Kaip užtikrinkite daiktų saugumas perkraustymui iš Anglijos: patirtis be cukraus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir gal pasakysiu nuoširdžiai – perkraustymas iš Anglijos niekada nenukrenta nuo sąrašo „stresiškiausi gyvenimo įvykiai“. Klientai dažnai klausia, kaip užtikrinkite daiktų saugumas perkraustymui iš Anglijos, tikiuosi, kad atsakysiu kažką magiško, kas užfiksuoja jų turtą laiko erdvėje. Deja, realybė yra tokia, kad saugumas – tai ne tik bubble plėvelė, bet ir psichologinis pasiruošimas tam, kad kelyje gali nutikti viskas. Nuo britų muitinės (dabar jau „post-Brexit“ šiurpulių) iki vairuotojo, kuris gali tiesiog pavargti užstojus M25 žiedą. Čia nėra jokiški mokslo projektai, čia – grynas logistikos chaosas, kurį reikia suvaldyti. Taigi, jei ruošiatės grįžti iš Londono ar Lidsą, geriausia žinoti, į ką įsijungiate.

Baisiausios baimės ir kur pasislėpti (Ar išvis saugu?)

Ar mano daiktai apskritai nenuslys iš sunkvežimio kelyje?

Sąžiningai kalbant, tokia tikimybė yra, bet ji minimali, jei dirbate su ne pigiaisiais „skrajūnais“ iš skelbimų. Profesionalios perkraustymo Anglija Lietuva kompanijos naudoja užrakstus ant galinių durų, o kartais ir tam tikras technines priemones. Vieną kartą teko girti vairuotoją, kuris užmiršta uždaryt užraktą Kent’o tunelyje, bet, laimei, niekas neiškrito. Paprastai krovinys užfiksuojamas CMR draudimo dokumentuose. Taigi, nuslysti gali tik tuo atveju, jei pasitikėjote firmą, kuriai net nėra savo sunkvežimio, o ji tik nuomija viską kairėje ir dešinėje.

Ką daryti, jei vairuotojas važiuoja kaip beprotis?

Čia jau yra problemėlė, su kuria susiduriama retai, bet visgi susiduriama. Jei matote, kad vairuotojas per greitai važiuoja arba „kerta“ raudoną šviesą, drąsiai skambinkite dispečeriui. Mes stengiamės sekti savo greitaeigius per GPS, bet ne visada įmanoma viską kontroliuoti. Tiesa, dauguma vairuotojų važiuoja ramiai, nes jiems neįdomu gadinti savo „krovininuko“ dėl jūsų sofos. Tačiau jei jaučiate, kad kažkas ne taip – nedelskite ir praneškite. Saugumas kelyje – tai bendra iniciatyva, ne tik vairuotojo.

Ar mane apgaus ir paims daiktus, o aš niekada daugiau jų nepamačysiu?

Tai senas mitas, kuris vis dar siaubina senyvesnius žmones. Anglijoje veikia griežti įstatymai, o be CMR draudimo sunkvežimis net neišvažiuos iš sandėlio. Žinoma, visada yra rizika pasiklysti internete, kur įmonių pavadinimai skamba panašiai, o adresas yra virtualus biuras. Tad patikrinkite, ar įmonė turi realų adresą ir ar ne kalba apie „mokėjimą grynaisiais paštu“ (tai kažką primena). Jei viskas atrodo legaliai – jūsų daiktai pasieks Lietuvą.

O jei britų muitinėje (arba mūsų) nuspręs viską iškrauti?

Tai, vėlgi, priklauso nuo to, ką vežiate. Jei tai asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, dažniausiai praeinami be problemų. Bet jei bandysite vežti dešimtis naujų televizorių, manykite, kad bus sustabdyti. Muitininkai turi teisę patikrinti kiekvieną krovinį, ir tai gali trukti. Kartais tenka laukti valandą, kartais – dieną. Būkite pasiruošę, kad toks įvykis gali atsitikti, nors tai nėra labai dažna dalykėlė.

Ar yra kokia nors apsauga nuo vandens arba lietaus?

Sunkvežimiai nėra hermetiški ir, jei kyla liūtis, o vairuotojas palieka atidarytas galines duris (kas nutinka retai, bet nutinka), galiu pajuokauti, kad daiktai gali sušlapti. Tačiau dažniausiai problemos kyla ne iš lietaus, o iš condensato (sulankstymo) viduje, kai temperatūra keičiasi. Kodėl gi taip? Šaltukas iššoka ant šaltų sienelių. Todėl rekomenduoju ne dėti drabužių tiesiog į polietileninius maišus, o juos paventiliuoti. O jei labai bijote, paprašykite, kad krovinys būtų uždengtas brezentu viduje.

Kas nutinka, jei kelyje įvyksta avarija?

Čia įsijungia draudimas. Kiekvienas legalus vežėjas turi turėti draudimą atsakomybės už krovinį praradimui ar sugadinimui atvejui. Jei avarija įvyksta, vairuotojas nedelsiant praneša dispečeriui, o mes – jums. Tada pradedamas procesas: tiriamos žalos, renkami dokumentai. Galiu pasakyti, kad avarijos su sunkvežimiais yra retesnės nei su lengvaisiais automobiliais, nes tie vairuotojai yra „šaltakraujiškesni“. Bet viskas įmanoma.

Dokumentai, pinigai ir kiti niuansai (Ką reikia žinoti?)

Ką reikia pasirašyti prieš išvykdami?

Būtinai reikia pasirašyti sutartį arba bent jau užsakymo formą, kurioje aiškiai būtų nurodyta, kiek daiktų, kokia kaina ir kada numatomas atvykimas. Nerašykite nieko ant tuščių lapų. Vienas mano klientas pasirašė „kažką“, o vėliau pasirodė, kad ten buvo punktas apie pastovų mokestį už laikiną sandėliavimą Anglijoje. Taip, tai buvo apgavystė, bet dokumentas buvo. Taigi, skirkite penkias minutes ir viską perskaitykite (nors žinau, niekas to nedaro).

Ar reikia mokėti kažką iš karto, ar galima atsiuntus?

Paprastai imamas avansas (10–30 proc.), o likutį sumokate, kai daiktai atkeliauja į Lietuvą. Tai saugu ir jums, ir mums. Yra įmonių, kurios reikalauja 100 proc. iš karto – aš asmeniškai būčiau atsargus. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ar kaina nurodyta GBP, ar EUR. Kursų skirtumas gali sukelti nemažą nepasitenkinimą, jei nenurodyta aiškiai. Pasirašykite detalesnę sąskaitą, kad vėliau nebtų neskundžiami.

Kaip susitarti dėl terminų, jei aš dar neturiu būsto Lietuvoje?

Tai dažna problema. Žmonės grįžta, o butas dar neįrengtas. Tuomet reikia kalbėtis apie sandėliavimą. Dauguma firmų Anglijoje turi savo sandėlius, kur galite palikti daiktus savaitei ar dviem. Nerekomenduoju palikti juos lauke arba pačiame vairuotojo priekaboje – tai papildoma rizika. Pasirašykite atskirą sandėliavimo sutartį, kad būtų aišku, kas atsakys, jei ten kažkas nuslystų arba užsidegtų (žinoma, tik teoriškai).

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą muitinėje?

Jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, deklaravimas nėra būtinas (tai yra importas su 0 % PVM ir be muito). Bet jei vežate naują techniką, brangius meno kūrinius arba alkoholio kiekį, viršijantį leistinąją normą – tai būtina deklaruoti. Nenurodžius, gresia konfiskavimas arba didelės baudos. Geriau klausti „ar reikia deklaruoti šitą seną dviratį?“, nei vėliau aiškintis su muitininkais.

Kas yra tas CMR draudimas ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas, kuris patvirtina, kad krovinys priimtas pervežti. Jis taip pat yra draudimo įrodymas. Jei daiktai dingsta arba sugenda, šis dokumentas yra pagrindas reikalavimui atlyginimo. Be CMR, jūsų bylos teisme gali neiti arba trukti amžinai. Užtikrinkite, kad jums būtų duota CMR kopija. Kartais vairuotojai užmiršta ją duoti – prašykite patys.

O jei aš noriu siųsti tik kelis dėžutes, ne visą butą?

Tada tai vadinama daliniu kroviniu (angliškai – part load). Čia kaip užtikrinkite daiktų saugumas perkraustymui iš Anglijos? Jūsų dėžutės bus sukrautos kartu su kitų klientų daiktais į vieną sunkvežimį. Rizika yra tame, kad gali būti padaryta klaida ir dėžutės nuvažiuos į kitą miestą (pavyzdžiui, į Belfastą vietoj Vilniaus). Todėl būtinai uždėkite etiketes su savo telefonu ir adresu ant kiekvienos dėžutės.

Pakavimo paslaptys (Ką daryti, kad nenusilytų?)

Ar turiu nupirkti brangias dėžes ar tinka ir iš parduotuvės?

Nenaudokite senų, drėgnų arba sugriuvusių dėžių iš parduotuvės (ypač tų, kuriose buvo bananai – jos dažnai būna sulyjusios). Geriau nupirkti naujas, dvigubos sienelės dėžes specialiai perkraustymui. Kaina nėra šokinėjanti aukštyn, o saugumas padidėja kelis kartus. Vieną kartą matęs, kaip sena dėžė suknisėjo apačioje, kai vairuotojas pakėlė ją su keltuvu. Visi indai – ant grindų. Nenuostabu.

Kaip uždaryti dėžes, kad jas neatsidarytų kelyje?

Naudokite kokybišką pakavimo juostą. Ne tas, kuriuos nuperkate „Poundland“ už svarą, o storesnę, rudos spalvos. Užklijuokite dėžę kryžiž kryžių – viršų, apačią ir per vidurį. Taip pat pasirašykite ant dėžutės „Kruopščiai“ arba „Nežingsčioti“, nors vairuotojai dažnai to neįsidomia (juokinga, bet tiesa). Pagrindas – kad dėžė nesuklijuotų nuo vibracijos.

Ar reikia išimti skysčius iš indų?

Absoliučiai taip. Niekada nebandykite vežti buteliukų su aliejumi ar vynu be papildomo apsaugojimo. Geriau išpilkite skysčius arba uždarykite tą buteliuką į maišelį ir uždėkite į dėžę su drabužėmis. Esu matęs atvejį, kai atidarytas acto buteliukas nutekėjo per visą priekabą. Visa apatiniai drabužiai buvo sūdyti. Klientas buvo labai nustebęs (nors blogai). Taip pat, atkreipkite dėmesį į akvariumus arba vandens podus – juos reikia išleisti.

Kaip apsaugoti baldus nuo įbrėžimų?

Naudokite „stretch“ plėvelę. Apvyniokite kiekvieną baldą (lentynas, stalus, komodas) kelis sluoksniais. Tai ne tik apsaugo nuo purvo, bet ir laiko visas dalis kartu. Kojas nuplėškite (jei įmanoma) ir uždėkite atskirai. Tai sutaupo vietos ir sumažina sulaužymo riziką. Vienas klientas taip padarė su savo itališku sofu – vairuotojai buvo sužavėti, kaip lengvai ją įnešė.

Ar verta kreiptis į profesionalų pakuotojus?

Jei turite daug brangių daiktų, porceliano arba senovinių daiktų – žinoma, verta. Profesionalai turi specialią medžiagą (popieriaus lapus, putų polistireną) ir žino, kaip įdėti lėkštę, kad ji nesulūžtų. Taip, tai kainuoja, bet suskaičiuokite, kiek kainuos naujas porceliano servisas. Be to, jie tai padarys dvigubai greičiau nei jūs. O laikas – tai pinigai, kaip sako.

Ar saugu vežti elektroniką (kompiuterius, televizorių)?

Geriausia pasidaryti originalią pakuotę, jei jos dar turite. Jei ne – reikia rasti dėžę, kuri tiksliai atitinka įrenginio dydį, ir visus tarpus užpildyti putomis. Televizorius būtinai įdėkite į dėžę stovintis (ne gulintis), kad ant jo niekas nelūžtų. Jei vežiate kompiuterį – išimkite kietąjį diską (jei senas modelis) arba bent jau užšifruokite duomenis. Niekada nežinai, kas gali nutikti.

Kelionės ir iššūkiai (Ką laukti kelyje?)

Kiek laiko trunka kelionė iš Londono į Vilnių?

Standartiškai – 3–4 dienos, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilnas. Jei dalinis – sunkvežimis turi aplankyti kelis adresus Anglijoje, prieš išvykstant į Lietuvą. Tai gali užtrukti ilgiau. Vieną kartą teko laukti penkias dienas, nes vairuotojas susirado problemų su „Eurotunel“ bilietais. Būkite kantrūs. Nerašykite dispečeriui kas dvi valandos „kur jūs?“. Tai tik nervina.

Ar yra kokia nors konkretaus kelio problema?

Anglijoje dažnai užsistovi eismai ant M25 arba M1. Tai gali nuleisti visą grafiką. Be to, Lamanšo sąsiaurio perėjimas (keltas arba tunelis) taip pat gali būti atidėliotas dėl blogo oro arba techninių trikdžių. Tiesa, dabar, po Breksito, tenka eiti ir papildomas muitinės procedūras, kas taip pat sukelia „užstrigimus“. Tai ne mūsų kaltė, tai šios šalies (Anglijos) biurokratija.

Ar vairuotojas padės man išnešti daiktus iš buto Anglijoje?

Tai priklauso nuo to, ką susitarėte. Paprastai perkraustymo kainoje įskaičiuotas vienas vairuotojas su keltuvu. Jei gyvenate 5 aukšte be lifto – reikės papildomo žmogaus. Arba galite pasamdyti vietinius „removal men“. Neapsimoka vairuotojui laukti, kol jūs nešite po dvi knygas. Tokiu atveju geriau susitarti iš anksto (ir, žinoma, papildomai sumokėti).

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tada mes pasiunčiame kitą vairuotoją arba mechaniką. Kartais reikia perkrauti daiktus į kitą sunkvežimį. Tai nepatogu, brangu ir laiko imlus. Bet jūsų daiktai nebus palikti kažkur pamiškėje. Mes stengiamės išspręsti problemas kaip įmanomiau greičiau. Vienas kartas buvo, kad užgijo variklis Vokietijoje – teko laukti dieną. Klientas buvo supratęs, nors ir buvo nepatenkintas (kas tikrai).

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Dauguma modernių sunkvežimių turi GPS sekimo sistemą. Mes galime jums siųsti nuorodą arba bent jau pranešti, kurioje vietoje jis yra. Tačiau nereikalaukite sekimo kas minutę. Vairuotojui reikia poilsio, jis negali būti 24 valandas trasoje. GPS dažnai rodo „paskutinę žinomą vietą“, kai vairuotojas ilsisi poilsio aikštelėje. Taip, tenka tikėtis ir duoti jam ramybės.

Ar yra rizika, kad daiktai suges dėl temperatūros?

Sunkvežimio priekaba nėra šaldytuvas ir nėra krosnis. Jeigu vasarą yra +30 laipsnių, viduje bus taip pat karšta. Žiema gali būti šalta. Taigi, jei turite kažką labai jautraus temperatūrai (pvz., muzikos instrumentus, vaikus, pianiną – šaunu, kad pavyko pavogti vaiką, perskaičiau antraštę, vadinasi, verta dėmesio), geriau juos apsaugoti. Paprastai įprasti baldai ir drabužiai to nepajaučia.

Išvados ir galvos sukimo (Kas liko neaisku?)

Kodėl kainos skiriasi tarp įmonių?

Neklauskite manęs, kodėl vieni kainuoja 500 svarų, o kiti 1500. Kartais tai tiesiog kainodara, kartais – tai apgavystė (nepilnas draudimas, nenurodytas kuro mokestis). Žemiausia kaina dažniausiai reiškia aukščiausią riziką. Aš asmeniškai nebūčia patikėjęs įmonei, kurios svetainė atrodo kaip padaryta „Word“ šablonu 2000 metais. Geriausia pasidomėti atsiliepimais „Google Maps“ arba „Trustpilot“ (nors ir ten gali būti pirkti).

Ar verta drausti daiktus papildomai?

Draudimas, kurį turi vežėjas, dažniausiai dengia tik ribotą sumą (pvz., 10 EUR už kilogramą). Jei vežate brangią elektroniką arba brangius baldus, verta pasidomėti papildomu draudimu. Tai kainuos penkis-dešimt eurus, bet sutaupys tūkstančius, jei kas nors nutiks. Geriau būti sausam (ką aš sakau aš, kuris visada laikau sausą, bet vis tiek viskas aplenkia).

Kas daro didžiausią problemą perkraustymuose?

Žmonės. Ne technika, ne muitinė, o žmonės. Klientai, kurie nurodo neteisingą adresą, arba kurie paskutinę minutę pasako „aš dar nepakavau“. Vienas kartas teko laukti valandą, kol klientas ieškojo raktų nuo sandėlio. Visiškas chaosas. Jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai – būkite pasiruošę. Suteikite tikslius instrukcijas ir būkite vietos laiku.

Ar galiu vežti savo augintinį?

Asmeniškai aš nebūčia rekomendavę vežti šunį ar katę sunkvežimių priekaboje kartu su daiktais. Tai nelegalu (Lietuvoje ir Anglijoje) ir labai pavojings gyvūnui. Yra specialios kompanijos, kurios perveža gyvūnus. Jei bandysite paslėpti katinę dėžėje – gausite didžiulę baudą ir gyvūnas bus konfiskuotas (noriu tikėti, kad nebus panaudotas kaip maistas, bet baisu svarstyti).

Kaip elgtis, jei atvykęs daiktai sugedę?

Pirmiausia – nešekite jų į namus. Padarykite nuotraukas tiesiog sunkvežimyje. Užpildykite defektų aktą (protokolą) kartu su vairuotoju. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti – skambinkite dispečeriui. Be to, nieko nedarykite (nebandykite taisyti). Draudimo kompanija gali atmesti pretenziją, jei pažeistas įrodymų objektas. Būkite kantrūs, bet griežti.

O jei aš tiesiog noriu atiduoti raktus ir išvykti?

Galima, tai vadinamas „VIP“ arba „pilnas paslaugos“ perkraustymas. Mes ateiname, viską supakuojame, išsinešame, vežame, iškrauname ir netgi sudedame ant lentynų Lietuvoje. Tai brangiausias variantas, bet mažiausiai stresingas. Tiesiog pasakykite, kur norite, kad stovėtų jūsų lova. Vienas klientas taip padarė ir atsigyveno Maljorkoje, kol mes vežėme jo daiktus.

Ką daryti su daiktais, kuriuos noriu atsikratyti?

Anglijoje yra labai geros „charity shop“ (labdaros parduotuvės) arba savivaldybės „tip“ (šiukšliadėžės). Negalima tiesiog mesti daiktų gatvėje – gausite baudą. Jeigu daiktai dar geri, galite juos pasiūlyti mums (mes atsisakysime, nebent tai tikrai vertinga). Bet geriau pažiūrėkite „Facebook“ grupėse – tūkstančiai lietuvių Anglijoje atiduoda daiktus nemokamai.

Ar reikia mokėti PVM arba mokesčius už perkraustymą?

Jeigu perkraustote asmeninius daiktus grįžtant į Lietuvą gyventi, mokesčių (PVM arba muito) nėra. Tai laikoma perkėlimu (transfer of residence). Bet reikia užpildyti specialią formą muitinei (C105A ar panašiai). Jei to nepadarysite, gali būti paskaičiuotas PVM nuo visos vertės. Tada kaina iššoks į dangų. Geriau padaryti namų darbus iš anksto (nors ir boring).

Galutinis patarimas – kaip išvengti streso?

Geriausia tiesiog pasitikėti savo intuicija. Jei kalbate su dispečeriu ir jis atrodo užstrigęs, neatsako į klausimus arba kalba nežinia ką – ieškokite kito. Pasitikėjimas – tai pusė sėkmės. O jei viskas vyks taip, kaip aš pasakiau – su nedideliais nukrypimais – tai būsite tikrai laimingi, kai pamatysite savo sofos Vilniuje.

O gal visgi verta visiems savo daiktams parduoti Anglijoje ir nusipirkti naujus Lietuvoje?

Kartais tai iš tiesų pigiau ir lengviau, ypač jei turite senus, sunkius baldai. Skaičiuokite: kaina už pervežimą (galbūt 1000–2000 EUR) + kaina už naujus baldus. Kartais skirtumas nėra toks didelis. Bet jei jums brangios atminimys (senelės stalas, vaiko piešiniai) – tai pervežti verta kiekviena kainą. Pinigai uždirbami, atminimys – ne.

Kaip užtikrinkite daiktų saugumas perkraustymui iš Anglijos? Atsakymas paprastas: pasiruoškite, pasiklauskite patirties ir nebkite per daug tingus. Tada viskas turėtų pavykti. Sėkmės kelyje (ir vilties, kad vairuotojams nenuslys ratai)!