būti dezorientuotas, todėl pirmos dienos saugumas yra kritinis. Kaip užtikrinti gyvūnų saugumą gabenant iš Anglijos? Net ir atvykus, durys turi būti kontroliuojamos.

Išvada

Kaip užtikrinti gyvūnų saugumą gabenant iš Anglijos? Reikia derinti dokumentus, tinkamą narvą, temperatūrą, vandenį, maistą, ramią komunikaciją ir transportą, kuris supranta gyvų gyvūnų vežimą. Negalima manyti, kad gyvūnas „kažkaip ištvers“, nes stresas jam yra tikras. Geriausias sprendimas – planuoti kelionę prieš kelias savaites, pasitikrinti taisykles su veterinaru ir rinktis vežėjus, kurie moka paaiškinti, o ne tik pažada. Tuomet kelionė bus ne idealiai lengva, bet bent jau saugi ir kontroliuojama.